Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI-10122-596/2015

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2015-12-15
Bylos Nr.: eI-10122-596/2015
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-03710-2015-2
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Marius Bajoras, Ina Kirkutienė, Jolita Rasiukevičienė
Atsakovas: Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos
Pareiškėjas: UAB „Tauragės šilumos tinklai“

Kategorijos

1.2Aplinkos apsauga

Administracinė byla Nr. eI-10122-596/2015Proceso Nr. 3-61-3-03710-2015-2Procesinio sprendimo kategorija 1.2.; 3.21 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Mariaus Bajoro, Inos Kirkutienės ir Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant atsakovės Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovėms Raimondai Ragelytei, Renatai Bartašiūtei ir Vilmai Adamavičiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Tauragės šilumos tinklai“ skundą Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-07-20 ir 2015-10-20 nutartimis priimti nagrinėti pareiškėjos skundo ir patikslinto skundo reikalavimai, kuriais prašoma: 1) panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija) 2015-06-19 nutarimo Nr. O3-379 „Dėl energijos išteklių rinkos įstatyme įtvirtinto įpareigojimo biokurą įsigyti energijos išteklių biržoje vykdymo 2014 m.“ (toliau – ir Nutarimas Nr. O3-379) 1 punkto dalį toje dalyje, kuria Komisija pritarė 2015-06-17 patikslintai Energijos išteklių rinkos įstatyme įsipareigojimo biokurą įsigyti energijos išteklių biržoje vykdymo 2014 m. tyrimo ataskaitai Nr. R5-2012 UAB „Tauragės šilumos tinklai“ atžvilgiu; 2) panaikinti Komisijos 2015-06-19 nutarimo Nr. O3-379 „Dėl energijos išteklių rinkos įstatyme įtvirtinto įpareigojimo biokurą įsigyti energijos išteklių biržoje vykdymo 2014 m.“ nutarimo Nr. O3-379 2.1 punktą; 3) panaikinti Komisijos 2015-09-11 nutarimą Nr. O3-501 „Dėl UAB „Tauragės šilumos tinklai“ reguliuojamos veiklos sąlygų pažeidimo“ (toliau – ir Nutarimas O3-501).

Nurodo, kad pareiškėja 2015-06-23 gavo Komisijos 2015-06-22 pažeidimo protokolą Nr. K3-4 „Dėl reguliuojamos veiklos ar reglamento (ES) Nr. 1227/2011 Dėl didmeninės energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo nuostatų pažeidimo“ (toliau – ir Protokolas), kuriuo buvo informuota apie Nutarimą Nr. O3-376. Šiuo nutarimu Komisija nusprendė pritarti 2015-06-17 patikslintai Energijos išteklių rinkos įstatyme (toliau – ir EIRĮ, Įstatymas) įsipareigojimo biokurą įsigyti energijos išteklių biržoje vykdymo 2014 m. tyrimo ataskaitai Nr. R5-2012 (toliau – ir Ataskaita) bei konstatavo, kad pareiškėja neįvykdė įpareigojimo teikti pirmenybę energijos išteklių biržai 2014 m., joje įsigyjant ne mažiau kaip 10 proc. elektros ir (ar) šilumos energijai gaminti reikalingo biokuro, bei tai, kad pareiškėja tinkamai nepagrindė aplinkybės, jog EIRĮ 19¹ str. 1 d. reikalavimai jai netaikomi. 2015-09-11 Komisija priėmė Nutarimą Nr. O3-501, kuriame atkartojo tapačius Ataskaitoje ir Nutarime Nr. O3-376 nurodytus argumentus, ir paskyrė pareiškėjai 289 Eur baudą.

Šalies argumentai

Pareiškėja nesutinka su Komisijos Nutarimais Nr. O3-376 ir Nr. O3-501 ir mano, kad pareiškėjos atžvilgiu turėjo būti taikoma EIRĮ 19¹ str. 2 d. bei laikoma, kad 2014 m. pareiškėja 10 proc. jos veikloje reikalingo biokuro neįsigijo iš energijos išteklių biržoje dėl pagrįstų priežasčių, kurių ginčijamuose nutarimuose Komisija netyrė. Nurodo, kad EIRĮ 19¹ str. 2 d. įtvirtinta išimtis, kuomet pareiškėjai nekyla pareiga įsigyti energijos išteklių biržoje šilumos energijai reikalingo biokuro kiekio dalies. Iki Įstatymo ir Įmonių, veikiančių energetikos srityje, energijos ar kuro, kurių reikia elektros ir šilumos energijai gaminti, pirkimų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-03-03 nutarimu Nr. 277 „Dėl Įmonių, veikiančių energetikos srityje, energijos ar kuro, kurių reikia elektros ir šilumos energijai gaminti, pirkimų taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Kuro pirkimo taisyklės) pakeitimų (Kuro pirkimo taisyklės išdėstytos nauja redakcija, galiojančia nuo 2014-07-30) pareiškėja 2013-05-14 sudarė ilgalaikę Biokuro pirkimo–pardavimo sutartį Nr. Vp-12 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią įsigijo visą jai iki 2016-05-01 reikalingą biokuro kiekį, kurį UAB „Timbex“ pareiškėjai pristato kas mėnesį. Sutarties sudarymo metu EIRĮ 19¹ str. dar nebuvo priimtas, todėl vienintelis galiojantis teisės aktas, numatantis pareiškėjos perkamo biokuro įsigijimo tvarką, buvo Kuro pirkimo taisyklės. Pažymėjo, kad Sutartis yra galiojanti, vykdytina ir nenuginčyta, po Sutarties sudarymo teisės aktuose nebuvo reglamentuota teisės aktų pasikeitimo ir naujai atsiradusių pareigų įtaka jau įvykdytiems įmonių atitinkamiems biokuro pirkimams ir šių pirkimų pagrindu sudarytoms ilgalaikėms biokuro tiekimo sutartims.

Nurodo, kad Komisija spręsdama dėl pareiškėjos nepagrindimo, jog 2014 m. įsigyti biokurą ne iš energijos išteklių biržos pareiškėjai buvo naudingiau, nepagrįstai vadovavosi tik pareiškėjos įsigyto biokuro vidutinės kainos (700,71 Lt/tne) palyginimu su to paties laikotarpio energijos išteklių biržoje parduoto biokuro kaina (589,06 Lt/tne), ir nevertino kitų veiksnių, lemiančių bendrą biokuro įsigijimo pagal Sutartį naudingumą. Pareiškėja 2015-04-08 rašte Komisijai nurodė, kad negali atsisakyti su UAB „Timbex“ sutarto biokuro pristatymo, kadangi 2014 m. neturėjo objektyvios galimybės apskaityti iš energijos išteklių biržos perkamą biokurą, o tai reiškia objektyvų negalimumą įsigyti biokurą energijos išteklių biržoje, tačiau Komisija nurodytų aplinkybių nevertino ir nepagrįstai susiaurino EIRĮ 19¹ str. 2 d. įtvirtintų objektyvių priežasčių sampratą.

