- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-03-19
- Bylos Nr.
- 1-117-1082/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24127-2023-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rita Dirkė
- Nukentėjusysis
- V. G.
- Kaltinamasis
- V. Š.
- Advokatai
- Lidija Blinkevičienė, Vytautas Kupcikevičius, Lilija Blinkevičienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, neįgalus, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2019-12-03 Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 281¹ str. 1 d. bauda 34 MGL (1700 Eur) dydžio;
2) 2020-01-28 Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 2 d. laisvės apribojimu 8 mėn., įpareigojant visą laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpį tęsti darbą arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje bei uždraudžiant visą laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpį vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas. Vadovaujantis LR BK 64 str. 3 d., pagal 2020-01-28 Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų baudžiamąjį įsakymą paskirta bausmė subendrinta su 2019-12-03 Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų baudžiamuoju įsakymu, galutinė bausmė- laisvės apribojimas 8 mėn., įpareigojant visą laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpį tęsti darbą arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje bei uždraudžiant visą laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpį vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas ir 34 MGL ( 1700 Eur) dydžio bauda (baudą sumokėjęs, 2020-10-23 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro), teistumas neišnykęs,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. Š. 2023 m. laikotarpiu nuo birželio 23 d. iki birželio 28 d., antroje dienos pusėje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir valandą, gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), naudojo fizinį smurtą šeimos nario – sugyventinės V. G. atžvilgiu: miegamajame kambaryje tyčia spyrė nukentėjusiajai į gaktos sritį, taip mušdamas ir smurtaudamas šeimos narei – sugyventinei V. G. padarė poodinę kraujosruvą gaktos srityje, – nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą.
Taip pat V. Š. 2023 m. birželio 29 d., apie 22.30 val., gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), naudojo fizinį smurtą šeimos nario – sugyventinės V. G. atžvilgiu: miegamajame kambaryje V. G. gulint lovoje, tyčia sugriebė V. G. už kaklo ir jį stipriai spaudė, taip smurtaudamas šeimos narei – sugyventinei V. G. sukėlė fizinį skausmą;
Taip pat V. Š. 2023 m. birželio 30 d., apie 15.30 val., gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), naudojo fizinį smurtą šeimos nario – sugyventinės V. G. atžvilgiu: miegamajame kambaryje tyčia sugriebė V. G. už plaukų, nutempė ją iki išėjimo į lauką durų bei stipriai nukentėjusiąją pastūmė, dėl ko nukentėjusioji pargriuvo ant laiptelių ir susižalojo kairės kojos kelį, taip mušdamas ir smurtaudamas šeimos narei – sugyventinei V. G. padarė odos nubrozdinimą kairio kelio srityje, – nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamasis V. Š. teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų neprisipažino ir parodė, kad V. G. yra buvusi jo sugyventinė. 2023 m. birželio mėnesį jie gyveno kartu, dviese adresu (duomenys neskelbtini). Jie pastoviai vartojo alkoholį. Ji išvesdavo jį iš kelio, jai maža ir maža. Ryte būdavo V. atsikelia ir kapeikas skaičiuoja, kur gaut. Jis vartojo rečiau. Jis nebevartoja alkoholio, kai su ja nebegyvena. Ji būdavo pasigeria ir lekia iš namu, jai reikėdavo kito vyro. Jis išgėręs elgdavosi ramiai. Jie pasipykdavo, parėkdavo, bet jis jos nemušdavo. Seniau jis vieną kartą atkentėjo savo bausmę ir daugiau jos nebelietė. Birželio mėnesį ji ruošėsi iš namų pabėgti, rūbus susidėjo, jis jai pasiūlė pasiimti dar ir iš sekcijos išmetęs ant grindų rūbus atsigulė, o po valandos policija jį pakėlė ir išvežė. Mano, kad V. norėjo jo atsikratyt. Jos keliai buvo ištinę nuo braškių skynimo, jis dar iš kaimo jai antkelius atvežė. Dėl 2023 m. birželio 23 d. inkriminuojamos veikos kaltinamasis teismui parodė, kad tai buvo Joninių diena, todėl ją atsimena. Tą dieną jis nevartojo alkoholio. Atvažiavo V. draugas V. Š., jam-kaltinamajam paskambino tėvai, kad atvažiuot į stotį pasiimt pinigų. Jo tėvai atvažiavo 10-11 val. ryte. V. draugas pasiūlė pavežti. Ji važiavo pas jo tėvus važiavo, nes jis pasitikėjo, nes anksčiau niekad taip nepadarydavo. Ji išvažiavo ir negrįžo 2 paras. Jis skambino V. Š. ir klausė, kodėl neparvežė V., o šis atsakė, kad ji pati nevažiavo atgal namo. Per Jonines jis buvo vienas namuose, tik vakare jis vienas buvo nuėjęs į Jonines, galvojo, gal pamatys V., bet jos nerado ir grįžo greitai. Ant rytojaus jam paskambino draugas ir pasakė: „Eik parsivesk iš baro savo nelaimę“. Jis nuėjęs pamatė ten V. su draugu. V. negrįžo vėl namo. Kai G. po 2 parų grįžo, jis nieko jai nesakė, priėmė, nors ji dar ir tą savo draugą D. atsivedė ir vėl gėrė. Nei tą, nei kitą dieną nebuvo tokio įvykio, kad jis spirtų nukentėjusiajai į gaktos sritį. Ji pati eidama naktį į tualetą ant staliuko griuvo. Tai buvo po Joninių. Jis pats tai matė naktį ir ji pati jam sakė. Staliukas stovi prie lovos, atsistojo ir griuvo, užsigavo pilvą palei bambą. Tai buvo birželio 26-27 d. Užsigavimo žymių jis nematė. Dėl 2023 m. birželio 29 d. inkriminuojamos veikos kaltinamasis teismui parodė, kad jis neatsimena, ką veikė birželio 29 d., bet nebuvo tokios situacijos. Kaklo jis V. nespaudė. Ant kaklo žymių nėra. Jei jis būtų ant krūtinės šokinėjęs, būtų mėlynės, ji būtų jau traumatologiniame. Kai jis vartoja alkoholį, atsimena, ką veiki – atsigula, užmiega. Negalėjo taip būti, kad jis spaudė G. kaklą. Negali pasakyti, ar tądien vartojo alkoholį, ką veikė ir ar buvo vienas. Dėl 2023 m. birželio 30 d. inkriminuojamos veikos kaltinamasis teismui parodė, kad tą dieną nuo ryto V. išėjo, parsinešė degtinės, sidro, jie abu išgėrė, pavalgė pietus, jis susiruošė eiti miegot, o ji pradėjo rūbus krautis, kad bėgti iš namų pas savo draugą D.. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, nes jis nenorėjo, kad ji išeitų. Jis pasiūlė jai pasiimti daugiau ir iš sekcijos išmetė rūbus ant grindų. Ji papyko. Aktyvių veiksmų, siekiant ją sulaikyti, jis nesiėmė, už plaukų neėmė, jos netempė, nestūmė. Jis būdamas apgirtęs atsigulė, o po valandos policija jį pakėlė ir išvežė. Jis jos nestūmė. Tos dienos įvykius jis atsimena gerai. Jie pykosi tol, kol jis išmetė rūbus, nes paskui atsigulė ir jos nebebuvo kambary. Jis nematė, kuriuo momentu ji dingo. Ir prie policijos jis jos nematė. Smurtinių veiksmų jis V. atžvilgiu nesiėmė. Tos dienos išvakarėse konfliktų nebuvo. Nubrozdinimai ant kelių pas V. galėjo atsirasti nuo braškių skynimo. Ne pirmas kartas ji susižaloja. Braškes ji skynė prieš Jonines. Birželio tomis dienomis ji braškiavo.
Ikiteisminio tyrimo metu 2023-07-01 V. Š. parodė, kad kaltės nepripažįsta. Su V. G. gyvena kartu apie 5 metus, tačiau su pertraukomis, nes būna, kad susipyksta ir gyvena tuomet atskirai. Po paskutinio susitaikymo su V. G. gyvena apie pusantrų metų kartu. Jis su V. G. yra šeima, t. y. sugyventiniai, gyvena adresu (duomenys neskelbtini), tai nuomojamas namas. Už namo nuomą moka jis vienas, tik tiek, kad namo nuomos sutartis yra pasirašyta V. G.. V. G. turi kitą vyrą gal apie mėnesį laiko. 2023-06-30 V. G. nupirko alkoholio- 2 butelius (po 1 litrą talpos, 6 laipsnių stiprumo, pavadinimas "Tėviškės"), sidro (2 butelius, po vieną litrą talpos) ir butelį degtinės (0,5 litro talpos). Gal nuo 12 valandos abu su V. G. buvo dviese namuose ir pradėjo abu vartoti alkoholį, kurį nupirko V. G.. Kai abu su V. G. jau buvo apgirtę, pradėjo pyktis, tarp jų su V. G. kilo žodinis konfliktas dėl V. G. neištikimybės. Jis V. G. nelietė, jos nemušė ir už plaukų netampė, netempė už plaukų link namų išėjimo durų ir nestūmė nuo laiptų, kurie yra prie namo durų. Konflikto metu tik paėmė V. G. rūbus, kurie buvo miegamojo kambario sekcijoje, ir tuos rūbus išmetė ant grindų. Kai išmetė iš spintos V. G. rūbus ant grindų, pasakė "už namo nuomą pinigų nemoki, tai eik ir gyvenk pas tą D.". Išmėtęs rūbus, atsigulė ir užmigo. Gali būti, kad kai užmigo, V. G. dar gėrė toliau. Pajuto, kad jį žadina, atsibudęs, pamatė, kad jį žadina policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai turėjo matyti miegamajame išmėtytus rūbus. Kai nuėjo miegoti, tai ant V. G. veido ir kitų kūno vietų nematė jokių sužalojimų. V. G., kai būna girta, tai griuvinėja, ir tikrai būna, kad užsigauna, taip buvo ne vieną kartą. Niekada nėra mušęs ar kaip kitaip fiziškai smurtavęs prieš V. G.. Jau ne pirmas kartas, kai V. G. jį apšmeižia, sakydama, kad jis muša ją (V. G.). <...> (1 t., b. l. 161-164).
