- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-10-14
- Bylos Nr.
- 1-333-229/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rita Bilevičienė
- Nukentėjusysis
- L. S.
- Kaltinamasis
- D. Š.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, pradinio išsilavinimo, dirbantis pagal individualią veiklą, gyvenamoji ir deklaruota gyvenamoji vieta, adresu – (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau–BK) 227 straipsnio 2 dalį – 6 MGL (780 Lt) dydžio bauda (sumokėta);
2) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį galutine bausme – 16 MGL (2 080 Lt) dydžio bauda;
3) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, 294 straipsnio 1 dalį galutine bausme – terminuotu laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 28 d. baudžiamuoju įsakymu ir paskirta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams ir 16 MGL (602,56 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (2018 m. sausio 29 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro);
kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. Š. byloje kaltinamas tuo, kad 2018 m. birželio 4 d., apie 22.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), naudojo fizinį smurtą šeimos narės – sugyventinės L. S. atžvilgiu: stumdamas, pargriovė nukentėjusiąją ant sofos- lovos metaliniais kraštais, į kuriuos nukentėjusioji trenkėsi dešinės kojos blauzda ir pilvu, L. S. atsisėdus, dešinės rankos kumščiu sudavė du smūgius į kairės kojos šlaunį, šiais savo veiksmais padarė L. S. odos nubrozdinimą dešinėje blauzdoje ir poodines kraujosruvas kairėje šlaunyje – taip nežymiai sutrikdė savo šeimos narės sugyventinės L. S. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą
Kaltinamasis D. Š. teismo posėdyje kaltės dėl kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino ir paaiškino, kad nukentėjusioji L. S. yra jam kaip draugė, bet sugyventiniai jie nebuvo, t. y. jai pasikvietus pas save, jis atvažiuodavo į jos namus, pabūdavo dieną, dvi, tris, tačiau jokio bendro ūkio jie nevedė, bendro turto neįsigijo, nors kartu pirko maistą, alkoholį, kai turėjo pinigų. Taip susitikinėdavo retkarčiais gal 1-2 mėnesius iki minimo įvykio. Nors yra girdėjęs, kad L. yra gydžiusis anksčiau nuo alkoholizmo ir jam nepatinka išgeriančios moterys, bet jį kažkas traukė prie L., todėl jis būdavo su ja. Tuo tarpu jo buvusi žmona virš metų laiko gyvena Ukrainoje, jie yra išsiskyrę. Dėl 2018 m. birželio 4 d. įvykio plačiau paaiškino, kad jis atvažiavo pas L. į namus, adresu – (duomenys neskelbtini), kur ji gyveno kartu su krikšto tėvu R. D., todėl alkoholį tądien vartojo jie trise. Prieš tai L. buvo išėjusi nusipirkti alaus kelis kartus, vedžiojo šunį, tuo metu matė per balkoną, kaip ji jau griuvinėjo eidama, t. y. ji buvo nugriuvusi gal 6-7 kartus ant pievutės eidama. Vėliau, vakarop jis nuėjo gulti į lovą ir norėjo tiesiog išsimiegoti, kadangi ryte jam reikėjo eiti į darbą, bet L. klausėsi muzikos, taip pat ne kartą buvo iškritusi iš lovos, dėl ko jis su jos krikšto tėvu ją ne kartą įkėlinėjo atgal į lovą. Todėl jam atsibodo tai daryti ir jis nuėjau parūkyti į balkoną. Kai grįžo atgal į kambarį, R. jam pasakė, kad L. iškvietė policiją, nes atseit ją mušė. Tačiau jis nieko jai nėra padaręs, o ji paprasčiausiai apkalba jį. Vėl nuėjus parūkyti, atvažiavo du policijos pareigūnai, kurie jam nustatė 3,6 prom. girtumą ir jį išvežė į policijos įstaigą už tai, kad esą jis mušė L.. Tuo metu R. dar buvo spėjęs pasakyti pareigūnams, kad jis nemušė L.. Pati L. sakė pareigūnams, kad ją jis mušė ir kad per jį pametė vaiką, tačiau į kokias kūno vietas buvo mušama, pareigūnams ji nerodė, jokių sumušimų nebuvo matyti. Yra susipažinęs su bylos rašytine medžiaga apie jai padarytus sužalojimus, bet ten viskas yra nesąmonė ir mano, kad minimi sužalojimai atsirado, jai galimai vedžiojant šunį ir griuvinėjant. Po 2018 m. birželio 4 d. pas L. namuose daugiau nebesilankė ir apie šį įvykį nekalbėjo.
