Kauno apygardos teismo nutartis

2009-06-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-250-245-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-06-10
Bylos Nr.
1A-250-245-2009
Teisminio proceso Nr.
52-1-01121-07
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Kęstutis Dargužis (pirm.), Jonas Furmanavičius, Romas Aikevičius
Nukentėjusysis
M. B.
Nuteistasis
M. R.
Advokatai
Jonas Kvaraciejus
Kategorijos
Pranešėjas K.Dargužis Baudžiamoji byla Nr. 1A-250-245/2009Teisėjas V.Dapkevičienė Proceso Nr. 52-1-01121-07
Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.9. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. birželio 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Dargužio, teisėjų Romo Aikevičiaus, Jono Furmanavičiaus, sekretoriaujant Simonai Janulaitienei, dalyvaujant prokurorui Birutei Šečkuvienei, nukentėjusiajam M. B., gynėjui advokatui Jonui Kvaraciejui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. R. gynėjo advokato Jono Kvaraciejaus ir pagal nukentėjusiojo M. B. apeliacinius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2009-03-06 nuosprendžio, kuriuo M. R. nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d. arešto bausme 30 (trisdešimt) parų ;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. 2 p., 6 d., 65 str. 1 d. 1 p. a) papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos taikant bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo taisykles, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, M. R. paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant M. R. per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Iš M. R. priteista: Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 1274,40 Lt už asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas; nukentėjusiajam M. B. 15000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 1900 Lt turėtoms išlaidoms dėl advokato paslaugų apmokėjimo atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. už tai, kad jis 2007 m. rugsėjo 22 d. apie 02.15 val. viešoje vietoje – priešais naktinį klubą „Čikaga“ adresu Naujoji g. 50, Alytuje, tyčia, apsvaigęs nuo alkoholio, iš chuliganiškų paskatų, kitų žmonių akivaizdoje, nukentėjusiajam M. B. sudavė ne mažiau kaip 3 smūgius ranka į galvą, ne mažiau du smūgius koja į galvą bei gulinčiam ant žemės koja spyrė ne mažiau kaip 6 smūgius bei sudavė ne mažiau kaip 4 smūgius ranka į galvą, tokiais įžūliais veiksmais nukentėjusiajam M. B. padarė nosies kaulų lūžimus, kairės akies sumušimą, muštines žaizdas smakro dešinėje, nosies nugarėlėje, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, kaktos dešinėje pusėje, nosies nugarėlėje, dešiniame žaste, kraujosruvas abiejų akių junginėse bei padarė viršutinio žandikaulio kairės pusės lūžimą, dėl ko nukentėjusiajam sveikatą sutrikdė ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui, tokiais savo veiksmais, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį M. B..

Be to, M. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. už tai, kad jis 2007 m. rugsėjo 22 d. apie 02.15 val., priešais naktinį klubą „Čikaga“ adresu Naujoji g. 50, Alytuje, tyčia, apsvaigęs nuo alkoholio, pagrobė 800 litų vertės auksinę grandinėlę, tuo padarydamas nukentėjusiajam M. B. 800 litų turtinę žalą.

Be to, M. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d. už tai, kad jis, neturėdamas tikslo platinti, neteisėtai laikė savo bute adresu Jurgiškių g. 45-3, Alytuje, 110,52 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, 7,35 g narkotinės medžiagos - kanapių (ir jų) dalių, kurios vadovaujantis 2000-01-06 Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5 yra narkotinės medžiagos, iki 2007 m. spalio 2 d., kai kratos metu šios medžiagos buvo rastos ir paimtos policijos pareigūnų.

Be to, M. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. už tai, kad jis neturėdamas tikslo platinti, neteisėtai prie savęs kojinėje laikė, 0,91 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų) dalių, kurios vadovaujantis 2000-01-06 Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5 yra narkotinė medžiaga, iki 2007 m. spalio 1 d. 22.15 val., kai asmens kratos metu ši medžiaga buvo rasta ir paimta policijos pareigūnų.

Šalies argumentai

Nuteistojo M. R. gynėjas apeliaciniu skundu prašė panaikinti skundžiamą 2009-03-06 nuosprendį ir M. R. išteisinti pagal visas inkriminuotas veikas. Nurodo, kad nuosprendis yra neobjektyvus ir šališkas. Teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teismas pažeidė baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, M. B. sužalojimo epizode, konstatavo, kad M. R. dėl menkavertės priežasties iš chuliganiškų paskatų, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, nes dėl viršutinio žandikaulio kairės pusės lūžimo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 d. laikotarpiui. Tokia teismo išvada neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Iš liudytojų A. M., I. Z. E. B., R. M. parodymų matyti, kad pats nukentėjusysis, būdamas policijos pareigūnu, viešoje vietoje elgėsi netinkamai. Neblaivus išėjo iš klubo, užkabino petimi E. B.. Šalia stovėjusiems vaikinams pareplikavus, kad galėtų atsiprašyti, sugrįžo prie tų vaikinų, stvėrė vienam už marškinėlių, įvyko grumtynės, nukentėjusiajam pasipylė kraujas.

E. B., mačiusi tolesnę įvykių seką, parodė, kad po grumtynių ant laiptų, M. B. nusileido nuo laiptų ir priėjęs prie automobilio, atsirėmė į jį. Vėliau išgirdo žodžius dėl automobilio iškruvinimo ir pamatė, kad jį muša M. R.. Tokius jos parodymus patvirtino ir liudytojas G. M. girdėjęs kaip M. R. šaukė, kad M. B. nesiliestų prie mašinos.

Iš šių liudytojų parodymų matyti, kad konflikto ir viešosios tvarkos sutrikdymo iniciatorius buvo pats M. B., o ne M. R.. Jis apstumdė merginą, neatsiprašė, sudrausmintas šalia stovėjusių jaunuolių, kibo vienam jų į atlapus, iškruvino automobilį, po ko pats nukentėjo.

Teismas nukentėjusiojo M. B. veiksmus turėjo vertinti kaip chuliganiškus, o ne nuteistojo M. R.. Teismo išvada, kad M. R. veiksmus sąlygojo mažareikšmė priežastis ir byloje nenustatyta asmeninių santykių, taip pat neatitinka bylos medžiagos. Iš aukščiau nurodytų liudytojų parodymų daro išvadą, kad M. R. elgesį sąlygojo, būtent, automobilio iškruvinimas ir to negalima vertinti kaip chuliganišką elgesį dėl menkavertės priežasties.

Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad M. B. padarytą kūno sužalojimą iššaukė, būtent, M. R. suduoti smūgiai. Bylos medžiaga nustatyta, kad M. B. nenustatyto asmens buvo mušamas ant laiptų po to prie automobilio jį mušė M. R. ir dar kiti asmenys. Apklaustas teismo medicinos ekspertas nurodė, kad tikslaus smūgių skaičiaus pasakyti negali, trauminiai poveikiai nebūtinai turi atitikti smūgių skaičių. Nėra galimybės nustatyti kada buvo sulaužytas žandikaulis ir galimybės atriboti smūgius. Todėl teismo išvada kad žandikaulis buvo sulaužytas, būtent, M. R. veiksmais yra pagrįsta spėjimu, kadangi jokių tai pagrindžiančių duomenų byloje nėra, todėl jo veika nepagrįstai kvalifikuota pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. Specialisto išvadoje konstatuoti kiti sužalojimai kaip nežymūs, imant juos visumoje ar kiekvieną atskirai. Todėl nesant konkrečių duomenų, kad žandikaulis buvo sulaužytas, būtent, nuo M. R. smūgio, jo veika turėtų būti kvalifikuojama, kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, o tai priklauso privataus kaltinimo bylų kategorijai. Teismas negalėjo teigti, kad M. R. smūgiai buvo stiprūs, o kitų, mušusių asmenų, silpni ir kad jo smūgiu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Teismas padarė šališkas išvadas konstatuodamas tik M. R. kaltę.