Nurodo, kad Komisija visiškai nepagrįstai aiškina Įstatyme ir Kuro pirkimo taisyklėse įtvirtintą biokuro pirkimo sampratą, kadangi „pirkimas“ ir „pirkimo būdas“ negali būti tapatinamas, nes iki sudarant sutartį yra pasirenkamas tam tikras pirkimo būdas, o tik jį įgyvendinus – sudaroma sutartis, kurios pagrindu vykdomas vienkartinis ar nuolatinis biokuro tiekimas. Vykdant nuolatinį biokuro tiekimą, naujas biokuro pirkimas (ar pirkimai) nevyksta, todėl padaro išvadą, kad pareiškėja 2014 m. biokuro nepirko ne tik iš energijos išteklių biržos, tačiau biokuro nepirko apskritai.

Nurodo, kad energetikos srityje veikiančios įmonės, kurios iki 2014-01-01 buvo sudariusios ilgalaikes biokuro pirkimo–pardavimo sutartis ir atitinkamą kiekį biokuro, reikalingo per 2014 m., poreikio atlikti pirkimus energijos išteklių biržoje neturėjo, todėl Komisijos išvada, kad pareiškėja 2014 m. sudarė biokuro pirkimo sandorius, yra nepagrįsta, kadangi biokuro Sutartis buvo sudaryta dar 2013-05-14, o kas mėnesį pristatomas biokuras yra Sutarties vykdymas. Pažymėjo, jog jokie teisės aktai nesuteikia Komisijai teisės įpareigoti pareiškėją pirkti daugiau biokuro negu jai objektyviai reikalinga ar atitinkamai taikyti sankcijas už tokio įsipareigojimo nevykdymą.

Pareiškėja pirkimo vertę nustatė pagal Kuro pirkimo taisyklių III skyriaus nuostatas, kuris patvirtina, jog įvykdžius pirkimą ir sudarius sutartį laikoma, kad ūkio subjektas įsigijo visą reikiamą kiekį biokuro, o ne įsigyja kas kartą tiekėjui pagal sudarytą sutartį pristačius atskirą biokuro partiją. Pažymėjo, kad Komisijos 2013-07-18 nutarimu Nr. O3-318 patvirtintas UAB „Baltpool“ Energijos išteklių reglamentas (toliau – ir Biržos reglamentas) patvirtina, kad perkant biokurą energijos išteklių biržoje taip pat gali būti sudaromi ne tik vienkartiniai, tačiau ir ilgalaikiai (mėnesio, ketvirčio ar pusmečio) biokuro tiekimo sandoriai, kurių nutraukimas galimas tik Biržos reglamento 13.3 p. nustatytais atvejais. Nuostatų, leidžiančių nutraukti ilgalaikį sandorį dėl to, kad sandorio vykdymo metu energijos išteklių biržoje atsiranda pigesnio biokuro pasiūla, Biržos reglamente nėra.

Pažymėjo, kad Sutartis yra objektyvi teisinė priežastis, dėl kurios pareiškėja nuo 2013 m. gegužės mėn. nebevykdė naujų biokuro pirkimų, kadangi pareiškėjai jau įsigijus visą reikiamą kiekį, įsigyti dar 10 proc. papildomo kiekio ekonomiškai būtų nenaudinga. Bendrovei 2014 m. įsigyti biokurą pagal sudarytą Sutartį dėl ilgesnių atsiskaitymo terminų, lengvesnių pasekmių, mažesnių netesybų dydžio, užtikrinimo priemonių nebuvimo buvo ekonomiškai naudingiau nei įsigyti biokurą iš Energijos išteklių biržos, todėl padarė išvadą, kad Komisija nepagrįstai susiaurino „ekonominio naudingumo“ sąvoką, pastarąją vertindama tik pagal vidutinės sutartinės kainos ir energijos išteklių biržos biokuro kainų skirtumą 2014 metais.

Nurodo, kad Sutartyje įtvirtintas kainos už biokurą apskaičiavimo mechanizmas yra Lt (nuo 2015 m. – Eur) už atitinkamą MWh katilo išėjime, o tai reiškia, jog pareiškėja pardavėjui apmoka pagal šilumos apskaitų prietaisų parodymus. Sutarties sudarymo metu galiojusios Kuro pirkimo taisyklės draudimo pasirinkti tokį kainos skaičiavimo mechanizmą nenustatė. 2014 m. įsigaliojusi nauja Kuro pirkimo taisyklių redakcija imperatyviai nustatė, kad „perkami biokuro produktai privalo būti įsigyjami energetiniais matavimo vienetais (tne)“, tačiau pažymėjo, kad 2014 m. neturėjo tam specialių svarstyklių, kuriomis galėtų nustatyti, kiek MWh pagaminta iš biokuro, pirkto iš UAB „Timbex“ ir kiek iš biokuro, įsigyto Energijos išteklių biržoje. Nurodo, kad pareiškėja 2015 m. įvykdė svarstyklių pirkimo procedūrą ir įsigijo svarstykles.

Atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija Ataskaitoje nurodė aplinkybę, jog 3 centralizuoto šilumos tiekimo įmonės nepirko medienos granulių energijos išteklių biržoje, kurią laikė pakankama pripažinti, kad jos neturėjo galimybės reikalingo kuro įsigyti energijos išteklių biržoje, todėl pareiškėjai netaikomos Įstatymo 19¹ str. 1 d. nuostatos. Pareiškėjos nuomone, buvo pažeisti lygiateisiškumo ir proporcingumo principai, nes Komisija panašius atvejus turėjo vertinti vienodai.

Nurodo, kad Komisija Nutarimu Nr. O3-501 nusprendė, jog 12 įmonių nepagrįstai neįvykdė pareigos 10 proc. biokuro kiekio įsigyti Energijos išteklių biržoje, todėl 11 įmonių, kurios su nustatytais pažeidimais sutiko ir jų neskundė, paskyrė įspėjimus, o vienintelei pareiškėjai, kuri teismui pateikė skundą – piniginę baudą, todėl Komisijos argumentacija pažeidžia bendrą teisingumo principą. Be to, Nutarime Nr. O3-501 nenurodomi nauji argumentai dėl sprendimo pripažinti, kad pareiškėja neįvykdė įpareigojimo teikti pirmenybę energijos išteklių biržai 2014 m. joje įsigyjant ne mažiau kaip 10 proc. elektros ir (ar) šilumos energijai gaminti reikalingo biokuro, ir pareiškėja tinkamai nepagrindė aplinkybės, kad Energijos išteklių rinkos įstatymo 19¹ str. 1 d. reikalavimai jai netaikomi. Nutarime Komisija tik papildomai pasisako dėl pareiškėjos neva padaryto pažeidimo sunkumo ir laikotarpio, pareiškėjos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepimuose į skundą ir patikslintą skundą, pateiktuose 2015-08-28 ir 2015-11-02, prašė nutraukti bylą kaip nepriskirtiną administracinių bylų kompetencijai dalyje dėl Nutarimo Nr. O3-379 1 ir 2.1 p. panaikinimo, o teismui nusprendus, jog bylos nagrinėjimas minėtoje dalyje priskirtinas administracinių teismų kompetencijai, pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėja skunde nenurodė nė vieno administracinio akto negaliojimo pagrindų, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių Komisijos priimtų administracinių aktų teisėtumą, ar patvirtinančių tai, kad Komisija neįvykdė teisės aktais jai priskirtų funkcijų, arba veikė ne taip, kaip turėjo veikti viešojo administravimo srityje pagal tuos teisės aktus ir tai tiesiogiai darė įtaką pareiškėjos teisėms ar teisėtiems interesams.

