Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Teisėjas V. Vitunskas Procesinio sprendimo kategorijos 2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.2.; 2.4.6.3.3 (S)

LIETUVOS Apeliacinis teismas

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2005 m. sausio 27 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdimaro Bavėjano,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2004 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. pripažinta kalta ir nuteista :

- pagal BK 260 str. 1 d. (dėl 2003 m. lapkričio 5 d. padarytos nusikalstamos veikos) penkiasdešimt parų arešto;

- pagal BK 260 str. 1 d. (dėl 2003 m. lapkričio 27 d. padarytos nusikalstamos veikos) keturiasdešimt parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 str., bausmes subendrinus visiškai jas sudedant, paskirta galutinė bausmė devyniasdešimt parų arešto.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. nuteista už tai, kad 2003 m. lapkričio mėn., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), turėdama tikslą platinti, neteisėtai įgijo iš Ž. S. narkotinę medžiagą - 0,062 g šviesiai rudos spalvos miltelių, turinčių savo sudėtyje narkotinės medžiagos-heroino, kurio bendra masė milteliuose yra 0,00007 g, šią medžiagą laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir 2003 m. lapkričio 5 d. ją už 50 Lt neteisėtai pardavė liudytojui slapyvardžiu Nr.1, ir tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 str. 1 d.

Taip pat ji nuteista už tai, kad nenustatytomis aplinkybėmis, turėdama tikslą platinti, neteisėtai įgijo 0,243 g šviesiai žalios spalvos miltelių, turinčių savo sudėtyje narkotinės medžiagos-kanapių ir jų dalių, kurių bendra masė milteliuose yra 0,243 g, šią medžiagą laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir 2003 m. lapkričio 27 d. ją už 20 Lt neteisėtai pardavė asmeniui slapyvardžiu Nr.1, ir tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 str. 1 d.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavusi prokurorė prašė apeliacinį skundą patenkinti iš dalies, o nuteistosios gynėjas - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliaciniame skunde V. B. kaltė ir veikos juridinis įvertinimas neginčijami. Apeliantas ginčija tik bausmę, t.y. jos rūšį ir nesutinka su apygardos teismo išvadomis dėl nuteistosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimo.

Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas savanaudiškas paskatas pagrįstai nepripažino V. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 17 p. nurodyta, kad tuo atveju, kai kuri nors BK 41 str. (naujojo BK 60 str.) išvardytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių yra kaltininkui inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymis ar padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis ir teismas šią aplinkybę panaudojo kvalifikuojant veiką, tai šios aplinkybės teismas negali pripažinti atsakomybę sunkinančia. Savanaudiškų paskatų buvimas įgyjant, laikant narkotines medžiagas turint tikslą jas parduoti ir šias medžiagas parduodant yra akivaizdus. Taigi, paminėtos paskatos yra būtinas nusikaltimo, numatyto BK 260 str. 1 d., sudėties elementas. Todėl savanaudiškas paskatas pripažinti V. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe šiuo atveju teismas neturėjo juridinio pagrindo.

