Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I2-842-872/2025

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-04-16
Bylos Nr.: I2-842-872/2025
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-09266-2023-3
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė, Fausta Vitkienė, Agnė Stankevičienė
Pareiškėjas: Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“
Atsakovas: Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai
Trečiasis asmuo: uždarajai akcinei bendrovei „Transporto pasaulis“

Administracinė byla Nr. I2-842-872/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09266-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: 26; 55.1 (S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 16 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės, Agnės Stankevičienės ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ ir generalinio sekretoriaus Z. B. skundą atsakovei Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Transporto pasaulis“, dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjai Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ ir jos generalinis sekretorius Z. B. su skundu kreipėsi į teismą ir prašo: i) panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus (toliau – ir Inspektorius) 2023 m. spalio 10 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Skandalas „Linavoje“ - daromas spaudimas Revizijos komisijai?“ (www.cargo.lt, 2022-06-13) (toliau – ir Sprendimas); ii) priteisti pareiškėjų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjai skundą grindžia šiais argumentais:

Šalies argumentai

2.1. Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ (toliau – ir pareiškėja), atstovaujama generalinio sekretoriaus Z. B. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė skundą Žurnalistų etikos inspektoriui dėl 2022-06-13 publikacijos „Skandalas „Linavoje“ - daromas spaudimas Revizijos komisijai“, kurioje buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija. Taigi 2023 m. spalio 10 d. Inspektorius priėmė Sprendimą, kuriuo pripažino skundą nepagrįstu ir jį atmetė.

2.2. Sprendime nurodoma, kad pareiškėjas pagal Visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir VIĮ, Įstatymas) 2 straipsnio 75 dalies 9 punktą yra pripažintinas viešuoju asmeniu. Tačiau šie teiginiai yra nepagrįsti. Pagal VIĮ 2 straipsnio 75 dalies 9 punktą viešuoju asmeniu pripažįstamas asociacijos arba viešosios įstaigos, kurios per pastaruosius 4 metus yra gavusios valstybės ir (arba) savivaldybių finansavimą, vadovas arba dalyvis, turintis % ar daugiau balsų dalyvių susirinkime. Taigi, yra dveji kriterijai būtini tam, kad asmuo būtų pripažintas viešuoju asmeniu, o būtent: a) jis yra tokios viešosios įstaigos arba asociacijos vadovas, kurios gavo valstybės ir / ar savivaldybių finansavimą arba b) tokios įstaigos arba asociacijos dalyvis turintis 4 ar daugiau balsų susitinkime. Iš Sprendimo galima spręsti, kad viešuoju asmeniu Pareiškėjas pripažintas dėl to, jog jis yra asociacijos vadovas. Tačiau remiantis VIĮ 2 straipsnio 75 dalies 9 punktu viešuoju asmeniu pripažįstamas ne bet kokios asociacijos ar viešosios įstaigos vadovas, o tik tokios, kuri per pastaruosius 4 metus gavo valstybės ir (arba) savivaldybių finansavimą. Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ nėra gavusi valstybės ir (arba) savivaldybių finansavimo, todėl remiantis minėto įstatymo nuostatomis pareiškėjas nepagrįstai pripažintas viešuoju asmeniu.

2.3. Pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas yra viešasis asmuo nesudaro ir kita Sprendime nurodoma aplinkybė, o būtent tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos internetiniame tinklalapyje prieinamais duomenimis pareiškėjas buvo Krikščionių sąjungos kandidatas į Vilniaus savivaldybės tarybos narius nuo 2023 m. kovo 5 d. Publikacija viešai paskelbta 2022-06-13, t. y. tuo laikotarpiu, kai pareiškėjas nebuvo kandidatu į Vilniaus savivaldybės tarybos narius. Taigi, Publikacijos viešinimo laikotarpiu pareiškėjas nebuvo viešasis asmuo.

2.4. Šiuo atveju sprendžiamas klausimas ne tik dėl žalos atlyginimo, bet ir dėl pažeidimo buvimo / nebuvimo, todėl nagrinėjant skundą neturėjo būti taikomas VIĮ 54 straipsnio 1 dalies 7 punktas, reglamentuojantis būtent atleidimo nuo žalos atlyginimo sąlygas. Pirminėje straipsnio Publikacijoje, t. y. 2023-06-13 buvo paskelbta būtent neskelbtina informacija, šmeižianti, žeminanti pareiškėjus, jų garbę, orumą ir reputaciją. Taigi, 2023-06-13 Publikacijoje vartojami konstatuojamojo pobūdžio teiginiai, kaip „viešai grasino“, „nedviprasmiškai paminėjo, jog <....> šalins prezidiumui neįtinkančius narius, ji privalo informuoti apie <...> grasinimus“ aiškiai yra tvirtinamojo pobūdžio.

2.5. Nesutiktina ir su motyvais dalyje dėl viešojo intereso dėl visuomenės informavimo. Nors kaip nurodoma Sprendime Publikacijos tikslas buvo perteikti informaciją apie Pareiškėjos finansinės veiklos kontrolę vykdančių Revizijos komisijos narių pranešimą, tačiau de facto šios Publikacijos tikslas buvo kitas - sumenkinti Pareiškėjų reputaciją, garbę ir orumą, pateikiant tikrovės neatitinkančius duomenis.

2.6. 2022 m. balandžio mėnesį Asociacijoje vyko kongresas (visuotinis Asociacijos narių susirinkimas). Kongreso metu buvo pateikta ir pristatyta Revizijos komisijos narių pasirašyta 2021 metų finansinės veiklos patikrinimo ataskaita (toliau – ir Ataskaita), kurioje pateikta tikrovės neatitinkanti, iškraipyta informacija apie Asociacijos ir jos darbuotojų veiklą. Reaguojant į tokius veiksmus, 2022-06-09 Asociacijoje vykusio Prezidiumo posėdžio metu buvo nuspręsta kreiptis į Etikos komisiją, kad pastaroji įvertintų, ar Revizijos komisija nepažeidė Etikos kodekso nuostatų. Taigi, praėjus keletui dienų po šio posėdžio, 2022-06-13 buvo publikuotas straipsnis (Publikacija), kurioje Asociacijos darbuotojai apkaltinti grasinę Revizijos komisijos nariams, paskleisti ir kiti tikrovės neatitinkantys, darbuotojų garbę ir orumą žeminantys teiginiai. Dar daugiau, Publikacijoje buvo pridėta ir Ataskaita, kurios nepatvirtino kongresas ir kurioje yra ypatingai saugoma, konfidenciali Asociacijos informacija (su ja susipažinti prisijungę prie savo elektroninės paskyros teisę turi tik Asociacijos nariai). Tuo tarpu Publikacijoje Ataskaita buvo paviešinta neapibrėžtai visuomenei. 2022-07-27 Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ Etikos komisija priėmė išvadą, kurioje aiškiai konstatavo, kad Revizijos komisijos narės pažeidė Asociacijos etikos kodekso nuostatas, kadangi jos viešai išplatino Asociacijos kongreso nepatvirtintą Ataskaitą bei paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, todėl buvo pasiūlyta Revizijos komisijos narėms skirti įspėjimus.