Skundu taip pat neigiama M. R. kaltė įvykdžius vagystės ir disponavimo narkotinėmis medžiagomis nusikaltimus. Jis nurodė, kad jo atžvilgiu buvo atlikta provokacija iš policijos pareigūnų pusės. Grandinėlė ir narkotinės medžiagos jam buvo pakišti. Teismas tokius parodymus vertino kritiškai ir jo kaltę pagrindė kratos protokolais ir vaizdo įrašu iš kurio matyti, kad M. R. buvo pasilenkęs prie nukentėjusiojo. Aiškina, kad vaizdo įraše nematyti grandinėlės nuplėšimo, tai tik teismo prielaida. Po M. B. sužalojimo bylą tyrė Alytaus policijos komisariatas. Dar daugiau, visus pirminius procesinius veiksmus: M. R. sulaikymą, kratas atliko M. B. bendradarbiai. Tai leidžia teigti, kad procesinius veiksmus atliko suinteresuoti asmenys. M. R. pareigūnų veiksmus buvo apskundęs, nurodydamas, kad buvo po sulaikymo vežamas į mišką, jo atžvilgiu buvo vartojamas fizinis smurtas.

Teismas neatkreipė dėmesio ir nevertino prieštaringų M. B. parodymų tiek dėl jo sužalojimo, tiek dėl grandinėlės vagystės, tiek dėl kitų to vakaro aplinkybių. Ikiteisminio tyrimo metu jis neigė konfliktą su merginomis, grumtynes su nepažįstamais vaikinais ant laiptų, neigė, kad buvo mušamas ir sukruvintas ant laiptų. M. B. savo parodymuose įvardijo tik du jį mušusius asmenis - M. R. ir D. T.. Teisminio nagrinėjimo metu M. B., išklausęs liudytojų parodymus, dalinai pakeitė savo parodymus, pripažindamas, kad ties laiptais gavo smūgį į veidą. Tai rodo, kad nukentėjusysis nėra nuoširdus ir klaidino ikiteisminį tyrimą ir teismą, bandydamas suversti kaltę M. R. ir D. T.. Jo parodymų prieštaringumas kelia abejones ir dėl grandinėlės vagystės. Savo pareiškime policijai jis nenurodė, kad iš jo buvo pagrobta grandinėlė. Apie jos pagrobimą pareiškė tiktai apklausiamas liudytoju spalio 1 d. Teismui šią aplinkybę jis paaiškino taip, kad rašant pareiškimą dėl sužalojimo, jam tyrėja nurodė, kad grandinėlės vagystė nereikšminga aplinkybė ir ją bus galima nurodyti vėliau, ką jis ir padaręs. Tokie pareigūno parodymai yra naivūs ir neįtikinami visame kontekste, vertinant jo kolegų veiksmus, kelia dideles abejones dėl tariamos grandinėlės vagystės. Mano, kad M. R. kaltė šiame epizode neįrodyta.

Teismas kritiškai vertino M. R. parodymus dėl narkotinių medžiagų. Teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį narkotinių medžiagų epizode pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas, nes rėmėsi protokolais, kurie negali būti tinkami įrodymai šioje byloje. Abu kratos protokolai surašyti pažeidžiant BPK reikalavimus. 2007 m. spalio 1 d. protokolas pildytas per kelis kartus, skirtingų asmenų. Protokolą pasirašęs pareigūnas R. L. prisipažino, kad atliekant asmens kratą nedalyvavo. Tai patvirtino ir liudytojas Urbonavičius. Protokolas nepasirašytas M. R. (BPK 179 str. 3 d.) Nėra nuorodos protokole, kad jis atsisakė pasirašyti. Nėra protokole duomenų apie paketo supakavimą, užantspaudavimą (BPK 149 str. 7 d.). Analogija ir su spalio 2 d. rastų medžiagų supakavimu ir užantspaudavimu. Todėl teigia, kad poėmis nebuvo įformintas BPK nustatyta tvarka ir teismas remtis kratos protokolais negalėjo.

Šalies argumentai

Nukentėjusysis apeliacinius skundu prašo panaikinti 2009-03-06 nuosprendį. Nurodo, kad iš esmės įvertinus visus surinkus įrodymus darytina neginčytina išvada, kad nusikaltimą jo atžvilgiu M. R. įvykdė ne kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kaip teigiama teismo nuosprendyje, o kartu su bendrininku D. T.. Šią faktinę aplinkybę pagrindžia tiesioginiais ir netiesioginiai įrodymais, o būtent: pats D. T. teigia, kad tą vakarą buvo klube „Čikaga“, buvo apsirengęs tamsiais treningais ir šviesiu viršumi; liudytojo G. M. parodymai – „mušė dviese, vienas su juoda maike, kitas smulkesnis, turėjo rankinę, buvo su balta maike, smūgių buvo daug“; kaltinamojo M. R. parodymai – „atėjo į „Čikagą“ su D. T.; liudytojos E. B. parodymai – D. T. buvo šalia; liudytojos R. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui - su tuo vaikinu (M. B.) susistumdė M. R., D. T. ir dar kiti vaikinai; jo, kaip nukentėjusiojo parodymai, kur jis kategoriškai nurodė, kad buvo užpultas D. T. ir M. R.. Klysti negali, kadangi šiuos asmenis žino dėl savo darbo. Daiktinių įrodymų apžiūros protokole užfiksuota, kad D. T. buvo apsirengęs šviesiu viršumi ir turėjo rankinę; vaizdo įraše užfiksuota, kad smurtą naudoja du vaikinai, iš kurių vienas turi rankinę, yra šviesiai apsirengęs ir teigia, kad tai D. T.. Tačiau Teismas, vertindamas įrodymus, vienu atveju tuo pačiu įrodymu remiasi, kitu gi atveju nurodo, kad identifikuoti asmens nėra galimybės, t.y. vertina įrodymus tendencingai, švelnindamas kaltinamojo padėtį. O būtent, teismas nuosprendyje vertino prie bylos pridėtą vaizdo įrašą, nurodė, kad iš specialisto išvados matyti, kad vaizdo įrašas nėra ištisinis, bei jame užfiksuotose muštynėse dalyvaujančių asmenų identifikuoti nėra galimybės. Tačiau, kvalifikuodamas M. R. veiksmus, teismas tiesiogiai nurodo, kad iš vaizdo įrašo matyti, kaip kaltinamasis M. R. suduoda smūgius rankomis ir kojomis nukentėjusiajam M. B.. Taip pat nurodo, kad matyti, kaip smūgius suduoda ir kitas, nenustatytas asmuo, matosi, kad kaltinamąjį bandoma atitraukti nuo nukentėjusiojo, nukentėjusysis guli ir nejuda, o jam tuo metu suduodami smūgiai, kaltinamasis buvo pasilenkęs prie nukentėjusiojo, tuo metu smūgiai nesuduodami. Peržiūrėjus minimą vaizdo įrašą akivaizdžiai matyti, kad nuosprendyje minimas nenustatytas asmuo buvo apsirengęs šviesiu rūbu, turėjo rankinę, buvo smulkesnis nei M. R., tačiau šios svarbios aplinkybės teismas nematė ir nevertino.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, vertindamas D. T. veiksmus darant nusikaltimą, buvo nenuoseklus, neobjektyvus, nevienodai, tendencingai vertino įrodymus, padarytos išvados neatitinka bylos aplinkybių. Visi aukščiau išvardinti įrodymai tarpusavyje sutampa, vienas kitą papildo ir tik patvirtina, kad nusikaltime dalyvavo ir D. T.. Nurodytos faktinės bylos aplinkybės yra aiškios ir nedviprasmiškos. Teismas, prokuroras, valstybinis kaltintojas priimdamas sprendimus D. T. atžvilgiu buvo šališki.

