Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

2014-02-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-337-549/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2014-02-10
Bylos Nr.
1-337-549/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ingrida Krušienė
Kaltinamasis
A. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-337-549/2014Teisminio proceso Nr. 1-31-1-01010-2013-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.2.,2.10.1.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 10 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Krušienė, išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Viktorijos Žemaitaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turtintis 9 klasių išsilavinimą, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2013-05-23 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. – 5 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant išdirbti neatlygintinai 100 valandų visuomenės labui, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., 140 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą: jis, 2013-06-21, apie 13:45 val., namuose, (duomenys neskelbtini), konflikto su D. V., su kuria gyvena neįregistravęs santuokos, metu, smogė delnu D. V. per veidą ir tokiu būdu sukėlė D. V. fizinį skausmą.

Be to, jis mušdamas bei kitaip smurtaudamas nežymiai sutrikdė žmogui sveikatą: laikotarpyje nuo 2013-06-26 10:00 val. iki 2013-06-27 11:40 val., namuose, (duomenys neskelbtini), konflikto su D. V., su kuria gyvena neįregistravęs santuokos, metu, vieną kartą spyrė jai į koją bei smogė keptuve D. V. į veidą. Tokiu būdu, A. J., mušdamas ir smurtaudamas, padarė D. V. galvos sumušimą su poodine kraujosruva kaktos kairėje, poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokų srityje, nosies nugarėlėje, odos nubrozdinimu nosies nugarėlės dešinėje, poodine kraujosruva dešiniame skruoste, kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje, poodine kraujosruva kairės šlaunies išoriniame paviršiuje, kas sukėlė D. V. nežymų sveikatos sutrikdymą.

A. J. pripažino savo kaltę ir parodė, kad visiškai pripažįsta kaltinime išdėstytus faktus, tačiau apie juos duoti parodymus atsisako. Dėl padarytų nusikalstamų veikų gailisi. Norėtų, kad tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu, paskiriant areštą. D. V. jis atsiprašė rašydamas jai laiškus, ji jam atleido (b.l. 54).

Nukentėjusioji D. V. parodė, kad 2013-06-21 apie 13:45 val. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), grįžo girtas jos sugyventinis A. J., kuris buvo agresyviai nusiteikęs. Jis įžeidinėjo ją necenzūriniais žodžiais. Tarp jų įvyko konfliktas, tada jis sudaužė indus, po ko, delnu sudavė jai per veidą, tačiau tai skausmo jai nesukėlė. Tada jis išėjo prie jūros išsimaudyti, o ji paskambino mamai, nes buvo tuo metu paveikta emocijų ir apie tai pasakė mamai S. K.. Neprisimena, ką tiksliai pasakojo, tačiau mama iškvietė policiją. 2013-06-22 apie 22 val. 15 min. A. J., būdamas namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), susimušė su savo draugu E. B.. Tarp jų kilo konfliktas dėl pavydo, jie nepasidalino ja. A. J. to konflikto metu spyrė jai į koją, vieną kartą, bei su kažkokiu daiktu, smogė į kaktą. Kokiu daiktu, nepamena. Dėl 2013-06-22 A. J. veiksmų ji patyrė fizinį skausmą. 2013-06-23 apie 22.00 val. namo grįžęs namo sugyventinis A. J. buvo labai girtas. Jis įlipo pro langą, tarp jų kilo konfliktas, tačiau tą kartą jis smurto prieš ją nenaudojo, tik grasino panaudoti, bet nepanaudojo. Susijaudinusi ji paskambino mamai ir papasakojo, kad A. J. vėl girtas, vėl kelia problemas. Mama ne taip ją supratusi, atvažiavo pas ją su taksi, sakė, kad iškvietė policiją. Tačiau ji kategoriškai teigia, kad sugyventinis tą kartą nesmurtavo, jokios žalos nepadarė. Jo grasinimų ji nevertina rimtai, jo nebijo. Kai minėtą kartą atvyko pareigūnai, ji nepamena ką jiems sakė. Jos mama pareikalavo, kad dėl fizinio smurto, kuris įvyko 2013-06-22, ji kreiptųsi į teismo med. ekspertus. Nuvykusi med. ekspertams pasakodama aplinkybes ji susimaišė ir nurodė, kad sugyventinis ją sumušė 2013-06-25. Tačiau tai įvyko 2013-06-22. Papildomos apklausos metu nukentėjusioji D. V. patvirtino, kad dėl 2013-06-21 A. J. pliaukštelėjimo jai per veidą, jai po akimi buvo mėlynė, jis nesužalojo jos, tik sukėlė fizinį skausmą. Taip pat patikslino, jog ji tiksliai nepamena, gal A. J. sumušė E. B. ir ją kitą dieną, t.y. birželio 26 dieną. Birželio 22 d. A. J. prieš ją smurto nevartojo. Nepamena, ką tada sakė pareigūnams, daug visko įvyko po minėtų įvykių, pas ją buvo nervinis šokas. Į klausimą ar 2013-06-26 po to, kai jos namuose buvo sumuštas E. B., A. J. vartojo smurtą prieš D. V. atžvilgiu, nukentėjusioji parodė, kad prieš užpuldamas E. B., A. J. spyrė jai vieną kartą į koją bei smogė keptuve jai į veidą, po ko ji išbėgo iš namų ir nematė, kaip A. J. mušė E. B.. Nuo smūgio keptuve į veidą, jai iš karto pamėlynavo veidas. Atlikus ekspertizę rasti kiti sužalojimai pečiuose, nugaroje atsirado jai krentant pačiai, nes ji dažnai virsta. Beveik nejaučia dešinės kojos po dviejų stuburo operacijų. A. J. tik spyrė jai į koją ir smogė keptuve į veidą (b.l. 23-24, 26-27).

