Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

2015-02-20 · Byla Nr. A2.6.-147-570/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-02-20
Bylos Nr.
A2.6.-147-570/2015
Teisminio proceso Nr.
4-28-3-01259-2014-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Rūta Neveckienė
Pažeidėjas
V. V.
Nukentėjusysis
V. D.
Advokatai
Renas Bradūnas, Virginijus Kaminskas
Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr. A2.2-147-570/2015
Proceso Nr. 4-28-3-01259-2014-1Procesinio sprendimo kategorija 31.;39.3.
MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. vasario 20 d.Marijampolė

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Rūta Neveckienė, sekretoriaujant Sigutei Pranskevičienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. V. ir jo atstovui advokatui Renui Bradūnui, nukentėjusiajam V. D. ir jo atstovui advokato padėjėjui Virginijui Kaminskui, ekspertui V. Š.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. V. a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. traukiamas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2014-06-19 12 val. 7 min. Marijampolės m. Gamyklų gatvėje vairavo automobilį T. S. v/n (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,20 promilių vidutinio girtumo laipsnis, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti automobilį iki bet kokios iš anksto numatomos kliūties, atsižvelgdamas į greitį nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, dėl ko atsitrenkė į priekyje važiavusį automobilį apgadino abu automobilius ir tuo padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 3 d.

V. V. kaltu dėl to, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus pripažįsta visiškai, dėl to nuoširdžiai gailisi ir pažada ateityje nenusižengti, tačiau nesutinka, kad jis sukėlė eismo įvykį ir dėl jo kaltės buvo apgadinti du automobiliai. Nurodė, kad 2014-06-19 apie 12 val. važiavo Marijampolės m. Gamyklų gatve, privažiavęs turgų jis persirikiavo į antrąją eismo juostą. Tuo tarpu pirma eismo juosta ta pačia kryptimi važiavęs automobilio Audi A6 vairuotojas V. D. iš pirmos eismo juostos staigiai suko į kairę užimdamas abi eismo juostas. Taigi būtent Audi A6 vairuotojas jo nepraleido važiuojančio tiesiai, skersai jam užkišo. Mano, kad galbūt jo V. D. nepastebėjo. Jis jau nebesuspėjo sustabdyti automobilio, todėl atsitrenkė į automobilio Audi vairuotojo kairės pusės galinį ratą. Nuo smūgio automobilis Audi atsidūrė priešingoje eismo juostoje. Tačiau avarija vyko antroje juostoje, jis ašinės eismo juostos nebuvo kirtęs. Patvirtino kad jis važiavo leistinu greičiu (galėjo būti apie 51 km/val.) matomumas ir oro sąlygos buvo geros. Mano, kad dėl šio įvykio kaltas automobilio Audi vairuotojas V. D..

Automobilio Audi A6 vairuotojas V. D. paaiškino, kad jis 2014-06-19 Marijampolės m,. Gamyklų gatvėje važiavo automobiliu Audi A6 v/n (duomenys neskelbtini). Jis buvo visiškai blaivus, oro sąlygos ir matomumas buvo geras. Jis iš Gamyklų gatvės pasuko į dešinę, rikiavosi iš antros eismo juostos, kai nuo kalno pamatė atvažiuojant automobilį, posūkį kairį parodė ir pradėjo daryti manevrą ir staiga gavo smūgį, o jo automobilis atsidūrė pirmoje eismo juostoje. Ten leistinas greitis yra 50 km/h, o jis važiavo gal 10-15 km/h, nes norėjo apsisukti. Mano, kad jei V. V. būtų blaivus, įvykio nebūtų, nes girto reakcija kitokia, tada būtų spėjęs sustoti. Patvirtino, kad V. V. važiavo antra juosta, jis metėsi į priešingą juostą. Pagal nuotraukas matosi viskas.

