Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Manto Januškevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje J. B. (J. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 16 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 3 dalyje (dvi veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. B. 2021 metų rudenį, tiksliai nenustatytą dieną, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), tyčia pastūmė mažametę anūkę E. A., gimusią (duomenys neskelbtini), ant lovos ir dešinės rankos delnu sudavė jai į galvos sritį, tokiais savo veiksmais sukeldamas mažametei nukentėjusiajai E. A. fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais J. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Be to, J. B. 2022 m. gegužės 21 d. apie 15.50 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), tyčia rankos delnu vieną kartą sudavė mažametei anūkei E. A., gimusiai (duomenys neskelbtini), į galvos sritį, bei suėmęs abejomis rankomis už mažametės anūkės E. A. kojos tempė ją iš lovos, tokiais savo veiksmais sukeldamas mažametei nukentėjusiajai E. A. fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais J. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis J. B. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad anūkė E. apie 2-3 savaites namuose buvo kaip svečias, ateidavo kelioms minutėms ir išeidavo. Namuose laikinai gyveno su dukra ir jaunesniąja anūke. E. gyveno pas močiutę. Dėl pirmo įvykio paaiškino, kad E. rytais labai ilgai ruošiasi duše. Ne vieną kartą jai buvo sakytos pastabos, nes visi skuba, o ji į tai nereagavo. Vieną rytą jam trūkus kantrybei pakėlė ant jos balsą, jai nepatiko ir pliaukštelėjo ranka per pakaušį. Negali pasakyti, ar jai išėjus sudavė, ar kambaryje, ar kitoje vietoje. Tiksliai negali pasakyti, kas ten iš tiesų buvo, bet, kad taip buvo neneigia. Kadangi trūko kantrybė, jis nesusilaikė. Dėl antro įvykio paaiškino, kad 2022 m. gegužės 21 d. jis miegojo, vėliau prabudo ir kambaryje pamatė pusiau nuogą anūkę su kažkokiu vaikinu, kambaryje buvo jaučiamas rūkalų kvapas. Jis pasakė, kad tas vaikinas išeitų iš namų. Vėliau jis nesusilaikęs rankos delnu sudavė per pakaušį ir suėmė už kojos norėdamas ištempti E. iš lovos. E. pradėjo labai meluoti, jis bandė ją auklėti, tas jai nepatiko. Jis vis vertė ją mokytis, neleido rūkyti, tvarka buvo griežta, o tas jai nepatiko ir dėl to išėjo pas močiutę ir dabar turbūt visais būdais bando jį išvaryti iš to buto. Po paskutinio įvykio jos nebematė, kadangi tada, kai buvo atėjęs jos nebuvo, o dabar gyvena pas savo sutuoktinę. Pripažįsta, kad yra griežtas, nes nori, kad jo anūkės nenueitų blogais keliais. Ir vieno, ir kito įvykių metu jis sudavė anūkei trūkus kantrybei, savo veiksmų pasekmes suvokė. Su E. nebendrauja ir nepalaiko jokių ryšių. Dėl šių įvykių visiškai pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji E. A. parodė, kad atėjo namo, senelis buvo girtas ir pradėjo ant jos šaukti ir vyti ją iš buto. Jis ją pastūmė ir trenkė. Ji išsigando ir iškvietė policiją. Mamos nebuvo namie, ji išvažiavo pas močiutę. Ji nežinojo, kad senelis bus namie. Jis ją apšaukė ir trenkė, ji iškvietė policiją ir jis pabėgo. Ji sėdėjo ant lovos, jis ją patraukė už kojos ir trenkė per galvą. Trenkė turbūt du kartus. Trenkė jai su dešine ranka. Iš pradžių jai skaudėjo, o paskui praėjo. Jis ją patraukė už dešinės kojos. Jai buvo nemalonu, paskui liko mėlynė. Jis keikė ją necenzūriniais žodžiais. Kai senelis būna girtas, jis būna piktas. Ji ėjo pasivaikščioti ir jie su draugu užėjo namo. Jie paskui norėjo eiti toliau, nes neilgam užėjo. Jos draugo vardas D. V. Daugiau namie nieko nebuvo. Namuose gyvena ji su mama, jaunesnė sesė ir mamos vyras. Senelis pyko, nes jis