Liudytoja S. K. parodė, kad maždaug prieš keturis metus pas jos dukrą D. V. pradėjo lankytis kaimynystėje gyvenantis A. J.. Po to, jie kartu apsigyveno. 2012-10-12 dieną ji su savo mama R. J. apsigyveno tame pačiame name, adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena dukra ir tuo metu gyveno jos draugas A. J.. Tuomet ji pamatė, kad A. J. naktimis smurtauja prieš jos dukrą. Dukra šaukdavosi pagalbos. 2013 m. vasario 12 d. ji su savo mama išsikraustė atgal į savo butą, nes bijojo gyventi kartu su A. J.. Tada prasidėjo naktiniai skambučiai, t.y. naktį apie 01:00, 02:00 ar 03:00 valandą skambindavo dukra šaukdama „staigiai kviesk policiją, mane A. baigia užmušti, mėto indus, daužo“. Tokiais atvejais, ji kartais važiuodavo su taksi, tai policiją kviesdavo, bet A. J. visada pabėgdavo. 2013-06-21 apie 14.00 val. jai paskambino dukra D. V. ir pasakė, kad pas ją įsilaužė A. J., grasina peiliu. Ji po dukters skambučio iškvietė policiją, pati tą dieną ten nevyko. Kitą dieną, t.y. 2013-06-22 apie 22.00 val. vėl paskambino dukra Diana ir pasakė, kad A. J. ją primušė. Ji vėl iškvietė policiją. 2013-06-23 apie 22 val. 45 min. dukra vėl sušuko, kad J. ją baigia užmušti. Ji tada iškvietė policiją ir pati su taksi nuvažiavo pas dukrą. A. J. buvo pabėgęs. 2013-06-27 apie pietus jai paskambino kaimynė N., gyvenanti (duomenys neskelbtini), kuri pasakė, kad greitai reikia važiuoti į Melnragę, nes A. J. primušė D.. Ji su taksi iš karto nuvažiavo ir pamatė sumuštą dukrą, dukters veidas buvo sutinęs ir mėlynas, kruvinas. Kambaryje ant lovos gulėjo pažįstamas, netoli gyvenęs, E. B.. Jis gulėjo susirietęs lovos gale. Ji nieko jam nesakė, į jį per daug nežiūrėjo. Dukra pasakė, kad ją sumušė A., minėjo, kad jis su keptuve smogė jai į nosį. A. J. tuo metu nebuvo. Pamačiusi grįžtantį girtą A. J., ji neleido jam eiti pro vartelius, tada A. J. išėjo, o ji išvažiavo į darbą. Vėliau, tą pačią dieną, jai paskambino kaimynė, kuri papasakojo, kad pas dukrą buvo atvažiavusi GMP, bei policija. Sakė, kad E. išvežė GMP ir, kad sulaikė A. J.. Kitą dieną ji nuvažiavo pas dukrą nuvežė ją pas teismo med. eksperus, kad nustatytų jai 2013-06-27 padarytą sužalojimą. Paskui sužinojo, kad to įvykio metu A. J. sunkiai sužalojo E. B. (b.l. 29-30).

