Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. B. ir ieškovės E. V. atstovės advokatės I. A. apeliacinius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2811-179/2012 pagal ieškovės E. V. ieškinį atsakovei I. B. dėl išlaikymo priteisimo paramos reikalingam pilnamečiui vaikui

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovė E. V. pateikė teismui ieškinį atsakovei I. B. prašydama iš atsakovės priteisti po 652,94 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis mokymosi vidurinėje, aukštojoje arba profesinėje mokykloje dieniniame skyriuje laikotarpiui nuo 2011-09-01 iki sukaks 24 metai. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį mažinti ir iš atsakovės priteisti išlaikymą po 400 Lt periodinių išmokų kol baigs aukštąją mokyklą dieniniame skyriuje, pradedant nuo 2011-09-01 iki 2014-06-30. Ieškovė nurodė, kad jos tėvai santuoką nutraukė 2009-02-09 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu. Tėvams nutraukus santuoką jos gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu K. V.. Kuomet ji sulaukė pilnametystės atsakovė nustojo teikti jai išlaikymą. Šiuo metu ji yra pilnametė, 2012-03-06 sukako 20 metų, ji mokosi Socialinių mokslų kolegijos Vilniaus F. T. ir logistikos studijų programos nuolatinių studijų (dieninio skyriaus) antrame kurse. Jai reikalinga pragyvenimui vienam mėnesiui 1300 litų. Šiuo metu ją išlaiko tėvas K. V.. Tėvo mėnesinės pajamos sudaro 1300 Lt. Savo asmeninių pajamų ir turto neturi. Stipendijos negauna. A. I. B. yra jos motina ir nevykdo pareigos pagal įstatymą išlaikyti savo vaiko kol ji baigs aukštąją mokyklą dieniniame skyriuje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 12 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės I. B. išlaikymą pilnametei dukrai E. V. kas mėnesį po 200,00 Lt periodinių išmokų mokymosi aukštojoje mokykloje dieniniame skyriuje laikotarpiui, pradedant nuo 2011-09-01 iki 2014-06-30, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Sprendimą dėl vaiko išlaikymo teismas nurodė skubiai vykdyti. Priteisė iš I. B. E. V. 350,00 litų turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ir K. V. 100 litų turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti bei valstybei 72,00 Lt žyminio mokesčio ir 28,00 Lt turėtų pašto išlaidų, Priteisė iš E. V. I. B. 250,00 Lt turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Teismas nustatė, kad ieškovė E. V., gim. (duomenys neskelbtini) mokosi Socialinių mokslų kolegijoje Vilniaus filialo Transporto ir logistikos studijų programos dieninių studijų skyriuje. Mokymo forma – dieninė. (b.l. 9). Teismas nurodė, kad ieškovės prašomas išlaikymo dydis 400 Lt periodinių išmokų per mėnesį pagal byloje esančią atsakovės turtinę padėtį yra iš dalies nepagrįstas, nes atsakovė yra laikinai