nuolat girtauja, kai jis geria, jam kažkas galvoje spragteli ir jis pradeda ant visų pykti. Su seneliu neturi jokių santykių. Draugas buvo šalia jos įvykio metu ir bandė ją išgelbėti. Kai senelis ją patraukė už kojos, draugas tiesiog laikė ją. Jos draugui (duomenys neskelbtini) metų. Ant galvos, toje vietoje, kur trenkė senelis, nieko nebuvo. Senelis gyvena su močiute. Jis šiemet išsikraustė sausio mėnesį. Senelis susibarė su močiute ir atvažiavo pas juos. Senelis jai trenkė delnu. Kai senelis ją pravardžiavo ir pradėjo traukti už kojos, jis trenkė ir bandė išvyti. Tuo metu jai buvo bloga, jai skaudėjo koją. Ji norėjo pabėgti nuo jo, bet jai nesigaudavo. Skausmas praėjo greitai, bet tuo momentu skaudėjo labai. Senelis jos neatsiprašė. Kai ji atvažiuoja pas močiute, jie ten nesikalba. Senelis gyvena su močiute. Kada tai įvyko, neprisimena. Tai buvo arba birželio, arba liepos mėnesį. Ankščiau senelis irgi prieš ją smurtavo. Tai įvykdavo retai, bet būdavo. Ji ruošėsi į mokyklą, nuėjo į dušą ir senelis supyko, kad ji ilgai duše. Jis pradėjo laužyti duris, ji išėjo į savo kambarį ir trenkė stipriai durimis. Jis supyko ir atėjo jai sudavė. Tai įvyko 2021 m. metų rudenį. Apie įvykį ji kalbėjo su mama ir močiute. Jos nieko negalėjo su juo padaryti. Senelis jai trenkė į viršutinę galvos dalį, pastūmė ant lovos ir trenkė ranka su delnu, turbūt dešine ranka, jai skaudėjo. Tai matė mama, kuri šaukė ant senelio.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. A. parodė, kad J. B. yra jos tėtis. 2022 m. gegužės 21 d. ji buvo išvykusi, tuo metu namuose buvo tik J. B. ir D., o jos dukra E. tuo metu buvo pas močiutę. Jai išvažiuojant dar E. paskambino pasiūlė važiuoti kartu su D., tačiau ji atsisakė. Kai ji išvažiavo apie 13.00 val. J. namuose buvo blaivus. Kai su D. išvažiavo, namo grįžo ir jos dukra E.. Apie 17.00 val., gal šiek tiek po 17.00 val., jai paskambino dukra E. ir pasakė, kad senelis ant jos rėkė, išvarinėja iš namų. Ji paskambino iš karto D., pasakė kas įvyko ir jis pasakė, kad pasistengs kuo greičiau grįžti. Maždaug praėjus 20-30 min. antrą kartą paskambino dukra E. ir pasakė, kad senelis ją toliau išvarinėja iš namų, pakėlė prieš ją ranką ir pasakė, kad kvies policiją, ji pasakė, kad aišku tegul kviečia. Tiek pirmo pokalbio metu, tiek antro pokalbio metu E. telefonu neverkė. Jai atvažiavus namo apie 20.00 val. namuose jau buvo D. su E., o J. jau nebuvo. D. su E. pasakė, kad senelis pabėgo iki atvykstant pareigūnams. Vėliau jai kalbant su E., ji pasakė, kad senelis su ranka sudavė antausį ir laikydamas už kojos tempė iš lovos, norėdamas ištempti iš namų. Ant E. kūno jokių sužalojimų ji nematė. Atvykę pareigūnai davė užduotį nuvykti pas ekspertus, tačiau nei pas juos, nei pas kitus medikus nesikreipė su dukra, nes kaip minėjo nieko nesimatė. Toks atvejis, kai J. prieš ką nors pakelią ranką, yra ne pirmas kartas ir visi atvejai įvyksta tada, kai jis būna išgėręs. E. duše gali praleisti labai daug laiko, dėl to visi yra ant jos pakėlę balsą, kad ruoštųsi greičiau, nes visi ryte skuba. Apie tai, kad jos tėvas J. būtų mušęs E., kai ji buvo namie nieko papasakoti negali, nes to tikrai nebuvo. Jis net bijotų esant jai namuose kelti ranką prieš E.. Kad pakėlė balsą gali būti, nes visi E. rytais skubina, bet kad muštų jai būnant namuose to negalėjo būti ir to tikrai nebuvo.