Liudytoja Z. D. parodė, kad Aušros g. 12 name gyvena D. V.. Ji nuolatos vartoja alkoholį, veda asocialų gyvenimo būdą. D. V. turėjo sugyventinį A. J.. Nuo 2013 vasario mėnesio D. V. motinai S., išsikrausčius iš minėto namo, prasidėjo nuolatinis policijos kvietimas šiuo adresu. Jai nuolatos skambindavo D. V. motina, bei prašydavo pažiūrėti ar atvažiuos policija. S. sakydavo, kad D. su savo sugyventiniu mušdavosi, todėl ji ir kviesdavo policiją. Jie mušdavosi, o po to vėl vaikščiodavo už rankų susikibę. Birželio mėnesį D. motina S., jos pradėjo prašyti nueiti pažiūrėti ar A. J. neužmušė D.. Ji vis eidavo iki D. namo, tada A. J. kažkur išeidavo. Atvažiavus policijai A. J. nebebūdavo. Keletą kartų ji yra mačiusi D. sumuštą, vaikščiojo su juodais akiniais. Birželio mėnesį policija minėtu adresu būdavo kviečiama kiekvieną dieną. A. J. buvo jau labai prasigėręs, buvo agresyvus, neprognozuojamo elgesio. Po to D. susirado kitą vyriškį, kaimyną, tuo metu gyvenusį Molo gatvėje, vardu E.. Jis pradėjo pas ją lankytis, bei kartu girtauti, o A. J. pradėjo varyti lauk. Tačiau A. J., jeigu D. jo neįsileisdavo pro duris, įlipdavo pro langą. Tuomet vėl būdavo kviečiama policija. Taip tęsėsi iki birželio 27 dienos. Prisimena, kad birželio 26 dieną apie 10.00 ar 11.00 val., D. ir A. J. bei E. grįžo iš kažkur namo, nešini maišeliu. Visi buvo linksmai nusiteikę. Kitą dieną, t.y, birželio 27 dieną, apie 12.00 ar 13.00 valandą, ji pamatė, kad prie namo atvyko E. dukra S.. Tada ji nuėjo pasiklausti, kas nutiko. S. pasakė, kad tėvas yra sumuštas ir, kad ji iškvietė Greitąją ir policiją. Tuomet ji pamatė, kad D. irgi yra sumušta, buvo sumuštos jos abi akys, bei ant nosies matėsi randelis. Ji pati su D. nebendravo. E. dukra S. sakė, kad jos tėvą sumušė A. J. (b.l. 31-32).

Liudytojas policijos pareigūnas A. K. parodė, kad 2013-06-21 apie 14 val. 22 min., patruliuojant kartu su vyr. patruliu M. K. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), vyksta smurtas artimoje aplinkoje. Nuvykę pamatė sumuštą moterį, kuriai buvo sumušta koja bei kairės pusės veidas. Moteris paaiškino, kad ją sumušė A. J., kuris iš įvykio vietos buvo pasišalinęs (b.l. 34-35).

Liudytojas policijos pareigūnas M. K. parodė, kad 2013-06-21 apie 14 val. 22 min., dirbant kartu su vyr. patruliu A. K., iš VPK buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) vyksta smurtas artimoje aplinkoje. Nuvykus į įvykio vietą, pamatė sumuštą moterį. Ji sakė, kad jai yra sumušta koja bei kairės pusės veidas. Moteris paaiškino, kad ją sumušė vyras, kuris, kaip ji akcentavo yra jai ne vyras ir ne sugyventinis, o tik asmuo, daręs remontą. Ji dar sakė, kad minėtas asmuo išlaužė laukines duris. Moteris nurodė, kad tai A. J.. Ji sakė, kad A. J. ją sumušė iš chuliganiškų paskatų, kaip sumušė neminėjo. Moteris buvo akivaizdžiai neblaivi, nuo jos sklido alkoholio kvapas. Ji dar paminėjo, kad ją sumušęs asmuo iki jiems atvykstant pasišalino. Ji parašė pareiškimą (b.l. 36-37).