nedirbanti, gaunanti 466,24 Lt motinystės pašalpą (b.l. 58). Teismas pažymėjo tai, kad ieškovė reikšdama ieškinį teisme nepateikė teismui nenuginčijamų įrodymų, kad ji pilnai išnaudojo savo galimybes pasirūpinti lėšomis reikalingoms jos studijoms. Ieškovė siekdama aukštojo išsilavinimo ir norėdama gauti pilną iš tėvų išlaikymą turėtų nepiktnaudžiauti šeimos teisėmis. Atsakovė taip pat neturi nekilnojamojo turto, kuris būtų registruotas viešame registre. Atsakovė iš gaunamų savo mažų pajamų išlaiko savo du nepilnamečius vaikus, nuomojamą būstą, gydosi, rengiasi ir maitinasi. Atsakovė pagal savo turtinę padėtį galėtų teikti paramos reikalingą išlaikymą iki ieškovė baigs aukštąją mokyklą dieniniame skyriuje, nustatant kas mėnesį išlaikymą po 200 Lt periodinių išmokų. Taip pat teismas nurodė, kad atsakovės pateiktos kartu su atsiliepimu patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurios sudaro 1100 Lt už dokumento surašymą yra pernelyg didelės ir neatitinka atlikto darbo ir laiko sąnaudomis, todėl jos negali būti pripažintinos pagrįstos, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė I. B. prašo pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 12 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į bylos esmę, neteisingai išaiškino tiek materialinės, tiek procesinės teisės normų turinį ir prasmę bei netinkamai jas pritaikė. Ieškovė pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių tą faktinę aplinkybę, kad pastarosios finansinė situacija yra sunki. Pastebėtina, kad trečiasis asmuo yra nurodęs, kad ieškovės išlaikymui skiria 1 118, 87 Lt. Tad, ieškovės kas mėnesį gaunama pinigų suma yra žymiai didesnė nei kad atsakovės gaunama motinystės (tėvystės) pašalpa, siekianti maždaug nuo 345 Lt iki 466, 24 Lt. Teismas nepagrįstai nevertino tos faktinės aplinkybės, kad ieškovės finansinė situacija nėra sunki. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad bent jau bandė susirasti darbą. Teismui priteisus išlaikymą ieškovės naudai, nukentės ne tik atsakovės, bet ir atsakovės nepilnamečių vaikų - A. V. ir P. B. teisės ir teisėti interesai. Nuo 2011 m. liepos 19 d. nedirba, kurį laiką gavo 650 Lt pašalpą. Nuo 2012 m. vasario 6 d. iki 2012 b. birželio 9 d. buvo paskirta motinystė pašalpą, kurį per visą laikotarpį sudarė 3340,80 Lt. Iki 2014 m. balandžio 8 d. gaus ne didesnę kaip 466,24 Lt motinystės pašalpą. Nekilnojamojo turto neturi, gyvena nuomotame būste. Atsakovė neatsisako padėti ieškovei, tačiau dėl sudėtingos dabartinės situacijos to objektyviai negali padaryti. Be to pirmosios instancijos teismas neteisėtai nusprendė, kad sprendimas dalyje dėl vaiko paramos turi būti vykdomas skubiai. Skunde atsakovė nurodo, kad teismas nepagrįstai ir neteisėtai sumažino išlaidas sumokėtas atsakovės atstovui už suteiktą teisinę pagalbą.