Veika pagal BK 180 str. 1 d. buvo perkvalifikuota pagal BK 178 str. 1 d. remiantis tuo, kad kaltinamasis M. R. fizinį smurtą vartojo, neturėdamas tikslo pagrobti svetimą turtą, o norėdamas sumušti nukentėjusįjį dėl menkavertės priežasties, dėl to, kad jis kruvinas prisilietė prie automobilio. Sumanymas pagrobti svetimą turtą kilo panaudojus smurtą. Įvertinus visus surinktus įrodymus apeliantas daro išvadą, kad teismas veiką kvalifikavo neteisingai. Veiksmai atlikti nukentėjusiojo atžvilgiu buvo nepertraukiami. Smurtas buvo naudojamas tol, kol nukentėjusysis prarado sąmonę. Jam esant bejėgiškos būklės, esant vieningai tyčiai, iš karto buvo pagrobtas turtas - grandinėlė. Kadangi buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kurį apima LR BK 180 str. 1 d., veika turėjo būti kvalifikuojama tik pagal LR BK 180 str. 1 d. su nuoroda į BK 24 straipsnio 3 dalį.

Jis byloje pareiškė 50000 Lt civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino dalinai ir priteisė 15000 litų. Su šiuo teismo sprendimu nesutinka ir mano, kad turi būti atlyginta visa neturtinė žala - 50000 Lt.

Neturtinė žala apibrėžta CK 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 2.250 str. 1 d.). Nukentėjusiajam M. B. kaltinamojo M. R. ir D. T. tyčiniais veiksmais buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, buvo gydomas ligoninėje ir ambulatoriškai, dėl ko kentė fizinį skausmą, patyrė dvasinius išgyvenimus po sužalojimo, suprastėjo jo gyvenimo kokybė, ilgą laiką buvo nedarbingas. Kadangi jis yra policijos pareigūnas, nusikaltimas įvykdytas nedideliame mieste, kur asmenys vienas kitą pažįsta, šis viešoje vietoje įvykdytas nusikaltimas ypatingai pažemino jo, kaip asmens ir pareigūno, garbę ir orumą, vardą. Stresą patyrė taip pat ir šeima. Neturtinę žalą jis įvertina 50 000 litų sumai.

LR CK 6.283 str. 1 d. įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas, tačiau atlyginant ir paskaičiuojant neturtinę žalą, šis principas tiesiogiai negali būti taikomas, nes neturtinės žalos įvertinti pinigais tiksliai negalima. Apsprendžiant žalos dydį, būtina vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti į socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į tai, kad žalai atsirasti įtakos turėjo ir jo paties rizikingas elgesys ir nurodė, kad bylos aplinkybėmis nustatyta, jog jis, būdamas pareigūnu, nakties metu lankėsi klube „Čikaga“, kad būdamas neblaivus, prikibo prie jaunuolių, stovinčių ant laiptų, dėl ko jam buvo suduotas smūgis, be to, jis netrukus po pristatymo į ligoninę, iš jos pasišalino. Aiškina, kad teismo išvados tik iš dalies atitinka faktines bylos aplinkybes. Teismui buvo pateikta medicininė pažyma iš ligoninės, kurioje užfiksuota, kad jo alkoholio kiekis kraujyje sudaro 0,23%. Išėjęs iš klubo jis ėjo namo. Duomenų apie tai, kad „prikibo“ prie M. R. ar D. T. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu - negauta. Liudytojas G. M. parodė, kad konfliktas kilo ne nukentėjusiojo, o kaltinamojo iniciatyva. Teismo išvada, kad jo veiksmai turėjo įtakos pasekmėms, nepagrįsta. Teismas nevertino aplinkybės, kad jis buvo ilgą laiką žiauriai mušamas, spardomas grupės asmenų į gyvybiškai svarbias kūno dalis, visiškai neturėjo galimybės priešintis, veiksmų pasėkoje buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir pagrobtas turtas. Nusikaltimo pasekmės sveikatai yra jaučiamos ir šiandien. Nesupranta teismo motyvo, kad nuteistasis privalės atlyginti žalą už jo gydymą. Jo gydymas taip pat yra nuteistojo ir D. T. veiksmų pasekmė, todėl motyvuoti sprendimą dėl neturtinės žalos atlyginimo šiuo pagrindu teismas neturėjo pagrindo.

Daro išvada, kad nustatant neturinės žalos dydį nebuvo atsižvelgta teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus, socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą, teismas buvo šališkas, tendencingai kaltinamojo naudai vertino aplinkybes, todėl padaryta žala esant tokiam sprendimui nebus visiškai atlyginta.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, skirdamas M. R. bausmę neteisingai pritaikė įstatymą ir paskyrė per švelnią bausmę. M. R. buvo teisiamas už kelių nusikaltimų padarymą, lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Vadovaujantis LR BK 54, 61, 63 str. str. teismas turėjo skirti bausmę didesnę nei LR BK 138 str. 2 d. 8 p. numatytas vidurkis, bausmes sudėti ir netaikyti LR BK 75 straipsnio.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorą, prašiusį nukentėjusiojo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, o nuteistojo gynėjo atmesti, nukentėjusįjį, prašiusį jo apeliacinį skundą patenkinti o nuteistojo gynėjo atmesti, nuteistąjį ir jo gynėją, prašiusius nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą patenkinti, o nukentėjusiojo atmesti, sprendžia, kad abu apeliaciniai skundai atmestini.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo M. R. padarytas nusikalstamas veikas, teisingai paskyrė bausmes, laikantis bausmės skyrimo pagrindų. Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Dėl nuteistojo M. R. apeliacinio skundo.

Šalies argumentai

Nuteistojo M. R. gynėjas apeliaciniu skundu ginčija M. R. kaltę dėl visų nusikaltimų, kuriais jis nuteistas ir prašo jį išteisinti pagal visas inkriminuotas veikas.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad M. R. pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. nuteistas nepagrįstai, nes konflikto ir viešosios tvarkos sutrikdymo iniciatorius buvo pats nukentėjusysis M. B., o ne nuteistais M. R.. Tokį teiginį grindžia liudytojų parodymais patvirtinančiais, jog nukentėjusysis M. B. pastūmė merginą, jos neatsiprašė, o žodžiu sudrausmintas šalia stovėjusių jaunuolių, kibo vienam jų į atlapus, patsai gavo smūgį į nosį, tada iškruvino automobilį, po ko ir nukentėjo nuo M. R.. Taip pat skundu nesutinka su teismo išvada, kad automobilio iškruvinimas, sąlygojęs M. R. chuliganišką elgesį, yra mažareikšmė priežastis. Kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad apylinkės teismas teisingai įvertino visas įvykio, kurio metu M. B. nukentėjo nuo M. R., aplinkybes, todėl su tokiais apeliacinio skundo teiginiais nesutinka ir juos atmeta.

Iš liudytojų, E. B., A. M., I. Z., R. M. parodymų nustatyta, kad jos kartu stovėjo lauke ant laiptų prie išėjimo iš naktinio klubo „Čikaga“, kai iš klubo išėjo nukentėjusysis M. B. ir pečiu užkabino E. B.. Jos ir dar vienas vaikinas pareplikavo M. B. elgesį, kad šis galėtų atsiprašyti. Po šios replikos M. B. priėjo prie replikavusio vaikino, su juo susikivirčijo ir šis M. B. smogė vieną kartą į nosį, nuo ko nukentėjusiajam pradėjo bėgti kraujas iš nosies. Vaikinas, kuris replikavo ir smogė vieną smūgį nukentėjusiajam M. B., nuėjo į klubą, o nukentėjusysis liko lauke. Tuo šis konfliktas tarp M. B. ir jį replikavusio vaikino dėl neatsargaus E. B. pastūmimo, pasibaigė. Iš to nustatyta, kad nukentėjusysis M. B. patsai inicijavo tik šį konfliktą.