Iš baudžiamosios bylos matyti, kad nuteistosios nurodytą pinigų sumą už narkotinę medžiagą (heroiną) liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, padavė Ž. S. , kuri, V. B. nurodymu, iš nenustatyto asmens įgijo nuosprendyje įvardytą kiekį heroino ir perdavė jį paminėtam liudytojui. Tokiu būdu, V. B. pati neatliko jokių nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 str. 1 d., objektyviosios pusės veiksmų. Jos vaidmuo, parduodant heroiną, šiuo atveju pasireiškė nurodymo įgyti ir atgabenti narkotinę medžiagą davimu Ž. S. Iš to seka, kad nuteistąją reikėtų laikyti organizatore, parengusia nusikalstamą veiką. Apygardos teismas be jokių motyvų V. B. įvardijo kaip šio nusikaltimo vykdytoją, nors tai prieštarauja to paties teismo nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms. Tačiau kolegija, nagrinėdama bylą pagal prokuroro skundą, kuriame teismo išvados dėl bendrininkų rūšies neginčijamos, ištaisyti šios klaidos negali. Kartu kolegija pažymi, kad realiai V. B. veikiant kaip organizatorei, negalima teigti, jog ji ir Ž. S. nusikalstamą veiką padarė bendrininkių grupėje, nes įstatymas (BK 25 str. 2 d.) reikalauja, kad esant tokiai bendrininkavimo formai nusikalstamą ketinimą turi realizuoti mažiausiai du vykdytojai. Todėl BK 60 str. 1 d. 1 p. numatytą aplinkybę šiuo atveju negalima pripažinti nuteistosios atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistosios tariamą prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Savo pirmos apklausos metu nuteistoji teigė, kad heroiną liudytojui, kuriam taikomas anonimiškumas, įgijo, laikė ir pardavė ji, o ne Ž. S. (b.l. 51). Papildomos apklausos metu (b.l. 55) po to, kai buvo supažindinta su vaizdo ir garso įrašo stenogramomis, nuteistoji jau pripažino, kad Ž. S. , jo nurodymu įgijo heroiną ir atnešė jį į butą. Teisme V. B. nurodė, kad heroiną ji pardavė ne nuosprendyje nurodytą dieną, o kitą dieną, nors iš techninių priemonių panaudojimo protokolo ir stenogramos prie šio protokolo (b.l. 10, 11-14) matyti, kad paminėta narkotinė medžiaga buvo įgyta ir parduota nuosprendyje nurodytu laiku, t.y. 2003 m. lapkričio 5 d. Taigi, nuteistoji keitė savo parodymus dėl esminių bylos aplinkybių, teisme nurodė kitokį įrodytą pripažintos nusikalstamos veikos padarymo laiką, stengėsi sumažinti savo vaidmenį šios nusikalstamos veikos padaryme (tvirtino, kad heroino pasiūlė gauti Ž. S. , nors iš paminėtos stenogramos matyti, kad tą Ž. S. padaryti nurodė V. B. ). Iš to seka, kad nuteistoji savo kaltę jau nurodytoje apimtyje pripažįsta tik dėl surinktų įrodymų, o jos deklaruojamas prisipažinimas nėra pilnas ir nuoširdus, nes byloje esantys faktiniai duomenys leidžia daryti išvadą, jog narkotikų prekyba V. B. vertėsi praeityje ir tą ketino daryti ateityje.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuteistoji nusikalstamas veikas padarė dėl sunkios materialinės padėties. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad su V. B. kartu gyvena trys nepilnamečiai vaikai ir invalidas tėvas (b.l. 91, 94, 96, 97). Apeliacinės instancijos teisme gauti duomenys patvirtina, kad vaikų išlaikymui valstybė skiria išmokas (po 150 Lt visiems trims vaikams), tėvas gauna invalidumo, našlio pensijas ir transporto išlaidų kompensaciją (viso 403,13 Lt). Taigi, šeimos pajamas sudaro virš 850 Lt. Tokią V. B. šeimos turtinę padėtį geriausiu atveju galima pripažinti tik sunkia.

Tačiau teigti, kad jos turtinė padėtis yra labai sunki, nėra pagrindo. Taigi apygardos teismo išvada laikyti V. B. šeimos materialinę padėtį sunkia yra iš esmės teisinga. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvų seka, kad paminėta aplinkybė nepripažinta nuteistosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes BK 59 str. 1 d. 4 p. reikalauja, kad kaltininko turtinė padėtis būtų labai sunki. Be to, nesutikimas su šia teismo išvada nurodytas tik skundo aprašomojoje dalyje. Prokuroro skundo rezoliucinėje dalyje neprašoma paminėtą aplinkybę pašalinti iš nuosprendžio. Todėl šioje dalyje nuosprendį keisti nėra pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad nuteistoji yra pakankamai jauno amžiaus, darbinga. Todėl teigti, kad nurodytą nuteistosios šeimos turtinę padėtį nulemia objektyvios sąlygos, taip pat nėra pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas V. B. pripažino kalta pagal BK 260 str. 1 d. (2003 m. balandžio 10 d. įst. red.) ir paskyrė jai bausmę, nesusijusią su realiu laivės atėmimu (areštą).