Liudytojas A. S., kuris dirba Marijampolės AVPK vyriausiuoju patruliu ir 2014-06-19 sudarė pradinę eismo įvykio schemą (b.l. 15) nurodė, jog jis tik nubraižė pradinę schemą o kitas ekipažas įvykį tyrė toliau. Pagal brėžinį nesimato automobilių šukių išsidėstymo, atstumo tarp jų ir pan.

Ekspertas V. Š. teismo posėdyje nurodė, kad jis dirba Lietuvos Teismo ekspertizės centre ir jau daugiau kaip 30 metų atlieka autotechnines ekspertizes. Jis pagal teismo pavedimą 2014-11-14 atliko šio eismo įvykio ekspertizę. Ekspertizei buvo pateikta visa bylos medžiaga, ji buvo atliekama specialios kompiuterinės programos pagalba, įvertinus automobilių apgadinimus, automobilių išsidėstymą kelio važiuojamojoje dalyje po susidūrimo ir kt. Nustatė, kad prieš eismo įvykį V. V. automobilis judėjo Gamyklų g. važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti link Statybininkų g. antra eismo juosta, o V. D. vairuojama transporto priemonė prieš eismo įvykį ties įvažiavimu į Gamyklų g. 10 teritoriją judėjo kairio posūkio kreive. Susidariusioje situacijoje automobilio Audi A6 vairuotojo veiksmai kai jis prieš apsisukdamas iš anksto nepasitraukė prie pat Gamyklų g. važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti link Statybininkų g. kairiojo krašto dėl ko užtvėrė kelią ta pačia kryptimi antra eismo juosta važiavusiam V. V. vairuojamam automobiliui T. S. techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti. Dėl stiklo šukių išsidėstymo kelyje paaiškino, jog jos yra pažirę abiejose juostose ir vertinant autoįvykį, didelės reikšmės jų dislokacijos vieta neturi. Aplinkybės yra aiškios iš autoįvykio metu padarytų automobilių išsidėstymo fotonuotraukų, įvykio schemų. Susidūrus dviem automobiliams stiklo šukės gali pasiskirstyti įvairiai ir jų buvimo vieta iš esmės įtakoti išvados negali. Dėl vairuotojo V. V. neblaivumo paaiškino, jog šios aplinkybės atliekant autotechninę ekspertizę nevertino, čia nėra tokios ekspertizės dalykas ir kiek neblaivumas galėjo įtakoti pasakyti negalėjo.

V. V. kaltinamas padaręs administracinės teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 3 d., t.y. kai būdamas neblaivus padaręs kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Kaip matyti iš šio straipsnio dispozicijos, atsakomybė pagal LR ATPK 127 str. 3 d. vairuotojams atsiranda šiais atvejais

Padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris atitinka padaryto pažeidimo esmę ir susijęs priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniaisTurtinės žalos padarymas svetimam turtui Šias veikas padarė neblaivus ar apsvaigęs asmuo

Tokia veika užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio penkių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų su transporto priemonės konfiskavimu ar be jo arba administracinį areštą nuo dešimties iki dvidešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu.

Marijampolės AVPK pareigūnai administracinio teisės pažeidimo protokole nurodė, jog V. V. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti automobilį iki bet kokios iš anksto numatomos kliūties, atsižvelgdamas į greitį nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, dėl ko atsitrenkė į priekyje važiavusį automobilį apgadino abu automobilius. Duomenų, kad pažeidėjas būtų viršijęs greitį, byloje nėra.

