Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos N. P. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato 2021 m. liepos 14 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose buvo gautas pareiškėjos N. P. skundas, kuriuo prašoma skundžiamą nutarimą panaikinti ir grąžinti administracinio nusižengimo bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, papildomam tyrimui atlikti.

Skunde pareiškėja nurodė, kad tyrėja nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, nesivadovavo lygybės prieš įstatymą, proporcingumo, teisingo proceso, operatyvumo principais ir vienos pusės nurodytas aplinkybes laikė patikimomis. Tyrėja įvertino tik I. Č. parodymus, tačiau neanalizavo administracinio nusižengimo byloje esančių nuotraukų. Nuotraukose akivaizdžiai matyti, kad vazonai yra dideli ir sunkūs, o prie tvoros nėra jokių kėdžių, ant kurių I. Č. galėtų padėti nuo tvoros nuimtus vazonus. Be to, tyrėja neatsižvelgė į tai, kaip I. Č. galėjo perkelti ir padėti sunkius vazonus per tvorą, kurios aukštis yra 1,2 metro. Pasikartojančius I. Č. išpuolius patvirtina nuotraukos, kuriose matyti tuose pačiuose vazonuose I. Č. savavališkai išrautos gėlės. Atvykusi tyrėja pradėjo N. P. aiškinti gyvūnų laikymo taisykles, o vienintelis su administracinio nusižengimo tyrimu susijęs dalykas, kurį tyrėja padėjo išspręsti yra tai, jog ji ir I. Č. sutarė, kad ant tvoros nelaikys vazonų su gėlėmis. Tačiau net ir po šio susitarimo I. Č. vis tiek laiko savo gėles ant tvoros, o tai patvirtina nuolatinį I. Č. savivaliavimą. Tyrėja dar iki skundžiamo nutarimo priėmimo buvo informuota apie tai, kad I. Č. nevykdo savo susitarimo. Be to, po tyrėjų apsilankymo I. Č. su sese nurodė, kad pinigus už sudaužytus vazonus perves į jos nurodytą sąskaitą, tokiu būdu prisiimdamos atsakomybę už padarytą veiką. Tyrėja nevertino, kad I. Č. numatė vazonus anksti ryte, tikėdamasi, kad tai pastebės kuo mažiau žmonių, be to, tyrėjo neatkreipė dėmesio į tai, kad išgirdusi garsą ji išbėgo į balkoną ir matė nueinančią I. Č., todėl visiškai neaišku, kaip ji galėjo gražiai padėti vazonus ir nežinoti, kaip jie nukrito, jeigu tuo metu, kai dužo vazonai, ji buvo kieme.

Nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusi institucija pateikė atsiliepimą, kuriuo skundo prašė netenkinti ir nutarimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtus įvertinus tyrimo metu surinktus, byloje esančius įrodymus.

Teismo posėdyje pareiškėja N. P. palaikė skundą. Nurodė, kad jos kaimynė ją užgaulioja ir dabar pradėjo gadinti jos turtą. Tyrėjai darant akistatą, I. Č. pripažino, kad ji padėjo gėles ant kėdės, tačiau buvo matyti, kad jokių kėdžių nėra. Kaimynė laiko savo gėles ant tvoros, tačiau neleidžia to daryti jai. Kaimynė teigė, kad jos gėlės jai užstoja šviesą, tačiau kaimynė pati yra pasikabinusi gėles ant tvoros. Įvykio dieną, anksti ryte, apie 5.55 val. ji išgirdo trenksmą, pabudo, išgirdo antrą trenksmą, tuomet išbėgo į balkoną ir pamatė, kaip kaimynė nueina per savo kiemą. Ji atpažino kaimynę I. Č.. Paskui pamatė su sudaužytus vazonus. Vazonai yra užmauti ant tvoros ir niekaip negalėjo nukristi patys, jie yra plastikiniai, paprastai nelūžta, todėl tikrai turėjo būti su jėga numesti, o ne padėti. Abu vazonai kainavo apie 20 Eur, tačiau ši suma neturi didelės reikšmės, ji tik nori, kad kaimynė būtų atsakytų už savo veiksmus ir daugiau taip nesielgtų.

