Telšių apylinkės teismo įsakymas

Baudžiamosios bylos Nr. e1-317-344/2024 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20227-2024-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.1.10.1.; 1.2.25.4.2.6; 2.12.1.4 (S)

2024 m. birželio 14 d.

susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Žilvino Generausko pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

S. V., gimęs (duomenys neskelbtini)., Telšių r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini)., išsiskyręs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

S. V. 2024 m. gegužės 28 d., apie 11.17 val. (duomenys neskelbtini)., ties pastatu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini)., vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių, t. y. mažiausiai 2,92 promilės, neblaivumas.

Apklaustas kaip įtariamasis, kaltinamasis S. V. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Jis parodė, kad užėjo pas draugą A. V., kuris gyvena(duomenys neskelbtini), o jis paprašė padėti sugrėbti žolę. Po darbo apie 18-19 val. paprašė A. paskolinti savo mašiną „VW Passat“ parvykti iki namų, kad nereikėtų eiti pėsčiomis apie du kilometrus. A. sutiko, prieš duodamas mašiną pasakė, kad nevairuotų išgėręs. Teisės vairuoti automobilį jis neturi, nežino, ar A. apie tai žino, nes jo neklausė, apie tai nešnekėjo. Būdamas blaivus, parvyko A. automobiliu į namus ir pastatė mašiną. Apie 22 val. į svečius atvyko draugas R. D., kuris trumpam buvo grįžęs iš Norvegijos. Su juo išgėrė 3-4 vienetus 1 litro talpos „bambalius“ alaus. Kitą dieną, t. y. 2024 m. gegužės 28 d., apie 10 val. A. automobiliu nuvyko į parduotuvę V., nusipirko alaus, kurį pasidėjo į mašiną. Važiavo į poilsiavietę V., kad grąžinti automobilį A., nes iš vakaro buvo taip sutarę. Nuvykus, A. nebuvo, ir jis vienas pats išgėrė du „bambalius“ alaus, nes neplanavo daugiau vairuoti automobilio. Išgėręs alų, nesijautė apsvaigęs, todėl A. mašina važiavo į namus ir V. prie stotelės jį sustabdė policijos pareigūnai. A. apie tai, kad ketina vairuoti jo automobilį neblaivus, nežinojo. Jei būtų tuo metu jautęsis apsvaigęs, automobilio nebūtų vairavęs. Savo poelgį vertina neigiamai, supranta, kad pasielgė blogai, dėl to gailisi. Mašiną vairavo neblaivus pirmą kartą, būtinybės vairuoti automobilį nebuvo, galėjo į namus pareiti ir pėsčiomis (elektroninės bylos lapas (toliau e. b. l.) 89-91).

II. Įrodymai

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo S. V. visiško prisipažinimo, jo kaltę padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti rašytiniai įrodymai.

Liudytojas A. V. parodė, kad S. V. yra pažįstamas, kuris kartais padeda pasidarbuoti. S. kartais savo automobiliu leisdavo grįžti į namus. Ar S. V. turi teisę vairuoti automobilius, nežino, jam žinoma, kad S. anksčiau dirbo vairuotoju. 2024 m. gegužės 27 d. S. buvo pas jį namuose ir padėjo darbuotis. Tą vakarą S. leido grįžti namo jam priklausančiu automobiliu „VW Passat“, nes tuo metu buvo blaivus. Leidimo vairuoti automobilį būnant neblaiviam neleido, tokių dalykų netoleruoja. 2024 m. gegužės 28 d. nuo 8 val. iki 15 val buvo Klaipėdoje. Paprastai S., turėdamas laiko atvažiuoja padėti pasidarbuoti, ir tą dieną darbavosi pas jį. Apie tai, kad vartojo alkoholį jam nėra žinoma, nes pas jį neleidžiama apskritai vartoti alkoholio. S. taip pasielgė pirmą kartą, jam jokių pretenzijų neturi. Ikiteisminio tyrimo bylos medžiagoje pageidaus, kad būtų grąžintas jam priklausantis automobilis, kurį vertina 300 Eur (e. b. l. 22-25).