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. S. (D. S.) parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su savo sugyventine E. A., dviem jos dukromis E. A. ir N. R. ir jų seneliu J. B. 2022 m. gegužės 21 d. jam išvykus, paskambino sugyventinė E. A. ir pasakė, kad namuose senelis J. B., būdamas neblaivus triukšmauja, o namuose su juo likusi jos dukra E. A. Jam besiruošiant važiuoti namo, kadangi jo sugyventinė tuo metu taip pat buvo ne namuose, ji vėl paskambino ir pasakė, kad senelis trenkė E. ir E. iškvietė policijos pareigūnus. Jam grįžus namo, namuose rado E. kartu su policijos pareigūnais ir vaikų teisių specialistais. E. papasakojo, kad senelis su savo dešinės rankos delnu trenkė jai per galvos sritį, o konkrečiai per pakaušį bei sugriebęs už kairės kojos, žemiau kelio sąnario, aukščiau čiurnos, pradėjo tempti ją link durų ir vyti iš namų vartodamas necenzūrinius žodžius. Kaip jam paaiškino E., senelis tuo metu buvo labai neblaivus ir E. buvo labai išsigandusi. Taip pat paaiškino, kad senelis tokiais savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą, tačiau medikų pagalbos jai nereikėjo. Jam sugrįžus namo taip pat bendravo su vaikų teisių specialistais, kuriems pasirašė vaiko perdavimo aktą ir įsipareigojo būti atsakingas dėl E. priežiūros, kol grįš jos mama, nes šiuo metu yra artimiausias jai žmogus ir gali ja pasirūpinti. Taip pat pasakė, kad senelis J. B. turi problemų su alkoholiu ir yra linkęs smurtauti, dažnai keldavo ranką prieš savo sutuoktinę.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. K. parodė, kad 2022 m. gegužės 21 d. apie 16.01 val. dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu I. A. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato OVS budėtojo gavo pranešimą, kad bute (duomenys neskelbtini), senelis sumušė nepilnametę anūkę, kuri kviečia policiją. Apie 16.15 val. atvykus į įvykio vietą juos pasitiko nepilnametė E. A., kuri nurodė, kad jai grįžus namo, jos senelis delnu sudavė į galvos sritį. Bute senelio nebuvo, kaip nurodė E. A. iki jų atvykimo jis kažkur išėjo. Nepilnametė jiems pasakė, kad jos senelis smurtauja jau ne pirmą kartą, policija taip pat buvo kviečiama ne pirmą kartą. Mergaitė su jais bendravo ramiai, nesijaudino, neverkė. Ant jos kūno jokių smurto žymių nesimatė. Kadangi mergaitė buvo viena namuose, buvo susisiekta su jos mama, kuri nurodė, kad yra išvykusi, kur nesakė, sakė, kad dukra žino ir tegul dukra atvažiuoja pas ją.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. R.-B. parodė, kad 2022 m. gegužės 21 d. iš policijos buvo informuota, kad (duomenys neskelbtini), buvo smurtauta prieš nepilnametę. Atvykę kartu su kolega T. C. bute rado policijos pareigūnus ir nepilnametę E.. Mergaitė pasakojo, kad mama yra išvykusi į kažkieno gimtadienį, o ji liko namuose su seneliu. Pasakojo, kad jos močiutė išsikraustė pas dėdę, nes senelis girtavo ir smurtavo. Teigė, kad ji buvo savo kambaryje, į jį atėjo girtas senelis, kuris neatsiklausė ar gali užeiti, priekaištavo jai dėl kažkokių nesąmonių, kadangi ji atsikalbinėjo girtam, tai jis ją tampė už kojų, jo veiksmai buvo skausmingi. Kadangi jis nesiramino, ji paėmė telefoną ir paskambino 112. Ir tuomet jis jai trenkė per galvą. Kai jai pavyko susisiekti su pagalbos numeriu, senelis iš namų išėjo. Ar ant mergaitės kūno matėsi kokie nors sužalojimai, negali pasakyti, neprisimena. Tuo labiau mergaitė buvo šilčiau apsirengusi, ant matomų kūno vietų, sužalojimų nematė. Kiek pamena į įvykio vietą greitoji atvykusi nebuvo. Kadangi mergaitės mamos namie nebuvo, jiems būnant bute atvyko D. S., kuris buvo blaivus, jokių įtarimų nesukėlė, todėl mergaitė buvo palikta su juo.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato veiklos skyriaus kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėti vaizdo įrašai iš pareigūno body kameros.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato veiklos skyriaus kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas skambutis į bendrąjį pagalbos centrą.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamų veikų kvalifikavimas ir motyvai