Apeliaciniu skundu ieškovės E. V. atstovė advokatė I. A. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimą pakeisti: priteisti iš atsakovės po 400,00 Lt paramą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis mokymosi aukštojoje mokykloje dieniniame skyriuje laikotarpiui, pradedant ją teikti nuo 2011-09-01 iki 2014-06-30, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovės atstovė nurodė, kad teismas nepagrįstai įvertino, kad ieškovė neišnaudojo galimybių savarankiškai pasirūpinti lėšomis, reikalingomis jos pragyvenimui. 2012 m. vasaros metu ieškovė intensyviai ieškojo darbo, netgi buvo užsiregistravusi Alytaus teritorinėje darbo biržoje, tačiau darbas ieškovei nebuvo pasiūlytas, ieškovė nėra įgijusi specialybės, neturi darbo patirties. Ši aplinkybė lėmė, kad ieškovė 2012 metų vasarą nedirbo, tačiau padėjo tėvui ir seneliui užsiauginti daržovių, dėl ko sumažėjo jos išlaidos maistui. Ieškovė domėjosi paskolos gavimu, tačiau paskolos studentams iš esmės teikiamos tikslu sumokėti už studijas, o ne pragyvenimui. Kadangi ieškovė yra pažangi studentė, dėl ko šiuo metu valstybė finansuoja jos studijas, ji neturi galimybės gauti paskolą pragyvenimui (ieškovės sąlygos neatitinka paskolos studijoms skyrimo reikalavimų). Ieškovė neturi jokio turto, pajamų ir santaupų. Teismas nepakankamai vertino aplinkybę, jog ieškovė sąžiningai vykdo pareigą mokytis, aktyviai siekia įgyti aukštąjį mokslą. Tai įrodo faktas, kad ieškovė buvo priimta studijuoti į valstybės finansuojamą studijų vietą, mokosi pažangiai, studijas tęsia be skolų. Nuolatinis darbas mokslų metu neabejotinai trukdytų ieškovės mokslams, nukentėtų studijų kokybė ir mokymosi rezultatai, dėl ko atsirastų rizika būti išbrauktai iš valstybės finansuojamų studentų sąrašo. Teismo nustatytas 200,00 Lt paramos dydis yra akivaizdžiai per mažas, suponuojantis teisę manyti, kad ieškovė, neturėdama būtinų lėšų, iš viso negalės studijuoti aukštojoje mokykloje, nes negalės savęs išsilaikyti. Teismas, priteisdamas ieškovei 200,00 Lt paramą, pažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, nes šių lėšų ieškovei nepakaktų minimaliems poreikiams tenkinti. Ieškovės išlaidos yra pagrįstos ir įrodytos byloje pateiktais rašytiniais įrodymais. Atsakovė yra darbingo amžiaus, turi visas galimybes pagerinti savo finansinę padėtį ir tinkamai prisidėti prie savo pilnamečio vaiko išlaikymo. Atsakovė yra įgijusi verslo vadybos ir administravimo specialybę, kuri yra paklausi. Tačiau atsakovė nededa jokių pastangų savo turtinei padėčiai pagerinti, nepateikė teismui jokių įrodymų apie pastangas užsidirbti daugiau lėšų, iš kurių galėtų teikti ieškovei materialinę paramą. Atsakovė nenurodė teismui, kad 2011-12-22 pardavimo sutartimi pardavusi nekilnojamuosius daiktus gavo iš ieškovės 35 000,00 Lt, kas laikytina jos materialinės padėties pagerėjimu. Pažymėtina, jog atsakovės nepilnametį vaiką P. B. išlaiko jo tėvas, atsakovės sutuoktinis, nes atsakovė nedirba. Nepilnametės A. V. išlaikymui lėšas teikia ne tik atsakovė, tačiau ir trečiasis asmuo K. V.. Ieškovės tėvo turtinė padėtis šiuo metu yra sunki, jo pajamas sudaro 1300 Lt/mėn., neatskaičius mokesčių. Priteisdamas paramą po 200,00 Lt per mėnesį teismas iš esmės atleido atsakovę nuo paramos ieškovei teikimo ir perkėlė šią pareigą trečiajam asmeniui.