2024 m. gegužės 28 d. Daiktų ir įvykio vietos apžiūros protokole ir foto lentelėje užfiksuota, kad įvykio vieta yra adresu(duomenys neskelbtini), matomas pilkos spalvos ,,WV Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu paimtas automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 9-19).

Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad S. V. 2024 m. gegužės 28 d. pirmu tikrinimu 11.20 val. nustatytas 2,92 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 11.42 val. nustatytas 3,18 promilių neblaivumas. S. V. su tikrinimo rezultatais sutiko (e. b. l. 59).

Iš 2024 m. gegužės 28 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) akto matyti, kad automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežtas į saugomą automobilių stovėjimo aikštelę Mažeikių r., Krucių k., UAB „Autobastionas“ (e. b. l. 60).

Iš 2024 m. gegužės 29 d. gautos VĮ „Regitra“ informacijos matyti, kad automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas–valdytojas yra A. V.. Minėtas automobilis 2024 m. gegužės 31 d. grąžintas savininkui (e. b. l. 61, 67-69).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė kaina Lietuvoje yra 1060 Eur (e. b. l. 62).

S. V. buvo laikinai sulaikytas 2024 m. gegužės 28 d. 11.45 val., paleistas 2024 m. gegužės 29 d. 11.40 val. (e. b. l. 98-102, 110-112).

I. N. veikos kvalifikavimas ir vertinimas

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo S. V. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodyta visiškai. Veika pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai, nes kaltinamasis S. V., žinodamas ir suprasdamas, kad yra neblaivus, tyčia vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas mažiausiai 2,92 promilių, t. y. daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas. Tokią išvadą leidžia daryti paties kaltinamojo parodymai, alkotesterio rodmenys, kuriais užfiksuotas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, kiti rašytiniai įrodymai, todėl teismui nekyla abejonių dėl to, jog kaltinamasis įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

IV. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcija numato, kad už šią nusikalstamą veiką gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Kaltinamasis S. V. neprieštaravo prokuroro sprendimui procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi.

Teismas skiria bausmę BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

Kaltinamojo S. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis neteistas (e. b. l. 81-82), administracine tvarka nebaustas (e. b. l. 79-80).

Individualizuodamas bausmę kaltinamajam S. V., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė tyčinę, baigtinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į tai, kad nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, būdamas darbingo amžiaus, tačiau niekur nedirbantis, kad transporto priemonę vairavo neturėdamas teisės vairuoti, kas rodo jo visiškai atsainų požiūrį į įstatymais nustatytus draudimus, sociume nustatytas taisykles. Vertindamas nustatytas aplinkybes, byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskiriant įstatymo numatytą ir prokuroro siūlomą BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą.

Kaltinamajam skirtino arešto bausmės taikymo laikotarpis, atsižvelgiant į tai, kad yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, į kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą, nustatytinas artimas vidurkiui. Teismo vertinimu, būtent tokia bausmės rūšis leis įgyvendinti BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirtį (BK 49 straipsnio 3 dalis, 61 straipsnio 2, 4 dalys).

Įvertinus tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir tai, kad sutiko, jog byla būtų baigta supaprastinto proceso tvarka – priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir bausmė mažintina 1/3 (vienu trečdaliu).

Pirmą kartą arešto bausme nuteistam asmeniui, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis (BK 75 straipsnio 1 dalis).

Pagal kasacinio teismo praktiką, atidedant arešto bausmės vykdymą, kartu skirti ir intensyvią priežiūrą – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – yra neprivaloma. Tai paliekama teismo diskrecijai. Atsižvelgiant į tai, pagrįstai manytina, jog pirmą kartą teisiamam S. V. bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti ir be realaus arešto bausmės atlikimo, o bausmės vykdymą atidedant neskiriant intensyvios priežiūros bei paskiriant su bausmės tikslais susijusius įpareigojimus – pradėti dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6, 10 punktai).

