- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-14
- Bylos Nr.
- TS-69-486/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jeugenijuš Jaglinski
- Nuteistasis
- E. T.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jagliski, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. T., gim. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. rugsėjo 10 d. nutarimo Nr. 59-144, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam E. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. T. buvo nuteistas 2014 m. kovo 7 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir - BK) 284 straipsnio l dalį, 284 straipsnio l dalį, 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, paskirta galutine 12 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės vykdymo pradžia – 2011 m. liepos 13 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2023 m. liepos 13 d. 2/3 laisvės atėmimo bausmės nuteistasis atliko 2019 m. liepos 13 d. Neatliktos bausmės dalis 2021 m. rugsėjo 9 d. (Komisijos posėdžio dienai) – 1 metai 10 mėnesių 3 dienos.
Žemesnės instancijos teismas
Komisija 2021 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 59-144 atsisakė taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam E. T.Nutarime nurodė, jog atsižvelgdama į tai, kad nuteistojo vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau yra nepakankamas atsparumas subkultūros veiksniams, darbinės patirties stoka, turimi įsiskolinimai, nuteistasis atsisakė dirbti pataisos namuose, 4 kartus baustus už nenorą tvarkyti bendro naudojimo patalpas, nestebima nuosekli ir tvari pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, todėl Komisija nutaria netaikyti nuteistajam E. T. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos (4 prieš, 1 už) pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą.
Nesutikdamas su šiuo nutarimu, E. T. pateikė teismui skundą, kuriame nurodo, kad priimtas Vilniaus pataisos namų nutarimas yra neobjektyvus, visapusiškai neatsižvelgta į išdėstytas aplinkybes. Nutarimas išdėstytas prieštaraujančiais motyvais. Skundžiamu nutarimu yra sukurtas ydingas, bendriesiems teisės principams ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems principams prieštaraujantis precedentas, taigi skundžiamas nutarimas privalo būti panaikintas. Komisija atsižvelgia tik į jo praeitį, bet nedaro jokių akcentų į dabartinį jo elgesį. Jis jau kartą svarstomas dėl lygtinio paleidimo, tačiau argumentai jo netaikyti visuomet tie patys, nutarimų motyvacija nesiskiria. Jam priekaištaujama, kad jis nedengia ieškinių, tačiau darbo jam pasiūlyti pataisos namai negali. Komisija priėmė sprendimą vadovaudamasi tik jai vienai suprantamais motyvais, kadangi jokio teisinio pagrindo netaikyti skundo pareiškėjo atžvilgiu lygtinio paleidimo nėra. Prašo atsižvelgti, kad jis nėra kriminalinis elementas, kurio nebūtų galima taisyti neizoliuoto, bet prižiūrimo. Anksčiau yra teistas tik tą vieną vienintelį kartą, būdamas jauno ir nebrandaus amžiaus. Nuo to laiko jo požiūris į gyvenimą ir vertybes labai pasikeitė. Kriminalinio gyvenimo ateityje gyventi nebesiruošia. Yra įsitikinęs, kad tai pirmas ir paskutinis jo laisvės atėmimas gyvenime. Prašo atsižvelgti į teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principą, humanizmo principą, su bausmių atlikimu ir lygtinio paleidimo taikymu susijusius tarptautinius teisės aktus, tarptautinę jų taikymo praktiką, Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos teismų praktiką, konstitucinius principus. Priešingai šiai praktikai, Komisijos nutarimas yra visiškai neargumentuotas, iš jo nėra aišku, kokius kriterijus kaliniai turi atitikti, kad būtų lygtinai paleisti. Nemotyvuotas komisijos sprendimas balansuoja ties žmogaus teisių pažeidimo riba. Prašo atsižvelgti į tai, kad jis nėra socialiai atsiskyręs, geba užmegzti ir palaikyti ilgalaikius santykius, adaptuotis įvairiose socialinėse situacijose, aiškiai deklaruoja savus gyvenimo siekius ir planus, siejamus su darbine veikla. Visiškai prisiima kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, labai dėl jos gailisi ir išgyvena. Jam nebūdinga savitvardos, emocijų kontrolės praradimas, agresyvus, smurtinis elgesys. Jis taikosi su priežiūros sąlygomis, yra ne tik baustas, bet ir skatintas, neturėjo jokių konfliktų su jį prižiūrinčiais pareigūnais. Šiuo metu stebima ganėtina jo motyvacija išvengti nusikalstamo elgesio, kriminalinio ar diskriminacinio elgesio jis neišreiškia ir nepripažįsta. Vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja sporto renginiuose ir yra motyvuotas prasmingam užimtumui pataisos namuose. Darbo siekė norėdamas atlyginti priteistą ieškinį. Išleistas į laisvę, įsidarbintų (duomenys neskelbtini) yra skatintas už gerą mokymąsi, dalyvauja programose, vykdo Komisijos rekomendacijas.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, ir kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. BVK 158 straipsnyje yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant asmenys negali būti paleisti iš pataisos įstaigos lygtinai. Nagrinėjamu atveju minėtų aplinkybių, kurioms esant negalima taikyti lygtinio paleidimo nėra nustatyta.