Atsiliepime į ieškovės E. V. apeliacinį skundą atsakovė I. B. prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad skunde keliamais reikalavimais nesutinka ir mano, kad skundas yra nepagrįstas bei pareikštas nesąžiningai pateikiant skunde klaidinančias faktines aplinkybes bei neteisingai interpretuojant teisės normas. Priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė neišnaudojo galimybių savarankiškai pasirūpinti lėšomis, reikalingomis pastarosios pragyvenimui. Alytaus rajono apylinkės teismas šią išvadą padarė nepažeisdamas procesinių teisės normų, nes aukščiau nurodyta išvada padaryta teisingai įvertinus byloje pateiktus įrodymus — tiksliau, jų nebuvimą. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo pateikta jokių įrodymų aiškiai ir nekvestionuojamai įrodančių, kad ieškovė mėgino pasirūpinti lėšomis, reikalingomis jos pragyvenimui. Priešingai, visi ieškovės įrodymai buvo tik teorinio pobūdžio pasamprotavimai, kad, neva, studijuojant, pavyzdžiui, ketvirtadieniais ir penktadieniais iki 11 val. 45 min. neįmanoma susirasti darbo.

Atsiliepime į atsakovės I. B. apeliacinį skundą ieškovė E. V. ir trečiasis asmuo K. V. prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovė nepagrįstai kvestionuoja ieškovės teisę į paramą, nepateikdama jokių įrodymų tvirtina, kad ieškovės, kuri neturi jokio turto, jokių pajamų ir yra studentė, materialinė padėtis yra geresnė, nei atsakovės. Pagal bendrąsias vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymą reglamentuojančias teisės normas, pirmiausia tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.194 str. 3 d.), tačiau šiame straipsnyje išplečiama tėvų pareiga -nustatyta išimtis, kad išlaikymą teismas gali priteisti ir pilnamečiam vaikui. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu vaikas mokosi aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje ir yra ne vyresnis nei 24 metų amžiaus. Atsakovė savo dukrai, besimokančiai vidurinėje mokykloje ir sulaukusiai aštuoniolikos metų, jokio išlaikymo ar paramos kitokia, nepinigine forma neteikė. Minėta įstatymo norma suponuoja tėvų pareigą padėti vaikams, kurie yra gabūs ir stropūs, gerai mokosi - baigti ne tik vidurinę mokyklą, bet ir aukštąjį mokslą. Ieškovės poreikis į aukštąjį mokslą yra pirmojo būtinumo, atitinkantis ne tik jos pačios, bet ir valstybės keliamus uždavinius ir interesus. Atsakovė be teisinio pagrindo atsisako paremti savo dukrą, kuriai, kaip teisingai nustatė teismas, yra būtina materialinė parama iki ji baigs aukštąjį mokslą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė ((duomenys neskelbtini) straipsnis).

Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtinta CK 3.194 straipsnio 3 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas spręsdamas dėl šios nuostatos konstitucingumo 2007-06-07 nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto; išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams. Priešingu atveju būtų paneigta pilnametystės samprata, įtvirtinta Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi. Tačiau tai savaime nereiškia, jog galima nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta būtų besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi (pagal CK) ir negali turėti (pagal Konstituciją) jokios valdžios (tėvų valdžios).

Kasacinėje praktikoje sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiams besimokantiems asmenims akcentuojama, kad esminės CK 3.194 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygos yra paramos pilnamečiam vaikui būtinumas ir tėvų galimybė teikti paramą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-11/2011; 2007-09-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2007; kt.). Pirmajai kriterijų grupei priskirtina: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas. Teismų praktikoje paminėti tokie kriterijai, pagal kuriuos nustatoma tėvų, iš kurių prašoma išlaikymo, padėtis: jie turi galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė E. V., gim. (duomenys neskelbtini), mokosi Socialinių mokslų kolegijoje Vilniaus filialo Transporto ir logistikos studijų programos dieninių studijų skyriuje (b.l. 9). Ieškovė, pareiškė ieškinį atsakovei I. B. prašydama iš atsakovės priteisti po 652,94 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis mokymosi vidurinėje, aukštojoje arba profesinėje mokykloje dieniniame skyriuje laikotarpiui nuo 2011-09-01 iki sukaks 24 metai ( t. 1, b.l. 1-4). Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieškovės sumažintą reikalavimą dėl paramos jai priteisimo ir iš atsakovės prašė priteisti išlaikymą po 400 Lt periodinių išmokų (t. 1, b.l. 130). Alytaus rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 12 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės I. B. išlaikymą pilnametei dukrai E. V. kas mėnesį po 200,00 Lt periodinių išmokų mokymosi aukštojoje mokykloje dieniniame skyriuje laikotarpiui, pradedant nuo 2011-09-01 iki 2014-06-30, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (t.1, b.l. 133-136). Bylą nagrinėjęs teismas nustatė, kad atsakovė pagal savo turtinę padėtį galėtų teikti paramos reikalingą išlaikymą iki ieškovė baigs aukštąją mokyklą dieniniame skyriuje, nustatant kas mėnesį išlaikymą po 200 Lt periodinių išmokų.