Liudytoja R. U. teismo posėdžio metu parodė, kad birželio 13 d. ji buvo pas savo mamą ir girdėjo kaip I. Č. rėkė per langą, kad numėtys vazonus, jei juos ten dar kabins. O kitą dieną jos mama atėjo pas ją ir pasakė, kad kaimynė sudaužė vazonus. Ji mamai pasakė, kad tokio elgesio negalima toleruoti ir jos iniciatyva buvo iškviesta policija. Tą dieną ji negirdėjo kaip kaimynės kalbėjo su policija, nes kaimynė buvo apklausta vėliau. Vazonai yra užmauti ant tvoros ir norint juos nuimti, juos reikia nukelti, vėjas jų tikrai negalėjo numušti. Jei kaimynė būtų padėjusi vazoną, nebūtų buvę tokio garso ir vazonai yra gana sunkūs, todėl nelabai įmanoma juos gražiai nuleisti, ypač atsižvelgiant į tai, kad kaimynė I. Č. yra neaukšto ūgio ir reikia per tvorą persisverti. Jos nuomone, kaimynė numetė vazonus, nes ji yra kenkėjiška, santykiai su ja nėra geriausi. Abu vazonai kainavo apie 20 Eur.

Iš teismo posėdžio metu pateiktose nuotraukose užfiksuoti ant tvoros kabantys gėlių vazonai ir ant terasos gulintys sudaužyti vazonai (b. l. 17).

Skundas tenkinamas, skundžiamas nutarimas panaikintinas ir administracinė byla gražintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad institucija, kuriai įstatymo leidėjo deleguota pareiga ne tik nustatyti administracinį nusižengimą, bet ir surinkti įrodymus, savo išvadas pagrįsti ištirtais ir įvertintais įrodymais, priimti teisėtą ir pagrįstą nutarimą traukiamo administracinėn atsakomybėn atžvilgiu, negali savo pareigos perkelti kitai institucijai, o šiuo konkrečiu atveju – apylinkės teismui.

Nors ANK numato teisę teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, rinkti įrodymus, todėl teismas iškilusius neaiškumus dėl asmens kaltės, administracinio nusižengimo kvalifikavimo, jo padarymo ar kitų aplinkybių gali šalinti savarankiškai, nagrinėdamas bylą teisme, tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 straipsnio 3 dalies (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pažymėjo, jog teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą jokiu būdu nereiškia, jog asmenys, surašantys administracinio teisės pažeidimo protokolą, yra atleidžiami nuo pareigos rinkti įrodymus; <...> teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus negali būti interpretuojami kaip reiškiantys, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašantys asmenys (pareigūnai) gali teismui (ar kitam administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjančiam organui (pareigūnui)) pateikti ne visą, neišsamią ar kitaip nekokybiškai parengtą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą; ATPK įtvirtintas teisinis reguliavimas, inter alia ATPK 248 straipsnis, įpareigoja administracinio teisės pažeidimo protokolą surašančius asmenis „laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes“. Taigi akivaizdu, jog administracinio nusižengimo bylos medžiaga turi būti parengta kokybiškai. Šiuo atveju Institucija nebuvo pakankamai aktyvi, jos darbuotojai nerinko būtinų įrodymų pažeidimo sudėčiai nustatyti, jie byloje surinktus duomenis vertino neobjektyviai, šališkai ir tendencingai, nepašalino iškilusių abejonių, netyrė visų būtinų pažeidimo sudėties požymių įrodytumui reikšmės turinčių duomenų ir kitų įrodinėtinų aplinkybių. Institucija nesiaiškino subjektyviosios pažeidimo pusės, neanalizavo visos aplinkybių visumos.

Skundžiamu nutarimu buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena nenustačius I. Č. tiesioginės tyčios požymių. Nutarime nurodyta, kad tikslinant aplinkybes buvo bendrauta su abiem pusėmis – I. Č. ir N. P.. I. Č. paaiškino, kad nuo savo tvoros pusės buvo nuėmusi vazonus ir padėjo juos ant kėdės, tačiau tikrai jų nenumetė, o padėjo ant kėdės. Padėjusi vazonus ant kėdės paliko juos sveikus ir nematė, kada jie sudužo. N. P. tik girdėjo, kada krito vazonai, o išėjusi į lauką pamatė nueinančią kaimynę. N. P. vazonų numetimo fakto neužfiksavo, liudytojų, kurie galėjo matyti įvykį nėra, buvo nuspręsta nuo tvoros nuimti vazonus ir tokiu būdu išspręsti konfliktą. Iš abiejų pusių paaiškinimų buvo nustatyta, kad konfliktai tęsiasi ilgą laiką.

