- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-11-25
- Bylos Nr.
- 2-3665-567/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Ieškovas
- J. V.
- Atsakovas
- A. K.
- Advokatai
- Remigijus Rinkevičius
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovo J. V. ieškinį atsakovui A. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas J. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti 640750 Lt skolos, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009-03-25 atsakovas pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo sumokėti ieškovui iki 2009-04-15 640750 Lt sumą. Iki vekselyje nurodyto termino atsakovas jo neapmokėjo, o ieškovas pavėlavo kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo, tačiau nepaisant to, skola nėra išnykusi. Atsakovas A. K. privalėjo vekselyje nustatytais terminais ir tvarka grąžinti ieškovui paskolintus pinigus, tačiau šios pareigos neįvykdė, tuo pažeisdamas ne tik įstatymų nuostatas, bet ir ieškovo teisėtus interesus (LR CK 6.38 str. 1 d., 6.200 str.).
Ieškinys bei teismo šaukimas įteikti atsakovui A. K. viešo paskelbimo būdu 2013-07-24, paskelbiant pranešimą specialiame interneto puslapyje (b.l. 88). Atsakovas A. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir neatvyko į parengiamąjį teismo posėdį.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Byloje nustatyta, jog 2009-03-25 A. K. pasirašė paprastąjį vekselį, kuriuo įsipareigojo J. V. sumokėti 640750 Lt iki 2009-04-15 (b.l. 50).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas vekselius reglamentuojančias teisės normas, formuoja praktiką ta linkme, kad nebūtų pažeidžiama ir iškreipiama vekselio teisinė esmė, pagal kurią vekselis – tai vertybinis popierius, patvirtinantis teisėto jo turėtojo besąlygišką, nepriklausančią nuo jos atsiradimo pagrindo reikalavimo teisę į vekselyje nurodytą pinigų sumą, ir kartu įtvirtinantis besąlygišką skolininko pagal vekselį pareigą sumokėti šią sumą teisėtam vekselio turėtojui. Vekselio prigimtis, savybės, užtikrinančios jo viešą patikimumą, specifinis teisinis reglamentavimas sąlygoja ribotą vekselio davėjo galimybę reikšti prieštaravimus vekselio turėtojui.
Vekselis turi viešo patikimumo savybę, kuri reiškia, kad sąžiningas šio vertybinio popieriaus turėtojas gali pasitikėti tuo, jog dokumentas, atitinkantis įstatyme vekseliui nustatytus formalius reikalavimus, patvirtina, kad jis yra teisėtas šiame dokumente išreikštos teisės subjektas. Dėl to asmuo, kuris yra skolininkas pagal šį vertybinį popierių, neturi teisės atsisakyti sumokėti vekselyje nurodytą sumą, remdamasis aplinkybėmis, nenurodytomis jame, tarp jų ir tuo, kad nebuvo pagrindo šiam vertybiniam popieriui išduoti, arba tuo, kad tas pagrindas negalioja, nebent jis įrodytų, jog, įgydamas vertybinį popierių, vekselio įgijėjas žinojo arba turėjo žinoti apie nurodytus trūkumus, t. y. buvo nesąžiningas įgijėjas. Vekselio viešo patikimumo savybė galioja tik sąžiningiems vekselio turėtojams. Vekselio viešo patikimumo savybė sąlygoja tai, kad šio vertybinio popieriaus turėtojas tol, kol neįrodyta priešingai, laikomas sąžiningu jo savininku, kuriam priklauso visos teisės pagal šį vertybinį popierių.
Įstatyme nustatytas reikalavimas, kad vekselyje turi būti besąlyginis įsipareigojimas sumokėti jame nurodytą pinigų sumą (Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 2 punktas, 77 straipsnio 2 punktas, CK 1.105 straipsnio 1 dalis), reiškia tai, jog vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. Prievolės abstraktumas reiškia tai, kad:
1) abstrakti prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu;
2) abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės.