Motyvuojamoji dalis
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti kaltinamojo D. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos jis patvirtino teismo posėdžio metu ir prašė teismo jais vadovautis, ir iš kurių matyti, kad jis neprisipažino kaltu ir parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su sugyventine L. S.. Su L. S. gyvena apie 3 mėnesius laiko, veda bendrą ūkį, bendrai rūpinasi namų buitimi, išlaidomis ir panašiai. Su L. S. sutaria gerai, nesipyksta. 2018 m. birželio 4 d., apie 22.00 val., tarp jo ir L. S. jokių konfliktų nebuvo, jis prieš ją nesmurtavo. L. S. nesudavė nei į veidą, nei į pilvą, nei kur nors kitur. Visą laiką tame pačiame kambaryje buvo L. S. patėvis R., kurio pavardės nežino. Kodėl L. S. meluoja, kad jis prieš ją smurtavo, nežino, gal būdama girta prisigalvojo. Kiek jam yra žinoma, L. S. tą pačią dieną, vedžiodama šunį, griuvo ir užsigavo veidą. Ji taip pat yra užsigavusi kažkurią koją ties šlaunimi. L. S. ne kartą griuvo būdama girta, pats yra matęs (t. 1, b. l. 154-157).
Nukentėjusioji L. S. teismo posėdyje parodė, kad tikslios datos nepamena, kada ji susipažino su D. Š., bet jie bendravo kokius 3-4 mėnesius, iš kurių 2 mėnesius jie gyveno kartu, kaip sugyventiniai, t. y. jie susitikdavo kiekvieną dieną, kokią savaitę ji nakvodavo pas jį, adresu – (duomenys neskelbtini). Kai važiuodavo jis į darbą, ją paleisdavo miesto centre ir tada ji eidavo pas krikšto tėvą į namus, adresu – (duomenys neskelbtini). Vėliau, po darbo D. atvažiuodavo pas jos krikšto tėvą į namus, atsiveždavo alkoholio, tada jie išgerdavo, o po to autobusu važiuodavo pas D. į namus. 2018 m. birželio 4 d. D. jau nebedirbo ir jie visą dieną vartojo alkoholį pas jos krikšto tėvą. Krikšto tėvas su D. gėrė alų, o ji pati – sidrą. Tuo metu kokius du kartus buvo eita pirkti alkoholio ir ji su kitais vieną kartą tikrai buvo išėjusi nusipirkti sidro, taip pat vedėsi ir šuniuką pasivaikščioti. Tačiau yra visiškas melas, kad ji tuo metu eidama griuvinėjo ant žolės ir R. gali tai patvirtinti. Po to, ji su D. gulėjo ant lovos. Lova buvo išskleista. R. buvo kitame kambaryje. Ji kalbėjo telefonu su kitu draugu, nes su D. buvo tik taip draugai laisvalaikiui praleisti. D. tą dieną buvo stipriai išgėręs, agresyvus, todėl jis supyko dėl jos tokio elgesio, paėmė jos telefoną iš rankų, metė į sieną, sakė, kad duotų jam miegoti ir išstūmė ją iš lovos. Tuo metu ji į lovos metalinį kraštą užsigavo kojas bei nukrito. Mėlynės buvo ir ant dešinės, ir ant kairės kojos. Nors ant jos kojų buvo mėlynių dar iki šio įvykio, bet jos buvo jau senos, neryškios, tokios išblukusios, o po D. veiksmų mėlynės atsirado ryškios. Po to, ji vėl atsisėdo atgal į lovą, pati jam dar trinktelėjo dėl telefono, o po to jis lyg kažkaip jai trenkė atgal, nors tiksliai to nepamena. Kadangi jai skaudėjo padarytus sužalojimus, ji iškvietė policijos pareigūnus. R. judviejų pokalbio negirdėjo, nes miegojo kitame kambaryje ir atėjo į kambarį vėliau, kai atvažiavo pareigūnai. Vėliau, atvažiavo du pareigūnai: vyras ir moteris, kuriems pasakė, kad D. smurtavo prieš ją, stūmė iš lovos ir ji susižalojo kojas į lovos metalus, ko pasekoje ant jos kojų atsirado mėlynės. Tuo metu ji buvo stipriai išgėrusi, todėl