Teismas, susipažinęs su Vilniaus pataisos namų pateikta medžiaga, konstatuoja, kad E. T. atitinka formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, numatytas BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte, tačiau pažymi, kad įstatyme nurodytų formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, jog nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Lygtinio paleidimo institutas negali būti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieštarautų įstatymų leidėjo valiai. Būtent teismui yra suteikta kompetencija, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, spręsti dėl to, ar konkretus asmuo jau yra pasirengęs gyventi laisvėje nepažeisdamas įstatymų (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-79-312/2017, 1S-27-209/2019).
Iš nuteistojo asmens bylos matyti, jog jis 2016-09-05 buvo 17 kartų pažeidęs vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, 15 kartų baustas, pažeidimai fiksuoti dėl įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymo (dvylika pažeidimų), administracijos reikalavimų nevykdymo, uždraustų daiktų laikymo (trys pažeidimai), alkoholio vartojimo. Paskatinimų nebuvo. Nuo 2017 m. iki 2018 m. pirmojo pusmečio sekė pakankamai pavyzdingo elgesio laikotarpis, kai nuteistasis nebedarė pažeidimų, mokėsi tiek (duomenys neskelbtini)mokykloje, kurioje baigė (duomenys neskelbtini)-ą klasę, tiek VšĮ (duomenys neskelbtini)centre, kur įgijo dvi specialybes – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), jo pasiekimai ir mokslo rezultatai buvo gerai vertinami, jis buvo pradėtas skatinti, gavo 5 paskatinimus, 4 iš jų už gerą mokymąsi, išnyko nuobaudos. Nuo 2020 m. rugsėjo ėmė mokytis (duomenys neskelbtini) specialybės. Tačiau 2018 m. paskutiniame ketvirtyje, 2019 metais vėl buvo pradėti daryti nauji, pakankamai šiurkštūs vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidimai, daugiausiai administracijos reikalavimų nevykdymas, rodantys neigiamą požiūrį į taikomą priežiūrą ir tam tikrą nuteistųjų subkultūros laikymąsi, nuolat atsisakoma tvarkyti bendro naudojimo patalpas. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nors nuteistasis bausmės atlikimo metu nedemonstravo aktyvaus priešiškumo aplinkai, tačiau bausmės atlikimo eigoje ne kartą reiškė nepasitenkinimą priežiūros atžvilgiu, labiau rūpinosi savo teisių įgyvendinimu nei nustatytų prievolių ar pareigų atlikimu. Iš viso bausmės atlikimo metu jis vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus pažeidė 23 kartus, už juos 20 kartų buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Skatintas 7 kartus. Tačiau septyni paskatinimai per beveik dešimt bausmės atlikimo metų nėra tiek svari ir imponuojanti aplinkybė visų tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visumoje, kad galėtų nulemti lygtinio paleidimo taikymą. Vertindamas šias aplinkybes teismas konstatuoja, jog nuteistasis turi valios koreguoti savo elgesį teigiama linkme siekdamas naudos (teigiamo sprendimo dėl lygtinio paleidimo), tačiau elgesys nėra visada tinkamas.
Nuteistojo asmenybę atspindi ne tik jo elgesys pataisos įstaigoje, bet ir jo padarytų nusikaltimų pobūdis, todėl sprendžiant lyginio paleidimo klausimą turi būti įvertinamas ne tik su nuteistojo elgesiu susijusios charakteristikos, bet ir jo padarytų nusikaltimų pobūdis, jų pavojingumo laipsnis. Iš socialinio tyrimo išvados, jo asmens bylos nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika pagal OASys metodiką yra vidutinė, didžiąją jos dalį sudaro dinaminiai taškai. Jis nuteistas už brutualų ir labai sunkų nusikaltimą – nužudymą iš chuliganiškų paskatų, taip pat už du viešosios tvarkos pažeidimus, pasižymėjusius vandališku ir smurtiniu elgesiu. Už viešosios tvarkos pažeidimą buvo teistas ir iki šio nuosprendžio (2008 m.). Šių aplinkybių pagrindu socialinio tyrimo išvadoje konstatuojama, jog nuteistajam iki įkalinimo buvo būdingas nusikalstamo elgesio modelis, pasikartojantis įžūlus, chuliganiškas ir nepagarbus elgesys viešosiose vietose, iš dalies sietinas su savitvardos ir netinkamo savęs identifikavimo problemomis.