Taigi vekselyje įtvirtintas prievolės abstraktumas reiškia, kad ši prievolė nesusijusi teisiniu ryšiu su vekselio išdavimo pagrindu, t. y. tuo teisiniu santykiu (tam tikru sandoriu), dėl kurio vekselis buvo išrašytas. Tai reiškia, kad skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį. Tokia abstrakti prievolė atsiranda išrašius vekselį. Vekselio išrašymas yra abstraktus vienašalis sandoris. Dėl šio abstraktaus vienašalio sandorio sukuriamas naujas civilinių teisinių santykių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta.
Pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 19 straipsnio nuostatas įsipareigoję pagal vekselį asmenys gynybai negali vekselio turėtojui pareikšti prieštaravimų, grindžiamų asmeniniais jų ir vekselio davėjo santykiais, nebent vekselio turėtojas, įgydamas vekselį, tyčia būtų veikęs skolininko nenaudai. Tai reiškia, kad skolininkas pagal vekselį gali reikšti prieštaravimus dėl reikalavimo sumokėti vekselyje nurodytą sumą, tačiau tik tokius, kurie susiję su formaliais vekselio, kaip vertybinio popieriaus, trūkumais (jo rekvizitais), arba su tiesioginiais (asmeninais) skolininko pagal vekselį ir pirmojo vekselio turėtojo santykiais, taip pat dėl vekselio turėtojo nesąžiningumo, įgyjant vekselį. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 19 straipsnyje nustatytas draudimas reikšti vekselio turėtojui prieštaravimus, grindžiamus asmeniniais santykiais, netaikytinas tuo atveju, kai tokius prieštaravimus reiškia paprastojo vekselio davėjas vekselio įgijėjui, t. y. tiesioginiam santykių, kurie buvo pagrindas išduoti vekselį, kontrahentui. Vekselio davėjas vekselio turėtojui turi teisę reikšti prieštaravimus dėl vekselio apmokėjimo, remdamasis jiems žinomais santykiais. Vekselio išrašymas, minėta, yra abstraktus vienašalis sandoris. Dėl to, kad vekselio išrašymas yra valinis veiksmas, galimi atvejai, kai asmens, t. y. vekselio davėjo, veiksmai neatitinka jo vidinės valios. Tokiais atvejais vekselį išrašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį, remdamasis ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo. Tuo atveju, kai teisinis santykis atsiranda iš abstraktaus sandorio, skolininkas (vekselio davėjas) privalo įrodyti, kad nėra tokio teisinio santykio atsiradimo pagrindo arba kad jis negalioja.
Nagrinėjamoje byloje atsakovas yra tiesioginis vekselio teisinio santykio dalyvis, nes yra vekselio davėjas, o ieškovas – vekselio turėtojas. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis atsakovas nėra pareiškęs reikalavimo dėl vekselio nuginčijimo bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais, todėl teismas neturi teisinio pagrindo abejoti vekselio originalu (b.l. 50) ir juo remiasi. Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį ir neatvyko į parengiamąjį teismo posėdį, apie kurį buvo atsakovui pranešta viešo paskelbimo būdu (b.l. 88), išaiškinant šalims, jog tais atvejais, kai parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškėja, kad papildomi pasirengimo bylą nagrinėti teisme veiksmai nereikalingi, teismas turi teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio. Atsakovas nepasinaudojo įstatymo numatytomis procesinėmis teisėmis, įgyvendinant rungimosi ir dispozityvumo principus. Minėtos aplinkybės patvirtina atsakovo pasyvų elgesį civiliniame procese ir savaime nedaro vekselio negaliojančiu, nes atsakovas turėjo pareigą įrodyti, kad vekselis neatitiko tikrosios vekselio davėjo valios. Tai, kad atsakovas yra pasyvus teisinių santykių dalyvis, neužkerta kelio ieškovui kreiptis teisminės pažeistų teisių gynybos ginčo teisenos būdu, nes vekselis nėra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka.
Teismas pažymi, kad, byloje nenustačius suklydimo fakto, konstatuotina, kad atsakovas neįrodė, jog esmingai suklydo, pasirašydamas vekselį.