galėjo jai būti nustatytas 3,7 prom. girtumas. Tačiau tądien, jai būnant neblaiviai, šios mėlynės neskaudėjo, tik jautė lengvą šoką, o vėliau, išsiblaivius pajuto skausmą. Taip pat pareigūnams tuo metu buvo pasakiusi, kad ji yra nėščia, nes taip rodė nėštumo testas, bet pas daktarus nebuvo nuėjusi. Pareigūnai iškvietė medikus. Prieš daug metų į ligoninę ją buvo išvežę dėl pilvo, nes buvo nėščia ir jai darė echoskopiją. Vėliau, pas tyrėją buvo apklausta gal 3 kartus, tačiau tyrėjai nurodė visada tokias pačias susižalojimo aplinkybes. Patvirtino, kad turi sveikatos problemų dėl alkoholizmo, net gydėsi, tačiau tos dienos įvykius tikrai labai gerai prisimena, nors teismo posėdyje abejojo ir neprisiminė, ar kaltinamasis tą dieną jai dar du smūgius sudavė į kairės kojos šlaunį, taip pat negalėjo nurodyti, kada tiksliai jis buvo sudavęs du smūgius jai į pilvą. Dėl ilgo laiko tarpo ji neprisimena visų įvykių detalių ir galima remtis jos parodymais ikiteisminio tyrimo metu, nors teismo posėdyje abejojo, ar pareigūnams buvo pasakojusi tada tiesą. Vėliau, po šio įvykio jie dar susitikinėdavo, aptarinėdavo šitą bylą, tačiau jis neprašė jos atsiimti pareiškimo dėl šio įvykio, o yra prašęs tik susitaikyti, kad bendrautų jie toliau, ji pati skambindavo jam, bet jos nėra atsiprašęs dėl šio įvykio.
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti nukentėjusiosios L. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, iš kurių matyti, kad ji gyvena pas savo krikšto tėvą R. D., adresu – (duomenys neskelbtini). Su D. Š. pažįstama apie du mėnesius laiko. Apie dvi savaites laiko, gal šiek tiek daugiau, gyveno pas D. Š., adresu (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino, jie vedė bendrą ūkį, t. y. bendrai pirko maistą, alkoholį, maistą jos šuniukui. Nuo 2018 m. birželio 4 d., kartu nebegyvena, bendro ūkio nebeveda, nes ji jo bijo, dėl to, kad jis prieš ją smurtavo. 2018 m. birželio 4 d., vakare, gal apie 22.00 val., kai buvo pas jos krikšto tėvą namuose, tarp jos ir D. Š. įvyko konfliktas. Ji, jos krikšto tėvas R. D. ir D. Š. buvo truputį išgėrę. Ji buvo išgėrusi vieną butelį, 1 l talpos, 6 laipsnių stiprumo sidro. Kiek alkoholio išgėrė R. D. ir D. Š., nežino, matė, kad jie gėrė alų. Susipyko, nes jai paskambino jos draugas. Tuo metu R. D. miegojo kitame kambaryje. D. Š. išgirdo, kad ji kalbasi su vyriškiu ir labai supyko. D. Š. atėmė iš jos telefoną, jį numetė į šalį, ir pradėjo ją mušti. Iš pradžių D. Š. ją pastūmė į dešinį šoną, dėl ko ji pargriuvo ant lovos ir, griūdama, į lovos metalinį kraštą užsigavo dešinę koją. Ji atsisėdo ant lovos ir D. Š. kumščiu ne mažiau kaip du kartus jai trenkė į kairę koją, kurią jai ir iki įvykio skaudėjo, nes ją susižalojo griūdama dviračiu. Nors neprisiminė tiksliai, kada iki to minimo įvykio ji buvo važinėjusi su dviračiu, nes tuo metu buvo daugiadienės išgertuvės, todėl daugiau nei savaitę laiko iki 2018 m. birželio 4 d. su dviračiu ji nebuvo važinėjusi. Paskui, jai sėdinčiai ant lovos, D. Š. kumščiu du kartus sudavė į pilvą. Jai D. Š. veiksmai sukėlė fizinį skausmą. Ji apie įvykį pranešė bendruoju pagalbos numeriu 112, minėjo, kad reikalinga med. pagalba, nes jai labai skaudėjo pilvą. Ji pradėjo verkti, tai