Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Irma Valiuškienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. N. R. ieškinį atsakovams T. K. ir B. B. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovams procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, 2017 m. kovo 18 d. įteikta atsakovės tėvui ir 2017 m. kovo 3 d. asmeniškai atsakovui, tačiau jie per teismo nustatytą 20 dienų terminą atsiliepimo teismui nepateikė. Ieškovei prašant, priimtinas sprendimas už akių.

Motyvuojamoji dalis

Formaliai įvertinus byloje pateiktus įrodymus, ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo įsiteisėjusiu 2015 m. spalio 27 d. nuosprendžiu atsakovas T. K. pripažintas kaltu pagal BK 24 str. 4 d. ir BK 182 str. 2 d. (3 veikos), BK 289 str. (3 veikos), BK 159 str. ir skirta jam galutinė subendrinta 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Atsakovė B. B. pripažinta kalta pagal BK 24 str. 3 d. ir BK 182 str. 2 d. (3 veikos), BK 182 str. 1 d. (4 veikos) ir jai skirta galutinė subendrinta 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Nuosprendžiu konstatuota, jog atsakovai vieną iš nusikalstamų veikų padarė nukentėjusiajai, nagrinėjamojoje byloje ieškovei R. N. R., t. y. atsakovas T. K., veikdamas iš anksto sukurtoje organizuotoje grupėje, pasiskirsčius vaidmenimis bei užduotimis, būdamas organizatoriumi vadovavo organizuotai grupei ir koordinavo jos narių veiklą, kartu su laisvėje esančia vykdytoja – atsakove B. B., turėdami tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, o būtent: T. K. mobilaus ryšio telefonu nurodžius B. B. paimti apgaule išviliotus pinigus, ją sukursčius padaryti nusikalstamą veiką – sukčiavimą, žadant už iš apgaule paimtų pinigų mokėti dalį atlygio, pastarajai sutikus, jis 2014–11–02 15 val. 01 min., (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., paskambino ieškovei R. N. R. į jos naudojamą fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), prisistatė vyriausiuoju policijos komisariato ikiteisminio tyrimo tyrėju S. bei drauge A. ir melagingai nurodė, kad A. lipdama laiptais užgriuvo ant mažametės mergaitės, ją sužalojo ir kad A. nebūtų keliama baudžiamoji byla mergaitės tėvams reikia atlyginti žalą, nukentėjusiajai ieškovei R. N. R. bendraujant su tariamais drauge A. ir policijos pareigūnu, tuo pat metu T. K. mobilaus ryšio telefonu duodant nurodymus B. B. vykti į (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, bei išaiškinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, t. y. duomenis, kuriais turi prisistatyti bei pinigų paėmimo būdą iš ieškovės R. N. R., tuo pačiu metu, T. K. tęsiant pokalbį su nukentėjusiąja (ieškove) iki kol B. B. nuvyko nurodytu adresu, tikslu paimti T. K. apgaule išviliotą turtą: 150 litų (43,44 Eur), 35 Eur, du auksinius žiedus ir auksinį dantį, viso už 4070 Lt (1178,75 Eur), po turto užvaldymo T. K. mobilaus ryšio telefonu davus B. B. kaip vykdytojui – padėjėjui nurodymus, ši paskirstė įgytą turtą, tokiu būdu, veikdami organizuota grupe, apgaule įgijo svetimą – R. N. R. priklausantį turtą, kurio vertė – 4070 Lt (1178,75 Eur) (b. l. 7-50). Iš minėto nuosprendžio nustatyta, jog atsakovai baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu teisme visiškai prisipažino dėl padarytos ieškovei turtinės žalos. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovai būtų tinkamai įvykdę prievolę atlyginti padarytą turtinę žalą. Tokių duomenų nepateikė ir patys atsakovai.