LR Civilinio kodekso 6.38 straipsnio nuostatos įpareigoja šalis prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus ir savo pareigas atlikti kuo ekonomiškiau bei bendradarbiaujant su kita šalimi.
Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, sudarančių teisinį pagrindą konstatuoti, kad ieškovas, kaip vekselio turėtojas, tyčia būtų veikęs atsakovo, kaip skolininko, nenaudai. Pažymėtina, kad LR įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 19 straipsnio nuostatos numato, kad įsipareigojęs pagal vekselį asmuo gynybai negali vekselio turėtojui pareikšti prieštaravimų, grindžiamų asmeniniais jo ir vekselio davėjo santykiais.
Byloje nėra duomenų dėl ieškovo, kaip vekselio turėtojo, sąžiningumo prezumpcijos paneigimo. Byloje nėra pateikta įrodymų, kokius konkrečiai aktyvius ar pasyvius klaidinančius veiksmus atliko ieškovas. Teismas nenustatė jokių pozityvių ar pasyvių veiksmų suklaidinti atsakovą ir palenkti jį išduoti vekselį.
Teismas pagal byloje esančio vekselio turinį nustatė, kad atsakovo pasirašytas vekselis atitinka visus įstatymo reikalavimus, kuriuos turi atitikti vekselis (Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 77 str., 78 str.), nes byloje nėra duomenų, kad ieškovas, kaip vekselio turėtojas, įgydamas vekselį, tyčia būtų veikęs atsakovo nenaudai (LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 19 str.). Teismas taip pat nenustatė kliūčių, trukdžiusių atsakovui suprasti trumpo ir aiškaus vekselio turinį.
Atsakovas, pasirašydamas vekselį, turėjo apsvarstyti galimas teisines pasekmes, o abejojant dėl savo atliekamo veiksmo teisinės reikšmės ir galimų teisinių padarinių, prieš atliekant tą veiksmą, galėjo kreiptis teisinės pagalbos į advokatą arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo atlikimo.
Teismas nagrinėjamos bylos kontekste pažymi, kad Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 40, 47 straipsniuose įtvirtintų reikalavimų įvykdymas yra būtinas vekselio turėtojui įgyti teisę reikalauti vekselio apmokėjimo ne ginčo tvarka, kreipiantis į notarą. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 40 str. nurodyta, jog vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. Nagrinėjamu atveju ieškovas pavėlavo kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, tačiau vekselis nėra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka, todėl yra galiojantis ir vykdytinas. Teismas nevertina kitų argumentų ir rašytinių įrodymų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui (LR CK 1.5 str., 1.137 str., 6.1 str. - 6.4 str., CPK 7 str., 8 str., 12 str., 177 str. - 179 str., 185 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų ir laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, priteisiamos iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju ieškovui iš atsakovo priteistinas 10407,60 Lt dydžio sumokėtas žyminis mokestis (b.l. 3-5). Byloje nėra pateikti įrodymai, kad ieškovas patyrė kitų bylinėjimosi išlaidų dėl bylos vedimo teisme. Atsakovas įgijo pareigą atlyginti 20,02 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo (b.l. 1a) valstybės naudai (LR CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 88 str., 92 str., 93 str., 96 str., 98 str.).
Vilniaus apygardos teismo 2013-03-07 nutartimi (b.l. 11-12) pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (b.l. 24, 30-31) pagal Turto arešto aktą Nr. 2013013773 atsakovo atžvilgiu paliekamos galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CPK 150 str. 3 d.).
Dėl taikos sutarties sudarymo galimybių
Teismas išaiškina, kad pagal CPK 87 str. 2 d, 140 str. 4 d. per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia, grąžinant 75 % žyminio mokesčio. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma.
Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese LR CPK 595 straipsnio tvarka.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo A. K. 640750 Lt skolos ir 10407,60 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo J. V. naudai.
Priteisti iš atsakovo A. K. 20,02 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo valstybės naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.