išgirdo R. D., kuris atėjo pas ją į kambarį ir paklausė, kas nutiko. Ji net nespėjo R. D. papasakoti, kas nutiko, kai į namus atvyko policijos pareigūnai, kurie D. Š. sulaikė. Po įvykio greitoji med. pagalba ją pristatė į Respublikinės Panevėžio ligoninės priėmimo skyrių. Medikai apžiūrėjo jos kojas, ant dešinės ir kairės kojų buvo mėlynės. Pilvo medikai neapžiūrėjo, nors ji jiems minėjo, kad D. Š. jai sudavė į pilvą. Vakar (2018 m. birželio 13 d.) ji buvo nuvažiavusi pas D. Š. pasiimti savo šuns. D. Š. jos atsiprašė. Jis jos prašė nesikreipti į policiją, norėjo susitaikyti. Ji jam pasakė, kad tikrai neatleis. Neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (proceso tvarka jai išaiškinta). Nepageidauja, kad kartu su bausme D. Š. būtų paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, kuria jam būtų uždrausta lankytis jos gyvenamojoje vietoje bei bendrauti ir ieškoti ryšių su ja. Civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nereikš (t. 1, b. l. 30-33).
Liudytojas R. D. teismo posėdyje parodė, kad L. S. – jo krikšto dukra, kuri gyvendavo pas jį ir išgėrinėdavo alkoholio. Minimas įvykis įvyko pas jį namuose, adresu – (duomenys neskelbtini), praeitą vasarą, tikslios datos neprisimena, kai visi trys, t. y. jis, L. su D. Š. pas jį vartojo alkoholį. D. yra L. pažįstamas, gal jos draugas, tačiau pas jį negyvendavo, tik kartais užeidavo, o įvykio naktį D. pas jį nakvojo. Vėliau, jie visi nuėjo miegoti, t. y. jis į vieną kambarį, o L. su D. – į kitą kambarį. Po to, jis prabudo pats, ar atvykusi policija jį pažadino. Mano, kad policiją iškvietė L.. Pareigūnams patikrinus jų neblaivumą, visiems trims buvo nustatytas panašius apie 3,5 prom. neblaivumas. Ką L. sakė pareigūnams – neprisimena, taip pat neprisimena, ar jie visi ėjo pirkti alkoholinių gėrimų tądien, negalėjo patvirtinti vienareikšmiai, ar įvykio metu L. šuniukas buvo namuose. Vėliau, D. išvežė policija, o L. – greitoji medicinos pagalba. Rytojaus dieną L. grįžo iš ligoninės pas jį, tačiau nepamena, ar klausė jos ko nors apie įvykį, taip pat nepamena, ar ji rodė jam kokius nors sužalojimus ant veido, kūno, rankų, kojų. Iki to įvykio L. važinėdavo su sportiniu dviračiu, tačiau neigė, kad ji būtų nukritusi nuo dviračio. Ką sakė tyrėjai ikiteisminio tyrimo metu – neprisimena, tačiau teismas gali remtis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojo R. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, iš kurių matyti, kad L. S. yra jo krikšto dukra. Ji apie metus laiko gyvena pas jį, adresu (duomenys neskelbtini), kadangi ji skubiai turėjo išsikraustyti iš buto, kuriame gyveno iki tol. Apie mėnesį laiko L. S. gyveno pas sugyventinį D. Š.. Kiek jis žino, iš pradžių jie sutarė gerai, nesipyko. Tik paskutiniu metu L. S. jam paskambindavo ir pasakydavo, kad jie pykstasi. 2018 m. birželio 4 d., pas jį į svečius atvažiavo L. S. ir D. Š.. Jie visi trys vartojo alkoholį. Išgėrė daug alkoholio. Jis jautėsi girtas, dėl to nuėjo miegoti. Nakties metu, tikslaus laiko pasakyti negali, pabudo, nes išgirdo triukšmą. Jis nuėjo į tą kambarį, kur buvo L. ir D.. Netrukus atvyko policijos pareigūnai ir greitoji med. pagalba. Ar iki to laiko, kol atvyko policijos pareigūnai, jam L. S. spėjo ką nors papasakoti, jis nepamena dėl girtumo. Jis neatsimena, kas vyko toliau. Jam tik sekančią dieną L. S. papasakojo, kad tą vakarą D. Š. ją mušė. L. S. jam parodė dešinę koją, ant kurios buvo 3 - 4 mėlynės ir paaiškino, kad koją užgavo D.. L. S. sakė, kad lyg ir kumščiu sudavė į koją. Ar dar L. jam pasakojo, kaip D. Š. prieš ją smurtavo, jis nepamena. Kitų smurto žymių ant L. S. veido ar kūno nematė. 