Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu per interneto platformą „Zoom“ žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Inžinerinės sistemos“ ieškinį atsakovui UAB „NT statybų valdymas“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Iš civilinės bylos medžiagos matyti, kad ieškovui 2019-05-10 Vilniaus apygardos teismo nutartimi iškelta bankroto byla. Bankroto administratoriumi paskirta UAB „Tigesta“.

Ieškovo nuomone, atsakovas neteisus, kadangi sulaikė įmokas ir nepasirašydamas baigiamojo darbų priėmimo – perdavimo akto, negrąžina sulaikytos sumos.

Atsakovo nuomone, ši suma lieka atsakovui, kadangi ieškovas nepajėgus įvykdyti savo sutartinius garantinius įsipareigojimus, nepašalino darbų trūkumų bei nepateikė laidavimo ar garantinio rašto.

Abi šalys sutarčių ir jų papildymų sudarymo metu buvo verslininkai, todėl laikytinos lygiavertėmis (nėra skiriama silpnesnioji ir stipresnioji šalis). CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti, kad prievolė būtų įvykdyta natūra (CK 6.213 straipsnio 1 dalis).

Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (CPK 12 straipsnis). Šis principas reiškia, kad įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys, o teismas, spręsdamas bylą, vertina tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus. Bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė įtvirtinta CPK 178 straipsnyje. Jame nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Ieškinio reikalavimas gali būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta įrodytomis faktines aplinkybes, kuriomis jis grindžiamas. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis).

Iš byloje esančių paaiškinimų ir rašytinių įrodymų matyti, kad šalys sudarė dvi Statybos rangos sutartis, iš kurių pirmajai (sulaikytai sumai) dar nesuėjęs 3 metų garantinis terminas, o pagal antrąją – atsakovas nepasirašė baigiamojo darbų priėmimo – perdavimo akto.

Iš atsakovo pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovo administratoriui UAB „Tigesta“ atsakovas 2019 m. liepos 15 d. pateikė pranešimą, kuriuo atsisakė sumokėti ieškiniu reikalaujamą skolos dalį, atsisakydamas vykdyti savo prievoles.

Nagrinėjamu atveju atsakovas ginasi nuo pareikšto reikalavimo teigdamas, kad pagal nurodytas sutartis tam tikrų veiksmų ieškovui neatlikus atsakovas įgyja teisę sulaikyti dalį mokėjimo už atliktus darbus.

Kita vertus, iš pateiktų įrodymų matyti, kad apie mokėjimo sulaikymą atsakovas ieškovui nepranešė iki bankroto bylos iškėlimo dienos.

Kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Netinkamas sutartinių prievolių vykdymas yra teisinis pagrindas sutartinei atsakomybei kilti – neteisėtai veikianti šalis privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Taigi sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai, tai reiškia, kad, neatsižvelgiant į tai, kokias nuostatas pažeidė – įstatymo ar sutarties, šalių atsakomybė laikytina sutartine. Sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo. Prievolė laikoma įvykdyta netinkamai ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ar bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Gaumina“ v. UAB „Raminora“, bylos Nr. 3K-3-327-687/2015).

Šioje byloje svarbus faktas, kad ieškovui iškėlus bankroto bylą, taikytinas Įmonių bankroto įstatymas, galiojęs ieškovo bankroto bylos iškėlimo metu. Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 4 punktas imperatyviai numato, kad jei per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos administratorius pranešė suinteresuotiems asmenims, kad įmonės sudarytų sutarčių, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė, nevykdys, šios sutartys (tarp jų nuomos, panaudos), išskyrus darbo sutartis ir sutartis, iš kurių kyla bankrutuojančios įmonės reikalavimo teisės, laikomos pasibaigusiomis, o dėl šios priežasties atsiradę reikalavimai yra tenkinami šio įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka.

Pažymėtina, kad naujasis Juridinių asmenų nemokumo įstatymas (28 straipsnis) taip pat draudžia nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą vykdyti juridinio asmens finansines prievoles, įskaityti reikalavimus ir pan.

Teismas sutinka su atsakovo nurodymu, kad iškėlus bankroto bylą ieškovui pastarasis nepateiks garantijos užtikrinimo.

Vis dėlto CK 6.681 straipsnis įpareigoja atsakovą sumokėti rangovui rangos sutartyje įtvirtintą darbų kainą. O atsakovo sulaikytos sumos (atsižvelgiant į jų užtikrinamąjį pobūdį) priklauso ieškovui. Kadangi Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte numatyta, kad po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama vykdyti finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, darytina išvada, kad atsakovas neturi teisės valdyti sulaikytas lėšas, kurios turėjo būti mokamos ieškovui už jau atliktus darbus (Įmonių bankroto įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atsakovas savo teises turi teisę ginti reikšdamas reikalavimus ieškovui bankroto byloje (Įmonių bankroto įstatymo 21 straipsnis). Taip aiškiai nurodyta Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-919-614/2019 (byla tarp atsakovo ir kitos bankrutuojančios įmonės bankroto administratoriaus dėl sulaikytų sumų grąžinimo), taip pat Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. 2A-478/2011 ir kitose.