Tačiau kaip matyti iš pažeidėjo V. V., nukentėjusiojo V. D., eksperto V. Š. paaiškinimų, įvykio vietos schemos (b.l. 15), byloje atliktos eismo įvykio ekspertizės išvadų (b.l. 73-81), pažeidėjas V. V. 2014-06-19 prieš eismo įvykį važiavo Gamyklų gatve, ta pačia kryptimi kaip ir V. D., antroje eismo juostoje. Nukentėjusysis V. D. važiavo ta pačia kryptimi Gamyklų g. pirma eismo juosta. Prieš eismo įvykį automobilis Audi A6 v/n (duomenys neskelbtini) vairuojamas V. D. nusprendė apsisukti iš važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti link Statybininkų g. ir judėjo kairio posūkio kreive, tuo tarpu V. V. susidariusioje situacijoje staiga atsiradus kliūčiai nesuspėjo sustabdyti, pasuko automobilį į kairę, tačiau smūgio išvengti nepavyko ir automobilis T. S. v/n (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į automobilio Audi A6 kairį šoną. Jei atkurti automobilių Toyota ir Audi susidūrimo eigą ir eismo įvykio vietos nuotraukose užfiksuotų automobilio Toyota dešinės pusės ratų pėdsakų išsidėstymą Gamyklų g. važiuojamosios dalies skersinių matmenų atžvilgiu, galima daryti išvadą, kad automobilio Audi A6 vairuotojas prieš apsisukdamas iš anksto nepasitraukė prie pat Gamyklų g. važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti link Statybininkų g. kairiojo krašto, dėl ko užtvėrė kelią ta pačia kryptimi eismo juosta važiavusiam V. V. vairuojamam automobiliui T. S. ir to pasekoje automobiliai susidūrė. Teismo ekspertas davė išvadą, jog šie nukentėjusiojo V. D. veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sudarė galimybę ir pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti (b.l. 81).

Nukentėjusysis teigė, jog V. V. dėl savo neblaivumo nesuspėjo adekvačiai reaguoti į situaciją, nesuspėjo sustabdyti automobilio atsiradus kliūčiai, todėl ir įvyko susidūrimas. Tačiau kaip paaiškino teismo posėdyje apklaustas ekspertas, nėra tokios metodikos priežastiniam ryšiui tarp pažeidėjo neblaivumo ir eismo įvykio priežasties nustatyti, šiuo konkrečiu atveju paties V. D. veiksmai buvo techniškai nepriimtini, todėl nustatyti kaip būtų galėjęs pasielgti V. V., jeigu būtų buvęs visiškai blaivus neįmanoma, šis klausimas nėra eismo įvykio ekspertizės dalyku.

Sprendžiant klausimą dėl stiklo šukių išsidėstymo abiejose eismo juostose, iš fotonuotraukų (b.l. 75,76) matyti, jog intensyviausi sugadinimai buvo padaryti automobilio Toyota priekinės dalies dešinėje pusėje; sudaužytas priekinis dešinysis žibintas, deformuotas sparnas ir kt. (b.l. 76) Stiklo šukės yra pažirusios antroje eismo juostoje, tačiau dalis jų matyti ir pirmoje eismo juostoje (b.l. 75) Tačiau kaip paaiškino ekspertas, stiklo šukės kaip parametras į programą atliekant ekspertizę netraukiama, automobilio padėtys yra pagrindas atlikti tyrimą. Po susidūrimo visada būna stiklo šukės, kai mašinos po avarijos lieka susijungę. O šiuo atveju stiklo šukių buvo abiejose eismo juostose ir jų dislokacija situacijos niekaip nekeičia. Todėl nenustačius neatitikimų ar prieštaravimų tarp eismo įvykio schemos, fotonuotraukų ir ekspertizės akto dėl šukių pasiskirstymo, atmetamos nukentėjusiojo atstovo prielaidos ar abejonės

Šių faktų visuma leidžia daryti išvadą, kad nėra surinkta pakankamai įrodymų, kurie leistų kategoriškai tvirtinti, kad eismo įvykio kilimo priežastis buvo būtent V. V. veiksmai.

Motyvuojamoji dalis

Todėl teismas konstatuoja, kad V. V. veiksmai atitinka ne KET 126 punktą ir LR ATPK 127 str. 3 d., tačiau KET 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų asmenims ir LR ATPK 126 str. 4 d., t.y. vairavimą transporto priemonės neblaiviam ar apsvaigusiam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo (girtumo) laipsnis, todėl iš protokolo šalintina nuoroda, jog V. V. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti automobilį iki bet kokios iš anksto numatomos kliūties, atsižvelgdamas į greitį nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, o už tai jam taikoma atsakomybė pagal LR ATPK 127 str. 3 d.