Iš nutarimo nutraukti administracinę teiseną ROIK: 21136193295 dėl N. P. pareiškimo dokumentų matyti, kad byloje yra protokolas-pareiškimas, įvykio vietos nuotrauka, tarnybinis pranešimas dėl aplinkybių patikslinimo ir nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, iš kurios matyti, kad jis paremtas pagrinde I. Č. parodymais apie tai, kad ji pastatė vazonus ant kėdės ir nematė, kaip jie sudužo, taip pat bandyta paneigti N. P. parodymus, paaiškinant, jog ji pati nematė paties vazonų numetimo fakto ir kitų liudytojų, mačiusių šias aplinkybes, nėra. Tačiau priimant skundžiamą nutarimą, teismo vertinimu, nebuvo analizuotos N. P. pateiktos nuotraukos, paneigiančios faktą, kad I. Č. galėjo padėti vazonus ant kėdžių, kadangi pastarųjų tiesiog nebuvo prie tvoros. Nebuvo analizuojama tai, kad vazonų svoris yra didelis, jie tvirtai pakabinami ant tvoros ir tokius vazonus nukabinti, perkelti per tvorą ir pastatyti ant terasos grindų, reikia fizinės jėgos ir fizinės galimybės persisvėrus tai padaryti.

Nagrinėjant pareiškėjos skundą teisme, ji kartu su skundu pateikė nuotraukas, kaip vazonai atrodė būdami ant tvoros ir kaip jie atrodė ant grindinio, t. y. akivaizdžiai sudužę ir suskilę. Teismas pažymi, kad iš teisų šalia tvoros nematyti jokių kėdžių, ant kurių I. Č. būtų galėjusi padėti vazonus. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta R. U. parodė, jog 2021 m. birželio 13 d. ji buvo pas savo mamą N. P. ir girdėjo kaip I. Č. rėkė per langą, kad numėtys vazonus, jei juos ten dar kabins. O kitą dieną jos mama atėjo pas ją ir pasakė, kad kaimynė sudaužė vazonus. Šis asmuo pareiškime nurodytų aplinkybių tyrimo metu iš viso nebuvo apklaustas ir jo parodymai nevertinti.

Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu buvo nepakankamai išanalizuota tai, ar I. Č. turėjo realią galimybę padėti vazonus ant kėdės, ar vis dėl to iš tikrųjų juos numetė ant žemės. Nors buvo išanalizuoti pareiškėjos ir I. Č. parodymai, tačiau kaip bendra visuma kartu nebuvo analizuotos ir administracinio nusižengimo byloje esančios nuotraukos, kurios kelia pagrįstų abejonių, ar pareiškėjos vazonai iš tiesų galėjo būti padėti ant kėdės.

Teismas, įvertinęs skundžiamą nutarimą, skundo argumentus ir bylos medžiagą, mano, jog tyrimas buvo atliktas nepilnai, paviršutiniškai, nebuvo išnaudotos visos įrodinėjimo galimybės, o skundžiamas nutarimas buvo priimtas skubotai, kruopščiai neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių, neišanalizavus jų visumos, siekiant surinkti papildomus įrodymus byloje ir pašalinti esančius prieštaravimus.

ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato teismo teisę panaikinti institucijos nutarimą ir grąžinti bylą jai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Šioje normoje pabrėžiama, kad toks sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą aplinkybių tyrimą arba teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Teismo vertinimu, aptariamoje byloje neabejotinai egzistuoja šios normos taikymo sąlygos – apylinkės teismas pasigedo duomenų, patvirtinančių arba paneigiančių galimai padaryto pažeidimo aplinkybes, bei apibūdinančių subjektyviosios galimai padaryto pažeidimo pusės požymius, kurias galima išsiaiškinti atliekant įvairius procesinius veiksmus. Akivaizdu, jog byloje vis dar galima atlikti tyrimą, kuris lemtų objektyvaus, faktiniais duomenimis pagrįsto procesinio sprendimo priėmimą ateityje.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato tyrėjos V. S. 2021 m. liepos 14 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje ROIK: 21136193295, priimtas nenustačius visų reikšmingų teisingam bylos išnagrinėjimui įvykio aplinkybių, negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu. Todėl ši administracinio nusižengimo byla turi būti grąžinta institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, tyrimui atlikti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

N. P. skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato 2021 m. liepos 14 d. priimtą nutarimą Nr. 23-ANR_K-7033-2021 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 21136193295 ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.