Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Petras Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Skundžiamu nutarimu Ignalinos rajono apylinkės teismas I. G. nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ? ATPK) 164 str. 3 d.

I. G. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad ji 2013 m. liepos 27 d., apie 23.20 val., Ignalinoje, (duomenys neskelbtini), dirbdama uždarosios akcinės bendrovės „ (duomenys neskelbtini) “ baro „(duomenys neskelbtini) “ barmene, atidarytoje pakuotėje V. O. pardavė šešias skardines alaus „(duomenys neskelbtini)“ ir du butelius alaus „(duomenys neskelbtini)“ bei davė popierinę dėžę pirktam alui susidėti, dėl ko V. O. su nupirktu alumi iš baro išėjo, t. y. alkoholio nevartojo vietoje. Tokios barmenės I. G. pasirinktos priemonės (butelius ir skardines atidarė, tačiau alaus į stiklines neįpylė, padavė popierinę dėžę alaus buteliams ir alaus skardinėms susidėti, taip suteikdama galimybę alkoholį išsinešti) neužtikrino įstatyme nustatytos imperatyvios pareigos vykdymo, kad pirktas alus būtų vartojamas vietoje, todėl ji pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 3 d. 12 p. ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 164 str. 3 d.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal ATPK 302¹¹ str. 1 d. apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Apygardos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, leidžiančių I. G. pripažinti kalta padarius ATPK 164 str. 3 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 3 d. 13 p. numatyta, kad Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama nuo 22.00 val. iki 8.00 val. viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. Nors I. G. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole ir yra nurodyta, kad ji 2013-07-27 pažeidė pirmiau nurodyto įstatymo 18 str. 3 d. 12 p. tokiu būdu padarydama ATPK 164 str. 3 d. numatytą pažeidimą, tačiau iš bylos aplinkybių matyti, jog jai inkriminuoti veiksmai, t. y. alkoholį pardavus po 22.00 val. naktiniame bare neužtikrinant to, kad jis būtų vartojamas tik baro patalpose, yra numatyti ne šio įstatymo 18 str. 3 d. 12 p., o 13 p., dėl ko skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodant Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 3 d. punktą buvo padaryta klaida.

Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta (ir tai neginčijama), kad I. G. 2013 m. liepos 27 d., apie 23.20 val., Ignalinos mieste, (duomenys neskelbtini), dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ baro „(duomenys neskelbtini)“ barmene, V. O. atidarytoje pakuotėje pardavė šešias skardines alaus „(duomenys neskelbtini)“ ir du butelius alaus „(duomenys neskelbtini)“ bei davė popierinę dėžę pirktam alui susidėti, o V. O. alkoholinius gėrimus išsinešė iš baro patalpų. Tačiau Institucija apeliaciniu skundu iš esmės nesutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad pardavėjos veiksmuose nebuvo tyčios dėl jai inkriminuoto pažeidimo padarymo, teigdama, kad šiuo atveju barmenė I. G. privalėjo užtikrinti alkoholio vartojimą vietoje, tačiau to nepadarė. Skundą nagrinėjantis teismas nesutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais ir sprendžia, kad apylinkės teismas skundžiamame nutarime padarė pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra barmenės I. G. kaltės dėl to, kad pirkėjas V. O. nusipirktus alkoholinius gėrimus išsinešė iš baro patalpų.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, I. G. tiek tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu nuosekliai tvirtino, kad įvykio metu parduodama alkoholinius gėrimus V. O. ji atidarė pakuotes (skardines ir butelius) ir, nors vietoje padėklo nusinešti alkoholį iki stalo padavė dėžutę, įspėjo, kad alkoholį vartoti galima tik vietoje, t. y. baro patalpose (10, 66 – 67 b. l.). Tai užfiksuota ir policijos pareigūnų 2013-07-27 bei 2013-08-06 tarnybiniuose pranešimuose (8 – 9 b. l.). Pats V. O. teismo posėdyje taip pat nurodė, kad įvykio vakarą perkant alkoholį abi pardavėjos sakė, kad alkoholinių gėrimų išsinešti negalima. Be to, šis liudytojas taip pat nurodė, kad pardavėjos siūlė alų įpilti į vienkartines stiklines, tačiau jis to nenorėjo, o pardavėja, tik ją patikinus, kad alų jis gers vietoje, padavė dėžutę, į kurią susidėjo nusipirktą alų (69 b. l.). Apylinkės teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas I. B. taip pat paaiškino, kad įvykio metu kartu su V. O. nusipirkus alkoholį I. G. atidarė alkoholio pakuotes ir kartu su bare buvusia kita pardavėja įspėjo, jog alkoholį galima vartoti tik vietoje (70 b. l.). Aplinkybę, jog barmenė I. G. atidarė parduodamų alkoholinių gėrimų skardines ir butelius bei alų pirkusiam V. O. nurodė, kad alkoholiniai gėrimai yra vartojami tik baro patalpose, patvirtino ir liudytoja I. V. (70 – 71 b. l.). Taigi, šie duomenys vienareikšmiai patvirtina, jog I. G. įvykio vakarą ne tik pardavė alkoholį atidarytose tarose, tačiau ir įspėjo, jog nusipirktas alkoholis privalo būti vartojamas vietoje, t. y. įvykdė jai įstatymų nustatytą pareigą alkoholį parduoti atidarytose pakuotėse bei įspėjo, kad alkoholis yra vartojamas tik vietoje. Taip pat pažymėtina ir tai, jog liudytojai V. O. ir I. B. patvirtino, kad alkoholį iš pradžių ketino vartoti vietoje, o tik po to, jau atsisėdę prie bare esančio stalo, kurio barmenė negalėjo matyti, išėjo nusprendę, jog nepatinka aplinka (69, 71 b. l.).

