Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-06-16 · Civilinė byla Nr. e2A-935-826/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-06-16
Bylos Nr.
e2A-935-826/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Marius Dobrovolskis, Kristina Domarkienė, Alona Romanovienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Rąstinukai Jums“
Ieškovas
A. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-935-826/2017Teisminio proceso Nr. 2-24-3-02543-2014-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.4; 3.3.1.19.2; 3.3.1.20 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 16 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marius Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Domarkienės ir Alonos Romanovienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Rąstinukai Jums“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-02-17 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. V. ir A. V. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rąstinukai Jums“ dėl sutarties nutraukimo ir nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, juo prašė: nutraukti ieškovų su atsakove sudarytą 2014-01-22 rangos sutartį dėl gyvenamojo namo rąstinės dalies konstrukcijos ir su ja susijusių darbų atlikimo Agluonėnų k., Klaipėdos r.;priteisti iš atsakovės ieškovų naudai 26 631,90 Eur (91 954,63 Lt) dydžio būsimų nuostolių atlyginimą už rangos darbų defektų šalinimą; priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimų pagrindu nurodė aplinkybes, jog 2014-01-22 buvo sudaryta rangos sutartis, pagal ją šalys susitarė, jog atsakovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau tekste UAB) „Rąstinukai Jums“ pagal ieškovų pateiktą projektą „Marios“ atliks gyvenamojo namo rąstinės dalies konstrukcijos ir su ja susijusius darbus, darbų vertė – 35 325,86 Eur (121 973,12 Lt). Baigus darbus, 2014-06-23 pasirašytas atliktų darbų aktas Nr. 01, sumokėta visa sutarta kaina, dalis kainos – 22 060,81 Eur (76 171,58 Lt) sumokėta bankiniais pavedimais, o kita dalis grynaisiais. Atsakovė iki šiol nėra pateikusi sąskaitos faktūros už mokėjimą grynaisiais pinigais. Ieškovai nurodė, jog jiems vykdant tolesnius darbus, tai yra pradėjus kloti grindis, kilo įtarimas, kad namo perdangos ir langų angos pastatytos žemesniame nei įprastai aukštyje. Įtarimai pasitvirtino specialistui atlikus matavimus ir nustačius, kad darbai neatitinka namo projekto. Ieškovai kreipėsi į atsakovę, kad ji per du mėnesius pašalintų trūkumus, tačiau atsakovė nesutiko, paaiškino, kad darbų masto sumažinimas buvo suderintas, be to, ieškovai sumokėjo mažesnę kainą. Atsižvelgdami į tai, kad atsakovė defektų pašalinti nesutiko, ieškovai apskaičiavo, jog trūkumų šalinimas kainuotų 26 631,90 Eur (91 954,63 Lt), ir, įvertinę tai, jog atsakovė nesutiko per numatytą laikotarpį pašalinti trūkumų, mano, jog tikslinga nutraukti rangos sutartį ir iš atsakovės priteisti nuostolius.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017-02-17 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: Ieškovams iš atsakovės priteisė 19 520,07 Eur trūkumų šalinimo išlaidų, nuo šios sumos 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo 2015-02-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1615,87 Eur bylinėjimosi išlaidas (463,87 Eur už atstovavimą ir 1152,00 už ekspertizės atlikimą ir ekspertės atvykimą į teismą); priteisė iš atsakovės UAB „Rąstinukai Jums“ 439,00 Eur žyminio mokesčio valstybei; iš ieškovų priteisė po 100,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB „Rąstinukai Jums“; grąžino ieškovui A. V. 56,40 Eur užstatą; pakeitė Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-02-09 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, sumažino jų mastą nuo 26 631,90 Eur iki 19 520,07 Eur, areštavo atsakovei UAB „Rąstinukai Jums“ priklausantį kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, neviršydamas 19 520,07 Eur sumos, uždraudė bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitose esančių piniginių lėšų atsakovei leido atlikti pinigines operacijas, susijusias su darbo užmokesčio, privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės ir savivaldybės biudžetams ir atsiskaityti su ieškovais A. V. ir A. V.; kitą ieškinio dalį atmetė.Teismas nustatė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad namo sienų aukštis neatitinka techninio projekto sprendinių, t. y. namas yra žemesnis, ir padarė išvadą, kad byloje nesurinkta duomenų, jog atsakovė nukrypimus nuo projekto būtų derinusi su ieškovais, architektu ar statybos techniniu prižiūrėtoju. Teismas padarė išvadą, jog atliktų darbų akte