Pažymėjo, kad pareiškėjos 2015-07-15 skunde išdėstytos nuostatos dėl Sutarties vykdymo negali būti pripažįstamos objektyviomis priežastimis ir nepatenka į išimtis, numatytas Energijos išteklių rinkos įstatyme. Remiasi teisės doktrina, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) suformuota praktika ir nurodo, kad esant tęstiniam sutartinių santykių pobūdžiui, sutarties vykdymas ir (ar) jos pakeitimas turi atitikti imperatyviąsias teisės normas, galiojančias vykdant ir (ar) keičiant sutartį (LAT 2005-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-605). Pareiškėjai turėjo būti žinoma, kad nuo 2014-01-01 įsigalioja reikalavimas 2014 m. įsigyti ne mažiau kaip 10 proc. elektros ir (ar) šilumos energijos gamybai reikalingo biokuro kiekio biržoje, todėl Sutarties vykdymas, pasikeitus Kuro pirkimo taisyklėms, turėjo atitikti imperatyvias teisės aktų nuostatas, t. y. perkami biokuro produktai privalėjo būti įsigyjami energetiniais matavimo vienetais (tne).

Pažymėjo, kad Kuro pirkimo taisyklės (teisės akto redakcija, galiojusi iki 2014-07-30) taikomos tik tiems pirkimams, kurie paskelbti iki Nutarimo įsigaliojimo, t. y. pradėtiems, bet neužbaigtiems pirkimams, dėl kurių dar nesudaryta pirkimo sutartis.

Nurodo, kad Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 2015-06-05 rašte Nr. (19.3-19)3-1644 „Dėl energijos išteklių pirkimo“ (toliau – ir Raštas) teigiama, jog pirkimo procedūra pabaigia sudarius pirkimo sutartį, ir nuo to momento prasideda sutarties vykdymas, kuris negali būti tapatinamas su tolimesniu sutarties vykdymu. Pažymėjo, kad Energetikos ministerija Rašte nurodė, kad visoms perkančiosioms organizacijoms pagal Kuro pirkimo taisyklių 136 p. nustatyta pareiga sudaryti terminuotas pirkimo sutartis ne ilgiau nei vieneriems metams, taip pat pareiga grįsti savo veiklą mažiausių sąnaudų principu, būti aktyvioms ir dėti visas pastangas sudaryti sutartis kuo palankesnėmis sąlygomis ar peržiūrėti sudarytas sutartis, pasikeitus teisiniam reguliavimui.

Pažymėjo, kad ekonominis naudingumas neatsiejamas nuo mažiausių sąnaudų principo, įtvirtinto Šilumos ūkio įstatymo 1 str. 2 d. Kuro pirkimo taisyklių 21.1 papunktyje nustatyta, kad ekonominio naudingumo sąlyga vertinama prieš sudarant sutartį su vienu iš Kuro pirkimo taisyklių 20.2–20.4 papunkčiuose nurodytu būdu įvykdyto energijos išteklių pirkimo laimėtoju, todėl daro išvadą, kad ekonominis naudingumas sietinas su įsigyjamo biokuro kaina už kiekį, nevertinant šalių sutartimis prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo galimų pasekmių, kurios priskiriamos pačių sutarties šalių rizikai. Nurodo, kad buvo skaičiuojama energetikos įmonės vidutinė metinė pirkto biokuro kaina (Lt/tne) ir lyginama su biokuro biržos vidutine metine kaina. Šis tyrimo metodas pasirinktas atsižvelgiant į tai, kad vidurkis, vertinant ekonominiu aspektu, tiksliausiai parodo energetikos įmonės 2014 m. įsigyto biokuro kiekio kainą, pagal kurią nustatoma, ar biokuras buvo perkamas ekonomiškai naudingiau.

Pažymėjo, kad pareiškėja klaidina teismą, remdamasi prielaida, kad Komisijos sprendimą skirti piniginę sankciją lėmė pareiškėjos teismui pateiktas skundas, o ne Komisijos atlikta faktinių bei teisinių aplinkybių analizė. Sankcijos skyrimo procedūra yra griežtai reglamentuota Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 36 str. bei Sankcijų skyrimo taisyklėse, patvirtintose Komisijos 2014-02-10 nutarimu Nr. 03-44, kurių Komisija laikosi. Nurodo, kad Komisija, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali taikyti nuobaudą – įspėjimą, neskirdama baudos ir (ar) nesikreipdama į teismą skirti laikiną apribojimą vykdyti veiklą didmeninėje energijos rinkoje. Pažymėjo, kad Nutarimas Nr. O3-501 priimtas atsižvelgiant į Protokolą bei Teisės skyriaus 2015-09-02 pažymą Nr. 05-294 „Dėl UAB „Tauragės šilumos tinklai“ reguliuojamos veiklos sąlygų pažeidimo“, kuriose pateikti detalūs argumentai, kurių visumą leidžia pagrįsti piniginės sankcijos pareiškėjai skyrimo būtinumą ir proporcingumą, t. y. Komisija įvertino Nutarimu Nr. O3-379 konstatuoto pažeidimo pavojingumą ir sukeltas pasekmes, pažeidimo trukmę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Komisija, be kita ko, įvertino tai, kad tiek bendrovės atliktuose veiksmuose, tiek 2015-07-09 rašte Nr. 6-215 esančiuose pareiškėjos rašytiniuose paaiškinimuose atsispindėjo sąmoninga pozicija dėl EIRĮ nustatytos pareigos nepaisymo, pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių manyti, kad pareiškėja ėmėsi visų galimų veiksmų, kurie būtų leidę išvengti pažeidimo, kas pareiškėją išskyrė iš kitų energetikos įmonių, kurioms buvo skirti įspėjimai.