Ikiteisminio tyrimo metu 2023-12-06 V. Š. parodė, kad jis kaltu neprisipažįsta. Jis turėjo sugyventinę V. G., kartu vedė bendrą šeimos ūkį, tačiau nuo 2023-06-30 su ja nebegyvena, nebendrauja, nes jam yra skirta kardomoji priemonė- gyvenimas skyriumi. Jokio smurto prieš V. G. 2023-06-23, apie 17.30 val., nenaudojo, ką tiksliai tą dieną veikė, neatsimena. Taip pat jokio smurto nenaudojo prieš V. G. ir 2023-06-29, apie 22.30 val., ką tiksliai tą dieną veikė, nepamena, bet tikrai nesmurtavo. Dėl 2023-06-30, apie 15.30 val., smurto jau buvau apklaustas 2023-07-01, duotus parodymus prisimena, prašo jai vadovautis, jie yra teisingi, nori pabrėžti, kad ir tada jokio smurto prieš V. G. nenaudojo. Iš kur pas V. G. atsirado sužalojimai, nežino, gal pati girta kur nugriuvo ar užsigavo (1 t., b. l. 171-174).
Nukentėjusioji V. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji su kaltinamuoju kartu gyveno 7-8 metus iki 2023 m. birželio 30 d. Visi tie metai buvo su smurtu, jis smurtavo labai dažnai. Ji atleisdavo jam ir vaikščiodavo visa mėlyna, be miego, dirbdavo, o jis gulėdavo. Jis išgerdavo 3 „čierkas“ ir prasideda. Jam visada atrodydavo, kad jai kažkokie kavalieriai skambindavo. Birželio mėnesį ji braškiavo. Iki birželio mėnesio ji dirbo duonos kombinate ir pieno kombinate. Birželį ji dar lankė reabilitaciją, nes jis jai pirštą buvo išsukiojęs, jai operaciją darė, jos pirštas dar neatsistatė. Ji su kaltinamuoju pavartodavo alkoholio. Kasdien gerti negalėdavo, nes jai ir darbas, ir reabilitacija. Jie alkoholį vartodavo savaitgaliais. Vasarą ateidavo jo draugai, išgerdavo alaus. Kai ji grįždavo iš braškių, jie jau būdavo alaus pripirkę. Vos tik draugai išeidavo, prasidėdavo muštynės.
Dėl 2023 m. birželio 23 d. įvykio nukentėjusioji parodė, kad tą visą dieną ji dirbo, po ko jai grįžus iš braškių namo, ji pakvietė V. eiti į Joninių šventę, bet jis nenorėjo. Jie abu pavakarieniavo, kartu vartojo alkoholio, bet nedaug. Tada jai paskambino jos mama, pasakė, kai jai labai negerai, todėl ji išsikvietė taksi ir nuvažiavo pas mamą, buvo jau vakaras, bet dar šviesu. Mama pasiūlė pasilikti pas ją. Jis skambinėjo, rėkavo. V. Š. ji paliko išprotėjusį, rėkiantį. Jis girdėjo, kad ji su mama šnekėjosi. Prieš išvažiuojant V. Š. iš kojos spyrė jai vieną kartą į gaktos sritį ir paskui atsiklaupęs smaugė. Nuo spyrio ji parkrito, nuskrido iš miegamojo į virtuvę ir tada ten jis apsižergė ir smaugė abiem rankom. Tai buvo, kai ji ruošėsi išvažiuoti. Jai skaudėjo ir nuo spyrio, ir nuo smaugimo. Jis labai dažnai ją smaugdavo. Ji įsitikinusi, kad ir birželio 23 d. smaugė. Dėl šio įvykio ji nekvietė policijos, nes jai gėda ir policijos, ir kaimynų. Jai pavyko išeiti iš namų ir nuvažiuoti pas mamą. Ji mamai nerodė visų tų mėlynių, kad nenervuot. Ant rytojaus ryto iš mamos ji išvažiavo tiesiai į braškes. Darbe apie spyrį ji niekam nesakė. Per pietus paskambino jo mama, sako: „V., grįžk namo, jis tavęs nebetrankys“. Ji parvažiavo namo birželio 24 d., jis vėl girtas gulėjo, atskėlė, kaip puolė ant jos: „Kur tu buvai?“ Prieš jai išvažiuojant pas mamą ji nevažiavo tą dieną į stotį paimti pinigų ir V. Š. nebuvo atvažiavęs. Mėlynes ji rodė savo draugei G. M., kuriai pasakojo apie spyrį į gaktą. Poodinė kraujosrūva jai nustatyta po kaltinamojo spyrio. Nebuvo situacijos, kad ji atsitrenktų į staliuką. V. Š. tėvai remdavo stabiliai po 250 eurų kas mėnesį, kai gaudavo pensiją. Tų pinigų ir jie nuvažiuodavo į kaimą, ir tėvai atvažiuodavo į stotį. Ji vieną kartą yra paėmusi iš Š. tėvų pinigus, kai Š. buvo labai negera, bet tai buvo ne per Jonines, tik neatsimena, kada. Kai tyrėja apklausinėjo, aplinkybes ji nurodė skirtingas, nes buvo išsigandusi. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, jiems sakė visą tiesą, gal ko nedasakė iš tos baimės. Ji rodė pareigūnams, kur spyrė. Neatsimena, ar pasakė, kada spyrė. V. Š. spardė beveik kiekvieną dieną ir už plaukų tampydavo. Jeigu ji sakė policijos pareigūnams, kad spyrė užvakar, vadinasi taip ir buvo, viskas teisybė, dabar nebepamena tų dienų. Ne vieną kartą spyrė. Ji nežino, nuo kurios dienos konkrečiai atsirado mėlynė. Pirmą kartą ją apklausinėjo policija tą pačią dieną, kai atvažiavo, kai yra tas įrašas. Tam policininkui ji sakė tiesą, parodė jam, kad spyrė į gaktos sritį. Tuo metu mėlynių dar pati nematė. Jeigu jos parodymuose parašyta, kad apie 16 val. jie su Š. girtavo, tai gal 23 d. ji nėjo braškių, gal buvo išeiginė. Braškes ji skina pas Z., (duomenys neskelbtini). Kartais braškes skina su antkeliais, nes skinant braškes eini keliais, kad keliai neskaudėtų, žymių nuo jų nelieka, keliai netinsta, nes iš vidaus porolonas.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl 2023 m. birželio 29 d.ir 30 d. įvykių nukentėjusioji parodė, kad birželio 30 d. jai buvo paskutinė reabilitacijos dėl piršto diena. Š. buvo labai negera, todėl grįždama nupirko sidro, alaus ir degtinės. Viskas buvo gerai, jis 2-3 „čerkutes“ išgėrė ir vienu metu jam užėjo. Ji dėjosi drabužius rytdienai į darbą, jis griebė už tos tašės, jai – už plaukų ir metė ją per duris nuo laiptelių, tašę išmetė ir paskui pradėjo iš sekcijos jos rūbus mėtyt, sako: „Čiuožk iš čia“. Dėl to jai kelis visas kruvinas buvo. Birželio 29 d. vyko taip, kaip parašė, dabar ji neatsimena. Teismui pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu V. G. 2023-06-30 duotus parodymus dėl birželio 29 d., nukentėjusioji juos patvirtino kaip teisingus ir papildomai parodė, kad tądien ji policijos nekvietė, nes jai gėda, kaimynai visi išlenda, kai pamato policijos mašiną. Š. buvo išgėręs. Konfliktas įvyko iš pavydo. Jam visada atrodo, kad ji jam neištikima. Po šio įvykio, kai laikė užspaudęs kaklą, ji niekam neskambino pasisakyti. Birželio 30 d. ji dėjosi drabužius į darbą, jis įbėgo parūkęs, pradėjo rėkt, kad į Palangą susiruošė. Į kokią Palangą, jeigu ji 6 val. jau braškėse būna? Tai vyko dienos metu, kai ji grįžo iš reabilitacijos. Buvo karšta diena, jie išgėrė šalto sidro, pietus pasidarė, skalbinius išsiskalbė. Ji nežino, kiek pati išgėrė, gal sidro porą, gal „čerkutę“ degtinės. Š. būklė buvo normali. Jam pykčio priepuoliai užeina iš niekur nieko. Jis įbėgo, griebė už jos tašės, metė per duris, ją už pakarpos, už plaukų kasos paėmė, nutempė ir iš kojos išspyrė ir iš sekcijos padėjo jos rūbus mėtyt lauke. Tempdamas jis ją spardė su kojomis ir į galvą iš kumščių davė. Ten yra du laipteliai ir cementas. Kaip jis ją pastūmė, ji griuvo nuo laiptelių, susižalojo kelį, buvo su šortais, kraujas pradėjo bėgti. Jai tuo metu skaudėjo. Nežino, kodėl ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, kad Š. atliko ir kitus