- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-03-20
- Bylos Nr.
- 1-1466-990/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Ražanskas
- Kaltinamasis
- V. S.
- Kategorijos
- 1.1.6.7Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.6Įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 str.)
- 1.2.25.5Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo (BK 2811 str.)
- 2.3.6.4.6.1Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 4 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.6.2Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 5 d. ir kt.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, susituokęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
1. 2024 m. lapkričio 26 d. apie 16.45 val. netoli pastato, esančio (duomenys neskelbtini), V. S. vairavo automobilį „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,45 promilių neblaivumas.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
2. Teisiamojo posėdžio metu V. S. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltę pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Nagrinėjamo įvykio dieną jam būnant namuose ir gulint lovoje akyse jam pasirodė „tinklelis“. Jis jautė spaudimą, nujautė, kad gali būti kažkas blogai (ankščiau jis buvo patyręs insultą). Jis turėjo 200 gramų brendžio, todėl manydamas, kad alkoholis praplės kraujagysles, jis šį brendį išgėrė, po ko išgėrė aspirino. Kadangi jis gyvena netoli ligoninės, jis, norėdamas, kad jį ištirtų, nusprendė pats nuvažiuoti į ligoninę. Vairuodamas automobilį jis nuvažiavo į ligoninės automobilių stovėjimo aikštelę, kurioje pasistatė automobilį. Apsaugos darbuotojai, įtarę, kad jis yra neblaivus, iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę patikrino jo blaivumą ir jam nustatė 2,40 promilių neblaivumą. Praėjus kažkuriam laikui po šio įvykio jam vėl suspaudė krūtinę, vaikai jam iškvietė taksi, kuriuo jis nuvažiavo į ligoninę, kurioje gydytojai nustatė, kad jam infarktas, ir iš karto jį paguldė ant operacinio stalo. Dėl savo veiksmų jis gailisi.
3. Teisiamojo posėdžio metu V. S., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad jis prisipažįsta esantis kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, jo gynėjas ir prokurorė sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.
4. Ikiteisminio tyrimo metu V. S. parodė, kad 2024 m. lapkričio 26 d. po pietų (tikslaus laiko jis nepamena) būdamas namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jis pasijuto blogai. Įtardamas, kad jam insultas (anksčiau jis turėjo insultą), ir nenorėdamas laukti, kol pasijus blogiau, jis nusprendė nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) ligoninę, esančią (duomenys neskelbtini). Prieš suprastėjant savijautai jis, norėdamas praplėsti kraujagysles, buvo išgėręs trečdalį stiklinės degtinės (jis vartoja įvairius vaistus, žino, kad vartojant vaistus jis negali vartoti alkoholio). Jis neplanavo niekur važiuoti automobiliu, tačiau pasidarius negerai su sveikata jis, nepagalvojęs apie pasekmes, sėdo į automobilį ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) ligoninę ((duomenys neskelbtini)). Nuvykęs prie (duomenys neskelbtini) ligoninės jis įvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę ir pasistatė automobilį. Atėjęs į priėmimo skyrių jis sukonfliktavo su priėmimo darbuotoju. Nuėjus pas gydytoją pastarasis patikrino jo sveikatą, tačiau jam viskas buvo susinormalizavę. Jis mano, kad apsaugos darbuotojai iškvietė policiją dėl jo pastatyto automobilio aikštelėje, kadangi į priėmimo skyrių atvyko policijos pareigūnai, kuriems pajutus nuo jo sklindantį alkoholio kvapą kilo įtarimas, kad jis yra neblaivus, todėl buvo patikrintas jo blaivumas. Jis yra pavyzdingas vairuotojas, niekada nevairuoja būdamas neblaivus, labai gailisi, kad šį kartą vairavo automobilį neblaivus. Jis labai susirūpino dėl savo sveikatos, manė, kad jis pats į ligoninę nuvyks greičiau nei atvyks medikai. Alkoholį jis vartoja labai retai (bylos lapai 62-64).