Įstatymas civilinę atsakomybę apibrėžia kaip turtinę prievolę, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius, žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 str. 1 d.). Nagrinėjamos bylos atveju sprendžiamas deliktinės atsakomybės klausimas, nes turtinė prievolė, atsiradusi dėl žalos, nesusijusi su sutartiniais santykiais, t. y. prievolės šalių iki teisės pažeidimo nesiejo teisiniai santykiai. Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nebūtų padaryta žala kitam asmeniui (CK 6.263 str.). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia, kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nuosprendžiu nustatyti atsakovų neteisėti veiksmai, dėl neteisėtų veiksmų kilusi pasekmė - turtinė žala ir atsakovų tyčinė kaltė. Be to, nustatytas priežastinis ryšys tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos, padarytos atsakovei (CK 6.246 str., 6.247 str., 6.248 str.). Konstatuotina, jog esant tokioms aplinkybėms, yra visos būtinosios sąlygos taikyti atsakovams civilinę atsakomybę turtinės žalos atlyginimo forma. Tiesioginės ieškovei padarytos turtinės žalos dydis –1178,75 Eur, yra visiškai įrodytas bylos medžiaga, t. y. įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Atkreiptinas dėmesys, jog nuosprendžiu konstatuota, jog atsakovei padaryta 4070 Lt turtinė žala (b. l. 28), kas konvertavus į eurus sudaro 1178,75 Eur (4070 / 3,4528), o ne 1178, 94 Eur, kaip nurodyta ieškovės ieškinyje, todėl teismas sprendžia, jog atsakovų atsakomybė dėl ieškovei padarytos turtinės žalos atsiradimo yra įrodyta pilnai, todėl ieškinys dalyje dėl turtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies ir solidariai iš atsakovų ieškovei priteistina 1178,75 Eur turtinė žala.

Ieškovė ieškiniu taip pat reiškia reikalavimą dėl 1000,00 Eur dydžio neturtinės žalos priteisimo. Šį reikalavimą grindžia tuo, jog dėl nusikalstamos veikos ieškovė išgyveno stresą ir sukrėtimą, šiuo metu išgyvena nerimą, todėl jos dvasiniai išgyvenimais išliks jos atmintyje iki gyvenimo pabaigos, tuo sukeldami nesaugumo ir nepasitikėjimo jausmą.

CK 6.250 str. 1 d. nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Byloje nustatyta, jog atsakovai nusikalstama veika ieškovei padarė turtinę žalą. Kaip jau buvo nurodyta anksčiau, atsakovų kaltė dėl ieškovei padarytų neteisėtų veiksmų yra visiškai įrodyta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, kuriuo atsakovai pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nubausti, todėl neturtinės žalos atsiradimo faktas yra preziumuojamas (CK 6.250 str. 2 d.). Teismas pripažįsta, jog dėl atsakovų padarytų neteisėtų veiksmų ir kilusių pasekmių, t. y. dėl to, jog buvo apgaule išviliotas ieškovės kurį tai laiką kauptas turtas, ieškovė, atsakovų padaryto nusikaltimo metu būdama garbaus amžiaus (72 metai), neabejotinai patyrė neigiamus išgyvenimus, rūpesčius, patyrė didžiulį stresą. Tačiau, atsižvelgdamas į atsakovų padarytų neteisėtų veiksmų pobūdį bei atsižvelgdamas į tai, jog byloje nėra duomenų, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ar po įvykio patirtų dvasinių išgyvenimų, išgyvento streso ir sukrėtimų, ieškovė būtų patyrusi sunkesnių sveikatos sutrikimų, nesant duomenų apie atsakovų turtinę padėtį, atsižvelgdamas į tokio pobūdžio bylose teismų formuojamą praktiką, taip pat remdamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais (CK 1.5 str.), teismas sprendžia, jog ieškovei iš atsakovų neturtinei žalai atlyginti priteistina 200,00 Eur suma. Likusioje dalyje ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas.

Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 4 p.). Todėl ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovė yra atleista, išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.).

Už ieškinį, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, mokėtina žyminio mokesčio suma yra 31 Eur (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.), kuri priteistina valstybei iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno po 15,50 Eur (CPK 96 str. 1 d.).

Teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos yra mažesnės, nei nurodytos CPK 96 str. 6 d., todėl jos iš atsakovų nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 - 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei R. N. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai iš atsakovų T. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir B. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1178,75 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimt aštuonių eurų 75 centų) turtinės žalos atlyginimą, 200,00 Eur (dviejų šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Priteisti iš atsakovų T. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir B. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei iš kiekvieno po 15,50 Eur (penkiolika eurų 50 centų) žyminio mokesčio, jį sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (gavėjo įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovai negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies nustatyta tvarka.

Ieškovė per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.