Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Evaldas Gražys (Proceso Nr. 1-23-1-00861-2011-6) Procesinio sprendimo kategorija:

1.2.14.3.;1.1.8.9.;1.1.8.1.;

1.1.10.1.;2.4.6.3.1.;2.4.6.3.2.

2013 m. balandžio 10 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Gražio, teisėjų Jurgio Kiškio, Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Daivai Brudnienei, nuteistajam A. K., jo gynėjui advokatui Viliui Mulevičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Daivos Brudnienės apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-LR BK) 180 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, ir atlyginti nukentėjusiajam L. J. nusikalstama veika padarytą turtinę žalą - 1 700 Lt (vieną tūkstantį septynis šimtus litų) per 9 mėnesius nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis 2011 m. rugsėjo 1 d. apie 15 val., šalia viaduko, esančio (duomenys neskelbtini), jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, panaudodamas fizinį smurtą tyčia, ne mažiau vieną kartą, trenkė ranka nukentėjusiajam L. J. į veidą bei kitas kūno vietas, tokiu būdu atimdamas galimybę nukentėjusiajam L. J. priešintis, o pastarajam nuo smūgių parkritus ant žemės nuplėšė nuo kaklo auksinę grandinėlę, kurios vertė 1400 Lt, bei ištraukė iš kelnių kišenės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung C3510“, kurio vertė 300 Lt, tokiu būdu pagrobė nukentėjusiajam L. J. priklausantį turtą, kurio vertė 1700 Lt.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą atmesti.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Daivos Brudnienės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Prokurorė teigia, jog A. K. netinkamai pritaikius baudžiamojo kodekso nuostatas neteisingai paskirta bausmė. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, sutinka su prokurorės skundo argumentu ir konstatuoja, jog bausmė nuteistajam iš tiesų skirta neteisingai.

Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat, įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Taigi, bendrasis principas skiriant bausmę yra tai, kad skiriama būtent sankcijoje numatyta bausmės rūšis, parenkant jos dydį sankcijoje nurodytose ribose. Ir tik išskirtiniais, išimtinais atvejais, esant tam tikroms, įstatyme numatytoms aplinkybėms, ar tada kai sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas akivaizdžiai pažeistų teisingumo principą, gali būti skiriama švelnesnė bausmė, nei numatyta sankcijoje ar mažesnis jos dydis. Bet kuriuo atveju, toks teismo sprendimas turi būt motyvuotas. Pažymėtina, jog teismas skyrė švelnesnę nei sankcijoje numatytą bausmę visiškai nemotyvuodamas šio sprendimo, nenurodydamas jokių argumentų, kokios aplinkybės leidžia nukrypti nuo bendrosios taisyklės, ar kodėl sankcijoje numatytoji bausmė būtų aiškiai neteisinga ir neproporcinga poveikio priemonė. Teismas skirdamas tokią bausmę tik nurodė jog atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis teisiamas ne pirmą kartą, neišnykus teistumui padarė naują nusikalstamą veiką – tyčinį apysunkį nusikaltimą, žalos neatlygino, mokosi. Tačiau šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja labiau neigiamai, nei teigiamai ir jokiu būdu nerodo jo ar jo padarytos veikos mažesnio pavojingumo. Dar daugiau, nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, kurias nurodė teismas, vertintinos kaip pagrindžiančios kaip tik griežtesnės bausmė skyrimą (BK 56 str. )

Teismų praktikoje formuojasi nuostata, kad pagal LR BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra tik išimtinės aplinkybės ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę pagal LR BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms aplinkybėms. Viena iš būtinų sąlygų LR BK 62 straipsnio pagrindu skirti švelnesnę bausmę yra - kaltininko atvykimas ir pranešimas apie padarytą nusikalstamą veiką. Tokia aplinkybė byloje pagrįstai nenustatyta, be to, nenustatyta ir kitų LR BK 62 str. 2 d. 1-6 p. numatytų sąlygų taikyti švelnesnę nei įstatymas numato bausmę, todėl nėra pagrindo skirti švelnesnę bausmės rūšį. Skirti švelnesnę bausmę pagal LR BK 54 str. 3 d. taip pat nėra pagrindo, nes nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurios ypatingai teigiami charakterizuotų nuteistąjį ar mažintų jo veikos pavojingumą, kad būtų galima teigti, jog sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas bei prieštarautų teisingumo principui.

Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog apylinkės teismas skirdamas A. K. bausmę netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies normas, reglamentuojančias bausmių skyrimą (BK 54 str.), todėl A. K. skyrė neteisingą bausmę. Dėl šių aplinkybių nuosprendis keistinas, A. K. skiriant naują bausmę.

