- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-14
- Bylos Nr.
- 2A-668-273/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-09-3-00277-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Audrenta“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.22pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Audrenta“ apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-655-314/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ Druskininkų filialo ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Audrenta“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo daugiabučio namo savininkų bendrija „Kaštonas“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 15-17), prašydamas priteisti iš atsakovės 2 548,40 Lt sko1ą už patiektą šilumos energiją, 50,04 Lt palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad ieškovas tiekė šilumos energiją į atsakovės nuosavybės teise priklausančias patalpas, esančias daugiabučiame name (duomenys neskelbtini). Atsakovė nesumokėjo ieškovei 1 528,81 Lt už atsakovės patalpoms tiektą šilumos energiją už laikotarpį nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 30 d., iki atsakovės atsijungimo nuo šildymo sistemos, ir 1 019,59 Lt už bendro naudojimo patalpoms tiektą šilumos energiją nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. kovo 31 d. Atsakovė privalo sumokėti 50,04 Lt įstatymines palūkanas ir procesines palūkanas.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į ieškinį (b. l. 27-29) prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovei priklausančios patalpos turi atskirą įėjimą, neturi net bendros sienos su daugiabučio, esančio (duomenys neskelbtini), patalpomis ir bendromis daugiabučio patalpomis atsakovė nesinaudoja. Atsakovė yra atsijungusi nuo centrinio šildymo sistemos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Druskininkų miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 18 d. sprendimu (b. l. 90-95) ieškinį patenkino visiškai, priteisė iš atsakovės 2 548,40 Lt (738,1 Eur) skolą, 50,04 Lt (14,49 Eur) palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. kovo 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 78 Lt (22,59 Eur) žyminį mokestį ieškovui ir 10 Lt (2,90 Eur) valstybei bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Teismas nustatė, kad atsakovė 2013 m. gegužės 23 d. įsigijo negyvenamąją patalpą-tarnybinę patalpą 1a1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), kuri sujungta su trečiojo asmens DNSB “Kaštonas“ devynių aukštų namu (duomenys neskelbtini), į kurį ieškovas centralizuotai tiekia šilumos energiją, įskaitant ir į atsakovei nuosavybės teise priklausančias patalpas. Šalių susitarimu nuo 2013 m. lapkričio 30 d. atsakovės patalpų šilumos įrenginiai laikomi atjungtais nuo daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų. Ieškovas atsakovei apskaičiavo už iki atsijungimo patiektą energiją: 2013 m. spalio mėn. – 512,52 Lt, už 2013 m. lapkričio mėn. – 1 016,29 Lt ir pateikė sąskaitas IM139 Nr. 2800 ir Nr.3060. Kadangi tuo laikotarpiu atsakovė buvo patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkė ir šilumos įrenginiai tuo laikotarpiu nebuvo atjungti, ieškovas patiekė šilumos energiją į atsakovės patalpas, tačiau atsakovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad šias sąskaitas ieškovei apmokėjo, todėl teismas priteisė ieškovui iš atsakovės 1 528,81 Lt skolą už laikotarpį nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 30 d. Teismas nustatė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl 1 049,59 Lt skolos priteisimo iš atsakovės už laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. kovo 31 d., t.y. po atsakovės atsijungimo nuo daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų, pagal ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras serija IM149 Nr. 36 ir Nr. 333, Nr. 638 už daugiabučio namo bendro naudojimo patalpų šildymą. Trečiojo asmens DNSB „Kaštonas“ bendrijos nariai 2013 m. lapkričio 4 d. susirinkime, kuriame dalyvavo ir atsakovės atstovas, nutarė pasirinkti šilumos paskirstymo Metodus Nr. 4 ir Nr. 5, taip pat bendro naudojimo