- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-03-21
- Bylos Nr.
- 2-405-343/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Ieškovas
- G. P.
- Atsakovas
- R. Ž.
- Trečiasis asmuo
- A. P.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pagal ieškovės G. P. ieškinį atsakovei R. Ž. , trečiajam asmeniui A. P. dėl sutarties sudarymo patvirtinimo ir atsakovės R. Ž. priešieškinį dėl sutarties pripažinimo preliminariaja sutartimi parengiamajame teismo posėdyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu (b.l. 4-5) prašo teismo patvirtinti pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą, kuria atsakovė R. Ž. pardavė ieškovei G. P. asmeninės nuosavybės teise žemės sklypą (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini), kiemo statinius (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), už 230000 Lt. Ieškovė nurodė, jog su atsakove sutarė pasirašyti statinių ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį iki 2004 12 20. Prieš pasirašant sutartį ieškovė sumokėjo atsakovei 5000 Lt avansą. 2004 12 21 ieškovė sudarė su atsakove naują sutartį, kuria nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir perdavimo-priėmimo akto pasirašymo terminą nustatė iki 2006 12 31. Sutartis buvo pasirašyta Kauno m. 12-ame notarų biure, sumokėtas 35000 Lt avansas, įskaitant ir ankstesnius 5000 Lt. 2004 12 17 ieškovė su šeima apsigyveno namų valdoje (duomenys neskelbtini), deklaravo šiuo adresu savo gyvenamąją vietą. Kadangi atsakovė ruošėsi išvykti gyventi į užsienį, 2004 12 20 notariniu įgaliojimu ji įgaliojo K. R. atlikti visus reikalingus namo perleidimo ieškovei veiksmus. Ieškovė atliko namo remonto ir pagerinimo darbus savo lėšomis bei jos ir atsakovės bendru sutarimu, rūpinosi turtu, mokėjo mokesčius. 2005 01 20 ieškovė pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, dalį šių pinigų taip pat investavo į namą. 2005 m. vasarą statybos darbus atliekanti firma atkasė ir užbetonavo dalį suskilusio gyvenamojo namo pamato, praplatino jį 85 cm., prijungė prie buvusio pamato ir išbetonavo ištisinį 2 m. aukščio ir 5 m. ilgio pamatą. Nauja pamato dalis buvo impregnuota hidroizoliacinėmis medžiagomis. 2005 m. vasarą ieškovė nupirko naują dujinį katilą. 2005 m. rudenį apšiltino namo sienas putų polistiroliu. 2006 m. vasarą pakeitė senus nesandarius langus plastikiniais. Visi šie namo remonto ir pagerinimo darbai buvo daromi bendru susitarimu su atsakove ir ieškovės lėšomis. Name ieškovės šeima gyvena iki šiol, kitos gyvenamosios patalpos neturi. Galutinai įforminti sandorio nepavyko vykstant civiliniams atsakovės ginčams su buvusiu sutuoktiniu S. Ž. . Namų valda buvo areštuota. Šiuo metu teisminiai ginčai yra pasibaigę. Grįžusi iš užsienio 2006 12 29 pareiškimu atsakovė pareiškė, kad namo neparduos, nors sutarties ir perdavimo priėmimo akto pasirašymo terminas dar nebuvo pasibaigęs. 2007 02 12 atsakovė grąžino sumokėtą avansą. Atsakovė savo veiksmais pažeidė ieškovės teisėtus lūkesčius. Ieškovė siekė įsigyti ginčo namų valdą, ją valdė ir tvarkė kaip savo, sumokėjo dalį sutartos kainos ir tikėjosi, kad šis turtas taps jos nuosavybe. Atsakovė už jai priimtiną kainą įsipareigojo parduoti namų valdą, perdavė ieškovei ją valdyti, atliko aktyvius veiksmus dėl sandorio įforminimo suteikdama įgaliojimą K. R. . Kadangi atsakovė atsisako įforminti sutartį įstatymų nustatyta tvarka, ieškovė yra priversta kreiptis į teismą dėl sutarties sudarymo patvirtinimo (LR CK 6.309 str. 3d.).
Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė nurodė analogiškas ieškinyje išdėstytoms bylos aplinkybes. Be to, ieškovė nurodė, kad įforminti pirkimo – pardavimo sandorio nebuvo galima, nes ginčo namų valda buvo areštuota, kadangi vyko teisminiai ginčai. Atsakovė ją aupažindino su advocate.Ji su advokate palaikė ryšį. Namų valdos dokumentai jai nebuvo perduoti. Jai rūpėjo kad kuo greičiau tapti savininke. Ginčo name atsakovė buvo palikusi visus savo asmeninius daiktus. Ieškovės nuomone ieškinys yra įrodytas. Sutartis atiitnka pirkimo – pardavoimo sutartį, atsakovei buvo sumokėtas avansas, daiktas ieškovei buvo perduotas valdyti. Įstatymo reikalavimai sutarties formai ir turiniui atitinka CK normas. Į bylą pateikti įrodymai ir liudytojų parodymai patvirtino, kad sutartis atitiko šalių valią. CK 6.193str. nustato, kad reikia nustatyti tikrąją šalių valią ir atsižvelgti į šalių sąžiningumą. Sandorio kainą nustatė pati atsakovė, tą patvirtino ir liudytojai teisme. Turto vertinimo pažyma reikšmės neturi, nes turtas įvertintas 2006 metais, kai jau buvo atlikti pagerinimai. Atsakovės ketinimą parduoti turtą patvitina įgaliojimas, jo tekstas su konkreiais nurodymais. Įgaliotinis atliko aktyvius vreiksmus: kreipėsi į Registrų centrą, sudarė dujų tiekimo sutartį. Iš kitos pusės, atsakovė, žinodama apie kapitalijnius remontus jos name, nesiėmė aktyvių veiksmų nutraukti susitarimą. Turto įforminti ieškovės vardu nebuvo galima, ns turtas buvo areštuotas. Atsakovė laiku neinformavo apie arešto panaikinimą, įgaliotinis neturėjo asmens dokumento ir todėl pritrūko laiko sandoriui įforminti. Nuo ieškovės niekas nepriklausė. Į Lietuvą atsakovė grįžo 2006 metų spalio mėnesį, o name apsigyveno tik 2007 metų rugpjūčio mėnesį. Atsakovė avansčą grąžino nepagrįstai, nes to sutartis nenumatė, ji elgiasi nesąžiningai, padidino turto kainą. Ieškovė pardavė butus, dėjo investicijas į namą,
Atsiliepimas
Atsakovė R. Ž. atsiliepimu į ieškinį (b.l. 69-71) prašo ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas (duomenys neskelbtini) bei kiemo statiniai (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), atsakovei priklauso asmeninės nuosavybės teise. Atsakovė su ieškove buvo labai geros pažįstamos. Atsakovė laimėjo žaliąją kortą, todėl jai labai reikėjo pinigų. Ieškovė, žinodama apie atsakovės ketinimus skubiai išvykti į Ameriką ir apie blogą materialinę padėtį, pasiūlė paskolinti atsakovei R. Ž. kelionei reikalingą pinigų sumą. Tuo pačiu prašė leisti jos šeimai veltui pagyventi atsakovės privačioje valdoje bei įsipareigojo ją tinkamai prižiūrėti, saugoti. Atsakovė pasiskolino 35 000 Lt ir leido naudotis namų valda (duomenys neskelbtini). Paskolos sutartis nebuvo įforminta. Atsakovė nebuvo tikra, kada grįš į Lietuvą ir ar apskritai grįš. Todėl ieškovės G. P. prašymu 2004 06 14 ir 2004 12 21 pasirašė sutartis, pagal kurias atsakovė įsipareigojo parduoti pastatus ir žemės sklypą iki 2006 12 31, o ieškovė įsipareigojo atsakovei sumokėti 230000 Lt. Sutartyje paskolintą 35 000 Lt sumą įvardijo kaip avansą. Esant būtinybei įforminti pardavimą, jei tikrai išaiškėtų, kad negrįš į Lietuvą, atsakovė surašė įgaliojimą kunigui K. R. , kad sudarytų atsakovės vardu pirkimo-pardavimo sandorį, tvarkytų jos pinigus. 2004 12 21 sutartis buvo pasirašyta suklydimo įtakoje. Atsakovė, sudarydama minėtą sutartį, nesuvokė sudaromo sandorio visų padarinių. Pasirašant sutartį, atsakovė neanalizavo tuo metu buvusių nekilnojamojo turto rinkos kainų, nes buvo sutarta, esant reikalui, kainą derinti papildomai, ko neginčija savo raštuose ir ieškovė. Paaiškėjus, kad sutartyje kaina nurodyta nereali, neatitinkanti tuo metu nekilnojamojo turto rinkos kainų, dėl susidariusios ypatingai blogos materialinės padėties, emocinės įtampos, pablogėjusios sveikatos atsakovė negalėjo tinkamai įvertinti sutarčių pasirašymo aplinkybių. Ieškovė, sudarydama sutartį, pati elgėsi neapdairiai, nerūpestingai, neturėdama ketinimų ateityje sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovė neturėjo pakankamai lėšų įsigyti namų valdą (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina 2007 01 11 ieškovės atsakymas į atsakovės pareiškimą. Ieškovė atsakyme prašo sudaryti naują pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje būtų numatytas 5 metų terminas atsiskaitymui. Be to ieškinyje įvardinta sunki materialinė padėtis. Ieškovės nurodytų butų pardavimo faktai neįrodo buvus finansinėms galimybėms G. P. įsigyti