Iš liudytojų G. M., R. M., kurios parodymai duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui buvo pagarsinti pagal BPK 276 str. 1 d. 1 p., parodymų nustatyta, kad nukentėjusysis M. B., po gauto smūgio į nosį, nuo ko jam pradėjo bėgti kraujas, kruvinu veidu stovėjo lauke, atsirėmęs į automobilį VW Passat. Iš tų pačių liudytojų parodymų nustatyta, kad po kelių minučių pasirodė kaltinamasis M. R., pradėjo rėkti, kad nukentėjusysis nesiliestų prie mašinos ir pirmas pradėjo mušti nukentėjusįjį M. B.. Liudytoja E. B. taip pat patvirtino šias aplinkybes ir parodė, kad nukentėjusiajam stovint atsirėmus į automobilį, ji išgirdo žodžius dėl automobilio iškruvinimo ir pamatė už automobilio mušamą nukentėjusįjį. Jis gulėjo ant žemės, o jam nuteistasis M. R. rankomis ir kojomis sudavinėjo smūgius į galvą. Pats nuteistasis M. R. duodamas parodymus taip pat patvirtino, kad iš klubo išėjęs į lauką, prie automobilio pamatė M. B., kurio rankos ir rūbai buvo kruvini. Nukentėjusiajam jis davė pastabą, kad pasitrauktų nuo automobilio ir pradėjo mušti nukentėjusįjį, suduodamas jam smūgius rankomis ir kojomis. Iš paminėtų liudytojų ir paties nuteistojo M. R. parodymų neabejotinai nustatyta, kad M. B. neprovokavo ir niekaip neinicijavo muštynių su M. R., kurio buvo sumuštas. Todėl visiškai sutinkama su apylinkės teismo padaryta išvada, kad nuteistais M. R. viešoje vietoje – prie naktinio klubo, matant kitiems asmenims, dėl mažareikšmės priežasties, kad nukentėjusysis iškruvino automobilį, nukentėjusiajam M. B. sudavė eilę smūgių, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta jo sveikata ir tuo įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai.

Visiškai nepagrįstai ir deklaratyviai teigiama, kad automobilio iškruvinimas, sąlygojęs M. R. chuliganišką elgesį, negali būti pripažinta mažareikšme priežastimi. Nukentėjusysis M. B., iškruvindamas automobilį, nesukėlė ir negalėjo sukelti jokio pavojaus dėl turto - automobilio sugadinimo. Automobilis, prie kurio buvo atsirėmęs nukentėjusysis, buvo ne nuteistojo M. R., o kaip jis teigia, jo kaimyno. Todėl nuosavybės saugojimo poreikis nuteistajam buvo tik minimalus, susijęs su pilietine pareiga. Tuo labiau, kaip iš bylos nustatyta, nukentėjusysis tik buvo atsirėmęs į automobilį, nes jam iš nosies bėgo kraujas dėl nesenai gauto smūgio. Todėl akivaizdu, kad M. B. norėjo tik atsitokėti po smūgio, automobilio specialiai nekruvino ir neketino jo sugadinti. Kad automobiliui realus pavojus negrėsė, pagal visas aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo suvokti pats nuteistasis M. R.. Tai patvirtina, kad automobilio iškruvinimas buvo tik mažareikšmė priežastis, davusi dingstį pademonstruoti nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai mušant nukentėjusįjį, kuri negali pateisinti nuteistojo M. R. nusikalstamų veiksmų. Atsižvelgiant į tai, atmestini visi nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, kad pats nukentėjusysis išprovokavo incidentą ir dėl mažareikšmės priežasties vertinimo, esą ji tokia pripažinta nepagrįstai.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nesutinkama, kad M. B. padarytą kūno sužalojimą iššaukė būtent M. R. suduoti smūgiai. Nurodo, kad M. B. nenustatyto asmens buvo mušamas ant laiptų, po to prie automobilio jį mušė M. R. ir dar kiti asmenys. Todėl teismo išvada, kad žandikaulis buvo sulaužytas būtent M. R. veiksmais yra pagrįsta spėjimu, kadangi jokių tai pagrindžiančių duomenų byloje nėra, todėl jo veika nepagrįstai kvalifikuota pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. Tačiau tokie apeliacinio skundo teiginiai yra atmestini, kaip nepagrįsti.

Iš specialisto išvados Nr. G1122/07(06) nustatyta, kad M. B. buvo padarytas viršutinio žandikaulio kairės pusės ir nosies kaulų lūžimai, kairės akies sumušimas, muštinės žaizdos smakro dešinėje, nosies nugarėlėje, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, kaktos dešinėje pusėje, nosies nugarėlėje, dešiniame žaste, kraujosruvos, abiejų akių junginėse. Sužalojimai padaryti ne mažiau penkių trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai kvalifikuoti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl viršutinio žandikaulio kairės pusės lūžimo, sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Kiti sužalojimai, tiek imant juos visumoje, tiek ir kiekvieną atskirai kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Iš aukščiau išanalizuotų įvykio aplinkybių matyti, kad nukentėjusysis M. B. buvo dviejų atskirų incidentų dalyvis ir abiejuose buvo sužalotas. Pirmą incidentą nukentėjusysis M. B. išprovokavo pats ir jo metu gavo tik vieną smūgį į veidą nuo vaikino, pareplikavusio, kad M. B. galėtų atsiprašyti E. B. už pastūmimą. Nuo šio smūgio jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Kad nukentėjusysis M. B. šio pirmo incidento metu, kuris visiškai nesusijęs su incidentu, už kurį nuteistas M. R., gavo tik vieną smūgį į veidą, po ko pradėjo bėgti kraujas iš nosies, patvirtino liudytojai G. M. ir E. B., kurie tiesiogiai matė šį konfliktą. Iš specialisto išvados Nr. G1122/07(06) nustatyta, kad M. B. sužalojimas kvalifikuotas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl viršutinio žandikaulio kairės pusės lūžimo, sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Todėl šio incidento metu patirtas M. B. nosies sužalojimas, dėl kurio bėgo kraujas, neturėjo įtakos jo sveikatos sutrikdymo mastą vertinti kaip nesunkų ir tai jokios įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. neturėjo.

Antro konflikto metu, už kurį nuteistas M. R., nukentėjusiajam M. B. buvo suduota daugybė smūgių. Byloje nustatyta, kad M. R. sudavė nukentėjusiajam M. B. eilę smūgių rankomis ir kojomis į galvą. Tai patvirtino liudytojai G. M., E. B. bei pats nuteistasis M. R.. Daugybinių smūgių į galvą aplinkybę objektyviai patvirtino ir specialisto išvada Nr. G1122/07(06), kad nukentėjusiajam sužalojimai padaryti ne mažiau penkių trauminių poveikių pasėkoje. Todėl akivaizdu, kad M. R. pagrįstai nuteistas pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. už tai, kad iš chuliganiškų paskatų, kitų žmonių akivaizdoje, nukentėjusiajam M. B. sudavė ne mažiau kaip 3 smūgius ranka į galvą, ne mažiau du smūgius koja į galvą bei gulinčiam ant žemės koja spyrė ne mažiau kaip 6 smūgius bei sudavė ne mažiau kaip 4 smūgius ranka į galvą ir tokiais įžūliais veiksmais nukentėjusiajam M. B. padarė nosies kaulų lūžimus, kairės akies sumušimą, muštines žaizdas smakro dešinėje, nosies nugarėlėje, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, kaktos dešinėje pusėje, nosies nugarėlėje, dešiniame žaste, kraujosruvas abiejų akių junginėse bei padarė viršutinio žandikaulio kairės pusės lūžimą, dėl ko nukentėjusiajam sveikatą sutrikdė ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.