2.7. Reglamentas (ES) 2016/679 įtvirtina imperatyvias sąlygas, kurioms egzistuojant asmens duomenys gali būti atskleisti. Nagrinėjamu atveju, priešingai nei nurodoma, viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) negali būti pripažintas duomenų tvarkytoju ir atleistas nuo atsakomybės pagal Reglamento 6 straipsnio 1 dalies f punktą, nes duomenų tvarkytojas duomenis tvarko tik duomenų valdytojo vardu, o šiuo atveju joks leidimas valdyti, tvarkyti, naudoti Pareiškėjų asmens duomenis viešosios informacijos rengėjui nebuvo suteiktas. Itin jautrių asmens duomenų atskleidimas, kaip darbuotojų darbo užmokesčiai, komandiruotės, jų pareigos, kai pagal jas tiksliai galima identifikuoti asmenį ir kt., negali būti pateisinamas ir visuomenės interesu. Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija, nors ir yra viešasis juridinis asmuo, tačiau joje dirbantys asmenys nėra vieši. Todėl ir darbuotojų, tame tarpe ir pareiškėjo duomenų atskleidimas negali būti pateisinamas visuomenės interesu. Kita vertus, tokia informacija, net jei tai būtų visuomenės interesas, negali būti viešai publikuojama tik remiantis trijų asmenų (Revizijos komisijos narių) pranešimu, kuriame tendencingai pateikiama šmeižianti pareiškėjus informacija.

2.8. Publikacija pažeidžiama ir nekaltumo prezumpcija. Nors Sprendime nurodoma, kad Publikacijoje neskelbiama apie pareiškėjos darbuotojų atžvilgiu vykdomą kokį nors baudžiamąjį procesą, nėra sprendžiamas darbuotojų kaltumo ar nekaltumo klausimas baudžiamojo proceso prasme, tačiau išsamiai vertinant Publikacijoje vartojamus teiginius bei kartu su Publikacija paviešintą Ataskaitą (vėliau Publikacija pakeista nebeviešinant Ataskaitos, o tik nurodant, kad su ja gali susipažinti Asociacijos nariai). Publikacijoje keliamos abejonės dėl neva neskaidrios finansinės veiklos, formuoja visuomenės nuomonę dėl neva vykdomų nusikalstamų veikų. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs, kad vien duomenų, iš kurių galima spręsti, jog tam tikras asmuo yra kaltas (įvykdęs tam tikrą nusikalstamą veiką) pateikimas, net ir pavyzdžiui reiškiant įtarimus, yra jau pažeidžiantis nekaltumo prezumpciją. Taikant analogiją, šiuo atveju kartu su Publikacija paskelbus ir Ataskaitą, kurioje vartojami nedviprasmiški, tvirtinamojo pobūdžio teiginiai dėl piktnaudžiavimo, nepagrįstų lėšų naudojimo (švaistymo), grasinimų ir kt., galima spręsti, jog nekaltumo prezumpcija yra pažeidžiama.

Atsiliepimas

3. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba (toliau – ir Tarnyba) su pareiškėjų skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodo, kad:

3.1. Pareiškėjas yra viešasis juridinis asmuo, kurio teisinė forma – asociacija, savanoriškumo principu jungianti Lietuvos Respublikos juridinius asmenis, vežančius kelių transportu keleivius bei krovinius už atlygį arba savo lėšomis, teikiančius su kelių transporto veikla susijusias paslaugas. Remiantis Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, joje įtvirtinta, kad asociacija, tai savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus. Pareiškėjo veiklos pagrindinis tikslas – teikti paslaugas Lietuvos vežėjams automobiliais, t. y. tenkinti Lietuvos juridinių asmenų, vežančių kelių transportu interesus.

3.2. Pareiškėjas yra pareiškėjos (viešojo juridinio asmens) generalinis sekretorius – jos vienasmenis valdymo organas. Skunde teismui nurodoma, kad remiantis VIĮ 2 straipsnio 75 dalies 9 punktu viešuoju asmeniu pripažįstamas ne bet kokios asociacijos ar viešosios įstaigos vadovas, o tik tokios, kuri per pastaruosius 4 metus gavo valstybės ir (arba) savivaldybių finansavimą, o pareiškėja nėra gavusi valstybės ir (arba) savivaldybių finansavimo. Negalima sutikti su Pareiškėjo 1 pernelyg siauru viešojo asmens statuso supratimu. Taigi toks fragmentiškas įstatymo normos taikymas gali lemti neproporcingą konkrečios situacijos vertinimą. Minėta teisės norma privalo būti vertinama sistemiškai, atsižvelgiant ir į pareiškėjo, kurios vienasmenis valdymo organas yra pareiškėjas veiklos tikslus. Remiantis Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos 1998 m. Rezoliucijos Nr. 1165 „Teisė į privatumą“ nuostatomis, viešieji asmenys – tai asmenys, dirbantys valstybės tarnyboje ir/ar naudojantys visuomeninius išteklius, o kalbant plačiau, visi tie, kurie atlieka svarbų vaidmenį viešajame gyvenime, t. y., politikoje, ekonomikoje, mene, socialinėje srityje, sporte ar kitokioje veikloje. Kaip minėta pareiškėjo veiklos tikslas yra tenkinti Lietuvos juridinių asmenų, vežančių kelių transportu interesus, taigi visuomenė turi teisėtą ir pagrįstą pagrindą domėtis šio viešojo juridinio asmens vadovo asmeniu, o priešingas vertinimas būtų neproporcingas saviraiškos laisvės požiūriu ir apsunkintų informacijos pateikimą visuomenei. Taip pat pareiškėjo kandidatavimas 2023-03-05 savivaldybių tarybų rinkimuose, nėra vienintelės siektos pareigos, dėl kurių jis pripažintinas viešuoju asmeniu. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos internetiniame tinklapyje prieinamais duomenimis Pareiškėjas 1 buvo Krikščionių sąjungos kandidatas ir į Lietuvos Respublikos Seimo narius 2020 m. vykusiuose Seimo rinkimuose. Todėl vadovaujantis VIĮ 2 straipsnio 75 dalies 6 punktu (Viešasis asmuo yra kandidatas rinkimuose, o viešojo asmens statusas išlaikomas ir po rinkimų laikotarpiu, kuris yra lygus vienai kadencijai tos institucijos, į kurią asmuo kandidatavo) ir atsižvelgiant į tai, kad Publikacija buvo paskelbta 2022 m., Pareiškėjas į Seimo narius kandidatavo 2020 m. (Seimo nario kadencija 4 metai), Pareiškėjas Publikacijos paskelbimo metu pagrįstai laikytinas viešuoju asmeniu.