Nurodo, kad Komisijos sprendimas priimtas visapusiškai išanalizavus pareiškėjos poziciją ir argumentus dėl Komisijos nustatyto reguliuojamos veiklos pažeidimo, todėl negali būti traktuotinas kaip siekimas nubausti pareiškėją už jos veiksmus. Pažymėjo, kad pareiškėjos abstraktus teiginys, kad „Komisijos sprendimų argumentacija pažeidžia bendrąjį teisingumo principą“ negali būti laikomas pakankamu pripažįstant Komisijos Nutarimą Nr. O3-501 neteisėtu ir nepagrįstu.

Teismo posėdyje atsakovės atstovės palaikė skundą ir prašė jį tenkinti remdamosi jame išdėstytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Byla dalyje nutrauktina, likusioje dalyje skundas atmestinas.

Atsakovės atstovių paaiškinimais ir byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja ir UAB „Timbex“ 2013-05-14 sudarė biokuro (smulkintos medienos) pirkimo – pardavimo sutartį Nr. VP-12.

Komisija 2015-03-27 raštu Nr. R2-(ŠGK)-1023 paprašė įmonių, neįvykdžiusių reikalavimo 2014 m. ne mažiau kaip 10 proc. biokuro pirkti energijos išteklių biržoje, įskaitant ir pareiškėją, raštu pateikti įrodymus, kad energijos išteklių biržoje dėl objektyvių priežasčių nebuvo galima įsigyti reikalingo atitinkamo kuro rūšies kiekio ar jo dalies arba kitais būdais įsigyti energijos išteklius buvo ekonomiškai naudingiau. Pareiškėja į šį Komisijos raštą atsakė 2015-04-08 raštu Nr. 6-98, kuriame nurodė, kad energijos išteklių biržoje nurodyto biokuro kiekio negalėjo dėl įsigyti dėl objektyvių priežasčių, o visą reikalingą šilumos energijai gaminti biokurą 2014 m. pirko iš UAB „Timbex“, su kuria biokuro pirkimo sutartis buvo sudaryta 2013 m. gegužės mėn., o Elektros energijos išteklių rinkos įstatymo pakeitimai, numatantys privalomą iš energijos išteklių biržos įsigyti biokuro kiekį per metus, įsigaliojo 2014-01-01, t.y. po sutarties sudarymo, o įstatyme nenurodyta, kad pakeitimai galioja atbuline tvarka. Pareiškėja taip pat nurodė, kad jei pareiškėja perkamą iš UAB „Timbex“ biokuro kiekį būtų sumažinusi 10 proc., ši bendrovė nebūtų gavusi to, ko tikėjosi pagal sutartį, ir galėtų reikalauti žalos atlyginimo dėl netinkamo sutarties vykdymo, be to, sutarties sudarymo metu galiojusių 2003-03-03 Vyriausybės nutarimu Nr. 277 patvirtintos Pirkimų tvarkos nuostatos draudžia keisti biokuro pirkimo sutarties esmines sąlygas, o nenupirkus sutartyje sulygto biokuro kiekio, tai reikštų sutarties esminių sąlygų pakeitimą, be to, jei dalis biokuro būtų perkama energijos išteklių biržoje, o dalis iš UAB „Timbex“, pareiškėja negalėtų nustatyti, kiek MWh pagaminta iš kuro, perkamo iš UAB „Timbex“ ir kiek – iš kuro, įsigyto energijos išteklių biržoje. Pareiškėja nurodė, kad biokurą iš energijos išteklių biržos galės pirkti 2016 m., pasibaigus sutarties, sudarytos su minėta bendrove, galiojimui.

Komisijos Šilumos ir vandens departamento Šilumos gamintojų ir konkurencijos skyrius (toliau – ir Skyrius) 2015-06-04 parengė pažymą, kuria Nr. O5-166 siūlė Komisijai pritarti nutarimo „Dėl energijos išteklių rinkos įstatyme įtvirtinto įpareigojimo biokurą įsigyti energijos išteklių biržoje vykdymo 2014 m.“ projektui, kadangi įvertinus įmonių pateiktus dokumentus, kuriuos jos pateikė atsakydamos į 2015-03-27 raštą, nustatė, kad Įstatymo 19¹ str. 1 d. 1 p. numatyto įpareigojimo neįvykdė 29 centralizuoto šilumos tiekimo įmonės (toliau – ir CŠTĮ) ir 6 nepriklausomi šilumos gamintojai (toliau – ir NŠG), iš to skaičiaus 12 CŠTĮ ir 3 NŠG dėl įstatyme numatytų pateisinamų priežasčių.

Skyrius 2015-06-17 parengė patikslintą Energijos išteklių rinkos įstatyme įtvirtinto įpareigojimo biokurą įsigyti energijos išteklių biržoje vykdymo 2014 m. tyrimo ataskaitą Nr. R5-212 (toliau – ir Ataskaita), kurioje, be kita ko, nustatė, jog atitinkamos energetikos įmonės, tarp jų ir UAB „Tauragės šilumos tinklai“ 2014 m. pirko biokurą už didesnę nei biržos kainą. Įvertinus energetikos įmonių, įskaitant ir pareiškėjos, paaiškinimus, Ataskaitoje buvo pripažinta, kad nenustatyta aplinkybių, nurodytų Įstatymo19¹ str. 2 d., todėl laikoma, kad įmonės nepagrindė aplinkybės, jog Įstatymo 19¹ str. 1 d. išdėstyti reikalavimai joms netaikomi.

2015-06-18 vykusiame viešajame posėdyje Komisija, be kita ko, svarstė klausimą dėl Energijos išteklių rinkos įstatyme įtvirtinto įpareigojimo biokurą įsigyti energijos išteklių biržoje 2014 m., ir vienbalsiai nutarė pritarti patikslintai Energijos išteklių rinkos įstatyme įtvirtinto įpareigojimo biokurą įsigyti energijos išteklių biržoje vykdymo 2014 m. tyrimo ataskaitai Nr. R5-212, ir pavedė Šilumos ir vandens departamento Šilumos gamintojų ir konkurencijos skyriui šį sprendimą įforminti Komisijos nutarimu (svarstyta 17 klausimu).

Komisija 2015-06-19 priėmė nutarimą Nr. O3-379 „Dėl energijos išteklių rinkos įstatyme įtvirtinto įpareigojimo biokurą įsigyti energijos išteklių biržoje vykdymo 2014 m.“, kurio 1 p. nutarė pritarti Šilumos ir vandens departamento Šilumos gamintojų ir konkurencijos skyriaus parengtai 2015-06-17 patikslintai Energijos išteklių rinkos įstatyme įtvirtinto įpareigojimo biokurą įsigyti energijos išteklių biržoje vykdymo 2014 m. tyrimo ataskaitai, o 2.1 p. konstatavo, kad UAB „Tauragės šilumos tinklai“ neįvykdė įpareigojimo teikti pirmenybę energijos išteklių biržai 2014 m. joje įsigyjant ne mažiau kaip 10 proc. elektros ir (ar) šilumos energijai gaminti biokuro bei nepagrindė aplinkybės, kad Elektros išteklių rinkos įstatymo 19¹ str. 1 d. išdėstyti reikalavimai jai netaikomi.