Iš 2013-06-21 pareiškimo matyti, kad D. V. pranešė, jog buvo sumušta sugyventinio A. J. (b.l. 5).

Iš 2013-06-28 specialisto išvados Nr. G 1310/13(03) matyti, kad D. V. nustatytas galvos sumušimas su poodine kraujosruva kaktos kairėje, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokų srityje, nosies nugarėlėje, odos nubrozdinimas nosies nugarėlės dešinėje, poodinė kraujosruva dešiniame skruoste, kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje, poodinė kraujosruva kairės šlaunies išoriniame paviršiuje bei kiti rasti sužalojimai gavosi paveikus nurodytas vietas kietais bukais daiktais, galimai 2013-06-25. Šie sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (b.l. 28).

Išanalizavęs ir įvertinęs aukščiau išvardintų duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis A. J. tyčia, namuose, (duomenys neskelbtini), naudojo fizinį murtą savo sugyventinės D. V. atžvilgiu, tokiu būdu 2013-06-21 apie 13:45 val. jai sukeldamas fizinį skausmą. Be to, visiškai įrodyta, kad A. J. laikotarpyje nuo 2013-06-26 10:00 val. iki 2013-06-27 11:40 val. vėl naudojo fizinį smurtą D. V. atžvilgiu spirdamas jai į koją bei smogdamas keptuve į veidą padarė jai galvos sumušimą su poodine kraujosruva kaktos kairėje, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokų srityje, nosies nugarėlėje, odos nubrozdinimą nosies nugarėlės dešinėje, poodinę kraujosruvą dešiniame skruoste, kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinėje, poodinę kraujosruvą kairės šlaunies išoriniame paviršiuje, t.y. padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo A. J. veikos kvalifikuotinos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 str. 1, 2 d., kuriose nurodoma, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis ar kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t.y taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. Tuo remiantis, teismas taiko nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią teisės normą - Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. 2003-07-04 redakciją Nr. IX-1706.

A. J. buvo kaltinamas, kad D. V. nežymiai sveikatą sužalojo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau byloje nesant duomenų, kad nusikalstamą veiką A. J. padarė būdamas neblaivus, ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina,

Motyvuojamoji dalis

A. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino, dėl nusikalstamų veikų padarymo gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Sprendžiant bausmių skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str., atsižvelgia į tai, kad A. J. padarytos nusikalstamos veikos yra priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d.), padarytos neatlikus paskirtos bausmės. Atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę, į tai kad A. J. jau anksčiau teistas už nusikaltimą žmogaus sveikatai, į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, į tai, kad veikos padarytos tiesiogine tyčia, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, laikytina, jog teisingumas ir bausmės tikslai bus pasiekti A. J. skiriant Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas bausmes – areštą, jo trukmę nustatant atsižvelgiant į minėtas bei nustatytas aplinkybes.

Kadangi yra visos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. numatytos sąlygos – kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, gailisi, byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, A. J. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str.,

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (2003-07-04 redakciją Nr. IX-1706), 140 straipsnio 1 dalyje (2003-07-04 redakciją Nr. IX-1706) ir paskirti jam bausmes:

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (2003-07-04 redakciją Nr. IX-1706) (2013-06-21 epizodas) – 30 (trisdešimt) parų arešto,

Pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį (2003-07-04 redakciją Nr. IX-1706) (2013-06-26 – 2013-06-27 epizodas) – 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 75 (septyniasdešimt penkias) paras arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – 50 (penkiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b) papunkčiu, paskirtąją bausmę subendrinti su 2013 m. gegužės 23 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme iš dalies jas sudedant, prie šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės pridedant ankstesniu baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

Bausmę atlikti areštinėje. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio A. J. sulaikymo dienos.

Išaiškinti A. J., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Ingrida Krušienė