3.3. Žalos atlyginimo klausimas nebuvo ir net negalėjo būti sprendžiamas. Pažymėtina, kad žurnalistų etikos inspektorius negali viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) reikalauti atlyginti galimą žalą. Galimos žalos atlyginimas nėra VIĮ numatytas pažeistų asmens teisių gynimo būdas (žala, atsiradusi dėl VIĮ pažeidimų, atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka).

3.4. Atsakovas Sprendime deklaratyviai nekonstatavo, jog Trečiasis suinteresuotas asmuo Publikacijoje nurodydamas ginčo informacijos autorių – Revizijos komisiją, vienareikšmiškai yra atleidžiamas nuo redakcinės atsakomybės. Priešingai, Sprendime pabrėžta, kad VIĮ 54 straipsnis neįtvirtina absoliutaus, besąlyginio atleidimo nuo redakcinės atsakomybės pagrindo. Sisteminė VIĮ analizė leidžia teigti, jog viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi bendrą pareigą užtikrinti skleidžiamos informacijos teisėtumą (VIĮ 2 straipsnio 80, 81 dalis, 44 straipsnis).

3.5. Pareiškėjas, kaip vežėjų asociacija, vienijanti Lietuvos vežėjus (turi įtakos jų pramonei), kurie kuria darbo vietas, užtikrina prekių gabenimą, teikia transporto paslaugas, todėl informacija, susijusi su komisija, vykdančia pareiškėjo finansinės veiklos kontrolę, neginčijamai tenkina viešąjį interesą visuomenei būti informuotai. Ypatingai svarbu, kad viešieji juridiniai asmenys veiktų laikydamiesi jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų. Be to, akivaizdu, kad egzistuoja neginčijamas visuomenės interesas diskutuoti apie galimai neskaidriai naudojamas pareiškėjo lėšas. Atsakovas pakartoja, kad Publikacijoje nagrinėjama tema tenkinamas viešasis interesas, siekiama teisėto tikslo, t. y. informuoti visuomenę jai aktualiais klausimais.

3.6. Nagrinėjamai administracinei bylai dėl atsakovo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo yra reikšmingos aplinkybės, kurios atsakovui buvo žinomos atliekant skundo tyrimą dėl ginčo informacijos vertinimo, t. y. iki sprendimo priėmimo. Todėl skunde teismui nurodomos naujos aplinkybės, kad 2022-07-27 pareiškėjo Etikos komisija priėmė išvadą, kurioje konstatavo, jog Revizijos komisijos narės pažeidė pareiškėjo etikos kodekso nuostatas, po Publikacijos paskelbimo yra nereikšmingos ir plačiau neaptartinos.

3.7. Pabrėžtina, kad Reglamento (ES) 2016/679 4 straipsnyje yra pateikiami sąvokų apibrėžimai. Taigi, asmens duomenys yra bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti (duomenų subjektas); fizinis asmuo, kurio tapatybę galima nustatyti, yra asmuo, kurio tapatybę tiesiogiai arba netiesiogiai galima nustatyti, visų pirma pagal identifikatorių, kaip antai vardą ir pavardę, asmens identifikavimo numerį, buvimo vietos duomenis ir interneto identifikatorių arba pagal vieną ar kelis to fizinio asmens fizinės, fiziologinės, genetinės, psichinės, ekonominės, kultūrinės ar socialinės tapatybės požymius. Duomenų valdytojas yra fizinis arba juridinis asmuo, valdžios institucija, agentūra ar kita įstaiga, kuris vienas ar drauge su kitais nustato duomenų tvarkymo tikslus ir priemones; kai tokio duomenų tvarkymo tikslai ir priemonės nustatyti Europos Sąjungos arba valstybės narės teisės, duomenų valdytojas arba konkretūs jo skyrimo kriterijai gali būti nustatyti Europos Sąjungos arba valstybės narės teise. Duomenų tvarkytojas yra fizinis arba juridinis asmuo, valdžios institucija, agentūra ar kita įstaiga, kuri duomenų valdytojo vardu tvarko asmens duomenis.

3.8. Duomenų subjektas yra asmuo (pareiškėjas), kurio asmens duomenys yra tvarkomi (skelbiami Publikacijoje). Viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) šiuo atveju yra ir pareiškėjo asmens duomenų valdytojas (tvarkytojas), t. y. šiuos duomenis paskelbęs Publikacijoje. Pareiškėjas absoliutindamas savo neturtines teises, manipuliuodamas, kad Publikacijoje atskleidžiami jautrūs jo asmens duomenys, visiškai ignoruoja faktą, kad jis yra viešasis asmuo, viešojo juridinio asmens vadovas bei neatsižvelgia į Publikacijoje skelbiamos informacijos tikslą.

3.9. Viešojo juridinio asmens lėšų panaudojimas nulemia itin aukštų standartų, skaidrumo, teisėtumo šioje srityje taikymą ir atitinkamai didesnį visos visuomenės, o ypatingai pareiškėjo, kaip pareiškėjo vadovo interesą domėtis bei gauti informaciją apie tai. Todėl tokio pobūdžio informacija pagrįstai domina visuomenę ir yra pripažintina viešojo intereso objektu. Publikacijoje nebuvo atskleistos asmeninio pobūdžio pareiškėjo privataus gyvenimo detalės. Duomenų paskelbimo teisėtumas kiekvienu atveju vertinamas individualiai, atsižvelgiant į šių duomenų paskelbimo aplinkybes, todėl kiekvienu individualiu atveju reikia skirti iš esmės publikacijas apie asmens privataus gyvenimo detales ir publikacijas apie faktus, kurie gali prisidėti prie diskusijos demokratinėje visuomenėje. Publikacijoje skelbiamos ataskaitos tikslas nebuvo atskleisti pareiškėjo privataus gyvenimo detales, t. y. į jo privatų gyvenimą nebuvo įsibrauta labiau, nei siekiant informuoti apie jį, kaip pareiškėjos generalinį sekretorių. Ginčijami asmens duomenys išskirtinai susiję su pareiškėjo vykdomomis funkcijomis asociacijoje, kuri yra viešasis juridinis asmuo, siekiant atskleisti galimai neskaidriai ir nepagrįstai jos darbuotojų naudojamas lėšas. Jau vien galimų netinkamų veiksmų regimybė sudaro pagrindą kelti įtarimus dėl galimo veiklos neskaidrumo ir pristatyti juos visuomenei siekiant juos pašalinti.