Apeliaciniu skundu aiškinama, kad M. B. prie automobilio mušė M. R. ir dar kiti asmenys, todėl teismo išvada, kad žandikaulis buvo sulaužytas, būtent, M. R. veiksmais, yra pagrįsta spėjimu, nes nėra galimybės atriboti smūgius. Teisėjų kolegija, nagrinėjanti bylą apeliacine tvarka, su tokiu bendravykdytojų atsakomybės aiškinimu nesutinka ir pažymi, kad kai ke­li as­me­nys vei­kia kar­tu, tu­rė­da­mi ty­čią sužaloti žmogaus sveikatą ir pa­tys tie­sio­giai da­ly­vau­ja sužalojant nu­ken­tė­ju­sįjį, tai jie vi­si yra padaryto sužalojimo vyk­dy­to­jai (ben­dra­vyk­dy­to­jai). Bendravykdytojų baudžiamajai atsakomybei nė­ra bū­ti­na, jog kiek­vie­nas iš to­kių vyk­dy­to­jų pa­da­ry­tų su­ža­lo­ji­mus, atitinkančius Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsniui, pa­kan­ka, kad tai pa­da­ry­tų bent vie­nas iš jų. To­kių ben­dri­nin­kų vei­ka kva­li­fi­kuo­ja­ma be nuo­ro­dos į BK 24 straips­nį. Todėl atmestini visi nepagrįsti aiškinimai, kad M. R. padaryta nusikalstama veika nepagrįstai kvalifikuota pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., nes nėra galimybės atriboti kitų bendravykdytojų smūgių suduotų nukentėjusiajam. Jis dėl šio nusikaltimo nuteistas pagrįstai ir nėra pagrindo jį išteisinti.

Teigiama, kad nukentėjusiojo M. B. parodymai buvo prieštaringi, nes jis ikiteisminio tyrimo metu neigė pastūmęs merginą, konfliktą su nenustatytu vaikinu ant laiptų, kurio metu gavo smūgį į veidą ir pradėjo bėgti kraujas iš nosies. Teisėjų kolegija pažymi, kad nukentėjusiojo M. B. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme skiriasi dalyje dėl merginos pastūmimo ir jo sužalojimo ant laiptų nenustatyto asmens, tačiau šios aplinkybės nėra esminės, nagrinėjant M. R. kaltės klausimą dėl nusikaltimo pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. Be to, pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BPK 301 str. 1 d. reikalavimų, nuteistojo kaltę grindė tik tais M. B. parodymais, kuriuos jis davė teisme. Pastarasis teisme parodė, kad nepažystamas vaikinas jam ant laiptų sudavė vieną smūgį į veidą, po ko, pradėjus bėgti kraujui iš nosies, prisilietė prie mašinos. Vėliau priėjo M. R., dar vienas asmuo ir jį sumušė. Tokius jo parodymus patvirtino liudytojai G. M., E. B., R. M., kurios parodymai duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui buvo pagarsinti pagal BPK 276 str. 1 d. 1 p. ir kiti liudytojai. Todėl atmestini visi apeliacinio skundo teiginiai dėl nukentėjusiojo M. B. parodymų prieštaringumo, nes jie sutampa su liudytojų parodymais, o apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas įrodymais, išnagrinėtais teisiamajame posėdyje (BPK 301 str. 1 d.).

Apeliaciniu skundu neigiama M. R. kaltė įvykdžius vagystės ir disponavimo narkotinėmis medžiagomis nusikaltimus, teigiama, kad jo atžvilgiu buvo atlikta provokacija iš policijos pareigūnų pusės. Grandinėlė ir narkotinės medžiagos jam buvo pakišti.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmos instancijos teismo nuosprendžiu M. R. nuteistas pagal BK 178 str. 1 d. už tai, kad jis tą pačią 2007 m. rugsėjo 22 naktį pagrobė 800 litų vertės auksinę grandinėlę, tuo padarydamas nukentėjusiajam M. B. 800 litų turtinę žalą.

M. R. kaltė dėl šio nusikaltimo įrodyta nukentėjusiojo M. B. parodymais ir 2007-10-02 kratos, atliktos M. R. namuose, protokolu. Iš 2007-10-01 protokolo-pareiškimo nustatyta, kad nukentėjusysis M. B. pranešė policijai apie 2007-09-22 įvykusį jo užpuolimą prie naktinio klubo „Čikaga“, kurio metu jis buvo sumuštas (t.1, b.l. 16). Tą pačią 2007-10-01 dieną, tuojau pat po protokolo-pareiškimo surašymo, nukentėjusysis M. B. buvo apklaustas kaip liudytojas. Šios 2007-10-01 apklausos metu nukentėjusysis M. B. paaiškino jo sumušimo aplinkybes, taip pat, jog po šio įvykio pasigedo savo auksinės grandinėlės, kurią segėjo ant kaklo, tačiau nenurodė, kad jos pasigedo dėl nusikaltimo, tai yra, jog ji buvo pagrobta (t. 1, b.l. 151-153). Ikiteisminio tyrimo metu siekiant surasti ir paimti stambaus pynimo geltono metalo grandinėlę bei kitus įstatymu uždraustus laikyti daiktus, Alytaus rajono apylinkės teismas priėmė 2007-10-02 nutartį, kuria sankcionavo kratą M. R. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose. Iš 2007-10-02 kratos, atliktos remiantis minėta nutartimi, protokolo nustatyta, kad M. R. namuose buvo rasta ir paimta geltono metalo grandinėlė, kuri buvo tinkamai supakuota ir užantspauduota suteikiant pakui numerį (t.1, b.l. 143-144). Iš daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo nustatyta, kad M. B. atpažino geltono metalo grandinėlę, rastą ir paimtą 2007-10-02 kratos metu M. R. namuose. Šių įrodymų pakanka pripažinti nuteistojo M. R. kaltei padarius nusikaltimą pagal BK 178 str. 1 d., todėl skundo teiginiai, kuriais bandoma nuneigti jo kaltę dėl šio nusikaltimo, atmestini.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad M. B. parodymai dėl grandinėlės vagystės yra abejotini, nes jis 2007-10-01 protokole-pareiškime nenurodė grandinėlės vagystės, o apie ją užsiminė tik apklausos metu. Aukščiau jau nurodyta, kad apie grandinėlės vagystę nukentėjusysis M. B. paaiškino 2007-10-01 apklausos metu. Nukentėjusiojo M. B. 2007-10-01 apklausa vyko praėjus tik 10 minučių po 2007-10-01 protokolo-pareiškimo surašymo (t. 1, b.l. 151). 2007-10-01 protokole-pareiškime buvo pranešta apie jo sumušimą, nurodyta, jog kaltininkus jis apžysta iš matymo, tai yra buvo pranešta apie nusikaltimą, kurio aplinkybės buvo aiškios. 2007-10-01 apklausos metu buvo tik paaiškinta, kad 2007-09-22 įvykių metu jis pasigedo auksinės grandinėlės, kurią segėjo ant kaklo, tačiau jos dingimo su nusikaltimu nesusiejo, nenurodė, jog ji buvo pagrobta. Tai, kad auksinė grandinėlė buvo pavogta, paaiškėjo iš 2007-10-02 kratos atliktos M. R. namuose, kuomet buvo rasta ir paimta geltono metalo grandinėlė, kurią M. B. atpažino kaip savo daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti metu. Todėl nėra pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais dėl grandinėlės pagrobimo aplinkybių.