LR ATPK 126 str. 4 d. yra numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis arba sunkus neblaivumo (girtumo) laipsnis.

Šiuo atveju byloje nekilo ginčo, kad V. V. 2014-06-19 apie 12 val. 7 min. vairuodamas transporto priemonę T. S. v/n (duomenys neskelbtini) buvo neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis 2,20 promilių (b.l.38,39). Pažeidėjas dėl šio pažeidimo padarymo kaltu prisipažįsta visiškai, dėl to nuoširdžiai gailisi. Tokiu būdu teismas konstatuoja, kad V. V. tokiais savo veiksmais padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 126 str. 4 d.

V. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, pasižada ateityje nenusižengti. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į padarytos veikos keliamą grėsmę visuomenės ir eismo saugumui, nustatytą neblaivumo laipsnio dydį, bei daro išvadą, kad V. V. už įvykdytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, skirtina minimali nuobauda bei minimalus teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminas, numatytas įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą sankcijoje.

Pagal LR ATPK 325 str. 1 d. nutarimą atimti teisę vairuoti transporto priemones vykdo LR ATPK 225 str. 2 d. 2 p. nurodyti policijos pareigūnai. Kadangi pažeidėjas administracinį teisės pažeidimą padarė apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų, todėl laikytina, kad V. V. neteko teisės vairuoti transporto priemonių nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos (LR ATPK 330 str. 1 d.).

Sutinkamai su LR ATPK 313 str. administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui išaiškintina, jog bauda ne vėliau kaip per 40 d. nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 d. nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Jei baudos pažeidėjas sumokėti negali, - turi teisę, rašytiniu prašymu, kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo, priimant nutarimą arba ne vėliau kaip per 40d. nuo nutarimo priėmimo dienos. Jei administracinėn atsakomybėn traukiamas ar patrauktas asmuo baudos sumokėti negali, - turi teisę, rašytiniu prašymu, kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo, priimant nutarimą arba ne vėliau kaip per 40 d. nuo nutarimo priėmimo dienos. Laiku nesumokėjus baudos ir nepaprašius jos mokėjimą išdėstyti per ilgesnį laiką, gresia papildomos išlaidos. Bauda turi būti sumokėta į VMI prie LR FM, įmonės kodas – 188659752, į vieną iš pasirinktų sąskaitų LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, Akcinė bendrovė Šiaulių bankas, LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300 Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas. Įrodymas apie baudos sumokėjimą (kvitas) turi būti pateiktas organui (pareigūnui) surašiusiam protokolą – Marijampolės AVPK. Laiku nesumokėjus baudos, protokolą surašęs organas (pareigūnas) šį nutarimą siunčia antstoliui vykdyti, tokiu atveju iš nubausto asmens išieškomos ir vykdymo išlaidos.

Vadovaujantis LR ATPK 279 str., ekspertams kompensuojamos jų turėtos išlaidos dėl atvykimo į teismą. Todėl ekspertui V. Š. iš teismo specialiosios sąskaitos išmokėtina 26,23 Eur išlaidų, susijusių su atvykimu į 2015-02-13 teismo posėdį Marijampolės rajono apylinkės teisme. Nukentėjusiajam V. D. grąžintina 18,77 Eur jo sumokėto avanso eksperto kelionės išlaidoms apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30- 31 str. 287-288 str. teismas

nutaria:

V. V. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 126 str. 4 d. padarymą skirti 579 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Apmokėti teismo ekspertui V. Š. 26,23 Eur kelionės išlaidų, susijusių su jo dalyvavimu 2015-02-13 teismo posėdyje, o nukentėjusiajam V. D. grąžinti iš teismo specialiosios sąskaitos 18,77 Eur jo sumokėto avanso eksperto kelionės išlaidoms apmokėti.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Nutarimo kopiją siųsti Marijampolės AVPK.

Teisėja Rūta Neveckienė