Ieškovė byloje įrodinėjo tas aplinkybes, kad parama jai būtina ir reikalinga, ji jokių pajamų neturi, paramą jai teikia vienas tėvas, motina paramos neteikia. Apeliaciniame skunde ieškovės atstovė nurodė, kad teismas nepagrįstai įvertino, kad ieškovė neišnaudojo galimybių savarankiškai pasirūpinti lėšomis, reikalingomis jos pragyvenimui. 2012 m. vasaros metu ieškovė intensyviai ieškojo darbo, netgi buvo užsiregistravusi Alytaus teritorinėje darbo biržoje, tačiau darbas ieškovei nebuvo pasiūlytas, ieškovė nėra įgijusi specialybės, neturi darbo patirties, ši aplinkybė lėmė, kad ieškovė 2012 metų vasarą nedirbo, tačiau padėjo tėvui ir seneliui užsiauginti daržovių, dėl ko sumažėjo jos išlaidos maistui. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovės paskaitos antradieniais, trečiadieniais trunka iki 13.45 val., o ketvirtadieniais ir penktadieniais iki 11.45 val.(t.1, b.l. 109), šios aplinkybės leidžia teigti, kad ieškovė turi išnaudoti galimybę susirasti darbą po paskaitų arba savaitgaliais. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad atsakovė 2011-12-22 pardavimo sutartimi pardavusi nekilnojamuosius daiktus gavo iš ieškovės 35 000,00 Lt. Tačiau, byloje duomenų, patvirtinančių ieškovės nurodytą aplinkybę, nėra. Taip pat ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad domėjosi paskolos gavimu, tačiau nurodė, kad paskolos studentams iš esmės teikiamos tikslu sumokėti už studijas, o nepragyvenimui. Šis apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vienas iš kriterijų, į kurį turi būti atsižvelgiama sprendžiant dėl paramos priteisimo, kuris taikytinas vertinant pilnamečio vaiko turtinę padėtį - tai ne tik realiai gaunamos pajamos, bet ir protingų galimybių jas gauti išnaudojimas. Atkreiptinas dėmesys, kad viena iš galimybių aukštosios mokyklos dieninio skyriaus studentui gauti lėšų mokymuisi – valstybės remiamos paskolos, kurios teikiamos tiek studijų kainai sumokėti, tiek gyvenimo išlaidoms (Mokslo ir studijų įstatymo 74 str.). Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių aplinkybę, kad ieškovė yra išnaudojusi visas protingas galimybes pati pasirūpinti pragyventi reikalingomis lėšomis – t. y. būtų kreipusis dėl paskolos gavimo. Pažymėtina, kad valstybės ir valstybės remiamų paskolų teikimo sąlygas ir tvarką reguliuojančiame Valstybės paskolų ir valstybės remiamų paskolų studentams suteikimo, administravimo ir grąžinimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-05-27 sprendimu Nr. 480, nustatytos lanksčios valstybės remiamų paskolų grąžinimo sąlygos: paskolos grąžinimo pradžia – iki 12 mėnesių nuo studijų, kurioms gauta paskola, baigimo (44, 45 p.); paskolos grąžinimo terminas – iki 15 metų nuo paskolos grąžinimo pradžios (45 p.); valstybės remiamos paskolos grąžinimo atidėjimas (50, 51 p.); palūkanų apmokėjimas iš valstybės lėšų ( 59 p.). Pagal teismų praktiką, perdėtai atsargus požiūris į naudojimąsi kreditavimo galimybėmis ir abejonė savo finansiniu pajėgumu ateityje, lemiantys atsisakymą prisiimti kreditinių įsipareigojimų, dažniausiai negali būti vertinami kaip pakankamas pagrindas lėšų teikimo naštą perkelti kitam asmeniui, nagrinėjamu atveju – mamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-11/2011).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovė reikšdama ieškinį teisme nepateikė teismui nenuginčijamų įrodymų, kad ji pilnai išnaudojo savo galimybes pasirūpinti lėšomis reikalingoms jos studijoms, taip pat, jog ieškovė siekdama aukštojo išsilavinimo ir norėdama gauti pilną iš tėvų išlaikymą turėtų nepiktnaudžiauti šeimos teisėmis. Tačiau, teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė pagal savo turtinę padėtį galėtų teikti paramos reikalingą išlaikymą iki ieškovė baigs aukštąją mokyklą dieniniame skyriuje, nustatant kas mėnesį išlaikymą po 200 Lt periodinių išmokų. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė yra laikinai nedirbanti, gaunanti 466,24 Lt motinystės pašalpą (t. 1, b.l. 58). Atsakovė taip pat neturi nekilnojamojo turto, kuris būtų registruotas viešame registre (t.1, b.l. 49). Atsakovė išlaiko savo du nepilnamečius vaikus (t.1, b.l. 54-55), nuomojasi būstą ( t.1 b.l.52).Teismų praktika šalies kasacinio teismo formuojama taip, kad priteisiant iš tėvų pilnamečiams vaikams materialinę paramą, negalima iš esmės bloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties, išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims, priteistą paramos teikimo prievolę turi būti realiai įmanoma vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-25 nutartis kasacinėje byloje Nr. 3K-3-11/2011).