vertingą namų valdą. Neaišku kam buvo panaudoti pinigai, nes nepateikti finansinių srautų atsiskaitomosiose sąskaitose duomenys. Sudarydama 2004 12 21 sutartį, G. P. žinojo aplinkybę, kad vyksta teismai su S. Ž. ir, kad sutarties objektui 2002 m. yra įregistruotas areštas. Kadangi ieškovei negalėjo būti žinoma bylos baigtis, ji negalėjo būti garantuota dėl galimo pirkimo. Pagal Turto arešto aktų registro pranešimą apie turto arešto išregistravimą nuo 2005 m. liepos 26 d. apribojimai ginčo turtui buvo nuimti. Areštas minėtam turtui buvo įregistruotas vėl nuo 2005 m. lapkričio 14 d. pagal Kauno miesto apylinkės teismo nutartį. Jeigu ieškovė būtų siekusi iš tikrųjų sudaryti pirkimo-pardavimo sandorį ir turėjusi pinigų, tai tam buvo visos objektyvios ir subjektyvios sąlygos. Į Lietuvą atsakovė grįžo 2006 m spalio mėnesį. 2007 m. vasario 21 d. grąžino 35 000 Lt avansą. Ieškovė teigia, kad buvo ketinimai ateityje sudaryti pirkimo-pardavimo sandorį, tačiau ieškovės veiksmai priešingi. Nors buvo įgaliotas asmuo už atsakovę sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau pirkimo-pardavimo sutartis iki ieškovės sugrįžimo į Lietuvą nebuvo sudaryta, nebuvo pervesti pinigai už turtą. Kadangi ieškovės ir atsakovės tikrasis tikslas buvo iš ieškovės pasiskolinti atsakovei tuo metu reikalingų pinigų sumą, o 2004 12 21 sutartis buvo sudaroma tik siekiant apsaugoti ieškovę, t. y. paskolos grąžinimą garantuoti turtu, todėl pirkimo-pardavimo sutartis negali būti patvirtinta.
Priešieškiniu atsakovė R. Ž. prašo pripažinti 2004 12 21 sutartį preliminaria sutartimi, kurios terminas pasibaigė 2006 12 31 (b.l. 126-129). Atsakovė priešieškinyje išdėstė aplinkybes, jau nurodytas savo atsiliepime į ieškovės ieškinį. Atsakovė papildomai nurodė, jog 2007 01 11 atsakyme į R. Ž. pareiškimą (b.l. 73-74) ieškovė nurodė tik apie „ketinimą pirkti“, apie būsimas derybas ir galimybę keisti kainą, bei priežastis, kodėl nebuvo sudarytas sandoris. 2007 03 01 atsakyme į R. Ž. pranešimą (b.l. 83) ieškovė nurodė, kad namų valda priklausanti atsakovei ir, kad atsakovė gali joje gyventi. Nei viename iš nurodytų raštų ieškovė G. P. neprašė įforminti sandorį, neįvardija savęs kaip savininkės, o prašo atlyginti patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Darytina išvada, kad 2004 m. sutartys buvo sudarytos siekiant užtikrinti kito sandorio - nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sudarymą. Buvo sudarytos preliminarios sutartys, nes pirkimas-pardavimas buvo net ir negalimas. Kadangi tikrasis pirkimo-pardavimo sandoris nebuvo sudarytas, todėl preliminarios sutarties galiojimas pasibaigė 2006 12 31. Šalys numatė šią situaciją, kad gali būti neįvykdyta sutartis ir todėl abiejų sutarčių 4 punkte numatė avanso grąžinimą. Atsakovė grąžino 35 000 Lt dar 2007 m. vasario mėnesį. Ieškovė per preliminarios sutarties galiojimą buvo pasyvi, visiškai nesirengė sudaryti ir nesudarė kito sandorio: neturėjo pinigų, nedėjo pastangų visos sumos gavimui, nerengė dokumentų nei pati nei kartu su kunigu K. R. , kuriam atsakovė buvo suteikusi įgaliojimus. Panaikinus areštą pirkimo-pardavimo sandoris nebuvo sudarytas. Atsakovei grįžus į Lietuvą iki 2006 12 31 ieškovė nei žodžiu, nei raštu neprašė sudaryti kito sandorio, pratęsti preliminarios sutarties terminą ar pan. Ieškinį pareiškė tik gavusi atsakovės įspėjimą dėl išsikeldinimo ir po Kauno apygardos teismo sprendimo įsiteisėjimo, kuriuo buvo atmestas S. Ž. ieškinys. Nuo 2005 m. liepos 26 d. apribojimai ginčo turtui buvo nuimti. Areštas pagal Kauno miesto apylinkės teismo nutartį vėl įregistruotas nuo 2005 m. lapkričio 14 d. Nors buvo įgaliotas asmuo už atsakovę sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau pirkimo-pardavimo sutartis iki atsakovės sugrįžimo į Lietuvą nebuvo sudaryta, į atsakovės sąskaitą nebuvo pervesti pinigai už turtą (pirkimo kaina). 2006 m. gruodžio 29 d. atsakovė pateikė ieškovei raštišką pasiūlymą įsigyti nekilnojamąjį turtą už 500000 Lt, įskaitant gautą avansą, kadangi pirkimas-pardavimas tokiomis sąlygomis dar būtų tenkinęs atsakovės, kaip šio turto teisėtos savininkės, interesus, nes dėl ne nuo atsakovės priklausančių aplinkybių, atsiradusių po sutarties pasirašymo, 2007 m. atsakovė jau negalėjo parduoti turto už 230 000 Lt ( CK 6.204 str., 6.228 str.). Dėl atsakovės išdėstytų aplinkybių, sutartis negali būti pripažintina pirkimo-pardavimo sutartimi, o tik preliminaria sutartimi, kurios terminas pasibaigė 2006 12 31.
Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovė nurodė aplinkybes, išdėstytas priešieškinėje ir atsiliepime ieškinį. Paaiškino, kad jai reikėjo žmogaus, kuris prižiūrėtų turtą ir pinigų. Ieškovė atsakovei suteikė finansinę paramą. Tai nebuvo avansas už turtą. Ieškovei tai buvo užsitikrinimas dėl skolos grąžinimo. Buvo kalba tik apie katilo keitimą. Jokių sutikimo namo remontui nedavė. Sutarties terminui pasibaigus, grąžino ieškovei pinigus. Turi būti taikomas CK 6.165str. Šalys buvo susitarę ateityje sudaryti pagrindinę sutartį. Sutarties sudarymą ateityje patvirtina tai, kad buvo surašyti du įgaliojimai kunigui. Name liko atsakovės daiktai. Negalima suabsoliutinti apsigyvenimo name fakto. Pati ieškovė pripažino, kad skambino atsakovei dėl namo stogo keitimo, tačiau negavo sutikimo ir stogas nebuvo keičiamas. Savo raštuose atsakovei iškovė pripažino, kad buvo ketinimas namų valdą pirkti. Preliminari sutartis pasibaigė, o pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovės aplaidumo. Ieškovė pati rizikavo, nes žinojo, kad namas yra areštuotas. Ieškovė, pardavusi butus, neatliko veiksmų, kad įsigytų perkamą turtą, o pinigus padėjo terminuotiems indėliams. Susitarimas buvo sudarytas dėl to, kad jeigu atsakovė negrįžtų į Lietuvą. Įgaliotas asmuo buvo kunigas R., kuris yra užsiėmęs žmogus, tačiau jis buvo ieškovės pažįstamas ir ieškovės prašymu atsakovė jam buvo suteikusi įgaliojimus. Ieškovė nenuginčijo turto vertės nustatymo pažymos.
Atsiliepimu į priešieškinį ieškovė nurodo, kad su juo nesutinka. Nurodo, kad atsakovės dėstomos faktinės bylos aplinkybės neatitinka jos reikalavimo. Atsakovė teigia, kad sutartis buvo paskolos sutartis, o prašo ją pripažinti preliminariaja sutartimi. Tai buvo pirkimo – pardavimo sutartis, namų valda jai buvo perduota valdyti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas, priešieškinys patenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčo šalys ieškovė G. P. ir atsakovė R. Ž. 2004 m. birželio 14 d. sudarė sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo parduoti ieškovei jai nuosavybės teise priklausančią namų valdą (duomenys neskelbtini). O ieškovė įsipareigojo šią namų valdą nupirkti iki 2004 m. gruodžio 20 d., taip pat nurodė, kad numatoma sandorio suma – 230 000 Lt, atsakovė įsipareigojo neįvykdžius šios sutarties per 3 kalendorines dienas grąžinti avansą ieškovei, ir abi šalys įsipareigojo esant jų kaltei kitai šaliai sumokėti 5 000Lt baudą (b.l. 12). Nepavykus iki 2004 12 20 sudaryti ginčo namų valdos pirkimo – pardavimo sutarties, šalys 2004 12 21 sudarė naują sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigoja parduoti ieškovei jai nuosavybės teise priklausančią namų valdą (duomenys neskelbtini). O ieškovė įsipareigoja šią namų valdą nupirkti iki 2006 m. gruodžio 31 d., taip pat nurodė, kad numatoma sandorio suma – 230 000 Lt, nurodė, kad sandorio įforminimo ir priėmimo – perdavimo akto surašymo išlaidas pas notarą apmokės ieškovė, taip pat nustatė, kad jeigu ieškovė atsisakys pirkti ginčo namų valdą, tai jos sumokėtas avansas jai bus sugrąžintas. Ieškovė prašo patvirtinti pirkimo – pardavimo sutarties sudarymą dėl paminėto turto tarp ginčo šalių CK 6.309str. pagrindu, o atsakovė prašo 2004 12 21 sutartį pripažinti preliminaria pirkimo – pardavimo sutartimi. Todėl klausimas, kurį teismas privalo išspręsti šioje byloje ir yra ar 2004 m. gruodžio 21 d. sutartis, sudaryta tarp ieškovės G. P. ir atsakovės R. Ž. yra preliminari, ar pagrindinė namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini)pirkimo – pardavimo sutartis.