Apylinkės teismas apkaltinamajame nuosprendyje nurodė, kad teismo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas 2007-09-22 įvykis prie naktinio klubo „Čikaga“, matyti, jog kaltinamasis M. R. buvo pasilenkęs prie nukentėjusiojo, tuo metu smūgiai nukentėjusiajam nebuvo suduodami. Nors, teismas nekonstatavo, kad matyti grandinėlės pagrobimas, tačiau tuo darė prielaidą, jog tai galėjo būti grandinėlės pagrobimo momentas. Sutinkama su skundo teiginiu, kad tai yra tik prielaida ir ši aplinkybė nepatvirtina tikslaus grandinėlės pagrobimo momento. Todėl nustatyta yra tik tai, jog 2007-09-22 įvykių metu, kai buvo sužalotas nukentėjusysis M. B., buvo pagrobta pastarojo auksinė grandinėlė. Nuteistojo M. R. kaltė dėl šio nusikaltimo įrodyta 2007-10-01 M. B. apklausos protokolu, 2007-10-02 kratos protokolu ir įrodymais, patvirtinančiais M. R. kaltę dėl nukentėjusiojo sužalojimo 2007-09-22 įvykio metu prie naktinio klubo „Čikaga“.

Apeliaciniu skundu nuteistojo M. R. kaltė dėl neteisėto narkotinių medžiagų disponavimo pagal BK 259 str. 2 d. ir 259 str. 1 d. ginčijama teigiant, jog M. R. asmens kratos 2007-10-01 ir kratos M. R. namuose 2007-10-02 protokolai surašyti apžeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso 149 str. 7 d. ir 179 str. 3 d. nuostatas. Tačiau teisėjų kolegija, susipažinusi su šiais kratos protokolais, tokius apeliacinio skundo teiginius atmeta kaip nepagrįstus ir deklaratyvius.

M. R. asmens krata atlikta vadovaujantis BPK 146 str. 1 d., 2 d. 1 p., 149 str. ir 179 str. nuostatomis. Iš byloje esančio Alytaus miesto ir rajono policijos komisariato „Pristatytų į budėtojų padalinį asmenų apskaitos žurnalo“ ir „Asmenų, laikomų areštinėje, registracijos žurnalo“ nustatyta, kad M. R. į policijos komisariatą buvo pristatytas ir patalpintas į policijos komisariato areštinę 2007-10-01 (t. 3, b.l. 47-52). Sulaikymo laikas 2007-10-01 21:15 val. (t. 2, b.l. 97). Iš byloje esančio M. R. 2007-10-01 asmens kratos protokolo matyti, kad jame užfiksuoti daiktai, rasti ir paimti šios kratos metu, tai: 77 litai, balto metalo grandinėlė, telefonai „Nokia“ ir „Siemens“, trijų raktų ryšulys, du popieriniai ritinėliai su neaiškios kilmės medžiaga, kurie perduoti tyrėjai R. G.. Vadovaujantis BPK 179 str. 3 d. šiame protokole nurodyta, kad M. R. nuo parašo atsisakė (t. 3, b.l. 160), o tame pačiame protokole, atsiimant daiktus, pats M. R. pasirašytinai nurodė, kad jokių pretenzijų neturi. Kratos metu rastų ir paimtų daiktų supakavimas į paketus nėra privalomas, nors ir paties įstatymo rekomenduojamas. Šios kratos metu iš nuteistojo M. R. paimti daiktai buvo išvardinti kratos protokole, o juos atsiimant nuteistasis jokių pretenzijų nepareiškė ir apie tai raštu nurodė protokole, todėl atmestini visi nepagrįsti skundo teiginiai dėl šios kratos pažeidimų. Taip pat nepagrįstai teigiama, kad šioje kratoje nedalyvavo protokolą pasirašęs pareigūnas R. L.. Šis pareigūnas parodė, kad jis kratos eigą stebėjo per monitorių, viską matė, todėl šis pažeidimas nėra esminis, dėl kurio šis protokolas negalėtų būti įrodymu.

Kaip jau aukščiau minėta Alytaus rajono apylinkės teismas priėmė 2007-10-02 nutartį, kuria sankcionavo kratą M. R. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose. Iš 2007-10-02 kratos, atliktos remiantis minėta nutartimi, protokolo nustatyta, kad M. R. namuose buvo rasta ir paimta geltono metalo grandinėlė, ji rasta kambaryje esančioje drabužių spintos viršutinėje lentynoje, toje pačioje lentynoje rasti du popieriniai paketai, kuriuose praplėšus, viename rasta augalinės kilmės biri medžiaga, kitame pakete – kita medžiaga. Daiktai supakuoti į paketą Nr. 0022329. Svetainėje ant staliuko rasta plastikinė dėžutė su augalinės medžiagos liekanomis, kuri supakuota į paketą Nr. 0022329. Kaip matyti, daiktai, rasti ir paimti šios kratos metu, buvo išvardinti kratos protokole, supakuoti į paketus, kurie užantspauduoti sunumeruotu antspaudu. Tame pačiame protokole nurodyta, jog krata buvo filmuojama, įvardinta techninė priemonė. Šis protokolas pasirašytas pagal BPK 179 str. 3 d. nuostatas, tame tarpe ir paties nuteistojo M. R. (t.1, b.l. 144). Todėl akivaizdu, kad ši krata buvo atlikta laikantis visų Baudžiamojo proceso reikalavimų, nes procesinių pažeidimų, kurie darytų šį įrodymą niekiniu, nenustatyta. Apylinkės teismas, įrodydamas nuteistojo M. R. kaltę dėl inkriminuotų nusikaltimų pagal BK 178 str. 1 d. – nukentėjusiojo auksinės grandinėlės vagystė ir pagal BK 259 str. 2 d. ir 259 str. 1 d. – neteisėtas disponavimas narkotinėmis medžiagomis, pagrįstai rėmėsi aukščiau aptartais įrodymais - kratos protokolais.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad prieš nuteistąjį buvo naudotas smurtas, jis buvo vežamas į mišką. Tačiau tokie nepagrįsti gynybos pareiškimai yra atmestini, nes iš byloje esančio 2007-11-29 prokuroro nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas dėl policijos pareigūnų D. P., G. N., L. S., R. Ž. piktnaudžiavimo tarnyba, nutrauktas, nesant jų veikoje nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 str. 1 d., požymių (t. 2, b.l. 161-163). Iš šio 2007-11-29 prokuroro nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo aiškiai matyti, kad nuteistojo M. R. versija, jog pareigūnai prieš jį atliko neteisėtus veiksmus, yra visiškai paneigta. Todėl teiginiai dėl pareigūnų šališkumo ir neteisėtų veiksmų atmestini.

Dėl nukentėjusiojo M. B. apeliacinio skundo.