veiksmus. Kas surašyta, viskas gerai surašyta, dabar ji nebeatsimena. Prašo remtis parodymais, kuriuos ji nurodė policijai. Kai policija atvyko, ji buvo smarkiai apgirtusi. Būdama tokio girtumo, viską tiksliai atsimena. Jeigu kasdien išgėrinėji, tai užtat tų promilių tiek ir yra. Ne visai kasdien išgėrinėja, bet dažnai. Kai ji skindavo braškes, buvo žymimos jos darbo dienos, valandos, braškių svoris. Ji dirbo visas dienas. Jeigu reabilitacija būdavo paskirta ryte, tai tą dieną neidavo į darbą. Ji neatsimena, ar dirbo per Jonines. Viskas, ką ji rašė, yra teisybė. D. yra buvęs jos draugas. Tuo metu ji neišgėrinėjo su D.. Ji išgėrusi negriuvinėja, promilės jai netrukdo stovėti ant kojų. Tikslesnės aplinkybės jos nurodytos ikiteisminio tyrimo metu. 2023 m. birželio mėnesį D. nesmurtavo prieš ją, ji su juo nesimato. Jei dieną būdavo procedūros, grįžus namo ji persirengdavo ir iš karto bėgdavo į (duomenys neskelbtini. Jeigu procedūros būdavo ryte, iš vakaro nueidavo į tą kabinetą, susikeisdavo, kad būtų vakare. Birželio 23 d. ji buvo darbe ir vakare ėjo į procedūras, nors lape nurodytos rytinės valandos. Ji dirbdavo visas dienas nuo ryto iki vakaro, tik keletą sykių dirbo iki pietų. Galimai birželio 23 d. dirbo iki pietų, t. y. iki 1 val., bet į procedūras vis tiek eidavo vakare, nei vienos procedūros ji nepraleido. Dabar nepamena, ar vakare ėjo į procedūras, ar konfliktavo su Š.. Teismui pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu V. G. 2023-07-31 duotus parodymus dėl 2023 m. birželio 23 d., nukentėjusioji V. G. parodė, kad teisingai tada nurodė, kad ji dirbo iki 1 val., po darbo ėjo namo persirengti, tada ėjo į procedūras ir po to ėjo į parduotuvę pirkti degtinės. Nežino, kodėl ikiteisminio tyrimo metu nepasakė apie skambutį mamai. Peržiūrėjus Body Cam vaizdo įrašus nukentėjusioji parodė, kad V. Š. mušė ją į galvą, kur ji rodė policijos pareigūnams. Ji nėra patyrusi smurto nuo kitų asmenų, tik anksčiau buvęs draugas buvo griebęs jai už rankos, ant rankos mėlynė buvo. Vaizdo įraše ji pasakė, kad į pilvą spyrė užvakar, nes V. Š. spardė ją pastoviai. Kaip ji parašė pareiškime, taip ir buvo. Visur ji teisybę sako. Teisingiausiai yra vaizdo įraše. Pareiškime nurodė kitaip, nes tų dienų nebesuskaičiavo. Reiškia, spyris į gaktos sritį buvo užvakar, ne birželio 23 d., dėl valandų dabar nebeatsimena. Aplinkybės dėl to, kad spyris buvo miegamajame, lieka tos pačios. Ji savaitės eigoje iki birželio 30 d. gavo spyrį į gaktos sritį. Neatsimena, kas buvo Joninių išvakarėse. Pasakodama apie Jonines, ji susimaišė. Savo pareikštą civilinį ieškinį ji palaiko. V. Š. jai sugadino sveikatą ir šie trys atvejai. Ieškinio dydį ji nurodė atsižvelgiant į tai, kad ji tiek metų dirbo, o jis gulėjo. Po šių įvykių psichologo ji nelankė.
Ikiteisminio tyrimo metu 2023-06-30 nukentėjusioji V. G. parodė, kad ji gyvena su V. Š. apie 7 metus. Pradžioje gyveno adresu (duomenys neskelbtini), o po to persikėlė į (duomenys neskelbtini), kadangi ten išsinuomavo namo dalį, oficiali nuomos sutartis sudaryta jos vardu. 2023-06-30, apie 15.30 val., V. Š. namuose vartojo alkoholinius gėrimus ir iš niekur nieko pasidarė agresyvus, pradėjo ją plūsti necenzūriniais žodžiais, tokiais, kaip „prostitutka“. Ji gamino maistą virtuvėje ir pamatė, kaip V. Š. miegamojo kambaryje pradėjo mėtyti visus drabužius iš spintos, rėkdamas jai „valkata, pizdink tu iš čia“. Ji atėjo į miegamąjį kambarį pasiimti rankinės, nes norėjo išeiti iš namų, ir tuo metu jis ją viena ranka suėmė stipriai už plaukų ir tempė ją iš miegamojo, pro virtuvės kambarį link išėjimo iš namo durų. Kai pritempė ją, laikydamas už plaukų, prie durų, stipriai ją pastūmė nuo laiptelių, kurie yra prie namo išėjimo durų ir ji griuvo nuo laiptelių, griūdama susižeidė kairės kojos kelį. Tokiais savo veiksmais V. Š. sukėlė jai fizinį skausmą. Kai ji gulėjo nugriuvusi, V. Š. uždarė namų duris ir užsirakino, kad ji negalėtų įeiti. V. Š. po kurio laiko atrakino namų duris ir pradėjo mėtyti drabužius pro duris, rėkdamas „dink iš akių, užmušiu“. Kodėl V. Š. tapo toks agresyvus, ji nežino, mano dėl to, kad buvo padauginęs alkoholio. Ji bijo V. Š., kadangi jis jai grasina žodžiais „užkasiu, paskersiu, užmušiu“, minėjo, kad nebijo kalėjimo. V. Š. ne pirmą kartą smurtauja pieš ją. 2023-06-29, apie 22.30 val., ji su V. Š. gulėjo lovoje, namuose minėtu adresu, jis buvo neblaivus ir pradėjo ją vadinti „prostitutka“, suėmė ją už kaklo dešine ranka ir pradėjo smaugti, taip sukėlė jai fizinį skausmą. 2023-06-23, apie 17.30 val., ji su V. Š. buvo namų kieme ir ji pasiūlė V. Š. eiti į Joninių šventę, kuri vyko (duomenys neskelbtini), bet V. Š. vėl supyko ant jos iš niekur nieko, pradėjo sakyti „ką čia nusišneki?“ ir spyrė jai dešine koja į pilvo apačią, šiai dienai matosi mėlynė. V. Š. jai ir tada sukėlė fizinį skausmą. Jai sunku prisiminti kokiomis datomis ir kaip tiksliai V. Š. prieš ją smurtavo, bet jis prieš ją smurtauja kiekvieną dieną – tranko kumščiais į smilkinius, spardo kojomis į pilvo sritį, užlipa ant jos ir šokinėja jai ant šonkaulių. Jo smurtavimo prieš ją priežastis – pavydas, pyktis, alkoholizmas. Ji jo blaivaus nebijo, nes kai jis blaivus, su juo problemų nėra. Ji pageidauja, kad V. Š. gyventų skyrium nuo jos. Civilinio ieškinio nereikš (1 t., b. l. 57-60).
Ikiteisminio tyrimo metu 2023-07-31 nukentėjusioji V. G. parodė, kad pirminėje apklausoje nurodė ir apie patirtą smurtą 2023-06-23. Tuomet, apie 16.00 val., buvo su sugyventiniu V. namuose, kartu vartojo alkoholį, apie 17.30 val. išėjo į kiemą, ji pasiūlė eiti į Joninių šventę, iš karto šis lyg ir sutiko, tuomet ji nuėjo į namus pasiimti daiktų, sugyventinis V. atėjo iš paskos. Ji stovėjo miegamajame kambaryje, kai pamatė, kad sugyventinis V. eina link jos piktai, agresyviai nusiteikęs, ir dešine koja įspyrė jai į pilvo apačią, gaktą, ji juto didelį fizinį skausmą, net susirietė iš skausmo, toje vietoje atsirado didelė kraujosruva. Toje vietoje iki dabar jaučia skausmą. Pirminėje apklausoje tyrėja užrašė, kad smurtas vyko kieme, tačiau, gal būt tyrėja jos nesuprato, ar ji neaiškiai pasakė, nes kieme su sugyventiniu kalbėjo apie tai, kad eiti į šventę, o smurtą patyrė jau miegamajame kambaryje, kaip ir nurodo šioje apklausoje. Policijos pareigūnų nekvietė, nes buvo gėda dėl to spyrio į gaktą. Pas gydytojus ji dėl šių smurtų nesikreipė, tik buvo nuvykusi pas teismo med. ekspertus, kur ją apžiūrėjo. Po paskutinio smurto ji su V. Š. nebegyvena ir nebeplanuoja su juo gyventi. Civilinio ieškinio nereikš, nes V. Š. neturi ir taip pinigų pragyvenimui, jai jo vis vien truputį gaila, nes visgi kartu pragyveno septynerius metus.