Pareiškėjai 2015-06-22 buvo surašytas Reguliuojamos veiklos ar Reglamento (ES) Nr. 1227/2011 dėl didmeninės energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo nuostatų pažeidimo protokolas Nr. K3-4 (toliau – ir Pažeidimų protokolas), kuriame buvo konstatuota, kad vykdanti šilumos tiekimo veiklą pareiškėja neįvykdė Energijos išteklių rinkos įstatymo 19¹ str. 1 d. nurodyto įpareigojimo teikti pirmenybę energijos išteklių biržai 2014 m. joje įsigyjant ne mažiau kaip 10 proc. elektros ir (ar) šilumos energijai gaminti biokuro kiekio dalį ir nepagrindė, kad šie reikalavimai jai netaikomi.

Komisija 2015-06-22 raštu Nr. R2-(T)-2112 pasiūlė pareiškėjai per 14 darbo dienų nuo rašto gavimo dienos pateikti paaiškinimus dėl Pažeidimo protokole užfiksuoto licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimo. Pareiškėja 2015-07-09 raštu Nr. 6-215 pateikė Komisijai rašytinius paaiškinimus (Komisijoje gauti 2015-07-10), prašydama nutraukti bendrovės atžvilgiu klausimo dėl sankcijos skyrimo nagrinėjimą, nesant pažeidimo ir įstatyminio pagrindo skirti sankciją.

Komisijos Teisės skyrius 2015-06-04 parengė pažymą Nr. O5-294, kuria siūlė Komisijai skirti UAB „Tauragės šilumos tinklai“ Energetikos įstatymo 36 str. 1 d. 2 p. numatytos baudos minimumą – 289 Eur bei nustatyti įpareigojimą laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų įsigyti Įstatyme įtvirtinto biokuro kiekį energijos išteklių biržoje.

2015-09-10 vykusiame viešajame posėdyje Komisija, be kita ko, svarstė klausimą dėl UAB „Tauragės šilumos tinklai“ reguliuojamos veiklos sąlygų pažeidimo ir vienbalsiai nutarė UAB „Tauragės šilumos tinklai“ skirti piniginę 289 Eur baudą, įpareigoti bendrovę baudą sumokėti per 30 kalendorinių dienų nuo šio Komisijos nutarimo įsigaliojimo ir apie sumokėjimą informuoti Komisiją, įpareigoti bendrovę laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų 2015 m. ir vėlesniais laikotarpiais įsigyti Įstatyme įtvirtinto biokuro kiekį energijos išteklių biržoje (svarstyta 7 klausimu); Teisės skyrius įpareigotas šį sprendimą įforminti Komisijos nutarimu. Komisija 2015-09-11 nutarimu Nr. O3-501 „Dėl UAB „Tauragės šilumos tinklai“ reguliuojamos veiklos sąlygų pažeidimo“ nutarė skirti pareiškėjai piniginę 289 Eur baudą už nustatytą reguliuojamos veiklos sąlygų pažeidimą (3.1. p.), įpareigoti UAB „Tauragės šilumos tinklai“ šią baudą sumokėti per 30 kalendorinių dienų nuo šio Komisijos nutarimo įsigaliojimo dienos ir apie sumokėjimą informuoti Komisiją (3.2.1. p.), įpareigoti pareiškėją laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų 2015 m. ir vėlesniais laikotarpiais įsigyti Įstatyme įtvirtinto biokuro kiekį energijos išteklių biržoje (3.2.2.).

Dėl Komisijos 2015-06-19 nutarimo Nr. O3-379 1 punkto dalies toje dalyje, kuria Komisija pritarė 2015-06-17 patikslintai Energijos išteklių rinkos įstatyme įsipareigojimo biokurą įsigyti energijos išteklių biržoje vykdymo 2014 m. tyrimo ataskaitai Nr. R5-2012 UAB „Tauragės šilumos tinklai“ atžvilgiu, ir Nutarimo 2.1 punkto panaikinimo

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) formuojamą praktiką administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ATBĮ) 5 str. 3 d. 1 p. ir 22 str. 1 d., be kita ko, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant jų aktų formos, kurie sukelia asmeniui teisines pasekmes, t. y. daro įtaką jų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams (LVAT 2008-09-25 nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008, 2009-07-10 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009, kt.). LVAT yra išaiškinęs, kad vienos administracinės procedūros metu surašyti tarpiniai, negalutiniai dokumentai dažnai suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia, o tokiu atveju jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (LVAT 2011-06-20 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administarcinėje byloje Nr. A261-69/2011). Argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2010-12-06 nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010), konstatuojamojo pobūdžio aktai, nesukeliantys konkrečių teisinių pasekmių pareiškėjams, nėra skundžiami teismui (LVAT 2010-10-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1344/2010, 2015-02-25 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-499-624/2015).

EIRĮ 19¹ str. 1 d. nustato, kad šilumos tiekėjai, reguliuojami nepriklausomi šilumos gamintojai ir bendri šilumos ir elektros energijos gamintojai, kurie elektros ir (ar) šilumos energijai gaminti naudoja biokurą, privalo teikti pirmenybę energijos išteklių biržai įsigydami šią elektros ir (ar) šilumos energijai gaminti reikalingo biokuro kiekio dalį: 2014 metais – ne mažiau kaip 10 procentų. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad 1 dalyje išdėstyti reikalavimai nurodytoms energetikos įmonėms netaikomi, jeigu energijos išteklių biržoje dėl objektyvių priežasčių nebuvo galima įsigyti reikalingo atitinkamos biokuro rūšies kiekio ar jo dalies arba kitais būdais įsigyti biokurą yra ekonomiškai naudingiau; trūkstamas biokuro kiekis gali būti įsigyjamas kitais teisės aktuose reglamentuotais pirkimo būdais.

Kaip minėta, Ataskaitoje buvo pripažinta, kad pareiškėja 2014 m. pirko biokurą už didesnę nei biržos kainą ir kad ji nepagrindė aplinkybės, jog Įstatymo 19¹ str. 1 d. reikalavimai jai netaikomi; Komisija 2015-06-19 nutarimo Nr. O3-379 1-uoju punktu pritarė Ataskaitai, o 2.1 punktu konstatavo, kad pareiškėja neįvykdė įpareigojimo teikti pirmenybę energijos išteklių biržai 2014 m. joje įsigyjant ne mažiau kaip 10 proc. elektros ir (ar) šilumos energijai gaminti biokuro kiekio.