Kolegijos nuomone tokios bausmės paskyrimas devalvuoja pačią bausmės paskirtį.

Iš baudžiamosios bylos matyti, kad V. B. teisiama jau trečią kartą (b.l. 75, 78-81). 2003 m. sausio 21 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ji, taikant amnestijos aktą, nuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės atleista. 2003 m. gegužės 16 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu V. B. atžvilgiu taikytos BK 62 str. 1 d., 2 d. nuostatos. Jai už tris nusikalstamas veikas, susijusias su narkotinių medžiagų platinimu, paskirta tik trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Abiem atvejais lemiamą ar didelę įtaką paminėtiems teismų sprendimams turėjo ta aplinkybė, kad V. B. augina tris nepilnamečius vaikus. Tokiu būdu, nuteistosios šeimyninė padėtis negali kiekvieną kartą nulemti nepamatuotai švelnių bausmių už sunkių nusikaltimų padarymą skyrimą. Tai faktiškai jau sukuria nebaudžiamumo atmosferą.

Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad skundžiamu nuosprendžiu V. B. paskirta bausmė savo rūšimi yra aiškiai per švelni. Ji neatitinka nei nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnio, nei nuteistosios asmenybės.

Nustačius, kad V. B. negali būti paskirta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, t.y. areštas, jos nusikalstamos veikos perkvalifikuotinos į BK 260 str. 1 d. (2004 m. liepos 5 d. įst. red.), kadangi šis baudžiamasis įstatymas švelnina bausmę, t.y. numato mažesnę laisvės atėmimo bausmės minimalią ribą (BK 3 str. 2 d.).

Atsižvelgiant į parduotų narkotinių medžiagų kiekį, V. B. skirtinos realios laisvės atėmimo bausmės, lygios sankcijos minimumui arba artimos jam.

Į bausmės atlikimo laiką nuteistajai įskaitytina viena diena, išbūta laikiname sulaikyme, t.y. nuo 2004 m. kovo 25 d. (b.l. 63) iki 2004 m. kovo 26 d. (b.l. 65).

Kolegijos nuomone, nuosprendžio aprašomojoje dalyje, nurodant, kad kaltinamosios veika buvo kvalifikuota papildomai pagal LR BK 24 str. 1 d., buvo padaryta techninė klaida. Tai matosi iš toje pačioje nuosprendžio dalyje vėliau sekančio sprendimo šalinti papildomą veikos kvalifikaciją pagal LR BK 24 str. 4 d. Todėl ši klaida nelaikytina baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, sudarančiu pakankamą pagrindą šioje dalyje keisti nuosprendį.

Esant paminėtoms aplinkybėms, nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, neteisingai paskirtos bausmės ir nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p., 3 p.,

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2004 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendį pakeisti.

Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies teismo nustatytą V. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažinimą padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdų gailėjimąsi.

V. B. nusikalstamą veiką, padarytą 2003 m. lapkričio 5 d., iš BK 260 str. 1 d. (2003 m. balandžio 10 d. įst. red.) perkvalifikuoti į BK 260 str. 1 d. (2004 m. liepos 5 d. įst. red.) ir paskirti jai dviejų metų laisvės atėmimo bausmę.

V. B. nusikalstamą veiką, padarytą 2003 m. lapkričio 27 d., iš BK 260 str. 1 d. (2003 m. balandžio 10 d. įst. red.) perkvalifikuoti į BK 260 str. 1 d. (2004 m. liepos 5 d. įst. red.) ir paskirti jai dviejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą trejiems metams, šią bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Į V. B. paskirtą bausmę įskaityti vieną dieną, išbūtą laikiname sulaikyme.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.