Ji pirminėje apklausoje nurodė ir apie patirtą smurtą 2023-06-29. 2023-06-29, apie 22.30 val., buvo su sugyventiniu namuose, miegamajame kambaryje, abu jau gulėjo lovoje, sugyventinis V. buvo stipriai neblaivus, o ji irgi buvo truputį išgėrusi alkoholio. Sugyventinis V. pradėjo jai reikšti priekaištus, kad ji veda netinkamą gyvenimo būdą, turi daug vyrų, vadino "prostitute" ir staiga, jai gulint lovoje, dešinės rankos pirštais sugriebė ją už kaklo ir pradėjo spausti, spaudė gal kokių 30 sekundžių, ji juto stiprų fizinį skausmą, jai truko oro, ji bandė judėti, kad ištrūkti iš sugyventinio pirštų, nes šio rankos didelės, jis gana stiprus vyras. Ištrūkusi iš sugyventinio rankos, nuėjo į virtuvę, atsigėrė vandens, nes ją dusino, ar tai nuo patirto šoko, ar nuo suspaudimo, po to pastebėjo, kad yra užkimusi, matė sau ant kaklo paraudimo žymes. Neskambino 112, nes žinojo, kad atvykę policijos pareigūnai V. Š. išveš į areštinę, o jai jo buvo gaila, be to ir gėda pasakoti apie smurtą.
Po paskutinio smurto 2023-06-30 ji su V. Š. nebegyvena, jokių ryšių su juo nepalaiko. Jie vedė bendrą šeimos ūkį, gyveno adresu (duomenys neskelbtini), namo dalį nuomojo ji. 2023-06-30, apie 15.30 val., ji su sugyventiniu V. namuose vartojo alkoholinius gėrimus, gėrimų nupirko ji, po to nuėjo daryti valgyti, o V., pamatęs jos sudėtus drabužius į rankinę, pradėjo šaukti ant jos, kodėl ji sudėjo rūbus į rankinę ir juos išmetė ant grindų, kai kuriuos jų išmetė į kiemą. Ji buvo miegamajame, kai V. suėmė jai už plaukų ties pakaušiu ir ją už plaukų tempė per visą kambarį, kol nutempė iki pat lauko išėjimo durų, visą tą laiką ji juto fizinį skausmą, nes pakaušį labai skaudėjo, jis buvo stipriai suėmęs rankos pirštais, pakaušį skaudėjo dar ir sekančią dieną. Kai V. ją pritempė prie lauko durų, jas atidarė, ir stipriai ją pastūmė, tebelaikydamas ranka už plaukų, nuo to stūmimo ji pargriuvo ant laiptelių ir užsigavo kairės kojos kelį, juto fizinį skausmą, jai pradėjo bėgti kraujas iš kelio, nusibrozdino, nes laiptai cementiniai. Po to V. Š. jai keletą kartų pasakė, kad "dink iš akių užmušiu", "užkasiu", "papjausiu", "užmušiu", taip sakydamas jokio peilio neturėjo, tiesiog šaukė ant jos, ji buvo išsigandusi, nors jis jos tuomet ir nepuolė, bet ji tai vertina kaip realų grasinimą savo sveikatai ir gyvybei, nes smurtą ji patirdavo nuolat, tik jau nežino nei datų, nei laiko, neatrenka, kada tai buvo, dėl kažkurio smurto ji yra ir rašiusi pareiškimą, o pasakoti nori, apie tris dienas patirtą smurtą, kuris buvo neseniai ir kurį ji gerai atsimena. Nežino, kodėl ji po patirto smurto 2023-06-23, 2023-06-29 nekvietė policijos pareigūnų, net negali to paaiškinti, o 2023-06-30, kai sugyventinis išmetė ją iš pačios nuomojamo būsto, paskambino į 112 ir paprašė policijos pareigūnų pagalbos. Paskambinusi, operatorei pasakė, kad nori, jog sugyventinis būtų paauklėtas, nes manė, jog policijos pareigūnai atvykę su juo pasikalbės, jį paauklės ir jis kuriam laikui nurims. Nors ji 2023-06-30 ir buvo pavartojusi alkoholio, tačiau viską gerai atsimena ir smulkiai papasakojo 2023-06-30 patirto smurto aplinkybes. Vėliau ji apie šį įvykį papasakojo savo pažįstamai G. M. (1 t., b. l. 61-64).
Ikiteisminio tyrimo metu 2023-11-07 nukentėjusioji V. G. parodė, kad ji 2023-06-30 paskambino 112 į bendrąjį pagalbos centrą ir paprašė policijos pareigūnų pagalbos, pamena, kad sakė, jog nori, kad atvykę policijos pareigūnai sugyventinį V. Š. paauklėtų, pasikalbėtų, taip pat nurodė, kad šis prieš ją smurtavo, pasakė, kad sugyventinis mušė ranka, o tiksliau aplinkybių neaiškino. Sugyventinis V. Š. 2023-06-30, apie 15.30 val., tempė ją, suėmęs už plaukų per visą kambarį, juto fizinį skausmą, iki pat lauko išėjimo durų, po ko ją pastūmė, ji pargriuvo ant laiptelių ir susižalojo kelį, tačiau apie tai ji jau davė parodymus. Po skambučio į bendrąjį pagalbos centrą greitai atvyko policijos pareigūnai, atvykusiems pareigūnams paaiškino smulkiai apie įvykį, nurodė, kad jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Bendrojo pagalbos centro operatorei pasakė, kad nori, jog sugyventinį paauklėtų, todėl, kad šis buvo pavartojęs per daug alkoholio, buvo labai agresyvus, smurtavo, vartojo jos atžvilgiu necenzūrinius žodžius. Sakydama, jog nori, kad pareigūnai sugyventinį paauklėtų, manė, kad atvykę policijos pareigūnai jį sudrausmins, pasikalbės, kad negalima smurtauti ir jis daugiau nesmurtaus prieš ją, nurims, tačiau ir atvykus policijos pareigūnams sugyventinis elgėsi agresyviai, iššaukiančiai, policijos pareigūnai jį sulaikė ir išsivežė į areštinę. Po to paskutinio 2023-06-30 įvykio su V. Š. nebendrauja, jokio ryšio nepalaiko, jis kardomosios priemonės-gyvenimo skyrium laikosi (1 t., b. l. 65-68).
V. Š. atsisakė duoti parodymus akistatos su nukentėjusiąja V. G. metu (1 t., b. l. 69-72).
Liudytoja G. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad V. G. yra jos draugė daugiau nei 10 metų, o jos santykiai su V. Š. buvo draugiški, asmeniškai nėra turėjusi konfliktų su juo. Jai yra žinoma, kad jis kėlė rankas prieš V., kuri jai skambindavo per „Messenger“, dejuodavosi, kad V. kelia ranką prieš šią, puldinėja, šaukia, rėkia, necenzūriniais žodžiais vadina. V. yra linkusi paatvirauti, būna, kad išgeria, bet negali pasakyti, kaip dažnai. Kai V. blaivi, elgiasi normaliai, kai neblaivi - biškį parėkauja. Kai kartą ji buvo atvažiavusi pas juos į svečius, jis puolė ant V. ir žodžiais, ir veiksmais. Tai buvo anksčiau negu birželio mėnesį. Liudytoja ne vieną kartą yra mačiusi jį neblaivų ir besielgiantį neadekvačiai – puola, kabinėjasi prie V.. V. yra pasakojusi, kad jis, būdamas girtas, nesuvokia, ką daro, V. žodį ne taip pasako ir jis puola šią mušt. Birželio mėnesį jis irgi puolė V.. Datos tiksliai negali pasakyt. Tada V. jai paskambino, paprašė atvažiuot, V. verkė, pergyveno. Visas V. kūnas buvo sumuštas. V. rodė jai apačią prie gaktos srities, ten buvo didžiulė mėlynė. Dar iš nugaros buvo. V. stipriai sumušta buvo. V. jai nesakė, kurią konkrečiai dieną, per kiek kartų V. ją šitaip sumušė ir kaip tas vyko. Mėlynės buvo šviežios, mano, kad gal 2-4 dienų senumo. Rankos buvo sumuštos. Smaugimo žymės buvo, bet gal iš anksčiau, gal ji maišosi. Paties įvykio ji nematė. Prieš liepos 1 ar 2 d. su V. liudytoja buvo susitikusi prieš savaitę ar dvi. Per tą laiką, iki susitikimo liepos pradžioje V. nesiskundė, kad yra sumušta ir tos mėlynės nerodė. Teismui pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, G. M. juos patvirtino kaip teisingus ir papildomai parodė, kad pas V. buvo pilvo apačioje, žemiau bambos didelė mėlynė per visą pilvą, mėlynė buvo mėlyna, vyšninė. Kai ji atvažiuodavo pas V. Š. visą laiką matydavo neblaivų, o V. – ne visą laiką išgėrusią. Ji nežino, ar V., gyvendama su Š., palaikė artimus santykius su kitais vyrais. V. yra smurtautojas. V. psichologinė būsena yra sunki. Dėl V. elgesio V. įvarytas stresas, baimė, nemiga. Ji net naktimis skambina prašo, kad ji atvažiuotų, nes ši bijo V.. Po praėjusio posėdžio V. taip pat įsikabino į ranką iš baimės, žiūri, ar jis neseka.