3.10. Revizijos komisijos ataskaitoje, kuri buvo skelbiama Publikacijoje neskelbiama apie pareiškėjo atžvilgiu vykdomą kokį nors baudžiamąjį procesą, nėra sprendžiamas pareiškėjo kaltumo ar nekaltumo klausimas baudžiamojo proceso prasme. Taigi pareiškėjų pateikti svarstymai yra visiškai nepagrįsti ir atmestini.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės Tarnybos 2023 m. spalio 10 d. Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad:

5.1. Pareiškėjos Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ veiklos pagrindinis tikslas - teikti paslaugas Lietuvos vežėjams automobiliais, t. y. tenkinti Lietuvos juridinių asmenų, vežančių kelių transportu interesus. Pareiškėja veikia vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, civiliniu kodeksu, asociacijų įstatymu, kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais, Tarptautinės vežėjų sąjungos (IRU) norminiais aktais, savo įstatais, kongreso bei prezidiumo nutarimais. Pareiškėjos pajamų šaltinius sudaro narių stojamieji įnašai, narių mokesčiai ir kandidatų kandidatavimo mokesčiai bei tiksliniai įnašai; valstybės ir savivaldybių tikslinės paskirties lėšos; fizinių ir juridinių asmenų neatlygintinai perduotos lėšos ir turtas; palikimai, pagal testamentą tenkantys asociacijai; pajamos gautos už parduotą turtą, teikiamas paslaugas ir vežėjų aprūpinimą reikalinga dokumentacija; lėšos gautos kaip labdara ar parama ir kita.

Pareiškėjas Z. B. yra pareiškėjos generalinis sekretorius, t. y. jos vienasmenis valdymo organas.

5.2. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyboje gautas pareiškėjos Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“, atstovaujamos pareiškėjo generalinio sekretoriaus Z. B. bei inovacijų ir transporto politikos sekretoriaus A. B. skundas (registracijos Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyboje Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), 2022) dėl publikacijoje „Skandalas „Linavoje“ – daromas spaudimas Revizijos komisijai?“ (www.cargo.lt, 2022-06-13) paskelbtos informacijos.

Pareiškėjų teigimu, Publikacijoje skelbiama tikrovės neatitinkanti informacija, žeminanti jų, dalies prezidiumo narių ir darbuotojų reputaciją, garbę ir orumą.

5.3. Sprendime buvo vertinami pareiškėjos nurodyti teiginiai: 1. „2022 m. birželio 9 d. asociacijos generalinis sekretorius ir dalis prezidiumo narių, pasitelkę į pagalbą asociacijos samdomus darbuotojus, prezidiumo posėdžio metu viešai grasino revizijos komisijos nariams ir nedviprasmiškai paminėjo, jog prezidiumo sukurto „etikos kodekso“ pagalba šalins prezidiumui neįtinkančius narius iš asociacijos.“; 2. „Revizijos komisija pabrėžia – įstatais nustatyta, jog asociacijos kontrolės organo – revizijos komisijos – narius renka asociacijos kongresas, todėl revizijos komisija yra pavaldi ir atskaitinga tik asociacijos kongresui, ir jokie kiti asociacijos valdymo organai neturi teisės kištis bei reguliuoti ar kaip nors kitaip daryti įtaką revizijos komisijos atliekamam darbui.“; 3. „Revizijos komisija pažymi, kad asociacijos valdymo organų priimami sprendimai yra revizijos komisijos kontrolės objektas, todėl revizijos komisijai yra pilnai suprantami kontroliuojamų subjektų grasinimų motyvai ir nuolatos reiškiamas nepasitenkinimas jų veiklos priežiūra bei kontrole.“; 4. „Revizijos komisijos manymu, ji privalo informuoti asociacijos narius apie 2022 m. birželio 9 d. generalinio sekretoriaus, dalies prezidiumo narių ir jų samdytų darbuotojų viešus grasinimus revizijos komisijai bei pažymi, kad vertina šiuos grasinimus kaip akivaizdų bandymą daryti įtaką revizijos komisijos priimamiems sprendimams.“; 5. „Revizijos komisija papildomai informuoja narius, kad daromas jai spaudimas ir vieši grasinimai nesutrukdys revizijos komisijos darbui ir tolimesnei asociacijos veiklos kontrolei bei būtinos informacijos pateikimui asociacijos nariams.“; 6. „Kokiu pagrindu „Linavos“ pranešime teigiama, kad Revizijos komisijos nariai paskleidė kažkokią informaciją cargonews.lt tinklalapyje, redakcija pasakyti negali (taip pat todėl, kad Asociacija seniai atsisakė teikti mums bet kokius komentarus).“

Taip pat Sprendime vertinami Publikacijoje skelbiamos Ataskaitos teiginiai: „Revizijos komisijos nuomone, asociacijos generalinis sekretorius, priimdamas tokį sprendimą, išdavė asociacijos vardu asociacijos darbuotojams 24 mėn. piniginę paskolą be jokių palūkanų. Revizijos komisija pažymi, kad asociacijos prekių perpardavimai išsimokėtinai fiziniams asmenims ar darbuotojams yra laikytini asociacijos suteiktomis beprocentinėmis paskolomis fiziniams asmenims.“; „Generalinio sekretoriaus bei inovacijų ir transporto politikos sekretoriaus tarnybinės komandiruotės į Taškentą (Uzbekistanas) 2021 m. gruodžio 06-15 d. Komandiruotės trukmė – 10 dienų. Revizijos komisija pažymi, kad abu darbuotojai tarnybinių komandiruočių ataskaitų nepateikė ir asociacijos DMS sistemoje jos nėra užregistruotos, todėl nėra aišku, kokie darbai tarnybinės komandiruotės metu buvo atlikti ir kokie tikslai pasiekti. Revizijos komisija pažymi, kad nėra aišku, kokiu pagrindu šiems darbuotojams buvo kompensuotos tarnybinės komandiruotės išlaidos, kadangi kompensuoti tarnybinės komandiruotės išlaidas draudžia asociacijoje galiojanti 2014 m. liepos 7 d. generalinio sekretoriaus įsakymu patvirtinta tarnybinių komandiruočių tvarka. Revizijos komisija pabrėžia, kad asociacijos generalinis sekretoriaus neteisėtai kompensavo šios komandiruotės išlaidas darbuotojams ir taip pažeidė asociacijoje patvirtintą darbuotojų tarnybinių komandiruočių išlaidų kompensavimo tvarką.“; „Inovacijų ir transporto politikos sekretoriaus tarnybinė komandiruotė į Kazachstaną ir Uzbekistaną 2021 m. birželio 03-21 d. Komandiruotės trukmė – 19 dienų“; „Revizijos komisija mano, kad 19 dienų trukmės tarnybinės komandiruotės ataskaitoje darbuotojo nurodyti atlikti darbai ir pasiekti tikslai, akivaizdžiai nepagrįsti faktiškai trukusiu tarnybinės komandiruotės laikotarpiu užsienyje, todėl revizijos komisijos manymu, kompensuotos darbuotojui komandiruotės išlaidos už netikslingai išbūtą tarnybinėje komandiruotėje laiką, laikytinos asociacijos lėšų švaistymu bei piktnaudžiavimu asociacijos turtu.“