Nukentėjusysis apeliaciniu skundu teigia, kad M. R. nusikaltimą įvykdė veikdamas kartu su D. T. ir tai grindžia šiais liudytojų parodymais: pats D. T. nurodė buvęs klube, dėvėjo tamsiais treningais ir šviesiu viršumi, M. R. parodė, jog į klubą atėjo su D. T., liudytojas G. M. parodė, jog mušė dviese, vienas su juoda „maike“, kitas smulkesnis, turėjo rankinę, buvo su balta „maikute“, liudytoja E. B. parodė, kad D. T. buvo šalia, liudytoja R. M. duodama parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė, kad su M. B. susistumdė M. R., D. T. ir dar kiti vaikinai. Jis pats būdamas nukentėjusiuoju kategoriškai tvirtino, kad buvo užpultas D. T. ir M. R.. Tačiau teisėjų kolegija, nagrinėjanti bylą apeliacine tvarka, nesutinka su tokiu apelianto įrodymų vertinimu ir konstatuoja, kad tokie apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepatvirtina D. T. kaltės kartu su M. R. nukentėjusiajam padarius nesunkų sveikatos sutrikdymą, atitinkantį nusikaltimą pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. Pažymima, kad kaltinamuoju aktu buvo kaltinamas tik nuteistasis M. R.. Apylinkės teismas nevertino ir nepasisakė dėl nuteistojo D. T. kaltės sužalojant nukentėjusįjį M. B..

Liudytojas G. M., tiesiogiai matęs muštynes, nenurodė, kad nukentėjusįjį be nuteistojo mušė ir D. T., atpažinimo iš nuotraukų metu neatpažino D. T., kaip asmens dalyvavusio mušant nukentėjusįjį. Liudytojos E. B., R. M., kurios parodymai duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui buvo pagarsinti pagal BPK 276 str. 1 d. 1 p., parodė, jog nematė, kad nukentėjusįjį muštų D. T.. Priešingai, E. B. parodė, kad ji su D. T. bandė kaltinamąjį atitraukti nuo nukentėjusiojo. Nors liudytoja R. M., kuri davė parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui, parodė, kad su nukentėjusiuoju be kitų vaikinų susistumdė ir D. T., tačiau, kad jis suduotų smūgius M. B. nematė (t. 2, b.l. 25-26). Todėl šių liudytojų parodymai nepatvirtina, kad D. T. sudavė smūgius nukentėjusiajam M. B. ir jo kaltės neįrodo.

Apeliaciniame skunde aiškinama, jog liudytojas G. M. parodė, kad vienas iš muštynėse dalyvavusių vaikinų buvo su rankinę ir balta maike, tačiau tai nepatvirtina D. T. kaltės dėl nukentėjusiajam padarytų sužalojimų suduodant smųgius. Pažymima, jog liudytojas G. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nukentėjusįjį be nuteistojo M. R. mušė ir kitas asmuo, kuris buvo apsirengęs šviesiai, su maikute trumpomis rankovėmis (t. 1, b.l. 196). Pats D. T. nurodė, kad buvo apsirengęs marškinėliais ilgomis rankovėmis (t. 1, b.l. 79). Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad 2007-10-29 kratos, atliktos D. T. namuose, metu paimti sportiniai marškinėliai (vienas vienetas) yra ilgomis rankovėmis, vyraujanti balta spalva. Be to, liudytoja R. M., kurios parodymai duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui buvo pagarsinti vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 1 p., apklausoje pas ikiteisminio tyrimo pareigūną parodė, kad D. T. įvykio metu buvo apsirengęs šviesiu džemperiu ilgomis rankovėmis (t. 1, b.l. 12). Tarp šių įrodymų yra prieštaravimų, jie nesutampa, todėl jais negalima įrodinėti D. T. kaltę. Taip pat negalima remtis ir filmuota medžiaga įvykio metu, nes aiškiai matyti, jog šalia mušamo M. R. buvo daugiau žmonių, kurie dėvėjo šviesios spalvos viršutinį rūbą. Iš specialisto išvados nustatyta, kad vaizdo įrašas nėra ištisinis bei jame užfiksuotose muštynėse dalyvaujančių asmenų identifikuoti nėra galimybės (t.1, b.l. 31-34). Todėl teismas atmeta visus apeliacinio skundo teiginius, kuriais nepagrįstai bandoma įrodyti D. T. kaltę, kartu su nuteistuoju M. R., dalyvaujant nusikaltimo, numatyto BK 138 str. 2 d. 8 p. padaryme ir su tuo siejamą teismo įrodymų vertinimo tendencingumą. Dar kartą pažymima, kad pirmos instancijos teismas nevertino D. T. kaltės ir neanalizavo su juo susijusių jokių įrodymų, nes jam šioje baudžiamojoje byloje kaltinimai nebuvo pareikšti. Paminėtina tai, kad šioje byloje buvo priimtas 2008-02-08 prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą D. T. atžvilgiu, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl nusikaltimo pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. (t. 2, b.l. 91-93).

Atmestini nepagrįsti skundo teiginiai, kad M. R. inkriminuotas nusikaltimas pagal BK 180 str. 1 d. buvo nepagrįstai perkvalifikuotas į nusikalstamą veiką pagal BK 178 str. 1 d. Pažymima, kad BK 180 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, nagrinėjanti bylą apeliacine tvarka, sutinka su apylinkės teismo išvada, kad M. R. smurtą prieš nukentėjusįjį naudojo neturėdamas tikslo jį apiplėšti, o kaip jau aukščiau išaiškinta, norėdamas sumušti nukentėjusįjį M. B. dėl iškruvinto automobilio, tai yra dėl mažareikšmės priežasties, kuri visiškai nesusijusi su nusikaltimu nuosavybei. Sumanymo sumušti nukentėjusįjį, taip atimant jam galimybę priešintis, kad būtų galima pavogti svetimą turtą nebuvo, todėl nėra ir nusikalstamos veikos - plėšimo, numatytos BK 180 str. 1 d., sudėties. Apylinkės teismo nuosprendyje teisingai nurodyta, kad nuteistajam M. R. sumanymas pagrobti nukentėjusiojo grandinėlę kilo tik po panaudoto smurto. Todėl M. R. už nukentėjusiojo M. B. grandinėlės pagrobimą nuteistas pagal BK 178 str. 1 d. pagrįstai. Atsižvelgus į išdėstytą atmestini nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai dėl šios nusikalstamos veikos kvalifikavimo.

Nukentėjusysis M. B. buvo pareiškęs 50000 Lt civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, tačiau teismas civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintino iš dalies, M. B. priteisdamas 15000 litų neturtinei žalai atlyginti. Su tokiu teismo sprendimu nesutinkama ir apeliaciniame skunde teigiama, kad turi būti atlyginta visa neturtinė žala, kurią nukentėjusysis M. B. civiliniu ieškiniu įvertina 50000 litų sumai.

Nukentėjusysis M. B. įgyvendino BPK 109 straipsnyje numatyta teisę ir dėl nusikalstamos veikos patyręs neturtinės žalos, baudžiamajame procese pareiškė kaltininkui civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėjo kartu su baudžiamąja byla. Baudžiamojo proceso kodekse nepateikiama neturtinės žalos samprata ir nenurodomi jos nustatymo kriterijai. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje klausimą vadovautasi Civilinio kodekso normomis. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.).