Žemesnės instancijos teismas
Ikiteisminio tyrimo metu 2023-08-24 liudytoja G. M. parodė, kad ji pažįsta V. G., su ja bendrauja jau 20 metų, kartais susiskambina telefonu, o kartais ir susitinka, nuvažiuoja pas šią į svečius. Apie septynerius metus G. M. gyvena su sugyventiniu V. Š.. Tikslių datų dabar jau negali pasakyti, bet, kiek ji atsimena, V. smurtą patirdavo iš sugyventinio V. nuo pat pradžių, ne visada pasisakydavo, tačiau, kai nuvykdavo į svečius, matydavo, kad V. su kraujosruvomis ant veido, kaklo, kojų, paklausdavo, kas nutiko, tai ši nenoriai, bet pasakydavo, kad sumušė sugyventinis, detalių nesakydavo. Yra buvę ir kai ji būdavo svečiuose, V., pavartojęs alkoholio, puldavo ant V., norėdavo šią sumušti, bet ji atgindavo, neleisdavo. Apie tuos įvykius papasakoti gali tik abstrakčiai, detalių, įvykio laiko ji jau nurodyti negali, tačiau prisimena, kaip ji 2023 m. liepos 1 arba liepos 2 d. nuėjo į svečius pas V. G. ir jai V. papasakojo, kad sugyventinis V. yra policijos areštinėje, nes vėl prieš ją smurtavo, ji parodė savo pilvą, ant kurio buvo didelė kraujosruva, V. jai pasakė, kad sugyventinis jai stipriai įspyrė, jog ir dabar skauda, ji taip pat jai pasakė, kad sugyventinis užgavo ir kojos kelį, tačiau kelio ji neapžiūrinėjo, V. tik sakė, kad skauda. Sakė, kad pešė plaukus, smaugė, ant kaklo žymių nepastebėjo, labiausiai ją šokiravo ta didelė kraujosruva ant pilvo. Tikslių datų, kokią dieną, ir kokį smurtą naudojo sugyventinis prieš V., ji nepasakys, nepamena, tiksliau nurodyti negali. Ji V. pasakė, kad daugiau V. neįsileistų, nesileistų, kad prieš ją būtų naudojamas smurtas. V. sakė, kad po šio smurto jam nebeatleis, nes iki tol pastoviai atleisdavo, ir daugiau su V. nebegyvens. Po to karto ji nuvažiavusi pas V. nebuvo, kalbėjo telefonu, tai ši jai sakė, kad su V. nebegyvena, nebebendrauja (1 t., b. l. 95-98).
Ikiteisminio tyrimo metu 2023-11-07 liudytoja G. M. papildomai parodė, kad nori patikslinti, kad kai ji buvo V. G. svečiuose 2023 m. liepos 1 ar 2 d. ir V. rodė jai savo pilvą, tai ta didelė kraujosruva buvo pačioje pilvo apačioje, pereinanti į gaktą. Kaip ir minėjo, ji buvo gana didelė, V. sakė, kad jai labai skauda (1 t., b. l. 99-101).
Liudytoja A. O. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra jos sūnus, kuris nuo 2023 m. liepos 2 d. gyvena kartu su ja ir jos vyru. Iki liepos mėnesio sūnus gyveno su V. G.. 5 metus jie kartu gyveno. Ji žino kokia čia byla nagrinėjama – kad sūnus, atseit, ją mušė, spardė, viso ko ji ten melagingo prirašiusi. Įvykio metu sūnaus namuose ji nebuvo, viską žino iš sūnaus, kuris jai viską pasakė, taip pat ji pati perskaitė tą bylą ir pamatė, kad ten daug primeluota. Jos atmintis gera, bet ji negalėtų pasakyti, ką veikė konkrečią dieną. Iki nagrinėjamų įvykių jos santykiai su V. G. buvo draugiški, jie tapo nedraugiški, kai ši parašė pareiškimą. Ji duodavo V. G. pinigus, nes ši buvo gaspadinė, pasitikėdavo šia, norėjo, kad jie su sūnumi gyventų, ši elgdavosi gerai ir šeimininkė buvo gera, tik tiek, kad labai gerdavo. Sūnus irgi gerdavo. V. G. pripratino sūnų. Iki V. G. jis ir darbą turėjo, o kai pradėjo su ja gyventi, prarado darbą ir teises. Liudytoja per telefoną suprasdavo, kad abu girti, pažįsta ir sūnaus, ir V. balsą. 2023 m. birželio 23 d. pas sūnų su V. G. žadėjo atvažiuoti savininkė pinigų už nuomojamą butą (duomenys neskelbtini) g., todėl ji nuvežė į stotį 250 eurų ir ant palangės stoty laukė. Ji matė, kad V. atvežė kažkoks nepažįstamas vyras, ši buvo pusgirtė, paėmusi pinigus nulėkė į (duomenys neskelbtini) parduotuvę. Paskui sūnus jai skambino ir klausė, kur V., tada 2 paras ši nebuvo namuose, sakė, buvo su tuo savo D.. Ji tą dieną atsimena, nes tai buvo prieš pat Jonines. Tą dieną abu su vyru važiavo pinigų paduot ir vaistų nusipirkt. Anksčiau V. jai skambino ir sakė, kad jai prakiuro keliai nuo braškių ravėjimo, tai sūnus kitą dieną parlėkė namo, atvežė šiai antkelius, kad užsidėtų, kad netintų, bet ji nebeilgai ten ir dirbo. Tai buvo anksčiau, birželio mėnesį, kai braškių dar nebuvo, bet reikėjo jas ravėti. Liudytoja tiki viskuo, ką jai sako sūnus, bet jis užsidaręs, daug jai nepasakoja. Sūnus jai sakė, kad V. G. nebuvo mušama, ši meluoja. Sūnus sako tiesą. V. jai nesakydavo, kad sūnus ją skriaudžia. V. tik sakydavo, kad V. rėkia ant jos, o paskui sakydavo: „Mama, nesinervuok, pas mus viskas tvarkoj“. Sūnus anksčiau nebuvo teistas. Dabar sūnus pas ją nevartoja alkoholio, nebent kokio draugo gimtadienis, bet ne tiek, kiek ten, išgeria rečiau negu kartą per savaitę, gal – kartą per mėnesį. Namuose sūnus nesimuša, yra paklusnus. Sūnus jau porą mėnesių negeria. Prieš 4 metus sūnus buvo nuteistas, nes buvo smarkiai įsimylėjęs, sūnus sakė taip, kaip V. liepė.
Liudytojas V. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusiąją pažįsta jis 30 metų, kirpėja dirbo, eidavo kirptis pas ją. Kaltinamąjį pažįsta, jo vardas V.. 2023 m. jis važiuodavo su draugu pas V. į namus adresu (duomenys neskelbtini), kur apsikirpdavo ir išvažiuodavo. Kaip V. ir V. gyveno, jis nežino, nesidomėjo. V. kirpdavo blaivi. V. nėra skundusi V. veiksmais. Jis nėra matęs V. su mėlynėmis ir nematęs V. netinkamo elgesio jų namuose. Jis neatsimena, ar lankėsi pas V. namuose 2023 m. birželio 23 d. ir negali pasakyti, ar vežė ją tą dieną į stotį pasiimti pinigų. Jis daug kartų yra vežęs ir V. vieną, ir V. su V. abu. Kokiu tikslu veždavo, jis neklausdavo. Paveždavo, išlipdavo ir viskas. Jis niekada nėra girtavęs su G. ir Š.. Jie gražiai tvarkingai gyveno. V. kažkur dirbo. Jie pasiskambindavo ir, kada ji turėdavo laiko, jis atvažiuodavo apsikirpti. Jis nežino, ar V. dirbdavo. Apsikirpti atvažiuodavo 1-2 kartus per mėnesį. Jis nei karto nematė nei V., nei V. neblaivaus. D. nepažįsta. Kai nuvažiuodavo kirptis, V. ir V. būdavo dviese. Jis neatsimenu, kur buvo 2023 m. per Jonines.
Iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. patrulės E. N. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2023-06-30, apie 15.30 val., (duomenys neskelbtini), miegamajame, neblaivus (nustatytas 3,36 promilių girtumas) V. Š. žodinio konflikto metu viena ranka suėmė savo neblaiviai (nustatytas 2,38 promilių girtumas) sugyventinei V. G. už plaukų ir tempė ją link namų išėjimo durų, pritempęs ją už plaukų prie durų, V. Š. pastūmė V. G. nuo laiptų, o V. G. griūdama susižalojo kairės kojos kelį (1 t., b. l. 7-9).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje matomas dviejų aukštų mūrinis rudos spalvos gyvenamasis namas. Į pastatą patenkama iš šiaurės pusės pro medines rudos spalvos duris. Koridoriaus dešinėje pusėje patenkama į virtuvės kambarį, virtuvės šiaurinėje pusėje pro baltas medines duris patenkama į miegamojo kambarį, kur ir yra įvykio vieta. Kairėje kambario pusėje matoma rudos spalvos medinė sekcija, tiesiai įėjimo atžvilgiu matomas langas, užuolaidos. Dešinėje pusėje prie sienos matoma lova, ant kurios netvarkingai išsidėsčiusi patalynė, šalia jos išmėtyti įvairūs drabužiai, prie sienos matomas plokščiaekranis televizorius, viduryje kambario stovi medinis stalas, ant kurio netvarkingai sudėti drabužiai (1 t., b. l. 17-24).
Iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. patrulės E. N. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad smurtą patyręs asmuo V. G. parodė, kad 2023-06-30 namuose, būnant kartu su sugyventiniu V. Š. miegamajame kambaryje, žodinio konflikto metu, neblaivus sugyventinis ranka suėmė už plaukų, tempė ją link namų išėjimo durų, pritempęs ją už plaukų prie durų, pastūmė ją nuo laiptų, ji griūdama susižalojo kairės kojos kelį. Sukėlė fizinį skausmą. V. G. nustatytas 2,38 prom. girtumas, V. Š. 3,36 prom. girtumas. Užfiksuoti V. G. sužalojimai: patinimas ir kraujosruva kairio kelio srityje. V. Š. sulaikytas (1 t., b. l. 25-27).
Iš apžiūros protokolo matyti, kad perklausytas bendrojo pagalbos centro garso įrašas. Failas pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia 2023-06-30 15 35 55)“. V. G. prisistačiusi pranešėja operatorei sako, kad jos vyras „užbaliavojo“, ir nori, kad „biški“ paauklėti jį, kad reikia pagalbos, nes ją papjaus, užmuš, nurodo savo adresą – (duomenys neskelbtini). Operatorei paklausus, ar reikalinga greitoji pagalba, pranešėja atsako, kad vyrui gal psichologas reikalingas, pasakoja, kad šis mėto jos daiktus. Operatorei paklausus, ar vyras ją sumušė, pranešėja atsako, kad taip, su ranka, sako, kad vyras yra namuose, rėkauja (girdisi triukšmas). Įrašo trukmė 1 min. 42 sek. (1 t., b. l. 34-36).
Iš apžiūros protokolo matyti, kad peržiūrėtas BODY kamera darytas vaizdo ir garso įrašas. Matyti, kaip policijos pareigūnai atvyksta prie nuosavo namo, juos pasitinka moteris (vėliau nustatyta tapatybė – V. G.) ir vyras (vėliau nustatyta tapatybė – V. Š.). Į pareigūno klausimą, kas nutiko, V. Š. atsako, kad „nieko, durniuoja ta boba“, kad nesupranta, ko ši kvietė policiją, nes jis jai nieko nedarė. Pareigūnas perspėja V. Š., kad šis klausytų jo nurodymų ir nesiartintų prie moters. V. Š. sako: „Ir dabar E. paskambinsiu,“pizdec“ tau bus“. Pareigūnas klausia V. G., kas nutiko, ši atsako, kad jau nebe pirmą kartą V. Š. durniuoja, sako, kad papjaus, ji vis šiam atleidžianti. V. G. aiškina: „Va čia ir kojos visos.. nagai.. va čia va už plaukų (rodo)“, sako, kad nebenori su šiuo gyventi, o vyras neišeina. Į pareigūno klausimą, dėl ko kilo konfliktas, V. G. atsako, kad „iš niekur nieko jam užeina, griebia už kaklo, iš visur kur“, kad naktį spardo į šonkaulius, rodo, kur spyrė, sako, kad spyrė ir vakar, ir šiandien. Pareigūnui tikslinantis, kur spyrė, V. G. rodo žemiau juosmens, sako, kad mėlynė yra, paaiškina, kad įspyrė užvakar. V. G. sako, kad šiandien tai iš vis smarkiai, nuo laiptų (rodo) už plaukų per duris stūmė. Į pareigūno klausimą, dėl ko susipyko, V. G. atsako, kad jam alkoholis valdo psichiką, su kojom trypė, smaugė naktį, kad nebenori gyventi su juo, pasakoja, kad daužo viską, pirštus laužo, kad ji nespėja pabėgti iš namų. Į pareigūno klausimą V. G. atsako, kad su sugyventiniu gyvena 7 metus, ir kad jai nereikia medikų. Pareigūnas nurodo V. Š. apsirengti, nes teks važiuoti į komisariatą, šis atsako, kad niekur nevažiuos, nes nieko nedaro, tuomet pareigūnas šiam paaiškina, kad V. Š. yra sulaikomas. V. Š. šaukia V. G., kad „tu nebegyvensi čia nachui, nebegyvensi čia“, sako, kad nemušė V. G., kad ši meluoja, kad rūbus tai išmėtė jis, ir kad V. G. čia nebegyvens. Pareigūnas klausia V. G., kodėl ši anksčiau nekviesdavo pareigūnų, į ką ši atsako, jog kvietė, ir pasakoja, kad sugyventinis smaugė, griebė, spardė, o kitą dieną sako: ,,tu pati užsigavai“. Sako, kad jos nagai sulaužyti, kad už plaukų ją meta, kad lygioj vietoj pirštus sulaužė, kad ji dirbo kirpėja, jis atvarė, viską sudaužė, suvarė viską. Įrašo pabaiga. Vaizdo ir garso įrašo trukmė 25 min. 33 sek. (1 t., b. l. 37-41).
Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. G. nustatyta poodinė kraujosruva gaktos srityje, odos nubrozdinimas kairio kelio srityje. Sužalojimai padaryti kietais bukais (bukabriauniais) daiktais ar paviršiumi, galimai tokiais suduodant, į tokį atsitrenkiant, ar panašiai, mažiausiai 2 trauminių poveikių pasėkoje. Mažai tikėtina, kad V. G. galėjo susižaloti pati griūdama, tam prieštarauja sužalojimų lokalizacija visumoje. Tikėtina, kad užduotyje nurodyto įvykio metu V. G. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas. Dėl nustatyto sužalojimo V. G. sveikata sutrikdyta nežymiai (1 t., b. l. 45).
Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad dėl nustatytos poodinės kraujosruvos gaktos srityje V. G. sveikata sutrikdyta nežymiai. Dėl nustatyto odos nubrozdinimo kairio kelio srityje V. G. sveikata sutrikdyta nežymiai. Negalima atmesti galimybės, kad odos nubrozdinimas kairio kelio priekiniame paviršiuje galėjo būti padarytas V. G. griūnant ir atsitrenkiant į kietą buką (bukabriaunį) paviršių, ar panašiai, tam sužalojimo pobūdis ir lokalizacija neprieštarauja (1 t., b. l. 49).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus teismo medicinos ekspertės S. M. specialisto paaiškinimų protokolo matyti, kad S. M. į tyrėjos klausimą: specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. G. nustatytas odos nubrozdinimas kairio kelio srityje, ar V. G. galėjo susižaloti kelį pati griūdama?, atsakė, jog negalima atmesti galimybės, jog odos nubrozdinimą kairio kelio priekiniame paviršiuje V. G. galėjo pasidaryti pati griūdama ir atsitrenkdama į kietą buką (bukabriaunį) daiktą ar paviršių (1 t., b. l. 52-54).
Specialistė Sandra Mažeikienė teisiamojo posėdžio metu patvirtino specialisto išvadą ir papildomai paaiškino, kad mažai tikėtina, kad V. G. susižalojo į staliuką. Gaktos sritis nėra tas paviršius, kuris būtų sužalojamas pirmiausia atsitrenkiant į kažkokį kietą, buką daiktą. Atsitrenkia dažniausia visos atsikišusios kūno dalys. Tai nėra ta vietą, kurią krentant susižalotum pirmiausia. Kelį susižaloti griūnant galima. Mažai tikėtina, kad kelį susižaloti nukentėjusioji galėjo į šiaudinį paviršių. 1,5˟3 cm sužalojimas nurodo į konkretų buką, bukabriaunį daiktą, o ne tokį paviršių. Labai sunku patikslinti sužalojimo laiką, kada jis yra tokio pobūdžio, kokį ji rado. Liepos 5 d. poodinė kraujosrūva gelsvos spalvos, odos nubrozdinimas beatsidalinančiu šašu ir vietomis be šalo. Tai rodo, kad yra tikrai ne mažiau nei 7-8 paros. Laikas gali išilgėti iki 9 ar net 15 parų dėl kiekvieno žmogaus individualių savybių. Vienam žmogui šašas nėra pilnai atsidalinęs per 7 paras, kitiems – per 14. Vieniems kraujosrūva gelsva išsilaiko 7 paras ir aštuntąją nebelieka, kitiems išbūna 14 dienų. Sužalojimai nėra vienodi, kad juos būtų galima lyginti tarpusavyje. Tiesiog jie šiuo atveju sutampa, kad yra ne trumpesnis negu 7 parų laikas, tačiau ilgesnis jis gali būti tiek vieno, tiek kito. Žmogus gali užsigauti pilvo apačią į spintelės kampą, tik tikėtina, kad poodinė kraujosrūva turėtų visai kitokią formą, spalvinę išraišką. Čia buvo 2˟2 cm, netaisyklingos formos. Turint briauną gaktos aukštyje, toks sužalojimas būtų tikėtinas, jeigu nebūtų kampo.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas
Kaip matyti, kaltinamasis V. Š. teisme kaltės dėl jam inkriminuojamų trijų nusikalstamų veikų nepripažino visiškai, jis tik pripažino paskutiniame kaltinime nurodytą 2023 m. birželio 30 d., nurodytoje vietoje buvęs, ten konfliktavęs su savo sugyventine V. G., tačiau neigė tąkart smurtavęs prieš ją, teigė nukentėjusiąją meluojant dėl bet kokio jo prieš ją vartoto fizinio smurto. Teismas gi sprendžia, kad tokius kaltinamojo parodymus vertinant visų byloje surinktų įrodymų kontekste, be kita ko atsižvelgiant į kaltinamojo parodymų prieštaringumą byloje surinktiems įrodymams, yra pagrindas juos vertinti kritiškai, kaip nepatikimus ir pasirinktą kaltinamojo gynybos poziciją. Teismo nuomone, byloje surinktų įrodymų visuma yra pakankama ir ji patvirtina kaltinamojo V. Š. kaltę dėl visų trijų jam inkriminuojamų smurtavimo atvejų.