EIRĮ 8 str. 1 d. 9 p. nustato, jog Komisija tiria ir nagrinėja šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų pažeidimus ir taiko pažeidėjams sankcijas ir (ar) poveikio priemones šio įstatymo numatytais atvejais. Įstatymo 28¹ str. 1 d. numatyta, kad energijos išteklių rinkos dalyviams už pažeidimus vykdant reguliuojamąją energetikos veiklą skiriamos piniginės baudos Energetikos įstatyme nustatyta tvarka. Energetikos įstatymo (toliau – ir EĮ) 36 str. 17 d. numatyta, kad Komisijos sprendimas dėl sankcijos skyrimo įsigalioja po 30 dienų nuo jo priėmimo dienos, jeigu per šį laiką įstatymų nustatyta tvarka nebuvo apskųstas teismui.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundžiamu Komisijos nutarimo 1 p. buvo pritarta atlikto EIRĮ reikalavimų laikymosi patikrinimo rezultatams ir konstatuota, kad pareiškėja neįvykdė EIRĮ 19¹ str. 1 d. reikalavimų, tačiau juo pareiškėjai nėra suformuluoti privalomo pobūdžio nurodymai, įpareigojimai, nes nėra skiriama sankcija ar kitokio neigiamo pobūdžio poveikio priemonė. Dėl nurodytų aplinkybių teismas daro išvadą, kad skundžiami Nutarimo 1 ir 2.1 punktai yra konstatuojamojo pobūdžio ir patys savaime savarankiškų materialinių teisinių pasekmių pareiškėjai nesukelia. Galutines teisines pasekmes pareiškėjai sukelia nutarimas dėl sankcijos skyrimo, dėl kurio pareiškėja kreipėsi į teismą su patikslintu skundu.

Pagal Įmonių, veikiančių energetikos srityje, energijos ar kuro, kurių reikia elektros ir šilumos energijai gaminti, pirkimų taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 277, 147.2.2 punktą Komisija, nustačiusi, kad įsigyjančioji organizacija nevykdė EIRĮ ir Taisyklių 21 punkte nustatyto įpareigojimo atliekant energijos išteklių pirkimus pirmenybę teikti biržai, ir atlikusi įvykdytų biokuro pirkimo sandorių kainų lyginamąją analizę, gali priimti sprendimą nepripažinti įsigyjančiosios organizacijos išlaidų, skirtų biokurui įsigyti, pagrįstomis sąnaudomis, nustatant šilumos kainą. Kaip matyti, skundžiamu nutarimu nėra sprendžiama dėl pareiškėjo patirtų išlaidų pripažinimo (nepripažinimo) pagrįstomis sąnaudomis, taigi skundžiamas Nutarimas šiuo aspektu savarankiškų teisinių pasekmių taip pat nesukelia.

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamo Komisijos 2015-06-19 Nutarimo 1 ir 2.1 punktai yra konstatuojamo, tarpinio pobūdžio, ir pareiškėjai nesukelia konkrečių materialinių teisinių pasekmių, todėl negali būti administracinės bylos dalyku. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi analogiško teisės aiškinimo dėl galimybės administraciniam teismui skųsti panašaus pobūdžio Komisijos nutarimus (LVAT 2015-05-15 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-795-261/2015). Aplinkybė, kad skundžiamame nutarime išaiškinta jo apskundimo teismui tvarka, nekeičia teismo padarytų išvadų, kadangi teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teisės akto priskyrimo administraciniam aktui klausimas yra sprendžiamas ne vien pagal teisės akto pavadinimą, jame nurodytą apskundimo tvarką, ar jame vartojamas sąvokas, bet pagal tikrąjį teisės akto turinį, nustatomą pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius (LVAT 2012-03-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1249/2012). Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, byla dalyje dėl Komisijos 2015-06-19 Nutarimo 1 ir 2.1 punktų panaikinimo nutrauktina, kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 101 str. 1 p.).

Dėl Komisijos 2015-09-11 nutarimo Nr. O3-501 „Dėl UAB „Tauragės šilumos tinklai“ reguliuojamos veiklos sąlygų pažeidimo“ panaikinimo

Nors pareiškėja patikslintame skunde reiškia reikalavimą panaikinti Komisijos 2015-09-11 nutarimą visoje apimtyje, iš skundo turinio matyti, jog ji nesutinka su Nutarimo dalimi dėl sankcijos skyrimo, o argumentų, dėl kurių turėtų būti naikinamas Nutarimas toje dalyje, kurioje ji įpareigota laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų 2015 m. ir vėlesniais laikotarpiais įsigyti Įstatyme įtvirtinto biokuro kiekį energijos išteklių biržoje, nepateikė, teismas pasisakys tik dėl 2015-09-11 Nutarimo dalies dėl sankcijos pareiškėjai skyrimo.

Pažymėtina, kad nagrinėdamas bylas dėl Komisijos priimtų sprendimų Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pasisakė, kad vadovaujantis ABTĮ 3 str. 2 d., teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat, ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Taigi teismas neatlieka to ekonominio tyrimo ir vertinimo, kuris įstatymu yra pavestas Komisijai, ir nepriiminėja tų sprendimų, kuriuos priimti, atlikus atitinkamą tyrimą ir vertinimą, įstatymu yra priskirta Komisijai. Dėl šių priežasčių teismo veikla, tikrinant Komisijos atliktus vertinimus, iš esmės apsiriboja patikrinimu, ar įgyvendindama savo diskreciją Komisija nepadarė aiškios klaidos, ar nepiktnaudžiavo įgaliojimais, ar akivaizdžiai neperžengė diskrecijos ribų. Teismas taip pat turėtų įvertinti, ar priimant skundžiamą Komisijos sprendimą buvo laikytasi atitinkamų procedūrinių taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčytinas pasirinkimas. Be to, ir Europos Sąjungos teismai yra ne kartą pripažinę ir nuosekliai laikosi savo suformuotos praktikos, kad tuo atveju, kai institucijoms yra suteikta veikimo laisvė (diskrecija), įgyvendinant tam tikras teisės normas arba vykdant politiką tam tikroje srityje, teismai, spręsdami bylas, nagrinėja tik, ar įgyvendindamos joms suteiktas galias institucijos laikėsi nustatytu procedūrų, nepadarė esminės klaidos ar nepiktnaudžiavo valdžia, ar aiškiai neviršijo joms suteiktų galių (LVAT 2009-04-01 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A502-72/2009, 2010-12-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1626/2010).

Sankcijų skyrimo taisyklėse (toliau – ir Taisyklės), patvirtintose Komisijos 2014-02-10 nutarimu Nr. 03-44, yra reglamentuojama sankcijų skyrimo tvarka, kurios 4 p. nustato, kad sankcijos skyrimo procedūra pradedama protokolo dėl galimai padaryto ar daromo reguliuojamos veiklos ar Reglamento (ES) Nr. 1227/2011 dėl didmeninės energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo (OL 2011 L 326, p. 1) (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 1227/2011) nuostatų pažeidimo surašymu, kurį atlieka įgaliotas Komisijos darbuotojas. Taisyklių 5 p. nustato, kokie duomenys turi būti nurodomi protokole, o 6 p. nustato, kad prieš sprendžiant sankcijos skyrimo klausimą subjektui, dėl kurio veiksmų yra pradėta sankcijos skyrimo procedūra, nustatomas ne trumpesnis nei 14 darbo dienų terminas paaiškinimams pateikti. Sankcijos skyrimo klausimas svarstomas Komisijos posėdyje, apie kurį subjektui, dėl kurio veiksmų yra pradėta sankcijos skyrimo procedūra, pranešama ne vėliau kaip prieš 4 darbo dienas.

Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, skiriant pareiškėjai sankciją, jos skyrimo procedūra pažeista nebuvo: jai buvo surašytas Pažeidimo protokolas, protokole nurodyti duomenys atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus, numatytus Taisyklių 5 p., pareiškėjai buvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus dėl Pažeidimo protokole nurodytų aplinkybių, kuri šia galimybe pasinaudojo ir 2015-07-09 pateikė paaiškinimus, apie Komisijos posėdį, kuriame buvo svarstomas klausimas dėl sankcijos pareiškėjai skyrimo, pareiškėjai buvo pranešta ir ji buvo atstovaujama (posėdyje dalyvavo UAB „Tauragės šilumos tinklai“ juristė K. J.). Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog jokių procedūrinių sankcijos skyrimo pažeidimų skiriant pažeidėjai sankciją nebuvo nustatyta, Komisija nepiktnaudžiavo savo įgaliojimais ir neperžengė savo diskrecijos ribų.

Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog pareiškėja neįvykdė EIRĮ 19¹ str. 1 d. reikalavimo 2014 metais įsigyti ne mažiau kaip 10 procentų elektros ir (ar) šilumos energijai gaminti reikalingo biokuro kiekio dalį iš išteklių biržos (iš Ataskaitos 5 lentelės matyti, kad pareiškėjos 2014 m. įsigytas biokuro kiekis sudarė 6670,67 tne , o energijos išteklių biržoje biokuro ji neįsigijo), tačiau, pareiškėjos teigimu, Komisija be pagrindo pripažino, kad pareiškėjai netaikoma EIRĮ 19¹ str. 2 d.

Pareiškėja nurodo, kad ji iki Kuro pirkimo taisyklių naujos redakcijos, įsigaliojusios nuo 2014-07-30, buvo sudariusi ilgalaikę biokuro pirkimo – pardavimo sutartį su UAB „Timbex“, pagal kurią įsigijo visą 2014 m. reikalingą biokuro kiekį, o vienašališkas sutarties nutraukimas būtų buvęs neteisėtas ir būtų sukėlęs pareiškėjai neproporcingų nuostolių. Teismo vertinimu, Komisijos padarytos išvados dėl šios sutarties egzistavimo ir tuo pačiu pareiškėjos pareiga vykdyti įstatyme nustatytas pareigas yra pagrįstos. Nors pareiškėjos sutartis su UAB „Timbex“ dėl biokuro pirkimo – pardavimo buvo sudaryta 2013-05-14, tai neužkirto kelio pareiškėjai vykdant šią sutartį iniciuoti atitinkamus sutarties pakeitimus, tam kad ji atitiktų imperatyvius įstatymo, susijusio tam tikro biokuro kiekio įsigijimu biržoje, reikalavimus. Pareiškėja nebuvo pakankamai aktyvi ir nedėjo pastangų tam, kad pasikeitus teisiniam reguliavimui būtų peržiūrėta sudaryta sutartis, neiniciavo jokių jos pakeitimų. Galimybę keisti sutartį patvirtina ir tai, kad tam tikros šios sutarties nuostatos šalių susitarimu buvo pakeistos tuomet, kai Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė, gindama viešąjį interesą, Tauragės apylinkės teisme iniciavo bylą dėl minėtos sutarties pripažinimo negaliojančia (teismo 2014-06-10 nutartimi byla buvo nutraukta, tarp šalių patvirtinus taikos sutartį, kuria buvo pakeistos atitinkamos sutarties nuostatos). Taigi, pareiškėjos sutartiniai santykiai su kitu ūkio subjektu negali būti laikoma objektyvia priežastimi, dėl kurios ji neturėtų vykdyti EIRĮ 19¹ str. 1 d.

Pareiškėjos teigimu, Komisija nepagrįstai ekonominį naudingumą vertino tik pagal 2014 m. vidutinės dvišalės biokuro pirkimo - pardavimo kainos (700,71 Lt/tne) ir vidutinės energijos išteklių biržoje parduoto biokuro kainos (598,06 Lt/tne) skirtumą. Teismas atkreipia dėmesį, kad ekonominis naudingumas, kaip aplinkybė, atleidžianti nuo EIRĮ 19¹ str. 1 d. pareigos vykdymo, buvo numatyta Įstatymo redakcijoje, kuri įsigaliojo nuo 2013-07-20, tačiau pastarasis negali būti atsietas nuo pareiškėjos įsipareigojimo savo veiklą grįsti mažiausių sąnaudų principu (Šilumos ūkio įstatymo 1 str. 2 d.). Pažymėina, kad pagal Kuro pirkimo taisyklių 21.1. p. ekonominio naudingumo sąlyga vertinama prieš sudarant sutartį su energijos išteklių pirkimo laimėtoju, todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad vertinant ekonominį naudingumą jis turi būti siejamas ne su sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymo/nevykdymo galimomis pasekmėmis, o su įsigyjama biokuro kaina už kiekį. Vertindamas pareiškėjos nurodytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjos pirkto biokuro apskaitymu (pagal sutartį pareiškėja apmokėjimą vykdė pagal šilumos apskaitos prietaisų parodymus, o pagal nuo 2014 m. įsigaliojusią Kuro pirkimo taisyklių redakciją perkami biokuro produktai privalo būti įsigyjami energetinias matavimo vienetais, t.y. tne), teismas sprendžia, kad ir šiuo atveju, t.y. pasikeitus Kuro pirkimo taisyklėms, sudarytos dvišalės sutarties vykdymas taip pat turėjo atitikti imperatyvias teisės aktų nuostatas (perkant biokurą jis privalėjo būti įsigyjamas energetiniais matavimo vienetais), todėl pareiškėjos argumentai dėl kuro apskaitymo būdų skirtumo neleidžia daryti išvados, kad pagal sutartį biokuro įsigijimas būtų buvęs ekonomiškai naudingesnis. Pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad ji 2014 m. neturėjo specialių svarstyklių iš energijos išteklių įsigytam kurui sverti, taip pat negali būti vertinama kaip objektyvi priežastis, dėl kurios pareiškėja negalėjo įsigyti reikalingo biokuro kiekio iš biržos, kadangi apie būsimus EIRĮ pasikeitimus nuo 2014-01-01 buvo paskelbta beveik prieš pusę metų iki jų įsigaliojimo (2013-07-02), o tai laikytina pakankamu laiko tarpu atitinkamų veiksmų atlikimui. Teismo vertinimu, aktyvių veiksmų pareiškėja ėmėsi tik po to, kai gavo Komisijos 2015-03-27 raštą Nr. R2-(ŠGK)-1023 (juo pareiškėjai buvo nurodyta pateikti įrodymus, kad ji energijos išteklių biržoje dėl objektyvių priežasčių negalėjo įsigyti reikalingo biokuro rūšies iš biržos arba kitais būdais įsigyti energijos išteklius buvo ekonomiškai naudingiau, į kurį ji atsakė 2015-04-08 raštu Nr. 6-98) ir tik 2015-04-09 sudarė rangos sutartį Nr. VP-12 su UAB „RRST“, pagal kurią rangovas įsipareigojo iki 2015-10-01 (darbų atlikimo termino pratęsimas nenumatytas, jų užbaigimas galimas iki nurodyto termino pabaigos) pastatyti pareiškėjai automobilines svarstykles biokuro svėrimui.