2018 m. birželio 13 d. pas jį į namus buvo atėjęs D.. Jis buvo visiškai girtas, jis jam liepė eiti pamiegoti. Pats kartu su L. išvažiavo į sodą. Kai grįžo, D. Š. buvo pabudęs. L. D. Š. padavė jai iš policijos siųstą laišką. Iš karto po to D. Š. išvažiavo ir nebegrįžo. Jis matė, kad D. Š. kalbėjosi su L., tačiau apie ką, negirdėjo. Nori pasakyti, kad paskutiniu metu D. Š. pasikeitė į blogą pusę, tapo agresyvus, yra girdėjęs, kad jis prieš tai smurtavo prieš savo žmoną (t. 1, b. l. 80-83).
Ekspertė Jurgita Žilionienė teismo posėdyje paaiškino, kad nukentėjusioji L. S. ekspertų buvo apžiūrėta tik 2018 m. birželio 18 d., po įvykio praėjus 14 dienų. Po įvykio buvo nustatytas dešinėje blauzdoje nubrozdinimas ir poodinės kraujosruvos kairėje šlaunyje. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Pagal tai, kas tuo metu buvo nustatyta, pagal visus spalvinius kraujosruvų pakitimus ir šašų formavimąsį, gali patvirtini, kad iki šios apžiūros minėti sužalojimai galėjo būti padaryti prieš 1-2 savaites. Jie padaryti kietais bukais daiktais, tačiau pagal jų požymius nebuvo galima nustatyti konkretų žalojantį daiktą ar įrankį. Pagal nuketėjusiajai nustatytų sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją, ji galėtų atmesti versiją, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti, griūdama ir atsitrenkdama į grindis, tačiau kadangi nukentėjusiosios sužalojimuose nebuvo tyrimui reikšmingų požymių, negali vienareikšmiai patvirtinti, ar nuketėjusioji galėjo susižaloti pati, važinėdama dviračiu ar vedžiodama šunį, ar dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų. Taip pat nuketėjusiosios kairėje blauzdoje buvo vienintelis nubrozdinimas, padarytas kietu, buku paviršiumi, tačiau ji nematė, ar buvo kažkokios kraujosruvos toje vietoje, todėl negali patvirtinti, ar galėjo būti suduoti keli smūgiai kumščiu į nukentėjusiosios kairę koją. Tuo tarpu dėl dešinės blauzdos – jos išoriniame paviršiuje matėsi šašai, kas rodo, kad įvykis buvęs maždaug prieš 1-2 savaites iki apžiūros ir kad tai galėjo atsitikti einant, atsitrenkiant, vedžiojant šuniuką ar atsitrenkus į metalinį lovos kraštą, kaip nurodo nukentėjusioji. Sužalojimas nukentėjusiosios kairės šlaunies vidinėje pusėje galėjo būti padarytas ne tiek griūnant, kiek galima susižeisti į dviratį, nulipant nuo jo. O nukentėjusiosios pilve jokių sužalojimų nenustatyta. Patvirtino, kad apžiūros metu buvo nustatyta išblukusių kraujosruvų išblukusiais kraštais ant nukentėjusiosios kūno, kadangi poodinės kraujosruvos gali atsirasti nuo kelių minučių iki keletos valandų, žiūrint, koks yra kraujo intensyvumas , o pranyksta maždaug jos po kelių savaičių, nors masyvios kraujosruvos gali būti ir iki mėnesio laiko. Taip pat neatsimena, ar nukentėjusioji buvo rodžiusi kokį tai seną randą, tačiau randas yra randas, o ne kraujosruva.