Byloje nustatyta, kad ieškovė paramos priteisimo būtinumą siejo su ta faktine aplinkybe, kad ji nori mokytis aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje ir įgyti išsilavinimą, tam reikalingos lėšos nuomotis gyvenamąjį plotą, pragyventi mieste. Teismas pažymi, kad šio ieškovės priimto sprendimo įgyvendinimo pasekmės – lėšų poreikis negali būti perkeliamos atsakovei atsižvelgiant į tai, kad ji yra laikinai nedirbanti, gaunanti 466,24 Lt motinystės pašalpą, taip pat neturi nekilnojamojo turto, išlaiko savo du nepilnamečius vaikus, nuomojasi būstą. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai susiję su pirmosios instancijos teismo nustatyto paramos dydžio ginčijimu. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad ieškovė nėra išnaudojusi visų protingų galimybių pati pasirūpinti lėšomis, reikalingomis jos mokymuisi (studijoms) aukštojoje mokykloje, todėl neturi teisės į paramą CK 3.194 straipsnio 3 dalies prasme. Kadangi ieškovė neturi teisės į paramą, tai dėl jos apeliacinio skundo argumentų, susijusių su paramos dydžio ginčijimu, teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi teisinės reikšmės teisingam šios bylos išsprendimui.

Teismas išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, sprendžia, kad Alytaus rajono apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą apeliacine tvarka teismo sprendimą, neteisingai įvertino byloje rašytinius įrodymus ir to pagrindu nustatytas faktines bylos aplinkybes, dėl ko buvo neteisingai išspręsta byla, nes teismo sprendimo išvados neatitinka nustatytoms faktinėms aplinkybėms byloje. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas.

CPK 93 str. 5 dalis numato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Atsakovė pirmosios instancijos teisme apmokėjo advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į ieškinį (t.1, b.l. 42-45). Apmokėjimą patvirtina byloje esantis pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 677712 ( t.1, b.l. 46). Atsižvelgiant į Rekomendacijų 8 punkte įtvirtintus maksimalius priteistinus užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą dydžius bei į pateikto procesinio dokumento pobūdį ir bylos sudėtingumą, prašoma priteisti 1 100 Lt suma už advokato pagalbą neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių priteistino užmokesčio dydžių, todėl atsakovei ši suma priteistina iš ieškovės. Taip pat atsakovei iš ieškovės priteistini 72 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 28,00 Lt pašto išlaidų valstybei.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovės E. V. apeliacinį skundą atmesti.

A. I. B. apeliacinį skundą patenkinti.

Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės E. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei I. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 100 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 72,00 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą bei 28,00 Lt pašto išlaidų valstybei sumokant valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM į Surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ AB.