patalpoms dalį šildymo paskirstyti Nr. 5.3.3, taikant 0,18 koeficientą. Atsakovė susirinkimo sprendimų neginčijo, sutiko su tuo, jog pagal nurodytus metodus bus skaičiuojama bendro naudojimo patalpoms tiekiama šilumos energija, nesikreipė į ieškovą dėl galimai netinkamai skaičiuojamo šilumos mokesčio. Teismas, remdamasis bylos rašytiniais įrodymais (Nekilnojamojo turto registro duomenimis, planais ir nuotraukomis) nustatė, kad ginčo daugiabutį namą ir atsakovei priklausančią patalpą sieja bendra siena. Teismo vertinimu, priešingai nei nurodė atsakovė, aplinkybę, jog atsakovei priklausanti negyvenama patalpa yra ginčo daugiabučio namo dalis, patvirtino ir trečiojo asmens pirmininkė G. A.. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė ir trečiasis asmuo yra ginčo daugiabučio namo bendraturčiai (CK 4.82 str. 1 d.), todėl atsakovė turi pareigą išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius, kylančius iš įstatymo (CK 4.82 str. 3 ir 4 d., Šilumos ūkio įstatymo 25 str., 29 str. 3 d.), todėl privalo ieškovei atlyginti 1 049,59 Lt skolą už bendro naudojimo patalpų šildymą už laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. kovo 31 d. Teismas nurodė, kad atsakovė privalo mokėti įstatymo nustatytas 50,04 Lt palūkanas, kurios laikomos minimaliais nuostoliais, už prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 str., 6.210 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniame skunde atsakovė (b. l. 98-101) prašė Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodė tokius motyvus:
1. Atsakovė realiai neturi jokių bendrų patalpų su daugiabučiu, esančiu (duomenys neskelbtini), ir jokių šildymo paslaugų iš ieškovo negauna;
2. Atsakovė ėmėsi visų įmanomų veiksmų, jog atidalintų savo turtą nuo daugiabučio namo ir suformuotų atskirą nekilnojamojo turto vienetą ir tokiu būdu išvengti nepagrįsto mokesčių už šilumos energijos tiekimą skaičiavimo. Tačiau to negali padaryti, nes trečiojo asmens DNSB „Kaštonas“ susirinkime nutarta nepritarti dėl atskiro turto vieneto suformavimo;
3. Teismo išvada, kad atsakovės patalpos yra ginčo daugiabučio namo dalis yra nepagrįsta faktinėmis aplinkybėmis ir realiai tarp šalių esančia situacija;
4. Atsakovei priklausančiose patalpose nėra jokių su kitais asmenimis bendrų patalpų. Patalpoms negali būti tiekiama šiluma, nes nėra tam reikalingų įrenginių, todėl skaičiuoti kokius nors mokėjimus tiek atskirai, tiek dalijimo tarp bendraturčių principu, nėra jokio pagrindo;
5. Teismas neįvertino interesų pusiausvyros, todėl priėmė neteisingą sprendimą. Teismo sprendimo pagrindu sukurta atsakovę nepagrįstai varžanti situacija, kuomet ieškovui ir trečiajam asmeniui buvo suteiktas pranašumas, o atsakovės, į kurios patalpas įėjimas yra atskirtas nuo daugiabučio namo įėjimo, kuris turi tik vieną bendrą sieną, tačiau per šią sieną ieškovas nesuteikia jokių šilumos energijos paslaugų, kurio su daugiabučiu namu nesieja jokie faktiniai ryšiai, interesai buvo pažeisti. Teismas privalėjo įvertinti ir trečiojo asmens savanaudišką siekį už suvartotą ir tik jų reikmėms panaudotą šilumos energiją mokėti mažiau atsakovės sąskaita.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 116-119) ieškovas prašė apeliacinio skundo netenkinti ir Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė tokius motyvus:
1. Atsakovei priklausančios patalpos ne tik de jure, bet ir de facto yra ginčo daugiabučio dalis, nes šių patalpų siena ribojasi su kitomis ginčo daugiabučio patalpomis, šildomomis centralizuotai. Tokiu būdu per sieną į atsakovės patalpas patenka dalis šilumos. Kadangi šios patalpos yra ginčo daugiabučio dalis, atsakovė yra ginčo daugiabučio bendro naudojimo patalpų bendrasavininkė, už kurių išlaikymą teisės aktų nustatyta tvarka yra atsakinga. Teisės aktai neįtvirtina aplinkybės, jog galima neprisidėti prie tokio išlaikymo, jei, pvz., patalpos turi atskirą įėjimą;
2. Atsakovės pareigą atsiskaityti su ieškovu už į bendrojo naudojimo patalpas patiektą šilumos energiją įtvirtina Šilumos ūkio įstatymas, CK ir teismų praktika;