Remdamasis nurodytais argumentais, teismas daro išvadą, kad Komisija ginčijamu 2015-09-11 nutarimu Nr. O3-501 padarė teisingas ir pagrįstas išvadas, jog pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kad ji dėl objektyvių priežasčių negalėjo įsigyti reikalingo atitinkamos biokuro rūšies kiekio arba kitais būdais įsigyti biokurą buvo ekonomiškai naudingiau, todėl šiuo aspektu Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

Sankcijų skyrimo taisyklių 14 p. nustato, kad, išnagrinėjusi visą turimą medžiagą, susijusią su įtariamu pažeidimu, Komisija turi teisę: skirti sankciją - taikyti nuobaudą – įspėjimą arba skirti piniginę baudą; kreiptis į teismą skirti laikiną apribojimą vykdyti veiklą didmeninėje energijos rinkoje; nutraukti klausimo dėl sankcijos skyrimo nagrinėjimą nesant pažeidimo ar įstatyminio pagrindo skirti sankciją; pratęsti klausimo dėl sankcijos skyrimo nagrinėjimą. Piniginė bauda, be kita ko, gali būti skiriama už įstatymų nustatytų licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimą arba jų nevykdymą, kurios dydis – nuo 289 Eur iki 1 procento energetikos įmonės metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais iš konkrečios reguliuojamosios veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas (Taisyklių 18.2. p., 22.2. p., EIRĮ 36 str. 1 d. 2 p.). Skiriant sankcijas yra atsižvelgiama pažeidimo pavojingumą, jo trukmę; pažeidimo sukeltas pasekmes, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes (34 p.). Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės yra išvardintos 35 p. ir 36 p., be to, Komisija atsakomybę lengvinančiomis gali pripažinti ir kitas Taisyklėse nenurodytas aplinkybes (37 p.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai ginčijamu Komisijos 2015-09-11 Nutarimu buvo paskirta sankcija – 289 Eur bauda už tai, kad UAB „Tauragės šilumos tinklai“ neįvykdė Energijos išteklių rinkos įstatymo 19¹ str. 1 d. nustatyto privalomo įpareigojimo ne mažiau kaip 10 proc. elektros ir (ar) šilumos energijos gamybai naudojamo biokuro įsigyti energijos išteklių biržoje ir nepagrindė, kad šie Įstatymo reikalavimai jai netaikomi. Nutarime Komisija padarė išvadą, kad šis pažeidimas nesąlygojo esminės žalos atsiradimo, t. y. nebuvo pažeisti pagrindiniai reguliuojamą veiklą reglamentuojančiais teisės aktais saugomi asmenų interesai ir dėl jo realių ir reikšmingų padarinių vartotojų atžvilgiu nekilo (Nutarimo 1.4.1. p.). Pasisakydama dėl pažeidimo trukmės, Komisija nustatė, kad pareiškėjos vykdytas pažeidimas truko metus: nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31, nes pareiga įsigyti 10 proc. reikalingo biokuro kiekio energijos išteklių biržoje buvo nustatyta kalendoriniams metams (Nutarimo 1.4.2. p.). Pareiškėjos atsakomybę lengvinančia aplinkybe Komisija pripažino tai, kad aiški ir nuosekli ekonominio naudingumo, kaip aplinkybės, atleidžiančios nuo EIRĮ 19¹ str. 1 d. nustatytos pareigos vykdymo, įvertinimo tvarka nustatyta tik 2014-07-22 patvirtinus Kuro pirkimo taisyklių naują redakciją, kas objektyviai galėjo lemti netinkamą reguliuojamos veiklos sąlygų vykdymą (Nutarimo 1.4.3. p.). Komisija, skirdama pareiškėjai sankciją – baudą, jos skyrimą motyvavo tuo, kad pareiškėjos paaiškinimuose atsispindi sąmoninga bendrovės pozicija dėl Įstatyme nustatytos pareigos nepaisymo, bendrovė neįrodė, kad ėmėsi visų galimų veiksmų, kurie būtų leidę išvengti pažeidimo, be to, Komisija nurodė, kad baudos neskyrimas neužtikrintų teisinės atsakomybės tikslų, tuo nesukuriant paskatų ateityje laikytis licencijuojamos veiklos sąlygų (Nutarimo 1.5. p.). Nustatydama baudos dydį Komisija įvertino pareiškėjos gautas pajamas iš šilumos tiekimo veiklos, kurios 2014 m. sudarė 3 081 193,52 Eur, todėl įvertinusi tai, kad pagal EIRĮ 36 str. 1 d. 2 p. UAB „Tauragės šilumos tinklai“ gali būti skiriama bauda nuo 289 Eur iki 30 811,94 Eur, paskyrė minimalią 289 Eur baudą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Komisija, skirdama pareiškėjai sankciją, atsižvelgė į visas jos skyrimui reikšmingas aplinkybes, sankcijos skyrimą tinkamai motyvavo, sankcija yra minimalaus dydžio ir numatytos sankcijos ribose, todėl jos naikinti nėra pagrindo, dėl ko pareiškėjos skundas šioje dalyje atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 101 str. 1 p.,127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Administracinę bylą dalyje dėl Komisijos 2015-06-19 nutarimo Nr. O3-379 1 punkto dalies toje dalyje, kuria Komisija pritarė 2015-06-17 patikslintai Energijos išteklių rinkos įstatyme įsipareigojimo biokurą įsigyti energijos išteklių biržoje vykdymo 2014 m. tyrimo ataskaitai Nr. R5-2012 UAB „Tauragės šilumos tinklai“ atžvilgiu, ir Nutarimo 2.1 punkto panaikinimo nutraukti.

Likusioje dalyje pareiškėjos UAB „Tauragės šilumos tinklai“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Marius BajorasIna KirkutienėJolita Rasiukevičienė