Šiuo atveju, ką pagrįstai nutarime nurodė ir apylinkės teismas, iš byloje esančių baro „(duomenys neskelbtini)“ vidaus patalpų nuotraukų matyti, kad bare yra keli staliukai su kėdėmis, vienas iš staliukų yra prie durų už baro prekystalio kampo, taip pat keliose vietose yra iškabinti skelbimai, kad alkoholis nuo 22.00 val. iki 08.00 val. parduodamas tik atidarytoje taroje ir kad vartojamas tik vietoje, o išsinešti draudžiama (24 – 30 b. l.). Baro darbo tvarkos taisyklėse ir barmenų pareigybinės instrukcijose, su kuriomis susipažino ir pasirašė barmenė I. G., nurodyta, kad šiame bare nuo 21.00 val. iki 8.00 val. alkoholinius gėrimus galima pardavinėti tik atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje, ir kad barmenas pagal galimybes privalo prižiūrėti, kad gėrimai būtų suvartoti baro patalpose, taip pat nurodoma, kad barmenas neturi teisės naudoti jėgos prieš baro klientus ir jėga juos sulaikyti, kad neišsineštų alkoholinių gėrimų iš baro patalpų bei jėga atimti gėrimus iš klientų (43 – 49 b. l.).

Taigi, iš visų pirmiau aptartų aplinkybių matyti, kad I. G. įvykio vakarą alkoholinius gėrimus V. O. pardavė atidarytoje taroje, pasiūlė nusipirktą alkoholį vartoti iš duodamų vienkartinių stiklinių, o taip pat įspėjo, jog alkoholis yra vartojamas vietoje ir jo išsinešti negalima. Šiuo atveju apeliacinį skundą nagrinėjantis apygardos teismas visiškai sutinka su skundžiamame apylinkės teismo nutarime padaryta išvada, jog barmenė ėmėsi visų tinkamų bei protingų veiksmų, kad būtų užtikrintas parduoto alkoholinio gėrimo vartojimas vietoje, tačiau V. O. savavališkai nevykdė jos prašymo reikalavimo vartoti alkoholį vietoje ir pats sąmoningai pažeidė draudimą iš baro išsinešti nusipirktą alkoholį. Pirmiau aptartos aplinkybės taip pat leidžia daryti išvadą, jog I. G. negalėjo numatyti, kad alkoholiniai gėrimai bus išsinešti iš baro, t. y. nebus vartojami vietoje ir neturėjo jokios galimybės užkirsti kelio šiam gėrimų išsinešimui iš baro patalpų.

Skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas sutinka ir su skundžiamame nutarime padaryta išvada, kad nors ir ėmusis visų protingų priemonių, kad alkoholiniai gėrimai būtų vartojami vietoje, šių gėrimų pardavėjas nėra visiškai apsaugotas nuo to, kad šį reikalavimą, piktnaudžiaudami teise, pažeis tretieji asmenys, todėl už tai negali būti baudžiamas alkoholinius gėrimus pardavęs asmuo. I. G. elgesys šiuo atveju, net ir paduodant pirkėjams dėžutę susidėti alkoholinius gėrimus, nebuvo priežastimi pirkėjams iš baro išsinešti alkoholinius gėrimus, o pati barmenė ėmėsi priemonių užtikrinti, kad nusipirktas alkoholis įvykio metu būtų vartojamas tik vietoje. Taigi, galima daryti pagrįstą išvadą, jog pardavėja I. G. neturėjo jokių galimybių užkirsti kelio nusipirkto alkoholio išsinešimui iš baro patalpų, dėl ko jos veiksmuose nėra tyčios ir negali būti pripažinta kalta nesilaikiusi Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimų bei padariusi ATPK 164 str. 3 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas daro išvadą, jog Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas, o skundžiamas Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. nutarimas paliekamas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁰ str., 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas,

NUTARĖ:

Palikti 2013 m. spalio 24 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo nutarimą nepakeistą ir Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.