Liudytojas L. K. teismo posėdyje parodė, kad jis dirba Panevėžio apskrities VPK Patrulių kuopos mobiliajame būryje ir vyksta į iškvietimus pagal budėtojų nurodymus. Kaltinamasis jam yra matytas. Dėl įvykio parodė, kad tai galėjo būti 2018 m. birželio 4 d., kai buvo gautas nurodymas nuvykti, adresu – (duomenys neskelbtini), ką jis ir padarė su specialistu S. R.. Dėl ko vyko šiuo adresu – neatsimena, bet tikriausia dėl smurto artimoje aplinkoje. Atvykus, rado tris asmenis: du vyrus ir vieną moterį, kurie visi nebuvo sugulę, o pijokavo. Vienas iš vyrų buvo kaltinamasis. Bute nedegė šviesa, nors jau buvo prieš 24.00 val., bute buvo betvarkė, lova gal ir buvo, bet negali patvirtinti, ar ji buvo paklota, taip pat to, ar kitas kambarys buvo kažko prigrūstas. Moteris skundėsi pilvo skausmais, sakė, kad ją sumušė, kad ji laukiasi. Pagal moterį, tai ji sakėsi, kad kaltinamasis yra jos draugas, nors šių aplinkybių nesiaiškino. Visi asmenys buvo neblaivūs, todėl nustatinėjo jų girtumus, buvo nustatytas visiems virš trijų promilių girtumas. Ką sakė nukentėjusioji tuo metu – neatsimena, bet ji nurodė, kas ją sumušė, t. y. kaltininku nurodė asmenį, sėdintį šiandien kaltinamųjų suole. Ar kaltininkas pripažino kaltę – neatsimena. Ar moteris rodė kokius tai sužalojimus ant veido ir kūno – irgi neatsimena, taip pat nepamena, ar ant jos veido pastebėjo kokius tai smurto ženklus. Kadangi moteris buvo apsirengusi, nors tikslių jos drabužių negali nurodyti, tai nesimatė ant jos kojų jokių smurto žymių. Moteris buvo labai neblaivi, realiai buvo sunku suprasti, ką ji sako, todėl detaliai paaiškinti, kas įvyko, ji nesugebėjo. Pažymėjo, kad jis visuomet dokumentuose pažymi visas kūno vietas, kuriose rodo nukentėjusysis buvus sužalojimams, o jei būna matomos sužalojimų žymės – tai jis pažymi visada papildomai apie tai, o šiuo atveju dokumentuose nieko nebuvo fiksuota apie patirtus sužalojimus. Tuo metu dar buvo ir trečias asmuo, vyresnio amžiaus, kuris apie įvykį irgi nieko negalėjo paaiškinti, nes irgi buvo labai neblaivus. Ar kvietė med. pagalbą - nebeatsimena.