Kadangi iki bankroto bylos iškėlimo ieškovui dienos šalys nebuvo išsprendusios Statybos rangos sutarčių vykdymo klausimų, todėl laikytina, kad ieškovas pagrįstai reikalauja grąžinti pagal 2018-03-01 sudarytą Statybos rangos sutartį Nr. NTSV-R-B23III-18-03-144-LP sulaikytas sumas. Pažymėtina, kad pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovo atlikti darbai buvo priimti, po bankroto bylos iškėlimo teisme dienos pasibaigė ieškovo prievolė pateikti garantinius raštus, todėl atsakovas turi apmokėti atliktų darbų kainą, neturėdamas teisės dalies sumos sulaikyti.

Atskirai pasisakytina, kad nustačius darbų trūkumus, kurie būtų pašalinti ieškovo lėšomis ir nutarus darbų kaina sumažinti pagal sutartį sutarta 10 proc. suma, atsakovas kaip kreditorius turi teisę bankroto byloje reikšti šiuos reikalavimus, bet ne atlikdamas įskaitymą po bankroto bylos iškėlimo.

Dėl nurodytos priežasties teismas laiko įrodyta aplinkybe, kad ieškovo reikalavimas tenkintinas visiškai ir nurodyta 6 866,85 Eur sumą priteistina ieškovo naudai.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo procesines palūkanas. Vienos iš įstatymu nustatytų palūkanų, kurių tikslas yra kompensuoti minimalius kreditoriaus nuostolius, yra palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti skolą, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodo, kad tokios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. Vadovaujantis CK 6.37 straipsniu, 6.210 straipsniu, iš atsakovo ieškovui taip pat priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (pagrindinę skolą) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo priimto sprendimo visiško įvykdymo

Kiti šalių pasisakymai ir įrodymai neturi reikšmės bylos išnagrinėjimui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1-2 dalys).

Kadangi ieškovo ieškinys patenkintas visiškai, tačiau ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, iš atsakovo priteistinas 155 Eur dydžio žyminis mokestis valstybės naudai (CPK 93, 98 straipsniai).

Ieškovas teismui taip pateikė prašymą atlyginti jo patirtas teisinės pagalbos išlaidas 500 Eur sumai. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio nuostatomis, išlaidos advokato pagalbai apmokėti šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, gali būti priteistos ne didesnės kaip yra numatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos Advokatų Tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) nustatyti rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai už procesinių dokumentų parengimą bei atstovavimą teisme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintų rekomendacijų nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-533/2008). Atsižvelgiant į CPK ir rekomendacijų normas, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, darytina išvada, kad šioje byloje 830 Eur atstovavimo išlaidų dydis, atsižvelgiant tiek į rengtų procesinių dokumentų apimtį, tiek į pobūdį, į vykusių teismo posėdžių trukmę, atsižvelgiant į šalių reikštų reikalavimų apimtį bei į teismų praktiką sprendžiant dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo laikytinas protingos ir jos nėra mažintinos, o ieškovo ieškinį patenkinus visiškai, 500 Eur sumai priteistinos iš atsakovo (CPK 88, 93, 98 straipsniai).

Atsakovas pateikė prašymą atlyginti 762,30 Eur teisinės pagalbos išlaidas. Kadangi ieškovo ieškinys patenkintas visiškai, pastarajam nėra iš ieškovo priteisiamos patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 88, 93, 98 straipsniai).

Byloje susidarė 1,68 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų byloje dalyvaujantiems asmenims įteikimu. CPK 96 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo” (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.) nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5,00 Eur, todėl atsižvelgiant į išdėstytą aukščiau ir ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo UAB „NT statybų valdymas“ nepriteistina 1,68 Eur valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo Bankrutuojančios UAB ,,BV Inžinerinės sistemos“, juridinio asmens kodas 302249430, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Tigesta, ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jam iš atsakovo UAB „NT statybų valdymas“, juridinio asmens kodas 303175627, 6 866,85 Eur (šeši tūkstančiai aštuoni šimtai šešiasdešimt šeši eurai 85 centai) skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 6 866,85 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2021 m. kovo 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 500 Eur (penki šimtai eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo UAB „NT statybų valdymas“, juridinio asmens kodas 303175627, valstybės naudai 155 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidas. Išaiškinti atsakovui, kad nurodytas išlaidas jis turi sumokėti į sąskaitą LT247300010112394300, įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.