Nuteistasis E. T. akcentuoja, jog Komisijos nutarimas nepagrįstas ir nemotyvuotas, jokio teisinio pagrindo netaikyti jo atžvilgiu lygtinio paleidimo nėra. Teismas nesutinka su tokia nuteistojo pozicija. Nuteistasis neabejotinai atitinka vieną formaliąją lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygą, jis yra atlikęs du trečdalius teismo paskirtos bausmės, kas leidžia svarstyti lygtinio paleidimo galimybę. Taip pat nors pakartotinio nusikalstamumo rizika vertinama kaip vidutinė, formaliai bausmės atlikimo metu jo pakartotinio nusikalstamumo rizikos taškai mažėjo. Tačiau vien tik formaliųjų lygtinio paleidimo sąlygų konstatavimo sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, neužtenka. Spręsdami lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą tiek Komisija, tiek teismas vertina ir materialiąją lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygą, tai ar nuteistasis būdamas paleistas iš pataisos įstaigos laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant dėl lyginio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo ar netaikymo nuteistajam, būtina įvertinti ir tai, ar asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, likusį atlikti bausmės laiką, ankstesnius teistumus, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, ir kitas reikšmingas aplinkybes, suteikiančias pakankamą pagrindą manyti, jog asmuo daugiau nenusikals ir lygtinai paleidus nuteistąjį bus pasiekti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai. Nagrinėjamu atveju, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė, tad nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Tam, jog nuteisto asmens atžvilgiu būtų priimtas teigiamas sprendimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, jo elgesys ir nuostatos bausmės atlikimo metu turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Iš pareiškėjo skundo, jo asmens bylos, socialinio tyrimo išvados matyti, kad jis suvokia savo elgesio pasekmes, tačiau pasekmių vertinimą linkęs labiau analizuoti iš savo individualių poreikių prizmės, stokoja nusikaltimų pasekmių suvokimo iš aukų artimųjų pusės, vertinimo metu gautų duomenų analizė leidžia formuoti prielaidą, jog nuteistojo gebėjimas suprasti ar atjausti kitus nėra emociškai gilus, stokojama personalizuotos empatijos aplinkiniams ar kaltės jausmo išgyvenimo visuomeniniame socialiniame diapazone, nuteistasis gali būti lankstus bei priimti kitokią nuomonę ar keisti savo požiūrį tik tam tikru laipsniu. Tokią išvadą leidžia daryti ir pats faktas, jog E. T. Komisijos rekomendacijas pradėjo vykdyti tik realiai artėjant pakartotiniam lygtinio paleidimo svarstymui.