Teismo nuomone, kad atidėjus paskirtos arešto bausmės vykdymą bei paskyrus pareigas, kurios padėtų pasitaisyti, asmuo bus sudrausmintas ir yra realus pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų teisės pažeidimų ir nusikalstamų veikų. Įvertinus aptartas aplinkybes, S. V. paskirtos nustatytinas trumpesnės nei vidutinės trukmės arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminas – 7 (septyni) mėnesiai. Bausmės vykdymo atidėjimo metu paskirtinos BK 75 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytos pareigos – per mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti ir tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Įtvirtinus baudžiamąją atsakomybę už vairavimą esant neblaiviam, kai nustatyta daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas (BK 281¹ straipsnio 1 dalis), įstatymų leidėjas siekė padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme. Byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas mažiausiai 2,33 promilių neblaivumas. Nustatytos aplinkybės rodo, jog kaltinamasis S. V. sąmoningai nepaisė įstatymų reikalavimų, kritiškai nevertino savo veiksmų, dėl ko kilo pavojus ne tik jam, bet ir kitiems kelių eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta skaudžių pasekmių. Jis vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti, būdamas neblaivus. Pažymėtina, kad vairavimo neturint teisės vairuoti faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimo dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016).

Nagrinėjamojoje situacijoje uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju pažeidėjui siekiant įgyti teisę vairuoti automobilius, jis tai galės padaryti tik pasibaigus šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminui. Teismas sprendžia, jog kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 3 dalyje, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 metus – padarys teigiamą įtaką.

BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad, priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad S. V. inkriminuotą nusikaltimą įvykdė vairuodamas automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančios VĮ „Regitra“ duomenų bazės pažymos matyti, kad automobilio savininkas yra A. V.. Ikiteisminio tyrimo metu negauta jokių objektyvių duomenų apie tai, kad automobilio savininkas žinojo apie kaltinamojo ketinimą daryti nusikalstamą veiką. Automobilis savininkui grąžintas (e. b. l. 67-69). Šiuo atveju konfiskuotinas turtas priklauso trečiajam asmeniui, automobilio konfiskuoti negalima, todėl iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto – automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma.

Nors VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodoma, kad automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė kaina Lietuvos Respublikoje yra 1060 Eur (e. b. l. 62), teismas pažymi, kad reali vertė yra 300 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103-788/2020, 14 punktas), nes būtent už tokia suma automobilį įvertino savininkas A. V.. Be to, tokia automobilio vertė nurodyta ir VĮ „Regitra“ informacijos duomenų bazėje (e. b. l. 61), todėl, vadovaujantis teisngumo ir protingumo principais, iš kaltinamojo išieškotina 300 Eur suma (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 72 straipsnio 5 dalis).

Kaltinamajam Sauliui Vilniui 2024 m. gegužės 29 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas savininkui A. V. nuolatiniam naudojimui.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-302, 312, 313 straipsniais,

nusprendžia:

S. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir nubausti areštu 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, S. V. paskirtą arešto bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti areštą 30 (trisdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, S. V. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 7 (septyniems) mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant S. V. per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba registravimąsi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2024 m. gegužės 28 d. 11.45 val. iki 2024 m. gegužės 29 d. 11.40 val., prilyginant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 p. a) p.p. vieną dieną 1 parai arešto, viso įskaityti 1 (vieną) parą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, paskirti kaltinamajam S. V. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš S. V. išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 300 Eur (tris šimtus eurų) į valstybės pajamas.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paliktinas savininkui A. V. nuolatiniam naudojimui.

Kaltinamajam S. V. 2024 m. gegužės 29 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo dienos.

Išaiškinti kaltinamajam S. V., kad jis nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo jo įteikimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismui prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.