5.4. Vadovaudamasis VIĮ 50 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 5 punktu, 3 dalies 6 punktu, ADTAĮ 7 straipsnio 2 dalimi, 31 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Žurnalistų etikos inspektorius Sprendimu pripažino pareiškėjų Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“, Z. B. bei A. B. skundą dėl publikacijoje „Skandalas „Linavoje“ – daromas spaudimas Revizijos komisijai?“ (www.cargo.lt, 2022-06-13) paskelbtos informacijos nepagrįstu bei atmetė pareiškėjų skundą dalyje dėl galimo jų asmens duomenų apsaugos pažeidimo.

6. Įstatyme (redakcijoje, galiojusioje aktualiu ginčui laikotarpiu) nustatyta:

6.1. Privataus pobūdžio informacija – žmogaus teisės į privataus gyvenimo apsaugą užtikrinimo požiūriu neskelbtina informacija (2 straipsnio 38 dalis).

6.2. Privatus gyvenimas – asmeninis žmogaus, jo šeimos gyvenimas, gyvenamoji aplinka, kurią sudaro žmogaus gyvenamoji patalpa, jai priklausanti privati teritorija ir kitos privačios patalpos, kurias žmogus naudoja savo ūkinei, komercinei ar profesinei veiklai, laisvalaikiui, poilsiui, taip pat kitos žmogaus privataus gyvenimo sritys, kuriose jis pagrįstai gali tikėtis privatumo, žmogaus psichinė ir fizinė neliečiamybė, garbė ir reputacija, slapti asmeniniai faktai, žmogaus fotonuotraukos ar kiti atvaizdai, informacija apie žmogaus sveikatą, privatus susirašinėjimas ar kitoks ryšio palaikymas, žmogaus pažiūros, įsitikinimai, įpročiai ir kiti duomenys, kuriuos galima naudoti tik jam sutikus (2 straipsnio 39 dalis).

6.3. Viešasis asmuo yra: 1) valstybės politikas; 2) teisėjas; 3) valstybės ar savivaldybės pareigūnas, valstybės tarnautojas, asmuo, valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje dirbantis pagal darbo sutartį, jeigu jo priimami sprendimai ar veikla daro įtaką visuomenei, taip pat šiose institucijose ar įstaigose sudarytų darbo grupių, komitetų, komisijų, tarybų ir kitų kolegialių institucijų narys; 4) valstybės ar savivaldybės kontroliuojamos įmonės ar įstaigos vadovas arba valdymo organo narys; 5) politinės partijos valdymo organo arba rinkimų komiteto narys; 6) kandidatas rinkimuose (viešojo asmens statusas išlaikomas ir po rinkimų laikotarpiu, kuris yra lygus vienai kadencijai tos institucijos, į kurią asmuo kandidatavo); 7) juridinio asmens, kuris sudaro viešųjų pirkimų sutartis ir (arba) vykdo viešųjų pirkimų sutartis subrangovo teisėmis, vadovas arba dalyvis, turintis 1/4 ar daugiau balsų dalyvių susirinkime; 8) lobistas arba asmuo, kuris veikia lobistinę veiklą vykdančių juridinių asmenų vardu; 9) asociacijos arba viešosios įstaigos, kurios per pastaruosius 4 metus yra gavusios valstybės ir (arba) savivaldybių finansavimą, vadovas arba dalyvis, turintis 1/4 ar daugiau balsų dalyvių susirinkime; 10) visuomenėje žinomas fizinis asmuo, populiarus socialinių tinklų veikėjas arba tinklaraštininkas, formuojantys tikslinių visuomenės grupių nuomonę įvairiais klausimais ir (arba) už šią veiklą gaunantys pajamas, jeigu jų veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams; 11) kitas fizinis asmuo, turintis viešojo administravimo įgaliojimus ir (arba) administruojantis viešųjų paslaugų teikimą, ir (arba) dėl savo veiksmų ar padėties patekęs į viešumą, jeigu jo veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams (2 straipsnio 74 dalis).

6.4. Rengiant ir platinant viešąją informaciją, privaloma užtikrinti žmogaus teisę į privataus pobūdžio informacijos apsaugą (14 straipsnio 1 dalis). Informaciją apie privatų gyvenimą galima skelbti, išskyrus Įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus, tik jei tas žmogus sutinka (14 straipsnio 2 dalis). Informacija apie privatų gyvenimą gali būti skelbiama be žmogaus sutikimo tais atvejais, kai ji padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas, taip pat kai informacija yra pateikiama viešai nagrinėjant bylą; be to, informacija apie viešojo asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama be jo sutikimo, jeigu ši informacija atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias privataus šio asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes (14 straipsnio 3 dalis).

6.5. Pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalį, Inspektorius, be kita ko, nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus (pareiškimus) dėl jų teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse (2 punktas); nagrinėja duomenų subjektų pagal BDAR 77 straipsnio 1 dalį pateiktus skundus Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau ir – ADTAĮ) nustatyta tvarka; nagrinėjant šiuos skundus, Įstatymo 50 straipsnio 3, 4, 5 ir 9–18 dalys netaikomos (3 punktas).