LR CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Jo taikymas reiškia, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokioje jis buvo iki nusikaltimo padarymo. Be turtinės, šiuo atveju atlyginama ir neturtinė žala (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Tačiau pažymima, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Tuo pačiu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai, nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Nukentėjusiojo - ieškovo padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko - atsakovo nepagrįstai pabloginta. Todėl apylinkės teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, šioje baudžiamojoje byloje, spręsdamas dėl nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydžio, įgyvendino tik teismui priskirtą funkciją – nustatyti teisingą neturtinės žalos piniginę kompensaciją vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t.y. nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nors nukentėjusysis savo vidiniu vertinimu mano, kad jam buvo padaryta 50000 litų neturtinė žala, tačiau teismas pagrįstai jo ieškinį tenkino tik iš dalies ir nustatė 15000 litų neturtinę kompensaciją kuri, teisėjų kolegijos nuomone, yra pakankamai didelė, kompensuoja patirtą neturtinę žalą ir neabejotinai atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dar karatą atsižvelgti į tuos pačius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijus ir taip didinti priteistos neturtinės žalos dydi nėra pagrindo, nes jis priteistas ir taip pakankamai didelė suma.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog žalai atsirasti įtakos turėjo ir paties M. B. rizikingas elgesys. Tačiau su tokiu teiginiu susiję apeliacinio skundo motyvai atmestini, nes kolegijos nuomone teismas į nukentėjusiojo M. B. rizikingą elgesį, dėl kurio atsirado mažareikšmė dingstis (iškruvino automobilį) neteisėtiems nuteistojo M. R. veiksmams, atsižvelgė pagrįstai, vertindamas priteistinos neturtinės žalos dydį. Nukentėjusiojo M. B. aiškinimas, kad jo kraujyje rasta tik 0,23% procentai alkoholio, nepaneigia, jog jo elgesys buvo rizikingas. Iš liudytojų parodymų nustatyta, kad jis prikibo prie jaunuolio, stovinčio ant laiptų, dėl ko jam buvo suduotas smūgis į nosį, iš jos bėgo kraujas, atsirėmė į automobilį ir jį iškruvino. Taip jis pats elgėsi rizikingai ir tokiu elgesiu sudarė nors ir mažareikšmę, tačiau dingstį konfliktinei situacijai atsirasti. Todėl neabejotinai į tokį paties nukentėjusiojo elgesį atsižvelgta pagrįstai. Tai, kad jis yra pareigūnas, jį dar labiau įpareigoja elgti pavyzdingai ne tik darbe, bet ir laisvu nuo jo metu. Be to, jis buvo sumuštas ne dėl to, kad yra pareigūnas, bet dėl iškruvinto automobilio, į kurį atsirėmė po konflikto su nenustatytu asmeniu, kurį pats išprovokavo. Todėl atsižvelgus į nurodytą, nėra pagrindo apeliuoti į pareigūno statusą ir teigti, jog šiais nusikalstamais veiksmais buvo pažemintas ir policijos pareigūno vardas.

Kaip to reikalauja CK 6.250 str. 2 d. teismas įvertino ir nuteistojo M. R. padarytos turtinės žalos dydį, kurį turės atlyginti, todėl atmestinas nepagrįstas teiginys, kad motyvuodamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas negalėjo atsižvelgti į priteistas lėšas už sveikatos priežiūros paslaugas. Taip pat atmestini skundo teiginiai, kad teismas nevertino neturtinės žalos pasekmes ir kaltininko tyčios. Teismas pakankamai įvertino neturtinės žalos pasekmes, aiškiai nurodė į ką atsižvelgė vertindamas. Taip pat nurodyta, kad žala padaryta tyčiniais veiksmais, į tai atsižvelgta vertinant neturtinę žalą, todėl dar kartą atsižvelgti į apeliaciniame skunde detalizuotus neteisėtus veiksmus, jog nukentėjusysis buvo mušamas kelių asmenų, viešoje vietoje, nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodyta teismas neturi pagrindo dar labiau didinti nukentėjusiajam M. B. priteistos neturtinės žalai atlyginimo, tuo labiau civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti 50000 litų neturtinės žalos atlygį. Kolegijos nuomone neturtinei žalai atlyginti priteista 15000 litų suma atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Todėl apeliacinio skundo dalis dėl priteistos neturtinės žalos dydžio atmetama.

Apeliaciniu skundu nesutinkama su nuteistajam M. R. paskirta bausme, teigiama, kad buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Vadovaujantis LR BK 54 str., 61 str., 63 str. teismas turėjo skirti bausmę didesnę nei BK 138 str. 2 d. sankcijoje numatytas jos vidurkis, bausmes subendrinti sudedant ir netaikyti bausmės vykdymo atidėjimo pagal BK 75 str. Su tokiu bausmės vertinimu teisėjų kolegija, nagrinėjanti bylą apeliacine tvarka, nesutinka ir pažymi, kad paskirta bausmė atitinka teisingumo principą ir yra individualizuota.

Nuteistasis M. R. nuteistas už tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.), numatytą BK 138 str. 2 d. 8 p. Šio BK 138 str. 2 d. 8 p. numatyto nusikaltimo sankcijoje, už kurio padarymą nuteistas apeliantas, numatyta tik laisvės atėmimo bausmė iki penkerių metų. Bausmės dydis už padarytą nusikaltimą buvo nustatytas atsižvelgus į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, į kaltės formą, motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Teismas skirdamas bausmę nurodė, kad M. R. teisiamas pirmą kartą ir į tai pagrįstai atsižvelgė. Įvertinęs išvardintų aplinkybių visumą ir kaip to reikalauja LR BK 61 str. 2 d., bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio, pirmosios instancijos teismas pagrįstai už nusikaltimą pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. skyrė laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams, kuri yra mažesnė nei nurodyto straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Paskirtoji bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir ją didinti nėra pagrindo. Pažymėtina, kad teismas paskyrė bausmę mažesnę nei nurodyto straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį atsižvelgęs į tai, kad M. R. anksčiau neteistas. Lietuvos Respublikos Baudžiamasis įstatymas pirmą kartą teisiamiems asmenims už nesunkius ir apysunkius nusikaltimus rekomenduoja taikyti švelnesnę baudžiamąją atsakomybę. Šiuo konkrečiu atveju M. R. paskyrus griežtesnę laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgus tik į bausmės skyrimo taisykles, ji nebus individualizuota, neatitiks teisingumo principo. Todėl atmestini apeliacinio skundo teiginiai dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo skiriant bausmę už nuteistojo M. R. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 2 d. 8 p. Nuteistajam M. R. paskirta bausmė yra teisinga.

Galutinės 2 metų laisvės atėmimo bausmės dydį M. R. apsprendė tai, kad vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. 2 p., 6 d., 65 str. 1 d. 1 p. a) papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės buvo subendrintos jas apimant ir iš dalies sudedant. Apeliaciniame skunde be jokių motyvų teigiama, kad bausmės turėjo būti subendrintos sudedant Tačiau toks skundo teiginys yra visiškai nepagrįstas ir deklaratyvus. Teismas šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrino teisingai. Kadangi nusikalstama veika, numatyta BK 259 str. 2 d., labai skiriasi savo pavojingumu nuo nusikalstamos veikos numatytos BK 138 str. 2 d. 8 p., buvo taikytas bausmių apėmimo principas, numatytas BK 63 str. 5 d. 2 p. ir tik po to bausmės buvo bendrinamos jas iš dalies sudedant. Teismas teisė pačiam parinkti ar paskirtas bausmes bendrinti dalinio ar visiško sudėjimo būdu, todėl pirmos instancijos teismas bausmes bendrindamas jas iš dalies sudedant baudžiamojo įstatymo nepažeidė.

Atsižvelgus į tai, kad nuteistasis M. R. pirmą kartą buvo teisiamas, jam paskirtos bausmės vykdymas atidėtas tikslingai, nes yra pakankamas pagrindas manyti, jog jos tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes pripažįstama, kad skundžiamu nuosprendžiu M. R. buvo nuteistas pagrįstai, jam paskirta teisinga bausmė ir tikslingai pritaikytas bausmės vykdymo atidėjimas, nukentėjusiojo patirta neturtinė žala įvertinta ir iš nuteistojo priteista pakankamai didelė kompensacija neturtinei žalai atlyginti.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinių skundų motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė:

Nuteistojo M. R. gynėjo advokato Jono Kvaraciejaus apeliacinį skundą atmesti.

Nukentėjusiojo M. B. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Kęstutis DargužisTeisėjai: Romas AikevičiusJonas Furmanavičius