Civilinių santykių dalyviai, vykstant deryboms dėl tam tikros sutarties sudarymo pasirašo įvairius ikisutartinius dokumentus. Šalys, įformindamos ikisutartinius susitarimus, įvairiai pavadina pasirašomus dokumentus: derybų protokolas, ketinimų protokolas, sutarties projektas, preliminarioji sutartis, sutartis ar susitarimas. Lietuvos Aukščiausias teismas 2006 11 06 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-P- 382/2006 nurodė, kad, kilus ikisutartinių santykių dalyvių ginčui, apie kiekvieno jų pasirašyto dokumento esmę ir teisinę reikšmę būtina spręsti ne pagal šio dokumento pavadinimą, bet pagal jo turinį, aiškinant jį vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija pažymėjo, kad visais atvejais esminis kriterijus atskirti preliminariąją sutartį nuo pagrindinės – atitinkamo susitarimo sudarymo metu buvusi šalių valia ir tikslas, kurio jos siekė šiuo susitarimu.
Vadovaujantis CK 6.165 straipsniu preliminariąja sutartimi yra laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Preliminarioji sutartis yra šalių susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje. Tokiu preliminariu susitarimu sukuriama sutartinė prievolė CK 6.1 straipsnio prasme.
Preliminarioji sutartis turi šiuos bruožus: pirma, aiškų šalių susitarimą ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; antra, šalių sutarimą dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų aptarimo; trečia, terminą, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; ketvirta, šis susitarimas turi būti įformintas rašytine forma (CK 6.159 straipsnis, 6.165 straipsnio 1, 2 dalys, 1.73 straipsnio 1 dalies 7 punktas).
Nagrinėjamoje byloje ginčo šalys 2004 m. birželio 14 d. sutartyje nustatė, kad atsakovė įsipareigoja parduoti ieškovei jai nuosavybės teise priklausančią namų valdą (duomenys neskelbtini). O ieškovė įsipareigojo šią namų valdą nupirkti iki 2004 m. gruodžio 20 d., taip pat nurodė, kad numatoma sandorio suma – 230 000 Lt, atsakovė įsipareigojo neįvykdžius šios sutarties per 3 kalendorines dienas grąžinti avansą ieškovei, ir abi šalys įsipareigojo esant jų kaltei kitai šaliai sumokėti 5 000Lt baudą (t.1, b.l. 12). Bylos nagrinėjimo metu šalys parodė, kad susitarimas ateityje sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį buvo sudarytas dėl tos priežasties, kad ginčo namų valdoje esantys pastatai buvo areštuoti ir jokių sandorių sudaryti nebuvo galima. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad areštas pastatams galiojo laikotarpiu 2002 08 08 iki 2005 07 26 ir nuo 2005 11 14 areštas įregistruotas iš naujo (t.1, b.l. 78-80). Nepavykus iki 2004 12 20 sudaryti ginčo namų valdos pirkimo – pardavimo sutarties, šalys 2004 12 21 sudarė naują sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigoja parduoti ieškovei jai nuosavybės teise priklausančią namų valdą (duomenys neskelbtini). O ieškovė įsipareigoja šią namų valdą nupirkti iki 2006 m. gruodžio 31 d., taip pat nurodė, kad numatoma sandorio suma – 230 000 Lt, nurodė, kad sandorio įforminimo ir priėmimo – perdavimo akto surašymo išlaidas pas notarą apmokės ieškovė, taip pat nustatė, kad jeigu ieškovė atsisakys pirkti ginčo namų valdą, tai jos sumokėtas avansas jai bus sugrąžintas (t.1, b.l. 16).