6.6. Atlikdamas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas, Inspektorius gali priimti sprendimą įspėti viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus, už visuomenės informavimo priemonių turinį atsakingus (fizinius) asmenis apie pastebėtus šio Įstatymo ir kitų visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir reikalauti juos pašalinti (50 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

7. ADTĮ nustatyta:

7.1. Inspektorius stebi, kaip taikomas BDAR ir ADTAĮ, ir užtikrina, kad šie teisės aktai būtų taikomi, kai asmens duomenys tvarkomi žurnalistikos tikslais ir akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais; Inspektorius atlieka BDAR nustatytas priežiūros institucijos užduotis ir turi BDAR nustatytus priežiūros institucijos įgaliojimus; Inspektoriui netaikomi BDAR 57 straipsnio 1 dalies j–l ir n–t punktai, 58 straipsnio 1 dalies b ir c punktai, 2 dalies e, g, h ir j punktai, 3 dalies a, c ir e–j punktai (7 straipsnio 2 dalis).

7.2. Inspektorius, baigęs skundo ar jo dalies nagrinėjimą, motyvuotai nusprendžia: 1) pripažinti skundą ar jo dalį pagrįsta; 2) atmesti skundą ar jo dalį (31 straipsnio 1 dalis). Kai skundas ar jo dalis pripažįstama pagrįsta, žurnalistų etikos inspektorius motyvuotai teikia duomenų valdytojui ir (ar) duomenų tvarkytojui nurodymus, rekomendacijas ir (ar) taiko kitas BDAR 58 straipsnio 2 dalyje ir ADTAĮ 33 straipsnyje nurodytas priemones (31 straipsnio 3 dalis).

8. BDAR nustatyta:

8.1. Asmens duomenys – bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti (duomenų subjektas); fizinis asmuo, kurio tapatybę galima nustatyti, yra asmuo, kurio tapatybę tiesiogiai arba netiesiogiai galima nustatyti, visų pirma pagal identifikatorių, kaip antai vardą ir pavardę, asmens identifikavimo numerį, buvimo vietos duomenis ir interneto identifikatorių arba pagal vieną ar kelis to fizinio asmens fizinės, fiziologinės, genetinės, psichinės, ekonominės, kultūrinės ar socialinės tapatybės požymius (4 straipsnio 1 punktas).

8.2. Asmens duomenys turi būti: a) duomenų subjekto atžvilgiu tvarkomi teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu (teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principas); b) renkami nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir toliau netvarkomi su tais tikslais nesuderinamu būdu <...>; c) adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi (duomenų kiekio mažinimo principas) <...>; (5 straipsnio „Su asmens duomenų tvarkymu susiję principai“ 1 dalis). Duomenų valdytojas yra atsakingas už tai, kad būtų laikomasi 1 dalies, ir turi sugebėti įrodyti, kad jos laikomasi (atskaitomybės principas) (5 straipsnio 2 dalis).

8.3. Duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iš šių sąlygų, ir tik tokiu mastu, kokiu ji yra taikoma: a) duomenų subjektas davė sutikimą, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi vienu ar keliais konkrečiais tikslais; b) tvarkyti duomenis būtina siekiant įvykdyti sutartį, kurios šalis yra duomenų subjektas, arba siekiant imtis veiksmų duomenų subjekto prašymui prieš sudarant sutartį; c) tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė; d) tvarkyti duomenis būtina siekiant apsaugoti gyvybinius duomenų subjekto ar kito fizinio asmens interesus; e) tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas; f) tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni, ypač kai duomenų subjektas yra vaikas (6 straipsnio 1 dalis). BDAR 6 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad f punktas netaikomas duomenų tvarkymui, kurį valdžios institucijos atlieka vykdydamos savo užduotis.

9. BDAR 58 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog kiekviena priežiūros institucija turi visus šiuos įgalinimus imtis taisomųjų veiksmų: a) įspėti duomenų valdytoją arba duomenų tvarkytoją, kad numatomomis duomenų tvarkymo operacijomis gali būti pažeistos BDAR nuostatos; b) pareikšti papeikimus duomenų valdytojui arba duomenų tvarkytojui, kad duomenų tvarkymo operacijomis buvo pažeistos BDAR nuostatos; c) nurodyti duomenų valdytojui arba duomenų tvarkytojui patenkinti duomenų subjekto prašymus pasinaudoti savo teisėmis pagal BDAR; <...>; e) nurodyti duomenų valdytojui pranešti duomenų subjektui apie asmens duomenų saugumo pažeidimą; <...>; g) nurodyti ištaisyti arba ištrinti asmens duomenis arba apsiriboti jų tvarkymu pagal 16, 17 ir 18 straipsnius ir pranešti apie tokius veiksmus duomenų gavėjams, kuriems asmens duomenys buvo atskleisti, pagal 17 straipsnio 2 dalį ir 19 straipsnį (g punktas) <...> (58 straipsnio 2 dalis).

10. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje konstatuota:

10.1. Įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje suformuluota taisyklė pripažintina bendru imperatyvu, kuris yra taikytinas rengiant ir platinant viešąją informaciją, tačiau su išimtimis, specialiai nustatytomis šios normos 2 ir 3 dalyse. Esant tam tikroms abejonėms dėl to, ar konkreti viešai skleidžiama informacija pagal savo pobūdį patenka ar nepatenka į aptariamo straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas išimtis, abejonės turi būti vertinamos paminėto imperatyvo naudai. Tai reiškia, kad taikant Įstatymo 14 straipsnį prioritetinė reikšmė turi būti suteikta privataus gyvenimo apsaugai, kaip tai suformuluota šio straipsnio 1 dalyje (LVAT 2019 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-03316-629/2019).

10.2. Tam, kad būtų galima atskleisti privačią informaciją apie asmenį, informacija turi ne tik tenkinti viešąjį interesą, bet turi egzistuoti ir bent viena iš Įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje numatytų išimčių (LVAT 2020 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1056-442/2020).

10.3. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 78 dalį (dabartinės redakcijos 75 dalį) viešasis asmuo suprantamas kaip valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas fizinis asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams. Šis kriterijų sąrašas yra baigtinis (LVAT 2011 m. balandžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-787/2011).

10.4. Įstatymo 2 straipsnio 78 dalyje (dabartinės redakcijos 75 dalyje) yra aiškiai įvardytas asmenų priskyrimo viešųjų asmenų kategorijai požymis – asmens nuolatinė veikla turi turėti reikšmės viešiesiems reikalams, o tai reiškia, kad asmenų, atitinkančių nurodytoje įstatymo normoje įvardytus požymius, veikla turi būti viešojo intereso objektu (LVAT 2021 m. kovo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr.eA-323-492/2021; išplėstinės teisėjų kolegijos 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2066-624/2021; 2021 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2078-815/2021).