Teismas pastebi, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, jog jis niekada nėra mušęs ar kitaip fiziškai smurtavęs prieš V. G., ką paneigia jo atžvilgiu anksčiau priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl fizinio smurto vartojimo V. G. atžvilgiu. Be to, ir teisme duodamas parodymus V. Š. buvo linkęs save teisinti, kaltinti nukentėjusiąją ir jokio savo elgesio V. G. atžvilgiu kritiškai nevertino. Visos šios aplinkybės, jas vertinant visų byloje surinktų įrodymų kontekste, tik sustiprina teismo manymą dėl kaltinamojo parodymų nepatikimumo.
Iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad V. G. proceso metu nebuvo visiškai nuosekli nurodydama konkrečias patirto fizinio smurto aplinkybes (laiką, patirto fizinio smurto apimtį), tačiau ji nuosekliai tvirtino ne vieną kartą patyrusi fizinį smurtą iš sugyventinio V. Š.. Pasak nukentėjusiosios V. G., V. Š. fizinį smurtą jos atžvilgiu vartojo labai dažnai, vos ne kasdien, tik ji nepranešdavo policijai ir pagalbos nesikreipdavo. Tačiau, kaip ji nurodė ikiteisminio tyrimo metu, ir ką liudija bylos medžiaga, ji galiausiai pranešė policijai apie tris dienas V. Š. prieš ją vartotą fizinį smurtą, kurių aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir kurios aprašytos kaltinime.
Teisme, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusioji užtikrintai teigė dėl fizinio smurto prieš ją vartojimo 2023 m. birželio 29 ir 30 dienomis. Pasak V. G., 2023 m. birželio 29 d. V. Š. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje atliko kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus – sugriebęs jai už kaklo jį stipriai spaudė, dėl ko jai skaudėjo. Apie šiuos prieš ją atliktus veiksmus nukentėjusioji užsiminė 2023 m. birželio 30 d. atvykusiems policijos pareigūnams, kas matyti ir kūno kamerų vaizdo įrašuose. Dėl 2023 m. birželio 30 d. patirto fizinio smurto nukentėjusioji parodė, kad tądien kaltinime nurodytu laiku ir vietoje V. Š. sugriebęs ją už plaukų nutempė iki išėjimo į lauką durų bei stipriai ją pastūmė, dėl ko nukentėjusioji pargriuvo ant laiptelių ir susižalojo kairės kojos kelį. Šios aukščiau nurodytos aplinkybės užfiksuotos ir nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu vykdytų apklausų protokoluose, jos iš esmės neprieštarauja ir vaizdo įrašų apžiūrų protokolų, policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų duomenims. Nors kaltinamasis iškėlė versiją dėl nukentėjusiosios kelio susižalojimo šiai skinant braškes ir jam bandė antrinti kaltinamojo mama A. O. Š., kurios parodymus teismas vertina kritiškai kaip šališkus ir neobjektyvius, ką patvirtina jos parodymų teisme turinys teisinant ir visokeriopai tikint bei palaikant sūnų, tokią versiją paneigė ne tik pati nukentėjusioji, bet ir paaiškinimus teisme davusi specialistė S. M., pasak kurios – mažai tikėtina, kad kelį susižaloti nukentėjusioji galėjo į šiaudinį paviršių.
Taip pat nukentėjusioji V. G. parodė, kad fizinis smurtas jos atžvilgiu buvo vartotas ir dar vieną be minėtų datų dieną. Ikiteisminio tyrimo metu, taip pat ir teisminio proceso pradžioje, V. G. įvardino datą – 2023 m. birželio 23 d., kuomet, pasak jos, jai V. Š. spyrė į gaktos sritį. Tačiau vėliau teisme nukentėjusioji suabejojo dėl minėto įvykio datos ir pažymėjo, kad minėtą spyrį ji gavo ne 2023 m. birželio 23 d., o užvakar nuo policijos iškvietimo birželio 30 d. (tai būtų birželio 28 d.), kaip ji nurodė atvykusiems policijos pareigūnams. Teismas pastebi, jog pasak nukentėjusiosios, ji dažnai vartojo alkoholį ir dažnai V. Š. prieš ją vartojo fizinį smurtą, kas, teismo manymu, ir galėjo sąlygoti V. G. susimaišymą dienose. Nepaisant šių aplinkybių, nukentėjusioji teigė esanti įsitikinusi, jog minėtas V. Š. spyris jai į gaktos sritį buvo savaitės eigoje iki policijos iškvietimo birželio 30 d., kas atitinka ir kitus byloje surinktus duomenis.
Kaip matyti, liudytojos G. M. parodymai, specialisto išvados ir specialistės paaiškinimai, kūno kamerų vaizdo įrašai, taipogi – paties kaltinamojo V. Š. parodymai patvirtina, kad nukentėjusioji buvo patyrusi sužalojimus gaktos srityje. Nors kaltinamasis iškėlė versiją dėl nukentėjusiosios atsitrenkimo į stalą ir jos susižalojimą gaktos srityje tokiu būdu, tokią jo versiją paneigė pati nukentėjusioji, prie įvykio vietos apžiūros protokolo pridėtos fotonuotraukos, kuriose matyti, jog stalas nėra aukštas, taipogi specialisto išvada, kur fiksuota, kad mažai tikėtina, kad V. G. galėjo susižaloti pati griūdama, tam prieštarauja sužalojimų lokalizacija visumoje, bei teisme duoti specialistės S. M. paaiškinimai, pagal kurią – mažai tikėtina, kad V. G. susižalojo į staliuką, gaktos sritis nėra tas paviršius, kuris būtų sužalojamas pirmiausia atsitrenkiant į kažkokį kietą, buką daiktą. Netikėti specialisto išvada ar specialistės paaiškinimais, kurie atitinka ir kitus bylos duomenis, teismas neturi pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad pati nukentėjusioji parodė, kad būdama išgėrusi ji negriuvinėja, kas neprieštarauja ir byloje esančiam kūno kamerų vaizdo įrašui, kuriame užfiksuota neblaivi, 2,38 prom. girtumo nukentėjusioji juda sklandžiai, stabiliai, neprarasdama pusiausvyros.
Teismas pažymi ir tai, kad nors liudytoja G. M. nurodė mačiusi didesnę mėlynę pas nukentėjusiąją gaktos srityje nei užfiksuota specialisto išvadoje, teismo manymu, tai, įvertinus paties sužalojimo minėtoje kūno dalyje fakto atitikimą kitiems byloje surinktiems įrodymams, gali rodyti pastarosios liudytojos subjektyvų hiperbolizuotą sužalojimo matymą bei aukštą fizinio smurto netoleravimo lygį.
Teismas pastebi ir tai, kad teisme V. G. be kita ko parodė dar apie tam tikrų papildomų smurtinių veiksmų kaltinimuose nurodytomis aplinkybėmis atlikimą – kad spyrio į gaktos sritį metu jai parkritus, kaltinamasis ją dar smaugė, o 2023 m. birželio 30 d. V. Š. ją tempdamas prie išėjimo į lauką durų dar spardė ir sudavė smūgius kumščiu į galvos sritį. Teismas gi, įvertinęs pačios nukentėjusiosios parodymus apie dažnai jos pačios vartotą alkoholį ir prieš ją dažnai vartotą fizinį smurtą, dėl šių priežasčių pastarajai negalint tiksliai konkretizuoti visų įvykių laike, be to, nukentėjusiajai minėtų papildomų smurtinių veiksmų nenurodžius ikiteisminio tyrimo metu, išlieka abejonių, todėl kaltinimų minėtomis naujomis smurto vartojimo aplinkybėmis nutaria nepildyti.
Tačiau įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą ir aukščiau nurodytas aplinkybes dėl nukentėjusiosios patirto spyrio į gaktos sritį laiko, pastarajame kaltinime nurodytas laikas tikslintinas, nurodant, kad šis smurtinis veiksmas prieš V. G. buvo atliktas 2023 m. laikotarpiu nuo birželio 23 d. iki birželio 28 d., antroje dienos pusėje, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytą dieną ir valandą.
Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad aukščiau aptartų bylos įrodymų visuma yra pakankama ir ji patvirtina, jog kaltinamasis V. Š. kaltinimuose nurodytomis aplinkybėmis, atskirais kaltinimuose nurodytais laikais prieš sugyventinę V. G. naudojo fizinį smurtą, kiekvienu atveju atskirai sukeldamas jai fizinį skausmą bei dviem atvejais – ir nežymiai sutrikdydamas jos sveikatą. Teismo vertinimu, kaltinamasis sąmoningai atlikdamas kaltinimuose nurodytus smurtinius veiksmus, suprato jų pavojingą pobūdį, dėl jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo. Nėra abejonių, kad V. Š. atliktieji kaltinimuose nurodytieji smurtiniai veiksmai, pasireiškę neteisėtu, nepageidaujamu kaltinamojo kontaktiniu poveikiu nukentėjusiosios kūnui – atliekant kaltinimuose nurodytus smurtinius veiksmus, sukėlė V. G. fizinį skausmą ir, pirmame ir trečiame kaltinimuose nurodytomis aplinkybėmis kartu padarė jai ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokie kaltinimuose nurodyti kaltinamojo V. Š. prieš sugyventinę atlikti smurtiniai veiksmai teisingai kvalifikuoti ir atitinka trijų atskirų BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sudėtis.
Bausmių skyrimas, civilinio ieškinio ir kitų klausimų išsprendimas
Skirdamas bausmes kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadijas, kaltinamojo asmenybę, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamojo V. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad visas inkriminuojamas nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaltinamojo atsakomybę dėl jam inkriminuojamos 2023 m. birželio 30 d. veikos papildomai sunkina tai, kad šią inkriminuojamą nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nors nukentėjusioji teigė, kad ir kitų dviejų kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu V. Š. buvo neblaivus, tokius jos teiginius patvirtinančių objektyvių duomenų nėra, o vien nukentėjusiosios V. G. deklaratyvių teiginių BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytai atsakomybę sunkinančiai aplinkybei konstatuoti nepakanka.
Šioje byloje V. Š. padarė tris baigtas, tyčines nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jis teistas, tame tarpe ir už smurtinio nusikaltimo prieš tą pačią nukentėjusiąją padarymą, turi neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, jis administracine tvarka nebaustas, yra nedirbantis, turintis neįgalumą, psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruotas, gyvena su pensijinio amžiaus tėvais, jo tėvas sunkiai sergantis.
Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, jų visumą, siekiant nubaudimo ir teisingumo principo įgyvendinimo, teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam V. Š. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą skiriant sankcijoje numatytą vieną iš švelniausių, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – laisvės apribojimą, netaikant intensyvios priežiūros, jo trukmę už kiekvieną veiką atskirai nustatant artimą šios bausmės rūšies vidurkiui, kartu, įvertinus kaltinamojo sveikatos būklę, jam skiriant BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytą įpareigojimą bei 5 dalies 1 ir 4 punktuose numatytus draudimus.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant po švelnesnių bausmių dalį, kurios, įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį, smurtinių veiksmų intensyvumą, nukentėjusiosios asmenybę, taip pat kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nustatytinos minimalios.
Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo V. Š. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. birželio 30 d. 16.00 val. iki 2023 m. liepos 2 d. 13.59 val. (dvi paros).
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, kartu įpareigojant nesiartinti prie jos teismo nustatytu atstumu, nebendrauti jokiomis priemonėmis ir akivaizdžiai, bei neieškoti ryšių su nukentėjusiąja, taip pat nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini) – iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.
Šioje byloje civilinį ieškinį yra pareiškusi nukentėjusioji V. G., kuri prašo priteisti jai iš kaltinamojo V. Š. 10000 eurų neturtinei žalai atlyginti (2 t., b.l. 61-62). Dėl neturtinės žalos nukentėjusioji parodė, kad dėl kaltinimuose nurodytų įvykių, jų metu jai padarytų sužalojimų patyrė fizinį skausmą, kitokius nepatogumus. Liudytoja G. M. teisme parodė, kad nukentėjusioji lyg šiol jaučia baimę dėl V. Š. smurtinių veiksmų.
Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 1 d.). Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog nukentėjusioji dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų patyrė fizinį skausmą, sukrėtimą ir emocinį stresą. Taigi, teismas neabejoja, kad nukentėjusioji dėl kaltinamojo nusikalstamų smurtinių veiksmų patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, kitokius nepatogumus, kas teisėje pripažįstama neturtine žala, todėl jos reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas. Tačiau sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio būtina atsižvelgti ir į kaltinamojo atliktus pavojingus, nusikalstamus veiksmus, padaryto nusikaltimo sunkumo laipsnį, nusikalstama veika padarytas pasekmes, į kaltinamojo turtinę bei šeimyninę padėtis, sveikatos būklę, jo galimybę atlyginti žalą.
Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis, būdamas brandaus amžiaus, nedirbantis, išsiskyręs, neįgalus, teistas, tame tarpe ir už smurtinio nusikaltimo padarymą, padarė tris tyčinius nesunkius nusikaltimus prieš nukentėjusiąją, kuriai dviem atvejais nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir visais trimis atvejais – fizinio skausmo sukėlimas. Kaip matyti iš nukentėjusiosios parodymų teisme, ji nurodė įvykio metu, po jo jautusi skausmą, kas matyti ir iš liudytojos G. M. parodymų bei kitų byloje esančių duomenų. Pats kaltinamasis savo kaltės nepripažįsta, neigia smurtavęs prieš nukentėjusiąją. Pažymėtina ir tai, kad visos veikos padarytos pačiai nukentėjusiajai kartu girtaujant su kaltinamuoju.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas, teismo nustatytas aplinkybes, vertinant kaltinamojo veiksmus, kaltės formą, jo turtinę bei šeimyninę padėtis, nukentėjusiajai padarytą sveikatos sutrikdymo mastą, jos sveikatos būklę, kitas aukščiau paminėtas aplinkybes, teismas mano, kad nukentėjusiosios prašoma priteisti 10000 eurų suma neturtinei žalai atlyginti šiuo atveju yra per didelė ir neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, taipogi teismų praktikos, todėl ji mažintina ir nukentėjusiosios naudai iš kaltinamojo priteistina 800 eurų neturtinės žalos atlyginimui. Teismo vertinimu, ši suma yra adekvati aukščiau nurodytų aplinkybių bei kilusių neigiamų pasekmių rezultate. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, likusioje dalyje jį atmetant.
Šioje byloje nukentėjusiosios interesams atstovavo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos koordinatoriaus sprendimu paskirta įgaliota atstovė advokatė Lidija Blinkevičienė, kuri suteikė profesionalią antrinę teisinę pagalbą. Byloje esanti 2024-02-01 pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų patvirtina advokato suteiktas paslaugas bei pastarųjų išlaidų dydį – 570,83 eurų (2 t., b.l. 58-60, 103-106). Teismas sprendžia, kad patirtos išlaidos už nukentėjusiajai suteiktą teisinę pagalbą BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu pripažintinos proceso išlaidomis, tačiau nagrinėjamu atveju iš kaltinamojo valstybės naudai neišieškotinos. Šioje byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. Š. yra brandaus amžiaus, turi neįgalumą, nedirba, gyvena su pensijinio amžiaus tėvais ir jiems padeda buityje, jo tėvas sunkiai sergantis, jis administracine tvarka nebaustas, jis gyvena iš neįgalumo išmokos, jam šiuo nuosprendžiu priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Pastebėtina ir tai, kad V. Š. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu, atsižvelgiant į turtinę padėtį, buvo paskirtas advokatas, 100 procentų kompensuojant išlaidas (2 t., b.l. 69-70). Esant nurodytoms aplinkybėms, apibūdinančioms V. Š. turtinę padėtį, teismas sprendžia, kad išlaidos už nukentėjusiajai suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš kaltinamojo neišieškotinos.
Taipogi aukščiau nurodytais motyvais, įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį, iš kaltinamojo nepriteistinos 31,72 Eur proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-307 straipsniais,
nusprendžia:
V. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį (2023-06-23/28 įvykis) ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui, bausmės laikotarpiu įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, uždraudžiant vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas bei lankytis nukentėjusiosios V. G. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini).
V. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį (2023-06-29 įvykis) ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams, bausmės laikotarpiu įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, uždraudžiant vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas bei lankytis nukentėjusiosios V. G. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini).
V. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį (2023-06-30 įvykis) ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, bausmės laikotarpiu įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, uždraudžiant vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas bei lankytis nukentėjusiosios V. G. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės pridedant po dalį švelnesnių ir V. Š. paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių, bausmės laikotarpiu įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, uždraudžiant vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas bei lankytis nukentėjusiosios V. G. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 ir 66 straipsniais į subendrintos bausmės laiką įskaityti V. Š. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. birželio 30 d. 16.00 val. iki 2023 m. liepos 2 d. 13.59 val. (dvi paras).
Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios V. G., kartu įpareigojant nesiartinti prie jos arčiau nei 50 (penkiasdešimties) metrų atstumu, nebendrauti jokiomis priemonėmis ir akivaizdžiai, bei neieškoti ryšių su nukentėjusiąja, taip pat nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini) – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Nukentėjusiosios, civilinės ieškovės V. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jos naudai iš V. Š. 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Proceso išlaidų valstybei dėl 570,83 Eur (penkių šimtų septyniasdešimties eurų 83 centų) už nukentėjusiajai V. G. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, ir 31,72 Eur (trisdešimt vieno euro 72 centų) proceso išlaidų teismo procesiniams dokumentams įteikti iš kaltinamojo neišieškoti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.