Teismas, išanalizavęs į bylą pateiktas 2004 06 14 ir 2004 12 21 sutartis, sprendžia, kad ginčo šalių tiek 2004 m. birželio 14 d. sudaryta sutartis, tiek 2004 m. gruodžio 21 d. sudaryta sutartis atitinka visus preliminariosios sutarties požymius, nes pirma, iš jos turinio aiškiai matyti šalių susitarimas ateityje sudaryti įvardytos sutartyje namų valdos pirkimo – pardavimo sutartį, šiame susitarime jų iš anksto aptartomis sąlygomis (CK 6.165 straipsnio 1 dalis); sutartis sudaryta rašytine forma (CK 6.165 straipsnio 2 dalis); joje nustatytas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti (iki 2006 m. gruodžio 31 d.) (CK 6.165 straipsnio 3 dalis). Byloje nustatyta, kad iki ginčo sutartyje nurodyto termino šalių įvardytos namų valdos pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Pagal CK 6.165 straipsnio 5 dalį, jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. Taigi, nagrinėjamos bylos šalims nesudarius iki 2006 m. gruodžio 31 d. pagrindinės sutarties, pasibaigė jų prievolė pagal 2004 m. gruodžio 21 d. sutartį. Konstatavus, kad šalių sudaryta sutartis – preliminarioji, ji negali būti patvirtina CK 1.93 straipsnio 4 dalies pagrindu.
Ginčo šalių veiksmai patvirtina, jog šios suvokė sudarančios preliminariąją sutartį ir jos padarinius: 2004 m. birželio 14 d. šalys buvo sudariusios susitarimą dėl namų valdos pirkimo–pardavimo ir nustačiusios terminą pirkimo – pardavimo sutarčiai sudaryti – iki 2004 m. gruodžio 20d.; nesudariusios pagrindinės sutarties per šį terminą, šalys 2004 m. gruodžio 21 d. pasirašė naują, t. y. ginčo, sutartį. Todėl teismas daro išvadą, kad tokie ginčo šalių veiksmai patvirtina, jog jos suprato tik sutariančios ginčo namų valdos pirkimo – pardavimo sutartį sudaryti ateityje, taip pat suprato, kad, per nustatytą terminą nesudarius pagrindinės sutarties, prievolė sudaryti ją pasibaigia, todėl 2004 m. gruodžio 21 d. pasirašė kitą preliminariąją sutartį, nustatydamos naują terminą pirkimo – pardavimo sutarčiai sudaryti. Ieškovė, sudarydama ginčo sutartį, žinojo, kad ginčo objektui yra įregistruotas areštas ir kad vyksta teisminiai ginčai. Šią aplinkybę ieškovė pripažino. Ieškovė negalėjo žinoti bylos baigties ir būti garantuota dėl galimo pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo ateityje, ir todėl suprato, kad yra rizika, jog pagrindinė sutartis gali būti ir nesudaryta, ir dėl šio motyvo patvirtinti pirkimo – pardavimo sutarties sudarymą nėra teisinių galimybių.
Ieškovė ieškinį pareiškė CK 6.309str. pagrindu. Šio straipsnio 1d. nustato, jog laikoma, kad įsipareigojimas parduoti daiktą kartu perduodant daiktą būsimajam pirkėjui valdyti yra to daikto pirkimas – pardavimas, 3d. nustato, kad kai pirkti ar parduoti daiktą įsipareigojęs asmuo atsisako įforminti sutartį įstatymų nustatyta forma, kita šalis turi teisę teismo tvarka patvirtinti sutarties sudarymą. Nustatant, ar gali būti šalių susitarimas kvalifikuojamas kaip pagrindinė sutartis ar ne, esminę reikšmę turi šalių atlikti veiksmai, šių veiksmų tikslai, sutarties objekto formavimo specifika. Nagrinėjamos bylos atveju atsakovė perdavė pagrindinės sutarties objektą valdyti kitai šaliai - ieškovei, o ši sumokėjo daikto kainos dalį – 35 000Lt . Tai paprastai leistų teigti, kad sudaryta pagrindinė sutartis, nes šalys atliko būtent tuos veiksmus, kurie būdingi pagrindinei sutarčiai. Tai nustato ir CK 6.309 straipsnis, kuriame nurodyta, kad įsipareigojimas parduoti daiktą kartu perduodant daiktą būsimam pirkėjui valdyti yra laikomas to daikto pirkimu – pardavimu. Kai tokiais atvejais asmuo, įsipareigojęs pirkti ar parduoti daiktą, atsisako sudaryti sutartį įstatymų nustatyta forma, teismo pripažinimas, kad tokia sutartis sudaryta, reiškia ne ką kita kaip jos įforminimą. Tačiau šioje byloje ieškovė net neįrodinėjo aplinkybės, kad atsakovė būtų vengusi ar atsisakiusi įforminti pirkimo – pardavimo sutartį. Ieškovės nuomone, šiuo atveju svarbus yra vien daikto perdavimas valdyti. Šiuo atveju svarbi yra ir ta aplinkybė, kad ieškovė nenurodė kokia valdymo forma jai buvo perduotas ginčo objektas. Turtą galima valdyti nuosavybės teise, turtą galima valdyti nuomos pagrindais, panaudos pagrindais. Iš ieškovės nuostatų seka, kad turtas jai buvo perduotas valdyti nuosavybės teise. Tačiau su tokia pozicija teismas nesutinka, nes tai prieštarauja įstatymui, o būtent CK 6.309str. 3d., t.y. ieškovė pirma, turi įrodyti, kad atsakovė atsisakė įforminti sandorį įstatymų nustatyta forma. Kita vertus, nustačius tokius šalių veiksmus, iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad šalys sudarė pagrindinę sutartį. Tačiau šalys to padaryti negalėjo vien dėl tos aplinkybės, kad ginčo turtas buvo areštuotas. Kita vertus, pati ieškovė 2007 01 11 atsakyme atsakovei nurodė, kad ji rengėsi galimam pirkimo – pardavimo sandorio sudarymui ir todėl 2004 m. gruodžio ir 2005 m. sausio mėnesiais pardavė šeimai priklausiusį turtą, pripažino, kad 2004 12 21 sutartis buvo neįvykdyta (t.1, b.l. 73-74).
Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas faktines bylos aplinkybes, sutartis tarp šalių, sprendžia, kad tarp šalių buvo sudaryta preliminarioji pirkimo – pardavimo sutartis, o jos terminas pasibaigė 2006 012 31. Šalys pripažino, kad atsakovė iš karto po sutarties sudarymo išvyko į JAV. Sutartimi buvo nustatytas dviejų metų terminas sutarčiai sudaryti. Atsakovė sutarties sudarymo dieną, t.y. 2004 12 21 parašė įgaliojimą K. R. , kuriuo įgaliojo jį atstovauti ją parduodant ginčo namų valdą (b.l. 26). Ši aplinkybė dar kartą patvirtina, jog 2004 12 21 sutartis yra preliminarioji. Svarbu ir tai, kad įgaliotinį pasiūlė pati ieškovė, tai buvo jos pažįstamas asmuo, ieškovė juo pasitikėjo, atsakovės Lietuvoje nebuvo beveik du metus, pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta ne dėl atsakovės kaltės. Atsakovė visiškai įvykdė tarp šalių sudarytą 2004 12 21 sutartį, nes parduoti namų valdos neatsisakė, pasibaigus terminui pagrindinei sutarčiai sudaryti, ji vykdydama sutarties 4p. ieškovės sumokėtą avansą 2007 02 12 grąžino ieškovei (t.1, b.l. 88). Liudytojas R. parodė, kad ieškovę pažinojo anksčiau negu atsakovę, kad pritrūko laiko sandoriui įforminti. Iš susitarimo akivaizdžiai matyti, kad šalys jo sudarymo metu siekė susitarti dėl sutarties ateityje sudarymo. Civilinių santykių dalyviai dėl kokių nors priežasčių gali nuspręsti pagrindinės sutarties nesudaryti iš karto, o numatyti, kad ją sudarys ateityje. Būtent taip įvyko ir šiuo konkrečiu atveju, kadangi iš bylos duomenų matyti, jog ginčo namų valda buvo areštuota, todėl sudaryti jos pirkimo – pardavimo sutartį nebuvo galima. Atsakovė betarpiškai po 204 12 21 sutarties sudarymo išvyko į JAV. Ji paaiškino, kad tuo metu nežinojo ar grįš į namus. Ieškovė jai suteikė materialinę pagalbą avanso forma. Todėl ji ir paliko įgaliojimą ieškovės nurodytam asmeniui tam atvejui, jeigu į Lietuvą negrįžtų. Šie jos teiginiai nėra nuginčyti. Iš kitos gi pusės, pati ieškovė pripažino, kad nuolat bendravo su atsakovės advokate, nes tik iš jos ir galėjo sužinoti apie arešto ginčo namų valdai panaikinimą. Ieškovei buvo pranešta apie arešto panaikinimą, ji ėjo į inventorizavimo biurą, užsakė dokumentus sandoriui įforminti. Ieškovė pripažino, kad ginčo namų valdoje liko atsakovės asmeniniai daiktai, kad jai atsakovė neperdavė jokių ginčo namų valdos dokumentų. Be to, ieškovė pripažino, kad, atsiradus galimybei keisti namo stogą, ji šiuo klausimu kreipėsi į atsakovę, bet šiai neleidus keisti namo stogo dangos, ji ir nebuvo pakeista. Ieškovė atsakovei išvykus gyventi į JAV, apsigyveno ginčo namų valdoje. Atsakovė nurodė, jog jai reikėjo asmens, kuris namų valdą prižiūrėtų. Tą padaryti sutiko ieškovė, todėl atsakovė ir leido jai pagyventi ginčo namų valdoje. Ieškovės pakviesti liudytojai nepatvirtino aplinkybės, kad atsakovė būtų jiems kada nors tvirtinusi, jog ginčo namų valdą pardavė. Liudytoja V. P. parodė, kad atsakovė, išvykdama į JAV, ieškovę pristatė kaip naują kaimynę. Liudytojas B. P. parodė, kad jis yra atsakovės kaimynas, ji galvojo parduoti namą, pamatęs ieškovę, jis galvojo, kad namas parduotas. Liudytojas V. P. tik parodė aplinkybę, kad su ieškove buvo nuvykęs apžiūrėti ginčo namo. Todėl teismas sprendžia, kad išreikšta šalių valia aiškiai rodo jų susitarimą ateityje sudaryti kitą, t. y. pagrindinę, sutartį, todėl konstatuoja ikisutartinių santykių tarp šalių etapą ir preliminariosios sutarties sudarymo faktą. preliminariąją sutartį, nes preliminariosios sutarties esmė – šalių laisvos valios principo išraiška.