10.5. Aiškinant ir taikant minėtą Įstatymo nuostatą yra pabrėžta, kad net tais atvejais, kai trečiasis suinteresuotas asmuo neturi viešojo administravimo įgaliojimų, neadministruoja viešųjų paslaugų teikimo, dėl savo darbo pobūdžio nuolat nedalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, sprendžiant dėl šio asmens prikyrimo viešajam yra vertinama ir tai, ar tokio asmens veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2066-624/2021).

11. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje nurodyta, kad:

11.1. Informacijai apie asmens privatų gyvenimą skelbti be jo sutikimo turi būti realus socialinis interesas žinoti tam tikro asmens privataus gyvenimo faktus (EŽTT 2004-05-18 sprendimas byloje Editions Plon prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 58148/00; 2004-06-24 sprendimas byloje Von Hannover prieš Vokietiją, pareiškimo Nr. 59320/00).

11.2. Privačių duomenų paskelbimo teisėtumas kiekvienu atveju vertinamas individualiai, atsižvelgiant į šių duomenų paskelbimo aplinkybes, todėl kiekvienu individualiu atveju reikia skirti iš esmės publikacijas apie asmens privataus gyvenimo detales ir publikacijas apie faktus, kurie gali prisidėti prie diskusijos demokratinėje visuomenėje (EŽTT 2015-11-10 sprendimas byloje Couderc ir Hachette Filipacchi Associds prieš Prancūziją, Nr. 40454/07; 2012-02-07 didžiosios kolegijos sprendimas byloje Von Hannover prieš Vokietiją, Nr. 40660/08, 60641/08).

12. Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asociacija, tai savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas - koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus. Remiantis pareiškėjos Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ įstatais pareiškėja yra viešasis juridinis asmuo, kurio teisinė forma - asociacija, savanoriškumo principu jungianti Lietuvos Respublikos juridinius asmenis, vežančius kelių transportu keleivius bei krovinius už atlygį arba savo lėšomis, teikiančius su kelių transporto veikla susijusias paslaugas. Taigi, pagrindiniai pareiškėjos uždaviniai yra siekti transporto verslo sąlygų ir asociacijos narių veiklos efektyvumo gerinimo, kelių eismo saugos didinimo, teikti asociacijos nariams pagalbą ir kitas paslaugas vykdant keleivių ir krovinių visų rūšių pervežimus automobiliais, juos plėtoti bei tobulinti, rūpintis asociacijos ir jos narių rinkodara, naujų rinkų paieška, pritraukti kuo daugiau narių, atstovauti asociacijos narius santykiuose su valstybinės valdžios institucijomis, tarptautinėmis ir kitomis organizacijomis bei asmenimis.

12.1. Pareiškėjas skunde teigia, kad Publikacijos paskelbimo metu nebuvo viešasis asmuo. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog asociacijos tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus. Taigi pareiškėjos veiklos pagrindinis tikslas – teikti paslaugas Lietuvos vežėjams automobiliais, t. y. tenkinti Lietuvos juridinių asmenų, vežančių kelių transportu interesus. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Z. B. yra pareiškėjos (viešojo juridinio asmens) generalinis sekretorius – jos vienasmenis valdymo organas. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas 2023-03-05 kandidatavo į savivaldybių tarybų rinkimus; taip pat pareiškėjas buvo Krikščionių sąjungos kandidatas ir į Lietuvos Respublikos Seimo narius 2020 m. vykusiuose Seimo rinkimuose. Teismo vertinimu, vadovaujantis VIĮ 2 straipsnio 75 dalies 6 punktu, pareiškėjas Publikacijos paskelbimo metu pagrįstai laikytinas viešuoju asmeniu. Taigi, pareiškėjo veiklos tikslas yra tenkinti Lietuvos juridinių asmenų, vežančių kelių transportu interesus, todėl visuomenė turi teisėtą ir pagrįstą pagrindą domėtis šio viešojo juridinio asmens vadovo asmeniu, o priešingas vertinimas būtų neproporcingas saviraiškos laisvės požiūriu ir apsunkintų informacijos pateikimą visuomenei.

13. Reglamento (ES) 2016/679 4 straipsnyje yra pateikiami sąvokų apibrėžimai. Taigi, asmens duomenys yra bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti (duomenų subjektas); fizinis asmuo, kurio tapatybę galima nustatyti, yra asmuo, kurio tapatybę tiesiogiai arba netiesiogiai galima nustatyti, visų pirma pagal identifikatorių, kaip antai vardą ir pavardę, asmens identifikavimo numerį, buvimo vietos duomenis ir interneto identifikatorių arba pagal vieną ar kelis to fizinio asmens fizinės, fiziologinės, genetinės, psichinės, ekonominės, kultūrinės ar socialinės tapatybės požymius. Duomenų valdytojas yra fizinis arba juridinis asmuo, valdžios institucija, agentūra ar kita įstaiga, kuris vienas ar drauge su kitais nustato duomenų tvarkymo tikslus ir priemones; kai tokio duomenų tvarkymo tikslai ir priemonės nustatyti Europos Sąjungos arba valstybės narės teisės, duomenų valdytojas arba konkretūs jo skyrimo kriterijai gali būti nustatyti Europos Sąjungos arba valstybės narės teise. Duomenų tvarkytojas yra fizinis arba juridinis asmuo, valdžios institucija, agentūra ar kita įstaiga, kuri duomenų valdytojo vardu tvarko asmens duomenis.

VIĮ 50 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, jog žurnalistų etikos inspektorius nagrinėja duomenų subjektų pagal Reglamento (ES) 2016/679 77 straipsnio 1 dalį pateiktus skundus ADTAĮ nustatyta tvarka. ADTAĮ 7 straipsnio 2 dalyje teigiama, kad žurnalistų etikos inspektorius stebi, kaip taikomas Reglamentas (ES) 2016/679, ir užtikrina, kad šie teisės aktai būtų taikomi, kai asmens duomenys tvarkomi žurnalistikos ir akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais. ADTAĮ 1 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šis įstatymas taikomas kartu su Reglamentu (ES) 2016/679 ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais. Reglamento (ES) 2016/679 4 straipsnio 1 punkte numatyta asmens duomenų sąvoka.

13.1. Pareiškėjai nurodo, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) negali būti pripažintas duomenų tvarkytoju ir atleistas nuo atsakomybės pagal Reglamento 6 straipsnio 1 dalies f punktą, nes duomenų tvarkytojas duomenis tvarko tik duomenų valdytojo vardu, o šiuo atveju joks leidimas valdyti, tvarkyti, naudoti pareiškėjų asmens duomenis trečiajam suinteresuotam asmeniui nebuvo suteiktas.