Parenkant A. K. bausmę iš sankcijoje numatytų (arešto ir laisvės atėmimo) atsižvelgiama į tai, kad padarytas pavojingas, tyčinis apysunkis nusikaltimas, kuriuo pasikėsinta ne tik į svetimą turtą, tačiau ir į sveikatą, panaudotas fizinis smurtas, siekiant pagrobti turtą. A. K. tai ne pirmas teistumas ir ne pirmas jo padarytas nusikaltimas. Šią veiką A. K. padarė neišnykus ir nepanaikinus ankstesnio teistumo, praėjus vos porai mėnesių po to, kai baigėsi lygtinio paleidimo terminas. Pažymėtina, jog A. K. anksčiau yra padaręs keturis taip pat tyčinius nusikaltimus, tame tarpe ir plėšimus. Jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai bausmės tikslų neužtikrino, nuteistojo požiūrio nepakeitė, jis nesilaikė teismo jam skirtų įpareigojimų ir buvo pasiųstas atlikti skirtą bausmę. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta. Įvertinus veikos pavojingumą, nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, vadovaujantis BK 56 straipsnio 1 dalies nuostatomis, A. K. skirtina laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, įvertinus veikos pavojingumo laipsnį (panaudotas fizinis smurtas suduodant ranka, tačiau nesinaudojant kitomis priemonėmis, kas rodo mažesnį pavojingumą), nuteistojo pavojingumą (nusikalto neišnykus ankstesniam teistumui, yra teistas už analogiškas veikas, tačiau anksčiau A. K. nusikalto būdamas nepilnamečiu, paskutinė veika padaryta 2008 m.), A. K. skirtina mažesnė nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmė.

Teisėjų kolegijos manymu, šiuo atveju net ir įvertinus tai, kad A. K. anksčiau padaręs ne vieną nusikalstamą veiką, nusikalto neišnykus teistumui, byloje yra pagrindas bausmės vykdymą A. K. atidėti.

Kaip jau minėta, skiriant bausmę, pirmiausia atsižvelgiama į bausmės tikslus – asmens nubaudimą, individualią bei bendrąją prevenciją, teisingumo principo užtikrinimą. Pažymėtina, jog visi šie tikslai lygiaverčiai, todėl baudžiant asmenį svarbu parinkti tokią bausmę ar poveikio priemonę, kuri ne tik sukeltų neigiamas pasekmes pačiam nuteistajam, pateisintų nukentėjusiojo lūkesčius dėl atpildo už jo skriaudą, tačiau kartu skatintų, pastūmėtų asmenį taisytis, keisti savo elgesį taip, kad jis nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų. Todėl parenkant tinkamiausią priemonę svarbu visapusiškai įvertinti nuteistojo asmenybę, jo elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo.

A. K. atitinka formalias BK 75 str. 1 d. numatytas sąlygas – jis nuteistas už tyčinį apysunkį nusikaltimą ir skirta mažesnė nei 4 metų laisvės atėmimo bausmė.

Teisėjų kolegijos manymu, šiuo atveju taip pat yra ir materialusis pagrindas BK 75 straipsnio taikymui, nes byloje esantys duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realus bausmės atlikimo, atidedant bausmės vykdymą bei skiriant nuteistajam įpareigojimus. Nors A. K. anksčiau teistas, tačiau būtina atsižvelgti į ta, kad visus ankstesnius nusikaltimus A. K. padarė būdamas nepilnamečiu 2007-2008 metais, tai yra būdams vos 15-16 m. amžiaus. Tam įtakos galėjo turėti ir tėvų priežiūros bei globos stoka. Kaip matyti iš teismui pateikto sprendimo, nuteistojo motinai motinos valdžia apribota dar 2003 metais (t. 2, b. l. 45), tėvas nežinomas. Šiuo metu, kaip matyti iš teismui pateiktų dokumentų, A. K. mokosi Kauno suaugusiųjų mokymo centre ketvirtojoje gimnazijos klasėje. Mokykloje charakterizuojamas tik teigiamai. Nurodyta, jog mokinys motyvuotas, siekia žinių, pamokas lanko reguliariai, iš kitų išsiskiria dėmesingumu, kultūringumu, ypatingu noru siekti žinių. Su mokytojais A. K. nekonfliktuoja, pareigingai atlieka užduotis, laiku atsiskaito įskaitinius darbus. Be to, A. K. užsiima individualia veikla – statybų darbais (t. 2 , b. l. 47) , deda visokeriopas pastangas atlyginti žalą – per 2 kartus atlygino nukentėjusiajam 400 Lt (t. 2, b. l. 43-44). Taigi, nors A. K. anksčiau ir teistas, jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai, kolegijos manymu, negali turėti lemiamos reikšmės sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo, ypač įvertinus tuometinį jo amžių bei auklėjimo ir gyvenimo sąlygas. Šiuo metu A. K. jau pilnametis, tiek veikos padarymo metu, tiek ir dabar mokosi, stengiasi dirbti ir atlyginti žalą, mokymo įstaigoje charakterizuojamas teigiamai, atlygino dalį žalos ir tai leidžia pagrįstai manyti, jog nuteistasis suaugo, subrendo, išaugo paauglystę, suvokia savo veikos neteisėtumą ir stengsis keisti savo elgesį, gyventi pagal visuotinai priimtinas taisykles. Šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, paskirtos bausmės vykdymą atidedant bei skiriant įpareigojimą tęsti mokslą, per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti likusią turtinę žalą- 1 300 Lt ir išdirbti 100 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 27 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 1 p., 2 p.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., kolegija

nusprendž i a:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Daivos Brudnienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio dalį dėl bausmės – laisvės apribojimo A. K. skyrimo pakeisti, A. K. pagal Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį skirti naują bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 67 straipsnio 2 dalimi, įpareigoti A. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti mokslą, o mokslus baigus, įsidarbinti ar užsiregistruoti darbo biržoje; per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam L. J. likusią turtinę žalą – 1 300 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus litų); per 6 mėnesius išdirbti 100 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.