Nustatant tikrąją tam tikros sutarties šalių valią, taikytinos sutarčių aiškinimo taisyklės, nurodytos CK 6.193 straipsnyje. Kilus šalių ginčui, teismas turi nustatyti tikruosius šalių ketinimus ir pagal juos kvalifikuoti susitarimą teisės taikymo požiūriu: yra tai preliminarioji ar pagrindinė sutartis. Nustačius, kad šalys susitarimu siekė tik susitarti dėl tokios sutarties sudarymo ateityje, nėra pagrindo tokio susitarimo kvalifikuoti kaip pagrindinės sutarties ir reikalauti įvykdyti jį natūra, nes toks tvirtinimas prieštarautų šalių valiai ir pažeistų sutarties laisvės principą.
Paminėtoje nutartyje Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija pabrėžė, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant šalių ginčą dėl jų sudarytos sutarties kvalifikavimo preliminariąja ar pagrindine sutartimi, ypač svarbu įvertinti sutarties šalių elgesį sąžiningumo aspektu. Sutarties aiškinimo taisyklių, ypač objektyviųjų kriterijų – protingumo ir sąžiningumo (CK 6.193 straipsnio 1 dalis) – taikymas leidžia išvengti nesąžiningos šalies piktnaudžiavimo, pasinaudojant gana neryškiais preliminariosios ir pagrindinės sutarties skirtumais.
Tai įvertinus, sprendžiama, kad pagrindinė preliminariosios sutarties sąlyga, skirianti ją nuo pagrindinės sutarties, – aiškiai išreikštas ar akivaizdžiai (aiškiai) numanomas šalių įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį.
Nagrinėjamoje byloje ginčo šalys tarėsi dėl namų valdos pirkimo – pardavimo. Taigi buvo susiklėsčiusi tokia situacija, kad ieškovė galėjo pirkti namų valdą tik panaikinus areštą. Iš bylos duomenų matyti, kad areštas ginčo namų valdai buvo panaikintas tik 2005 07 26 ir vėl įregistruotas 2005 11 14. Ši aplinkybė nagrinėjamu atveju leidžia daryti išvadą, kad ginčo šalys sudarė preliminariąją, o ne pagrindinę ginčo namų valdos pirkimo – pardavimo sutartį, nes nurodytos sutarties sudarymo metu, t.y. 2004 12 21 nebuvo galima ginčo namų valdą parduoti dėl arešto, todėl tokia pirkimo – pardavimo sutartis negalėjo būti sudaryta. Be to, teismas aukščiau nurodė eilę motyvų, dėl kurių padarė išvadą, kad ginčo sutartis yra preliminari. Ieškovė nenurodė jokių motyvų ar argumentų, kurie patvirtintų, kad atsakovė elgėsi nesąžiningai. Dėl to teismas konstatuoja, kad ginčo šalių 2004 m. gruodžio 21 d. sutartis yra preliminarioji sutartis ir nėra pagrindo vertinti ją kaip pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį. Todėl ieškinys atmestinas, o priešieškinys patenkintinas.
Ieškinį atmetus, panaikintinos laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Kauno apygardos teismo 2007 11 19 nutartimi (t.1, b.l. 59-60).
Ieškinį atmetus, o priešieškinį patenkinus, iš ieškovės atsakovei priteistina 1100Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme ir 1050Lt žyminio mokesčio, viso 2150Lt (t.1, b.l. 119,120,161,t.2, b.l. 4), bei 25,30Lt pašto išlaidų valstybei CPK 93str. ir 96str. pagrindu.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priešieškinį patenkinti.
Pripažinti 2004 m. gruodžio 21 d. sutartį, sudarytą tarp ieškovės G. P. ir atsakovės R. Ž. , patvirtintą Kauno m. 12-ajame notarų biure Reg. Nr. G-2695 preliminaria sutartimi, kurios terminas pasibaigė 2006 m. gruodžio 31 d. .
Panaikinti laikinąją apsaugos priemonę, taikytą Kauno apygardos teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartimi – atsakovei R. Ž. priklausančios namų valdos (duomenys neskelbtini), areštą.
Priteisti iš ieškovės G. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei R. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2150Lt bylinėjimosi išlaidų ir valstybei 25,30Lt pašto išlaidų
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.