Įvertinant socialinio tyrimo išvadą, joje išdėstyti teiginiai taip pat teismui duoda pagrindo abejoti sėkminga nuteistojo resocializacija laisvėje. Iki įkalinimo nuteistojo netinkamas, socialumo stokojantis gyvenimo būdas, laisvalaikis turėjo įtakos jo nusikalstamo elgesio raškai. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jo darytų pažeidimų pobūdis taip pat rodė, kad jis turėjo sunkumų atsiriboti nuo neigiamos aplinkos įtakos, prisitaikyti prie pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų. Socialinio tyrimo išvadoje akcentuojama, kad nuteistojo praeities elgesys laisvės atėmimo vietoje (alkoholio vartojimas, draudžiamų daiktų turėjimas, tvarkos nesilaikymas vengimas atlikti gerbūvio darbus pagal patvirtintą grafiką, dienotvarkės pažeidimai bausmės atlikimo metu,) suponuoja prielaidą apie nepakankamą E. T. gebėjimą atsiriboti nuo neigiamos aplinkos įtakos bei įvertinti tolesnes savo elgesio pasekmes. Nors nuteistasis reiškia pritarimą visuotinai priimtinoms taisyklėms, suvokia įstatymų ir taisyklių laikymosi svarbą, palankiai vertina discipliną, tačiau praeityje turėjo problemų suvaržyti savo elgesį. Vis dar stebimas polinkis su nusikalstamumu sietinus poreikius vertinti paviršutiniškai, dalį atsakomybės perkelti išoriniams veiksniams ir aplinkai. Nors interviu metu geba analizuoti nusikalstamą veiką sąlygojusias priežastis, priežastinius ryšius, prioritetu linkęs kelti savo paties interesus, ar poreikius. E. T. savęs vertinimo ypatumai siejami su netinkamais identiteto kriterijais, praeities orientacija į socialiai nepriimtiną elgesį, savitą „vyriškumo“ sąvokos įprasminimą socialinėje aplinkoje. Šių aplinkybių kontekste nuteistojo skunde akcentuojami teigiami socialinio tyrimo išvados momentai, kad jis nėra socialiai atsiskyręs, geba užmegzti ir palaikyti ilgalaikius santykius, adaptuotis įvairiose socialinėse situacijose, jam nebūdinga savitvardos, emocijų kontrolės praradimas, agresyvus, smurtinis elgesys, nėra pakankamai svarūs suformuoti, teismo manymu, jog mažiau struktūrizuotoje aplinkoje jam pavyks laikytis įstatymų reikalavimų ir nebedaryti teisės pažeidimų. Nuteistasis nurodo, jog pripažįsta savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų, labai dėl jų gailisi. Tačiau bylos nagrinėjimo metu jis nei pripažino savo kaltės, nei gailėjosi. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, jog kaltę jis tik „linkęs pripažinti“, jis supranta savo nuskalstamo pasekmes, tačiau jas vertindamas stokoja emocinio jautrumo, nors yra pajėgus suprasti kitų žmonių (tarp jų ir nukentėjusių nuo nusikaltimų), tačiau jo empatija nėra gili. Visos bausmės atlikimo metu buvo fiksuojamos tam tikros kriminalinę subkultūrą palaikančios nuostatos, kuriomis jis vadovavosi.
Tai, kad nuteistasis nesutinka su Komisijos nutarimo išvadomis bei pateikia subjektyvų aplinkybių vertinimą, savaime nereiškia, kad priimtas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nuteistasis skunde nurodo prašymą išreikalauti posėdžio medžiagą, nes galimai jame nenurodyti dalyvavę asmenys, jų balsavimo rezultatai, tačiau šie priimto sprendimo trūkumai, laikytini formaliais ir savaime nelemiančiais jo neteisėtumo. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jo asmens byla, socialinio tyrimo išvada buvo įvertinta ne tik Komisijos, bet ir šiuo metu teismo svarstant E. T. netaikyti lygtinio paleidimo.
Išanalizavęs teismui pateiktą medžiagą, teismas linkęs pritarti Komisijos nutarimo išvadoms, kad atsižvelgiant į vidutinę pakartotinio nusižengimo riziką, nusikaltimo sunkumą, įvykdytas labai sunkus nusikaltimas, ankstesnius teistumus, įžvalgų apie problemines sritis stoką, įžvelgiamą impulsyvumą, teismas negali sutikti, kad nuteistojo pastangos teigiamai koreguoti savo elgesį buvo pakankamos bei bausmės tikslai bus pasiekti sušvelninus bausmės atlikimo sąlygas.
Esant šioms aplinkybėms, nors nuteistasis skunde nurodė, kad jis įvykdė visas sąlygas numatytas individualiame plane, nurodė savo pastangas taisytis ir vykdyti Komisijos įpareigojimus, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą taip pat yra vertinama, ar yra pagrindas manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo konkrečiu atveju teismas sutinka su Komisijos nutarimo išvada, jog įvertinus visus lygtinio paleidimo taikymui svarbius kriterijus, nėra pagrindo išvadai, kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis E. T. bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Pažymima ir tai, kad šiuo metu jį lygtinai paleidus iš laisvės atėmimo vietos, nebus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, nebus įgyvendinta bausmės paskirtis ir bus pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai, kurie pasireiškia ne tik nusikaltusio asmens nuteisimu, bet ir visuomenės interesų bei teisių gynimu.
Dėl išdėstytų aplinkybių visumos Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. rugsėjo 10 d. nutarimas Nr.59-144, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam E. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis BVK 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atmesti E. T. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. rugsėjo 10 d. nutarimo Nr. 59-144, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, panaikinimo.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.