5. Ikiteisminio tyrimo metu S. S. (S. S.) parodė, kad jis dirba UAB (duomenys neskelbtini) darbuotoju (duomenys neskelbtini) pirmajame apsaugos poste, esančiame (duomenys neskelbtini). 2024 m. lapkričio 16 d. apie 16.35 val. jam būnant darbo vietoje prie pirmojo apsaugos posto pakeliamojo užtvaro privažiavo juodas automobilis ,,Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas paprašė pakelti pakeliamąjį užtvarą ir įleisti į klinikų teritoriją: vyriškis skundėsi sveikata, teigė, kad jam gali būti insultas. Vairuotojas buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, su žilais ūsais ir barzda, vidutinio kūno sudėjimo, apie 170 cm ūgio, žilų trumpų plaukų, su akiniais, vairuotojas automobilyje buvo vienas. Kadangi vairuotojas skundėsi sveikata, jis pakėlė pakeliamąjį užtvarą, po ko vairuotojas minėtu automobiliu įvažiavo į klinikų teritoriją ir nuvažiavo link „A“ korpuso, nors turėjo važiuoti į Priėmimo - skubios pagalbos skyrių. Jis vairuotoją stebėjo iš pirmojo apsaugos posto ir pamatė, kaip automobilį pasitiko darbuotojas R.. Tuomet minėtas vairuotojas perstatė automobilį prie „P“ korpuso – poliklinikos neįgaliojo vietoje. Šalia vairuotojo buvo R., kuris stovėdamas šalia laukė, kol vairuotojas prisiparkuos. Prisiparkavęs vairuotojas išlipo iš automobilio ir jis išgirdo, kad tarp vairuotojo ir R. vyksta konfliktas. Tuomet jis priėjo prie R. bei minėto vairuotojo ir pajuto nuo vairuotojo sklindantį stiprų alkoholio kvapą, vairuotojo judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli. Įtarę, kad vairuotojas yra neblaivus, jie su R. iškvietė jų pamainos vyresnįjį A., kuris paskambino skubios pagalbos telefonu ir pranešė apie galbūt neblaivų vairuotoją. Po skambučio jis nuėjo į savo darbo vietą, o vairuotojas liko kartu su R. ir A., kurie šį sulaikė. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kuriuos jis pasitiko ir įleido į klinikų teritoriją. Jo akivaizdoje minėtas vairuotojas, išlipęs iš automobilio, alkoholinių gėrimų negėrė (bylos lapai 36-38).
6. (duomenys neskelbtini) atstovo ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateiktame vaizdo įraše užfiksuota, kaip 16.35 val. į automobilių stovėjimo aikštelę įvažiuoja juodas automobilis, kurį vairuoja vyras. Teritorijoje vaikšto kitas vyras, kuris prieina prie automobilio. 16.38 val. automobilis važiuoja link kairėje pusėje esančios aikštelės, privažiavęs bando prisiparkuoti neįgaliesiems skirtoje stovėjimo vietoje. Automobiliui sustojus prie šio prieina du vyrai, kurie pradeda kalbėtis su automobilio vairuotoju.
7. Bendrojo pagalbos centro atstovo ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateiktame 2024 m. lapkričio 26 d. 16.44 val. garso įraše užfiksuota, kaip paskambinęs pranešėjas prašo iškviesti policijos pareigūnus į pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pirmą postą, kadangi jis sulaikė girtą vairuotoją.
8. 2024 m. lapkričio 26 d. 17.32 val. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0131, V. S. iškvepiamame ore nustatyta 2,45 promilių alkoholio, o 2024 m. lapkričio 26 d. 17.50 val. – 2,55 promilių alkoholio (bylos lapai 19-20).
9. Alkoholio kiekio matuoklis „Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0131, patikrintas 2024 m. birželio 12 d., patikra galioja iki 2024 m. gruodžio 10 d. (bylos lapas 18).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas pažymi, kad V. S. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys – jo paties, taip pat S. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, vaizdo ir garso įrašuose, alkoholio kiekio matuokliu užfiksuoti duomenys, kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2024 m. lapkričio 26 d. apie 16.45 val. netoli pastato, esančio (duomenys neskelbtini), V. S. vairavo automobilį „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,45 promilių neblaivumas.
III. Veikos kvalifikavimo motyvai
11. V. S. vairavo automobilį, kai jam nustatytas 2,45 promilių neblaivumas, taigi V. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
IV. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir motyvai
12. Teisiamojo posėdžio metu V. S. prašė būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį jo dukros E. J. atsakomybei pagal laidavimą. V. S. nurodė, kad jis su dukra bendrauja kiekvieną dieną, jie vienas kitu pasitiki, jis mano, kad dukra jam gali daryti teigiamą įtaką, jis prisiekė daugiau tokių dalykų nedaryti, o jo dukra jį prižiūrės. Ankščiau jis su dukra nekalbėdavo apie alkoholį, nes nebuvo tikslo.
