Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Silvijus Balčytis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjų A. B. ir S. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas, J. B.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškime nurodoma, kad (duomeny neskelbtini) mirė jų tėtis A. B.. Pagal įstatymą, jie yra vieninteliai jo pirmos eilės įpėdiniai, daugiau vaikų tėtis neturėjo. Tėčiui mirus, liko jo palikimą sudarantis nekilnojamasis turtas adresu (duomeny neskelbtini), Šiaulių r. Šis turtas buvo įgytas santuokoje su jų mama J. B.. Po tėčio A. B. mirties į notarą dėl palikimo priėmimo jie nesikreipė, tačiau jo palikimą, per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą, priėmė savo aktyviais veiksmais pradėdami faktiškai minėtą turtą valdyti. Po tėčio mirties rūpinosi namu, prižiūri aplinką, atliko smulkius remonto darbus, reikalingus turtui išlaikyti. Padedami A. B. dukros I. V., mokėjo turto išlaikymo mokesčius – I. V. mokesčius už šį turtą sumoka internetu pagal gaunamas elektronines sąskaitas, kadangi jie su broliu to padaryti nemoka. Sumokėtas sumas jai kompensuoja atiduodami pinigus grynais. Šios aplinkybės patvirtina, jog aktyviais veiksmais, faktiniu valdymu priėmė visą po tėčio A. B. mirties atsiradusį palikimą. Tėtis (duomeny neskelbtini) buvo sudaręs ir testamentą, kuriuo visą jam priklausantį turtą ir buvo palikęs pareiškėjams, jo sūnums.

Byla nagrinėtina iš esmės, nedalyvaujant pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims (LR Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 str. 5 d.). Bylos aplinkybės aiškios, prieštaravimų byloje nėra, todėl, siekiant proceso operatyvumo, byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka, atskirai suinteresuotiems asmenims apie jos nagrinėjimą nebepranešant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir pareiškimo nustatyta, kad pareiškėjų tėvas A. B. (duomeny neskelbtini) mirė. Po A. B. mirties liko turtas adresu (duomeny neskelbtini)., Šiaulių r. Mirus tėvui pareiškėjai naudojosi namu ir kitu turtu, rūpinosi jo priežiūra, mokėjo mokesčius. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad A. B. buvo sudaręs testamentą ir savo turtą paliko pareiškėjams lygiomis dalimis, palikimo niekas nėra priėmęs.

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 2 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str. 1 d.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.). Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str.)

Vadovaujantis pareiškėjų pareiškime nurodytomis aplinkybėmis galima daryti išvadą, kad po A. B. mirties pareiškėjai naudojosi turtu, esančiu (duomeny neskelbtini)., Šiaulių r., prižiūrėjo, rūpinosi kaip savu, mokėjo mokesčius. Turtas registruotas A. B. vardu. Suinteresuoti asmenys neprieštaravo pareiškimui. Pareiškėjų pateiktas testamentas patvirtina, kad A. B. po savo mirties turtą paliko sūnums S. B. ir A. B.. Niekas po A. B. mirties dėl jo turto paveldėjimo į notarą nesikreipė. Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, suinteresuotiems asmenims neprieštaraujant bei vadovaujantis nurodytomis teisės normomis teismas sprendžia, kad mirusio sutuoktinio A. B. palikimą A. B. ir S. B. priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėję faktiškai jo turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels teisines pasekmes, kadangi pareiškėjai šiuo pagrindu galės kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo (CK 5.66 str. 1 d.), todėl pareiškėjų reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio kodekso 5.50 str., 5.51 str., Civilinio proceso kodekso 259 – 270 str., 442 – 448 str., teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po tėvo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomeny neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.