3. Ieškovas neatsako už tai, kad atsakovei nepavyko suformuoti atskiro nekilnojamojo turto vieneto ar įgyvendinti kitų lūkesčių, susijusių su atsakovei priklausančiomis patalpomis. Atsakovė pati nesielgė sąžiningai ir teisingai, nuo patalpų įsigijimo momento neapmokėjo jai pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų nei už jos patalpų šildymą iki jų atjungimo, nei už jai tenkančią bendro naudojimo patalpose ir įrenginiuose suvartotos šilumos energijos dalį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl bendraturčio prievolės mokėti už dalį daugiabučiam namui patiektos ir apskaitytos šilumos energijos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė, prašo panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau iš esmės nesutinka su sprendimo dalimi dėl skolos iš jos priteisimo už į daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpas patiektą šilumą, laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 30 d. iki 2014 m. kovo 31 d. Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį, teismas gali naudoti duomenis iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklausančios negyvenamosios patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), yra pastate - daugiabučiame gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1A9p, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau - ginčo daugiabutis namas). Pagal CK 4.262 straipsnio, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio nuostatas, įrašyti į viešąjį registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, siekdamas išsiaiškinti registruotino daikto statusą, dydį, savininką, taikomus suvaržymus ir pan., turi teisę vadovautis viešojo registro duomenimis ir preziumuoti, jog jie yra teisingi. Nagrinėjamu atveju aukščiau nurodyti nekilnojamojo turto registro duomenys nėra nuginčyti ar paneigti. Priešingai, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovei priklausančias patalpas ir ginčo daugiabutį pastatą jungia bendra siena (b. l. 34-37, 61). Aplinkybę, kad atsakovei priklausančios patalpos ir ginčo daugiabutis namas turi bendrą sieną, apeliaciniame skunde pripažįsta ir pati apeliantė. Nustatytų aplinkybių bei CK 4.82 straipsnio 1 dalies, Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatyme (toliau – DNSBĮ) 6 straipsnio 2 dalies pagrindu pripažintina, kad atsakovė yra ginčo daugiabučio namo bendrasavininkė, todėl atsakovei taip pat bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ginčo daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpos. Bendraturčių teisiniams santykiams taikomos ne tik daiktinės teisės, bet ir prievolių teisės normos. Bendrosios dalinės nuosavybės atveju susiklosto dvejopo pobūdžio santykiai: bendraturčių kaip vieno subjekto santykiai su trečiaisiais asmenimis (santykiuose su trečiaisiais asmenimis bendraturčiai veikia kaip vienas savininkas), vadinamieji išoriniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai, ir bendraturčių tarpusavio santykiai, vadinamieji vidiniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės ypatumas yra tas, kad savininkų daugetas lemia, jog, be santykių su trečiaisiais asmenimis, susiklosto teisiniai santykiai tarp bendraturčių dėl įvairių tarpusavio teisių ir pareigų vienas kito atžvilgiu, tarp jų pareiga apmokėti išlaidas bendram daiktui išlaikyti, prižiūrėti ir kt. Daugiabučio namo šildymo sistema bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.82 str. 1 d.). Butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti ir pan. (CK 4.83 str. 3 d.). Pagal CK 4.76 straipsnio nuostatą kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai turi tiek teisę į bendrai daikto duodamas pajamas, tiek pareigą apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad daugiabučio namo butų savininkai turi dvejopą padėtį šilumos energijos vartojimo atžvilgiu. Be šilumos ir karšto vandens vartojimo santykių, yra ir atlyginimo už išlaidas, skirtas bendram turtui išlaikyti, aspektas. Kaip vartotojas, abonentas turi apmokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Kartu jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kita prasme – kaip turto savininkas. Tiekiama į namą šilumos energija yra naudojama