13. Teisiamojo posėdžio metu E. J. prašė atleisti V. S. nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį jos atsakomybei pagal laidavimą. E. J. nurodė su tėčiu kartu negyvenanti, tačiau jie labai artimai bendrauja, kiekvieną dieną po šimtą kartų susiskambina. Jų santykiai yra glaudūs. Jie turi sodo namą, namus prie jūros, kuriuose kartu būna su šeimomis, jie daug laiko praleidžia kartu. Ji yra vienturtė jo dukra, jos tėvas ją tikrai nuoširdžiai myli (ji mano, kad net labiau už sutuoktinę), labiau atsižvelgia į jos nuomonę, požiūrį. Jų šeima yra kaip „tvirtas kumštis“. Jos tėtis visuomet klausia jos patarimų. Ji neprisimena, ar prieš nagrinėjamą įvykį jos tėtis jai skambino, bet kitą kartą (jau po šio įvykio) tėtis jai paskambino ir ji tėčiui iškvietė taksi. Jos tėtis dažnai alkoholio nevartoja (išgėrinėjimas nėra pastovus, jis išgeria savaitgaliais), ji jam visuomet primena, kad reikia saugoti sveikatą. Ji gali tėčiui daryti teigiamą įtaką dėl alkoholio vartojimo, tėčiui ji primins apie šį įvykį. Ji pati alkoholio nevartoja septynerius metus, todėl bus tėčiui pavyzdys. Pas juos šeimoje alkoholio nėra. Ji kartu su tėčiu nuspręs, ar reikalinga psichologo pagalba, anoniminių alkoholikų grupė. Ji pati automobilio nevairuoja, tačiau mokėsi vairavimo mokykloje, mokslų nebaigė, nes susilaukė vaiko. Ji nepateisina tėčio elgesio. Ji norėtų laiduoti be užstato ir trumpesniam terminui, nes tiki, kad jos tėtis daugiau taip nepasielgs, tačiau ji gali laiduoti tiek, kiek reikės.
14. V. S. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, prisiskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. V. S. neteistas (bylos lapai 51-52), baustas administracine nuobauda už nešiurkštaus administracinio nusižengimo padarymą, skirtą baudą sumokėjo. V. S. nedirba, yra (duomenys neskelbtini). Buvęs V. S. darbdavys V. S. charakterizuoja kaip veiklų, pareigingą, sąžiningą, rodantį teigiamą sektiną pavyzdį (bylos lapas 130). Teismas turi pagrindo manyti, kad V. S. skyrus baudžiamojo poveikio priemones, kuriomis būtų apribotos jo galimybės vairuoti transporto priemones, V. S. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
15. Laiduotoja sutinka būti E. J., kuri yra V. S. dukra, galinti daryti teigiamą įtaką. V. S. palaiko glaudžius ryšius su dukra, jie bendrauja kiekvieną dieną, E. J. nuomonė V. S. yra svarbi. E. J. neteista (bylos lapai 126-127), per pastaruosius penkerius metus administracinėmis nuobaudomis nebausta (bylos lapai 124-125), dirbanti, darbdavys E. J. charakterizuoja kaip pasižyminčią darbštumu, kruopštumu, atsakingumu, tinkamai vykdančią pavestus darbus. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad E. J. yra verta teismo pasitikėjimo, yra artima V. S., taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką V. S., kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.
16. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus V. S., padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį laiduotojos E. J. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant vienerių metų laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina.
V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai
17. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad tais atvejais, kai naudodamasis specialiomis teisėmis, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, asmuo padarė nusikalstamą veiką, teismas gali uždrausti asmeniui šiomis teisėmis. Teismas mano esant tikslinga V. S. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.
18. Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Teismas įsitikinęs, kad uždraudimas naudotis specialiomis teisėmis minimaliam – vienerių metų terminui galėtų būti pateisinamas tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis padaro būdamas blaivus, pavyzdžiui, padaro nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, tuo tarpu tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis padaro būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, trumpiausio – vienerių metų šios teisės atėmimo terminas negali būti pateisinamas. Teismas pažymi ir tai, kad už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje numatyta privaloma skirti administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių, tuo tarpu alkoholio koncentracija V. S. kraujyje (2,45 promilių) daugiau nei šešis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės), bei ženkliai viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus kyla baudžiamoji atsakomybė, taigi akivaizdu, kad baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisinė padėtis pagal jam taikomas poveikio priemones negali būti lengvesnė už administracinį nusižengimą padariusio asmens, kuriam privalomos skirti administracinio poveikio priemonės trumpiausias terminas yra vieneri metai ir šeši mėnesiai, teisinę atsakomybę. Teismas įvertina tai, kad V. S. už veikos, analogiškos nagrinėjamai šio baudžiamojo proceso metu, padarymą nebuvo teistas, taigi V. S. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas nustatytinas trumpesnis už šios priemonės vidurkį – dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. lapkričio 27 d., t. y. nuo dienos, kai V. S. buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas (bylos lapai 65-66).
19. Teismas taip pat pažymi, kad V. S. nusikaltimą padarė naudodamasis automobiliu „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurio V. S. nebūtų turėjęs galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. VĮ „Regitra“ duomenų bazės pažymoje nurodyta, kad automobilis „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso V. S. (bylos lapas 25). Visgi vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika dėl automobilių, kuriais buvo padaryti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padaryti nusikaltimai, konfiskavimo atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės (nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, Nr. 2K-79-511/2018), teismas turi pagrindo teigti, kad automobilio „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas nagrinėjamu atveju neatitiktų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties: minėta, kad V. S. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, vairavo automobilį suprastėjus sveikatos būklei norėdamas nuvykti į gydymo įstaigą – (duomenys neskelbtini), važiavo iš gyvenamosios vietos, nuo (duomenys neskelbtini). V. S. yra neteistas, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, yra padaręs tinkamas išvadas dėl neteisėto savo elgesio, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, jis yra charakterizuojamas teigiamai, už jį laiduoja vertas pasitikėjimo asmuo, kas leidžia teismui daryti išvadą, kad V. S. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, o jam priklausančio automobilio konfiskavimas neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, t. y. šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas būtų nesuderinamas su tais tikslais ir principais, kuriais vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti V. S. nuo baudžiamosios atsakomybės.
20. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 6 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu nustačius suderinamumą ir galimybes taisomai veikti asmenį gali būti skiriamos dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių. Teismas įsitikinęs, kad baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą skyrimas V. S. suderinamas su kita V. S. skirtina baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu vairuoti kelių transporto priemones, šių baudžiamojo poveikio priemonių taikymas galėtų taisomai veikti V. S., kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, dėl ko V. S. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 50 minimalių gyvenimo lygių, t. y. 2 500 eurų dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per šešis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
VI. Procesinės prievartos priemonės
21. Ikiteisminio tyrimo metu V. S. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas ir specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas (bylos lapai 65-68), kurios paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintinos.
22. Atsižvelgiant į tai, kad V. S. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones, iš V. S. paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.
23. Ikiteisminio tyrimo metu laikinai apribotos V. S. nuosavybės teisės į jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (bylos lapai 27-28).
24. Atsižvelgiant į tai, kad V. S. baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas neskirtina, laikino V. S. nuosavybės teisių į jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimas paliktinas galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40, 67, 68, 71 straipsniais, 74 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalimi, 151 straipsnio 8 dalimi, 254 straipsnio 5 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 4-6 dalimis, 307 straipsnio 5-7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,
nusprendžia:
V. S., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą vieneriems metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Skirti V. S. baudžiamojo poveikio priemones – uždrausti vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. lapkričio 27 d., ir 50 MGL, t. y. 2 500 eurų dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per šešis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
V. S. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą ir specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti ir vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti saugoti VĮ „Regitra“.
Laikino V. S. nuosavybės teisių į jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimą palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Išaiškinti V. S. ir E. J., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
1. įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą mokama į banko sąskaitą Nr. LT14 4040 0636 1000 0390, esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija“, gavėjo kodą – „188604955“, vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Sumokėjus įmoką tai patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės tarnautojui;
2. jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;
3. asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą), atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 ar 244 straipsnį.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.