BK 140 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 3 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo J. B. kaltė, padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 3 dalyje, visiškai įrodyta.

Visų pirma, kaltinamasis J. B. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir dėl pirmo įvykio parodė, kad E. rytais labai ilgai ruošiasi duše. Ne vieną kartą jai buvo sakytos pastabos, nes visi skuba, o ji į tai nereagavo. Vieną rytą jam trūkus kantrybei pakėlė ant jos balsą, jai nepatiko ir pliaukštelėjo ranka per pakaušį. Dėl antro įvykio parodė, kad 2022 m. gegužės 21 d. jis miegojo, vėliau prabudo ir kambaryje pamatė pusiau nuogą anūkę su kažkokiu vaikinu, kambaryje buvo jaučiamas rūkalų kvapas. Jis pasakė, kad tas vaikinas išeitų iš namų. Vėliau nesusilaikęs rankos delnu sudavė E. per pakaušį ir suėmė už kojos norėdamas ištempti ją iš lovos. Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtina nukentėjusiosios E. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų E. A., D. S., S. K., D. R.-B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, apžiūros protokolai, kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes teismas konstatuoja, kad kaltinamojo J. B. veikos kvalifikuotinos kaip nusikaltimai, numatyti BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu J. B. pareiškė, kad pritaria tokiam prokuroro sprendimui, sutinka su bausmės rūšimi ir dydžiu. Nukentėjusiajai apie baudžiamojo proceso pabaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta.

Dėl skirtinos bausmės, kitų klausimų

BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis teismui nustato pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padaryti du nesunkūs tyčiniai nusikaltimai sveikatai), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį J. B. – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, teistas, administracine tvarka baustas, nedirbantis. Atsižvelgdamas į šias nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytus nusikaltimus paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – areštą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, J. B. paskirtos bausmės bendrintinos iš dalies jas sudedant. Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis J. B. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Prokuroras siūlo kaltinamajam J. B. atidėti arešto bausmės vykdymą 6 mėnesiams be intensyvios priežiūros. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamoje byloje teismas, įvertinęs padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį (nesunkūs nusikaltimai), duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį J. B., sprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, arešto bausmės vykdymas atidėtinas 6 mėnesiams be intensyvios priežiūros.

J. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vaizdo įrašai iš pareigūnų BODY kameros ir BPC pagalbos skambutis, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje (2021 metų rudens veika), ir skirti jam 30 parų arešto.

J. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje (2022 m. gegužės 21 d. veika), ir skirti jam 30 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, ir J. B. skirti 45 paras arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti J. B. galutinę bausmę – 30 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, J. B. arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

J. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – įrašus iš pareigūnų BODY kameros ir BPC pagalbos skambutį, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.