bendrosioms patalpoms šildyti. Visa energija, tiekiama į namą, turi būti apskaitoma ir pagal įstatymą paskirstoma. Dalis energijos apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų, kita (bendrų patalpų šildymas, karšto vandens temperatūros palaikymas) – turi būti apmokėta kaip namo savininkų. Ši dalis tarp bendraturčių paskirstoma pagal nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes pagal CK 4.76 straipsnio nuostatas kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), proporcingai savo daliai, taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2004; 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2012). Pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – ŠŪĮ) (redakcijos, galiojusios nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. birželio 1 d.) 25 straipsnį daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. Taigi, tiek pagal bendrąsias bendraturčių teises ir pareigas reglamentuojančias normas, tiek pagal ŠŪĮ nurodytas nuostatas pareiga apeliantei proporcingai jos daliai atlyginti išlaidas bendrojo naudojimo patalpoms šildyti yra nustatyta įstatymo, nepriklausomai nuo to, kad jai priklausančios patalpos yra atjungtos nuo centralizuotai tiekiamo šildymo. Pagal šiuo metu galiojančią ŠŪĮ 25 straipsnio 2 dalį daugiabučio namo butų ir (ar) kitų patalpų savininkui netaikomas apmokėjimas už daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų šildymą, kai šilumos tiekimas daugumos savininkų sutikimu bendrojo naudojimo patalpose yra nutrauktas. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad ginčo daugiabučio namo savininkai būtų pasinaudoję minėta norma ir nutraukę bendrojo naudojimo patalpų šildymą. Nuo įstatymo nustatytos pareigos atlyginti išlaidas bendrojo naudojimo patalpoms šildyti atsakovė negali būti atleista ir tuo pagrindu, jog dauguma ginčo daugiabučio namo savininkų nesutinka dėl atsakovei priklausančių patalpų atsidalijimo ir atskiro nekilnojamojo turto vieneto suformavimo. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad apeliantė ėmėsi visų įmanomų veiksmų, jog atidalintų savo turtą ir tokiu būdu išvengtų mokesčio už šilumą bendrojo naudojimo patalpoms mokėjimo. Pažymėtina, kad pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį, jeigu nesutariama dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, bendras daiktas gali būti padalintas pagal bet kurio bendraturčio ieškinį. Byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovė būtų skundusi DNSBĮ 23 straipsnio nustatyta tvarka trečiojo asmens 2014 m. birželio 12 d. susirinkimo nutarimą, kuriuo nepritarta dėl žemės sklypo suformavimo atsakovės priklausančioms patalpoms, ar būtų kreipusis į teismą su ieškiniu dėl jai priklausančių patalpų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstais laiko apeliacinio skundo argumentus, jog skundžiamu sprendimu buvo pažeisti teisingumo, protingumo principai ar neatsižvelgta į ginčo šalių interesus. Pažymėtina, kad apeliantė ne tik, kad nemokėjo ieškovui už patiektą šilumą ginčo daugiabučio pastato bendrojo naudojimo patalpoms, bet ir už šilumą patiektą apeliantei nuosavybės teise priklausančioms patalpoms iki jos patalpų atjungimo nuo centralizuoto šildymo sistemos (2013 m. lapkričio 30 d.). Apeliantė neginčijo iš jos priteistos ieškovui 1 528,81 Lt skolos už laikotarpį nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 30 d. skolos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliantė nevykdydama įstatymo nustatytos pareigos apmokėti už patiektą šilumą, pati pažeidė ieškovo teisėtus interesus gauti savalaikį apmokėjimą už suteiktą paslaugą. Nagrinėjamojoje byloje dėl ieškovo apskaičiuotos skolos dydžio, dėl taikyto šilumos paskirstymo Metodo skolai apskaičiuoti ginčo nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl priteisto skolos ir palūkanų dydžio nepasisako.
Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias bendraturčio prievolę mokėti už daugiabučiam namui pateiktą šilumos energiją, proceso teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo klausimu formuojamos praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.