- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-02
- Bylos Nr.
- ATP-759-606/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-02447-2015-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Edita Lapinskienė
- Kategorijos
- 2.7.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Klaipėdos apskrities VPK KPB viršininko Ramūno Šideikio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 9 d. nutarimo, N. B. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos apskrities VPK KPB Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresnysis patrulis M. S. surašė N. B. administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalį, 127 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2015-06-24, apie 14.38 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, reikiamo saugaus atstumo ir dėl to atsitrenkė į stovintį automobilį. Po eismo įvykio, iki kol įvykio vietoje nebuvo nustatytos ar ištirtos aplinkybės, vartojo alkoholį.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-10-09 nutarimu N. B. nubaustas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį bei pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį jam administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta.
Apeliaciniame skunde Klaipėdos apskrities VPK KPB viršininkas R. Šideikis mano, kad apylinkės teismas neteisingai vertino surinktus įrodymus, todėl nepagrįstai N. B. nenubaudė pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį. Nurodo, kad N. B. teigė, jog apie 14 val., jis norėjo pastatyti savo automobilį „Audi 80“ į stovėjimo vietą, vairuodamas atbuline eiga, užkabino sankryžoje stovėjusį automobilį „Volkswagen Passat“. Susidūrimo nepajuto, pastatęs automobilį nuėjo namo. Nustatyta, kad apgadinti abiejų automobilių galiniai buferiai. Esant tokiems apgadinimams, N. B. negalėjo nesuvokti, kad atsitrenkė į stovintį automobilį ir jį apgadino. Teismo posėdyje liudytojas V. J. parodė, kad N. B., atsitrenkęs į stovintį automobilį, sustojo, tada pavažiavo į priekį ir vėl atgal, todėl apelianto teigimu, jis negalėjo nesuvokti, jog sukėlė eismo įvykį. Važiuodamas atbuline eiga N. B. turėjo stebėti vaizdą per šoninius ir priekinį vaizdo veidrodėlius, tačiau to nepadarė. Sukėlęs eismo įvykį, N. B. negalėjo vartoti alkoholio, kol nebuvo patikrintas jo blaivumas bei išsiaiškintos eismo įvykio aplinkybės. Klaipėdos apskrities VPK KPB viršininkas R. Šideikis prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad N. B. negalėjo nesuvokti, jog atsitrenkė į stovintį automobilį ir jį apgadino. Todėl po sukelto eismo įvykio negalėjo vartoti alkoholio, kol nebuvo patikrintas jo blaivumas bei išsiaiškintos eismo įvykio aplinkybės.
N. B. nuo pat pradžių paaiškinime nurodė, kad jis, vairuodamas atbuline eiga, susidūrimo su kitu automobiliu, nepajuto. Pastatęs automobilį prie (duomenys neskelbtini) namo, nuėjo namo. Namuose išgėrė alaus. Pamatė, kad prie automobilio susirinko kaimynai, todėl išėjo į lauką (b. l. 19–17). Teismo posėdyje N. B. parodė analogiškas įvykio aplinkybes (b. l. 35–36).
Iš eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotų duomenų, pridėtų fotolentelių matyti, kad eismo įvykio metu, N. B. automobiliu „Audi 80“ atsitrenkus į stovintį automobilį „Volkswagen Passat“, buvo apibraižyti automobilių užpakaliniai bamperiai (b. l. 9–11, 12–13). Apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išvada, jog abu automobiliai buvo apgadinti labai nežymiai. Kad ant automobilių buvo tik labai nežymūs nubrozdinimai, teismo posėdyje patvirtino ir apklaustas kaip liudytojas policijos pareigūnas D. K., kuris parodė, jog esant tokiems automobilių apgadinimams, kurie padaryti asmeniui automobiliu važiuojant atbuline eiga, asmuo susidūrimo garso galėjo ir negirdėti, nebent tuo metu galėjo suvibruoti automobilis. Kad buvo girdimas automobilių susidūrimo garsas, nepatvirtino ir liudytojas V. J.. Jis, būdamas balkone, matė tik patį faktą, kaip automobilio „Audi 80“ vairuotojas lietė stovintį automobilį „Volkswagen Passat“. Kadangi automobilis „Volkswagen Passat“ priklausė jo giminaičiui A. S., jis išėjo į lauką automobilį apžiūrėti, pamatė ant automobilio nubrozdinimą. Nubrozdinimas buvo padarytas ir ant automobilio „Audi 80“. Tai, jog N. B. nesuvokė, jog padarė kokį nors administracinį teisės pažeidimą, nepaneigia ir ta aplinkybė, kad jis automobilį pastatė šalia eismo įvykio vietos, ten kur ir norėjo jį pastatyti, bei nuėjo namo. N. B. iš įvykio vietos nepabėgo, o pastebėjęs, kad kaimynai vaikščioja apie jo automobilį, pats išėjo į lauką tam, kad išsiaiškintų, kas nutiko. Liudytojas D. K. parodė, kad N. B. elgėsi kultūringai, padėjo išaiškinti pažeidimą. Nustačius, kad N. B. savo vairuojamu automobiliu „Audi 80“ lietė automobilį „Volkswagen Passat“, jis šios aplinkybės neneigė, savo kaltę pripažino ir būtų atlyginęs padarytą žalą, tačiau jis prašomos sumokėti pinigų sumos už apgadintą automobilį neturėjo, todėl į eismo įvykio vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai.
Apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamo nutarimo išvada, jog byloje nėra surinkta neginčytinų įrodymų, kad N. B. suvokė, jog įvyko eismo įvykis, todėl jam nekilo pareiga laikytis Kelių eismo taisyklių 233 punkto reikalavimų.
Esant aptartoms aplinkybėms, Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-10-09 nutarimu N. B. pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė pagrįstai ir teisėtai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 9 d. nutarimą palikti nepakeistą, Klaipėdos apskrities VPK KPB viršininko Ramūno Šideikio apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.