13.2. Įvertinus Publikaciją darytina išvada, kad Publikacijoje nebuvo atskleistos asmeninio pobūdžio pareiškėjo privataus gyvenimo detalės. Teismo vertinimu, Sprendimu pagrįstai nustatyta, kad Publikacijoje buvusioje ataskaitoje atskleisti pareiškėjo asmens duomenys buvo tvarkomi teisėtai ir atitiko Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnio 1 dalies f punktą ir nepažeidė pareiškėjo teisės į asmens duomenų tvarkymą. Sutiktina su atsakovės pozicija, kad Publikacijoje skelbiamos ataskaitos tikslas nebuvo atskleisti pareiškėjo privataus gyvenimo detales. Vertinant Publikacijos turinį matyti, kad į pareiškėjo privatų gyvenimą nebuvo įsibrauta labiau, nei siekiant informuoti apie jį, kaip pareiškėjos generalinį sekretorių. Kaip byloje nustatyta, pareiškėjas yra viešasis asmuo, viešojo juridinio asmens vadovas, todėl pareiškėjas turi atsižvelgti į Publikacijoje skelbiamos informacijos tikslą.

14. VIĮ 22 straipsnio 11 dalyje nurodoma, kad skleisdami informaciją visuomenei viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai ir leidėjai neturi iškraipyti teisingos, nešališkos informacijos bei nuomonių ir panaudoti tai savanaudiškiems tikslams (1 punktas), o minėto įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas imperatyvus reikalavimas teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, tikrinti faktus.

VIĮ 54 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą, jeigu jie nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo <...> pateikta kaip nuomonė, komentaras ar vertinimas. LVAT pažymėjo, jog nurodžius pirminį informacijos šaltinį, viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą (LVAT 2023 m. lapkričio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. Nr. A-1010-815/2023).

14.1. Sutiktina su atsakovės pozicija, kad Publikacijoje buvo siekiama visuomenę informuoti jai aktualiais klausimais, o trečiasis suinteresuotas asmuo nebuvo ginčo teiginių autorius, nes, kaip matyti iš Publikacijos turinio, jis nurodė skelbiamos informacijos pirminį šaltinį (pavadinimą bei vardus ir pavardes). Taigi šiuo atveju yra taikintinas VIĮ 54 straipsnio 1 dalies 7 punktas.

15. Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“ Etikos komisija, 2022 m. liepos 27 d. vykusio Komisijos posėdžio metu išnagrinėjo Asociacijos generalinio sekretoriaus Z. B. bei prezidiumo narių R. V. ir A. T. 2022 m. birželio 16 d. prašymą pradėti tyrimą dėl Etikos kodekso pažeidimo. Taigi, Etikos komisijos 2022 m. liepos 27 d. išvadoje nurodyta, kad Asociacijos narių atstovės (A. M., A. M. ir S. C.), viešai paskelbdamos 2022 m. balandžio 28 d. kongreso metu nepatvirtintą Ataskaitą bei paskleisdamos tikrovės neatitinkančius teiginius, kad joms, kaip Revizijos komisijos narėms yra grasinama šalinimu iš asociacijos, pažeidė 2021-02-10 patvirtintų Etikos kodekso 5.4, 5.6., 5.10, 5.11 straipsnių reikalavimus.

15.1. Taigi, Revizijos komisijos išsakyti teiginiai yra aktualūs visuomenei ir tenkina visuomenės interesą tokią informaciją žinoti. 2022 m. liepos 27 d. Etikos komisija priėmė išvadą, kurioje konstatavo, jog Revizijos komisijos narės pažeidė Etikos kodekso nuostatas, tačiau pažymėtina, jog Etikos komisijos 2022 m. liepos 27 d. išvada priimta po Publikacijos paskelbimo, todėl darytina išvada, kad Publikacijos turiniui Etikos komisijos 2022 m. liepos 27 d. išvada neturėjo jokios reikšmės. Kaip nustatyta, Publikacijoje buvo siekiama visuomenę informuoti jai aktualiais klausimais, o Publikacijos paskelbimo metu nebuvo priimta minėta išvada, todėl ji nebuvo viešinama Publikacijoje. Teismo vertinimu, Etikos komisijos 2022 m. liepos 27 d. išvada nekeičia Sprendimo turinio, kadangi šioje byloje nustatyta, kad pareiškėjai yra viešieji asmenys.

16. Pareiškėjo teigimu Publikacijoje pažeidžiama ir nekaltumo prezumpcija. Pareiškėjai nurodo, kad Publikacijoje keliamos abejonės dėl neva neskaidrios finansinės veiklos, formuoja visuomenės nuomonę dėl neva vykdomų nusikalstamų veikų.

16.1. Nekaltumo prezumpcijos principas įtvirtintas Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje. Pagal šį principą asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisingumą vykdo tik teismai. Nekaltumo prezumpcijos principas įtvirtintas ir Žmogaus teisių konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 2 dalyje. EŽTT yra pažymėjęs, kad Konvencijos 6 straipsnio 2 dalis reglamentuoja visą baudžiamąjį procesą, nepaisant jo baigties, ir tai, jog vėlesnis asmens pripažinimas kaltu negali panaikinti pradinės jo teisės būti laikomam nekaltu, kol kaltumas neįrodytas pagal įstatymą. Taigi, vertinant Publikaciją matyti, kad Revizijos komisijos ataskaitoje, kuri buvo skelbiama Publikacijoje, neskelbiama apie pareiškėjo atžvilgiu vykdomą kokį nors baudžiamąjį procesą bei nėra sprendžiamas pareiškėjo kaltumo ar nekaltumo klausimas baudžiamojo proceso prasme. Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad piktnaudžiavimu laikoma, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl nekaltumo prezumpcijos atmestini kaip nepagrįsti, kadangi byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui keliami kaltinimai baudžiamajame procese ir dėl to vyktų teisminis procesas, nes nekaltumo prezumpcijos principo esmė yra tokia, jog iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo galioja asmens nekaltumo prielaida. Pažymėtina, kad VIĮ 19 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas skleisti nekaltumo prezumpciją pažeidžiančią informaciją.

17. Apibendrinus darytina išvada, kad atsakovė tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą. Taigi skundžiamas Sprendimas atitinka VAĮ įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (aptartos esminės faktinės aplinkybės, jos susietos su taikytinu teisiniu reguliavimu), todėl skundžiamo Sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).

18. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

Kadangi pareiškėjų skundas atmestas, t. y. sprendimas priimtas ne pareiškėjų naudai, tad pareiškėjai neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjų Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ ir generalinio sekretoriaus Z. B. skundą atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjos Jūratė Bliznikaitė-PovilanskienėAgnė StankevičienėFausta Vitkienė