Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Š. C. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutarimo Š. C. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Š. C. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad 2016 m. rugpjūčio 23 d., apie 00.25 val., Kaune, Savanorių pr. ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) Š. C. vairavo transporto priemonę – automobilį Mercedes Benz 108, valst. nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių. Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutarimu Š. C. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (ATPK) 128 straipsnio 1 dalyje ir paskirta administracinė nuobauda – 360 Eur (trijų šimtų šešiasdešimties eurų) bauda.Apeliaciniame skunde Š. C. prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutarimu pakeisti nutarimą ir administracinės nuobaudos neskirti arba paskirti švelnesnę nuobaudą. Skunde nurodoma, kad dėl ATPK 17 str., 31 str. 1 d. 1 p., 3 p., 5 p. numatytų aplinkybių ir susidariusios padėties negalėjo dalyvauti posėdyje ir dėl tų pačių aplinkybių buvo priverstas nusižengti.Atsiliepime į Š. C. apeliacinį skundą Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veikos skyriaus viršininkas prašo teismo nutarimą palikti nepakeistą. Š. C. apeliacinis skundas netenkinamas.Ginčo dėl administracinių teisės pažeidimų fakto nėra, ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius pažeidimą, numatytą ATPK 128 straipsnio 1 dalyje. Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos nuobaudos individualizavimo klausimas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose (ATPK 302¹¹ str.).ATPK 128 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas, neturint teisės jų vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių – užtraukia baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki keturių šimtų trisdešimt keturių eurų arba administracinį areštą.Apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje nėra duomenų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui pagal sankciją už padarytą pažeidimą paskirta nuobauda būtų aiškiai neteisinga ar neproporcinga, neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų bei ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Iš nutarimo akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas nuobaudą už Š. C. padarytą administracinį teisės pažeidimą paskyrė įvertinęs visas reikšmingas šio klausimo sprendimui aplinkybes. Teismas įvertino pažeidėjo asmenybę, jo padaryto pažeidimo pobūdį, vadovavosi teisingumo ir protingumo kriterijais. Byloje nustatyta viena asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau nustatyta ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Kaip matyti iš bylos duomenų, ankstesniu nutarimu skirta bauda teigiamos įtakos Š. C. elgesiui neturėjo, ir nors baudą moka dalimis (b. l. 19), tačiau savo elgesio nekeičia ir toliau daro pažeidimus. Nustatytos aplinkybės neabejotinai leidžia konstatuoti, kad Š. C. paskirta ATPK 128 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, yra visiškai pagrįsta ir teisėta, atitinkanti padaryto pažeidimo pobūdį bei leisianti pasiekti administracinės nuobaudos tikslus, numatytus ATPK 20 straipsnyje. Pirmosios instancijos teismo paskirta 360 eurų nuobauda nelaikytina per griežta ar aiškiai neteisinga, kadangi Š. C. šiais metais jau buvo baustas, paskiriant jam baudą už tokį patį pažeidimą dydžiu artimą minimaliai, tačiau tai jo neatgrasė nuo Kelių eismo taisyklių pažeidinėjimo.Iš skundo konteksto galima numanyti, kad apeliuojama atsižvelgiant į būtinąjį reikalingumą, tačiau konstatavimas, kad sutuoktinė laukiasi antrojo vaiko ir jie augina 1 metų dukrą, savaime, nagrinėjant administracinio pažeidimo aplinkybes, nesukuria būtinojo reikalingumo situacijos, todėl svarstyti šio straipsnio taikymo galimybę nesant nei faktinio, nei teisinio pagrindo nėra galimybės Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam tam tikras neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, kadangi neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios, nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013 ir kt.). Administracine nuobauda yra siekiama nubausti administracinį teisės pažeidimą padariusius asmenis, auklėti juos, kad laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat sulaikyti tiek patį teisės pažeidėją, tiek ir kitus asmenis nuo naujų teisės pažeidimų padarymo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Š. C. paskirta administracinė nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus ir yra proporcinga padarytam teisės pažeidimui, todėl keisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutarimą apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į išdėstytą, Š. C. apeliacinis skundas atmetamas, o teismo nutarimas paliekamas galioti nepakeistas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutarimą nepakeistą ir Š. C. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.