nurodyta mažesnė suma ne dėl to, jog buvo nukrypta nuo projekto, kaip teigia atsakovė, bet dėl to, jog atsakovė atliktų darbų akte nurodė mažesnį kiekį sunaudotos medienos namo statybai, šalys neturėjo ketinimų keisti rangos sutarties kainą ir rangos darbų kaina liko ta pati.Teismas nustatė, kad statybos techninę priežiūrą vykdė ieškovų paskirti techniniai prižiūrėtojai K. A. P., o vėliau R. M., kurie faktiškai techninės priežiūros nevykdė. Teismas padarė išvadą, kad namo atliktų darbų defektų atsirado ne dėl statinio statybos techninio prižiūrėtojo nebuvimo, o juos lėmė rangovo, kuris statė šį namą, nukrypdamas nuo šalių suderinto projekto ir statybos normatyvinių teisės aktų reikalavimų pažeidimas, defektai yra tiesioginių veiksmų pasekmė.Teismas padarė išvadą, kad atsakovė, vykdydama sutartį, nesilaikė joje numatytų įsipareigojimų, nukrypo nuo projekto bei pažeidė standartų reikalavimus, dėl to ekspertizės akte išvardyti defektai iš esmės atsirado dėl atsakovės kaltės, o statybos techninės kontrolės nevykdymas buvo tik viena iš priežasčių, dėl kurios rąstinis namas buvo perduotas ieškovui su esminiais nukrypimais nuo projekto, t. y. trūkumais. Teismas nustatė šalių atsakomybės proporciją, t. y. atsakovei tenka 80 procentų atsakomybės dėl jos pastatyto rąstinio namo trūkumų, o ieškovams – 20 procentų atsakomybės.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Teisme gautas atsakovės UAB „Rąstinukai Jums“ (toliau – apeliantė) apeliacinis skundas. apeliantė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti iš atsakovų apeliantės pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė įsipareigojo pagaminti rąstinį gyvenamąjį namą, nes atsakovė įsipareigojo atlikti tik gyvenamojo namo rąstinės dalies konstrukcijos ir su ja susijusius darbus.Statyti žemesnio, negu nustatyta projekte, aukščio statinį pageidavo pats ieškovas A. V., tai įrodo sumažinta šalių sutarta statinio statybos kaina, žemesnis, negu nustatyta projekte, paties ieškovo savarankiškai ūkio būdu pastatytas kaminas, šią aplinkybę taip pat patvirtino liudytojai V. M., R. G., K. Z..Nepagrįstas teismo motyvas, kad atsakovė turėjo žinoti, jog techninis prižiūrėtojas savo pareigų nevykdys. Apeliantė pažymi, jog samdyti techninį prižiūrėtoją yra ieškovų pareiga, o aplinkybę, kad techninis prižiūrėtojas savo pareigų neįvykdė, apeliantė sužinojo tik teismo metu. Be to, sutikdami priimti atliktus statybos darbus, kurie nebuvo patikrinti techninio prižiūrėtojo, ieškovai veikė savo rizika, todėl negali kelti klausimo dėl priimtų ir jau apmokėtų statybos darbų kiekio ir kokybės.Baigus numatytus statybos darbus ir pasirašant 2014-06-23 atliktų darbų aktą ieškovai negalėjo nepastebėti, kaip jie teigia, per žemo statinio, be to, ieškovams būtų kilęs klausimas, kodėl statybos kaina mažesnė, negu buvo su jais sutarta.Statybos techninės ekspertizės išvadomis sprendžiant šalių ginčą pasiremti nėra galimybės, nes ekspertė tyrė visiškai ne tuos teisinius santykius, kurie susiklostė tarp šalių pagal 2014-01-22 rangos sutartį, t. y. apeliantė neginčijo aplinkybės, kad jos atlikti statybos darbai neatitinka projekte numatytųjų, apeliantė teigia, jog nukrypimai nuo projekto buvo padaryti dėl ieškovo A. V. nurodymo, su jo žinia.Teismo posėdžio metu ekspertė, sužinojusi, kad statyba buvo vykdoma ūkio mišriu statybos būdu, patvirtino, jog tokiu atveju pareiga rūpintis statybos vadovu, taip pat ir kitos statytojo ir rangovo pareigos priklauso ieškovams, dėl to apeliantei nebuvo pagrindo prašyti papildomos ar pakartotinės ekspertizės, t. y. ekspertė patvirtino atsakovės pozicijos byloje teisingumą.Ieškovai, pastebėję statinio statybos neatitiktį techniniam projektui, turėjo statybą stabdyti. Tačiau ieškovai trūkumų netaisė, toliau įrenginėjo namą ir nepagrįsti didino defektų taisymo išlaidas.Ieškovai, apeliantei sumokėję 22 060,81 Eur (76 171,58 Lt) už statybos rangos darbus, bando prisiteisti iš apeliantės 26 631,90 Eur (91 954,63 Lt), t. y. atgauti visus sumokėtus pinigus ir dar pasipelnyti.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.662 straipsnio 2 dalimi užsakovas, priimdamas darbą pastebėjęs darbų trūkumus, gali remtis trūkumų faktu tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau. Darbų priėmimo akte jokių pastabų dėl darbų kiekio ir kokybės ieškovai nepareiškė (statinio aukščio neatitikimas priskirtinas prie akivaizdžių trūkumų), teisė tokius reikalavimus reikšti vėliau šalių nėra sutarta.Sprendime teismas išėjo už ieškinio ribų, nors tokio tipo bylose teismas nėra aktyvus ir negali savarankiškai koreguoti ieškinio dalyko. Ieškovai prašė žalos, kurios nepatyrė, atlyginimo, o teismas priteisė trūkumų šalinimo išlaidas, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas ir šiuo pagrindu.Byloje atsakovais taip pat turėjo būti statybos techninę priežiūrą vykdę asmenys – K. A. P. ir R. M.. Ieškovui nesutikus šių asmenų įtraukti į bylą atsakovais, jie turėjo dalyvauti byloje trečiaisiais asmenimis. Techniniam prižiūrėtojui atsakant už nesaugią statybą, laikytina, kad teismas sprendime pasisakė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.Teisme taip pat gautas ieškovų A. V. ir A. V. atsiliepimas į apeliacinį skundą, prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais: Apeliantė teismui melavo, jog 2014-01-20 el. laišku sutarties šalys susitarė 121 973,12 Lt sutarties darbų kainą mažinti iki 76 171,58 Lt. Minėtas laiškas patvirtina, kad atsakovė darbų kainą sumažino nuo 146 044,09 Lt iki 121 973,12 Lt. Be to, K. Z., kurio parodymais apeliantė neva remiasi įrodinėdama darbų kainos sumažinimo aplinkybes, teismo posėdyje nebuvo apklaustas, o liudytojas V. M. yra suinteresuotas bylos baigtimi, nes jis yra UAB „Rąstinukai Jums“ direktorės sutuoktinis. R. G. – UAB „Rąstinukai Jums“ darbuotojas.Nesutiktina su apeliantės argumentu, jog ji tik teisme sužinojo apie techninio prižiūrėtojo nebuvimą jos darbų vykdymo metu. Statybos žurnalas pildomas ir pasirašomas kiekvieną dieną baigus statybos darbus. Statybos metu statybos žurnalas buvo pas apeliantę, todėl nesuprantama, kaip galima nežinoti apie techninio prižiūrėtojo nebuvimą, jeigu nėra jo parašų statybos žurnale, kurį turėjo apeliantė.Techninio prižiūrėtojo nebuvimas nepanaikina apeliantės atsakomybės.Apeliantė klaidingai aiškina, jog atliktų darbų trūkumai buvo akivaizdūs. Neužbaigtoje statyboje, nesant įrengtų perdangų, mažesnis aukšto statinio aukštingumas nebuvo akivaizdus, tai patvirtino tiek ekspertė, tiek statybų žurnale daręs įrašus pačios apeliantės darbų vykdytojas V. M..Ieškovai nesutinka su apeliantės argumentu, jog jiems turėjo kilti klausimas, kodėl atsakovė atliko sulygtus darbus už daug mažesnę nei sutartinę kainą. Ieškovai paaiškina, kad dalį kainos apeliantės pageidavimu mokėjo grynaisiais pinigais, o jų gavimą patvirtinantis dokumentas liko pas apeliantę.Apeliantė į bylą teikia naujus įrodymus, kuriais siekiama nuginčyti ekspertės atliktą trūkumų šalinimo išlaidų apskaičiavimą. Ieškovai prašo teismo atsisakyti priimti prie apeliacinio skundo pridėtus įrodymus vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 314 straipsniu. Visus šiuos dokumentus apeliantė galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui.Nesutiktina su apeliantės motyvu, jog šalys susitarė dėl darbų kiekio sumažinimo. Apeliantė kaip kompensaciją ieškovams siūlė pastatyti rąstinę pavėsinę, toks siūlymas netiesiogiai patvirtina, kad iki bylinėjimosi teisme apeliantė pripažino ieškovams atliktų darbų kokybės trūkumus, t. y. kad pastatė žemesnį, nei buvo susitarta, namą.Taip pat nesutiktina su apeliantės argumentu, jog netinkamas ieškovų reikalavimas dėl žalos atlyginimo. Ieškinyje ieškovai reiškė LR CK 6.665 straipsnio 3 dalyje nustatytą reikalavimą – nutraukti sutartį ir atlyginti nuostolius. Vartojimo teisinių santykių bylose teismas turi teisę savarankiškai spręsti, kokį vartotojo teisių gynimo būdą taikyti teisingiausia konkrečioje nagrinėjamoje byloje.Apeliantė nurodo, jog statinys yra tinkamas naudoti, tačiau ieškovai pažymi, jog bylos dalykas buvo ne statinio tinkamumas naudoti, o apeliantės darbų atlikimas nukrypstant nuo statinio projekto bei objektui nustatytų kokybinių kriterijų, t. y. statinys pastatytas ne toks, dėl kurio buvo sutarta, ir ne toks, kokio tikėjosi ieškovai sudarydami sutartį su apeliante.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).Išnagrinėjusi ir ištyrusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas skundžiamą teismo sprendimą panaikinti dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Civilinio proceso teisės trečiųjų asmenų instituto tikslas – užtikrinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Tiek tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (CPK 46 straipsnis), tiek tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnis), turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir įstatymo įtvirtintą galimybę šį interesą įgyvendinti įstodami į prasidėjusį teisminį ginčą. Esminiai trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, ir trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisinio statuso skirtumai yra nulemti skirtingo jų teisinio santykio su bylos dalyku: tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, turi savarankišką, ginčo šalims priešpriešinamą, materialinę teisę į ginčo dalyką, todėl ją gali ginti naudodamiesi visomis šalių procesinėmis teisėmis, tarp jų – teise pasirinkti teisių gynimo būdą (pareikšti ieškinį jau prasidėjusiame procese ar pradėti naują procesą). Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo, ir gali būti įtraukiami į prasidėjusį procesą ne tik savo pačių iniciatyva, bet ir kitų dalyvaujančių asmenų ar teismo valia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-07-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1042/2002; 2004-02-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2004).Įstatymo draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis), šis įstatymo imperatyvas sukuria bylą nagrinėjančiam teismui pareigą nustačius tikėtiną teisinę sprendimo įtaką ne tik bylos dalyviams, bet ir kitiems asmenims, imtis priemonių įtraukti juos į prasidėjusį procesą. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra konstatuojamas tada, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Sisteminis nurodytų procesinės teisės normų vertinimas leidžia daryti išvadą, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytomis pasekmėmis – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Įstatymo sąvokos ,,teismas nusprendė“ turinys yra atskleistas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-159/2007).CK 6.697 straipsnio 3 dalis nustato, jog rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ir statybos techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, nustatant statinio (taigi ir atskirų jo dalių) defektus, rangovo, projektuotojo ar techninio prižiūrėtojo atsakomybei reikšminga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti defektų atsiradimo priežastis ir sieti jas su atsakingų už defektus asmenų neatliktais ar netinkamai atliktais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-02-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2006, 2008-12-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2008). Teismui konstatavus rangovo vykdytų darbų defektus, tai kartu reikštų esminių techninio prižiūrėtojo pareigų, įtvirtintų įstatyme, nevykdymą, kartu ir jo atsakomybę. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą neatsižvelgė į šią aplinkybę, neįtraukė į bylą techninę priežiūrą vykdžiusių asmenų K. A. P. ir R. M. nei atsakovais, nei trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog teismo sprendimas gali turėti įtakos minėtų asmenų teisėms ir pareigoms, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, neįtraukęs į procesą K. A. P. ir R. M., pažeidė proceso teisės normas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad apeliacinės instancijos teismas negali pats įtraukti į bylą trečiųjų asmenų, taigi šis proceso trūkumas negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme, be to, neįtraukti į procesą asmenys, kurių teisės ir pareigos susijusios su nagrinėjamu ginču, turi teisę dalyvauti nagrinėjant bylą bei naudotis visomis byloje dalyvaujančių asmenų teisėmis, kuriomis jie negalėjo pasinaudoti nuo proceso teisme pradžios. Todėl skundžiamas sprendimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes byloje yra nustatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, teismui nusprendus dėl neįtrauktų byloje dalyvauti asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nes anksčiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą teismo sprendimą naikinti visa apimtimi, nes tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus procesinius pažeidimus, spręstinas byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumas. Nagrinėdamas bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas turi įtraukti dalyvauti byloje trečiaisiais asmenimis nurodytus asmenis, taip pat atkreipti dėmesį į aplinkybes, jog prašoma nuostolių atlyginimo suma yra didesnė negu suma, sumokėta už namo rąstinės konstrukcijos dalies pastatymą, taip pat įvertinti ieškovų veiksmus, susijusius su statybos darbų tęsimu nustačius apeliantės atliktų darbų trūkumus.Kadangi byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, apeliantei grąžintinas žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą (CPK 87 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Kitų bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-02-17 sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rąstinukai Jums“, juridinio asmens kodas 300905583, buveinės adresas Bičkų g. 3, Vilainių k., Vilainių sen., 58100 Kėdainių r., 2017-03-16 mokėjimo patvirtinimu sumokėtą 476,00 Eur žyminį mokestį.

TeisėjaiMarius DobrovolskisKristina DomarkienėAlona Romanovienė