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojo L. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos jis patvirtino teismo posėdžio metu ir iš kurių matyti, kad 2018 m. birželio 4 d., apie 22:20 val., dirbo ekipaže P1910, kartu su Panevėžio apskrities VPK Patrulių kuopos mobiliojo būrio specialistu S. R., ir iš Panevėžio apskrities VPK OVS budėtojo gavo nurodymą, nuvykti adresu – (duomenys neskelbtini) dėl smurto artimoje aplinkoje. Kai nuvyko minėtu adresu, juos pasitiko akivaizdžiai neblaivi moteris, kuri prisistatė L. S., dėl jos girtumo buvo sunku suprasti, ką ji kalba. Moteris buvo apsiverkusi, ant moters kūno akivaizdžių smurto žymių nesimatė, ji teigė esanti nėščia. L. S. paaiškino, kad vartojant alkoholinius gėrimus, tarp jos ir sugyventinio D. Š. įvyko žodinis konfliktas, po ko D. Š. jai kumščiu sudavė į kairę veido pusę, kiek smūgių sudavė, ji nepasakė, ir kumščiu sudavė smūgius į pilvą, kiek sudavė smūgių, nepasakė. Bute buvo vyriškis, kuris prisistatė D. Š.. Paklausė D., dėl ko jis sumušė L., šis atsakė, kad jos nemušė. Daugiau D. Š. apie įvykį jiems nieko nepasakojo. Bute buvo dar vienas asmuo, akivaizdžiai neblaivus, kuris prisistatė R. D.. Paklausus apie įvykio aplinkybes, R. D. jiems nieko negalėjo paaiškinti dėl girtumo. Bute buvo girtaujama, buvo netvarka, nedegė šviesa. D. Š. sulaikė ir pristatė į Panevėžio apskrities VPK laikino sulaikymo patalpas. Į įvykio vietą iškvietė Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Nusikalstamų veikų skyriaus pareigūnus (t. 1, b. l.86-89).
Rašytinė bylos medžiaga
2018 m. birželio 5 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra Panevėžyje, bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Butas yra antrame daugiabučio namo aukšte, dviejų kambarių, su virtuve. Miegamajame kambaryje yra dvi viengulės lovos, kurios stovi prie pietinės ir šiaurinės sienų. Ant lovų yra netvarkingai užklota patalynė. Tarp lovų stovi medinė kėdė. Prie šiaurinės sienos stovi medinė komoda, ant kurios sudėti įvairūs daiktai. Prie vakarinės sienos stovi spintelė, ant kurios yra televizorius, kambario viduryje stovi stalas, ant jo įvairūs laiškai. Ant kambario grindų patiestas kilimas. Kambarys netvarkingas. Įvykio vietoje nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta (t. 1, b. l. 22-27).
2018 m. birželio 4 d. L. K. tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame užfiksuota, kad 2018 m. birželio 4 d., apie 22.21 val., iš policijos budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), pranešėją ką tik sumušė vyras, yra sumušta galva, pranešėja skundžiasi galvos skausmais. Nuvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad policiją kvietė L. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje nustatyta, kad prieš L. S. smurtavo jos draugas D. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Smurtą patyrusi L. S. paaiškino, kad kai jie kartu baliavojo namuose, tarp jų kilo konfliktas, kuris peraugo į fizinį smurtą. L. S. buvo apsiverkusi, teigė, kad jai buvo duota į veido sritį ir pilvą, moteris teigė, kad yra nėščia. Aplinka buvo netvarkinga, nedegė šviesa, po kambarį mėtėsi drabužiai, akivaizdžiai matėsi, kad buvo girtaujama. D. Š. buvo nustatytas 3,69 promilių girtumas, L. S. - 3,78 promilių girtumas. Smurtą galintys rodyti požymiai: kraujosruva pilve ir nubrozdinimas veide. Anksčiau buvę smurto artimoje aplinkoje atvejai neužfiksuoti. D. Š. neigė smurtavęs prieš L. S., sakė, kad nieko nedarė. Sulaikomas ir pristatomas į policijos įstaigą D. Š. elgėsi ramiai (t. 1, b. l. 18-19. 20-21).
Žurnalo apie girtumo tikrinimo rezultatus išraše nurodyta, kad 2018 m. birželio 4 d. D. Š. buvo nustatytas 3,69 promilių girtumas, L. S. - 3,78 promilių girtumas ir R. D. - 3,21 promilių girtumas (t. 1, b. l. 52-53).
Apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūrėtas policijos pareigūnų L. K. ir S. R. pateiktas garso ir vaizdo įrašas iš įvykio vietos (duomenys neskelbtini). Vaizdo įraše matyti L. S., ji aiškina, kad policiją kvietė dėl to, kad jai sumušimas (ranka rodo į kairės pusės skruostą, į pilvą) (t. 1, b. l. 55-57, 58).
Apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūrėtas 2018 m. birželio 4 d. „Bendrojo pagalbos Alytaus skyriaus" pateiktas garso įrašas, kurio trukmė 3.04 min. Skambinusioji prašo iškviesti policiją, nurodo, kad ją sumušė vyras, nurodo adresą- (duomenys neskelbtini), sako, kad jai skauda galvą, pasako vardą ir pavardę – L. S. (t. 1, b. l. 59-61, 62).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 746/2018(05) nurodyta, kad L. S. padaryta odos nubrozdinimas dešinėje blauzdoje, poodinės kraujosruvos kairėje šlaunyje, paveikus kietais bukais daiktais (paviršiais), 3 trauminių poveikių pasekoje, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Sužalojimuose nėra požymių, pagal kuriuos būtų galima nustatyti konkretų žalojantį daiktą ar įrankį. Pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją visumoje, galima atmesti tikimybę, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti nugriuvusi. Nustatytų sužalojimų padarymas sukelia fizinį skausmą. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 70).
Liudytojos L. S. 2018 m. birželio 14 d. papildomos apklausos protokolas, kuriame nurodyta, kad ji nori patikslinti, jog kai dėl D. Š. pastūmimo griuvo ant lovos, ji į lovos kraštą užsigavo kairę veido pusę. Policijos pareigūnams minėjo, kad yra nėščia, tačiau dėl to nebuvo įsitikinusi, nes nėštumo testo pasidariusi nebuvo, tačiau iki tol planavo vaiką. Pas ginekologą nei prieš įvykį, nei po įvykio nuvykusi nebuvo (t. 1, b. l. 34-36).
Liudytojos L. S. 2018 m. lapkričio 8 d. papildomos apklausos protokolas, kuriame nurodyta, kad ji gyveno ir šiuo metu gyvena pas savo krikšto tėvą R. D., adresu (duomenys neskelbtini), butas yra dviejų kambarių, bendrabučio tipo. Iki 2018-06-04 įvykio su D. Š. buvo pažįstama apie du mėnesius laiko. Apie dvi savaites laiko gyveno pas D. Š., adresu (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino, vedė bendrą ūkį, t. y. bendrai pirko maistą, alkoholį, maistą jos šuniukui. Bendrų vaikų neturėjo. Nuo 2018 m. birželio 4 d., kartu nebegyvena, bendro ūkio nebeveda, nes ji jo bijo, dėl to, kad jis prieš ją smurtavo. 2018 m. birželio 4 d., su D. Š. ir R. D. visą dieną vartojo alkoholinius gėrimus. Prieš tai su D. irgi gėrė alkoholinius gėrimus apie savaitę laiko kiekvieną dieną. Ji gėrė sidrą, jo išgėrė apie 2 plastikinius 1 ltr talpos butelius. D. su R. gėrė alų 7,5 proc. stiprumo, kiek jie išgėrė, tiksliai nežino, bet jie nusipirko dvi pakuotes, t.y. 12 plastikinių 1 ltr talpos butelių. Tačiau ar jie visus išgėrė, nepamena. Pamena, kad R. D. nuėjo miegoti į savo kambarį, jis buvo stipriai apgirtęs, o ji su D. liko kambaryje, kuriame vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 22.00 val., kambaryje, adr. (duomenys neskelbtini), tarp jos ir D. Š. įvyko žodinis konfliktas. Kadangi ji pati yra nerūkanti, ji pradėjo D. priekaištauti, kad jis kas 4 min. laiko eina rūkyti, dar konfliktavo dėl buitinių dalykų. D. supyko, nes jai tuo metu paskambino draugas. D. jai pradėjo priekaištauti, kad skambinėja svetimi vyrai, matė, kad jis dėl to labai susinervino. Liepė jai pasikeisti telefono numerį, ji jam atsakė, kad nesikeis ir neprivalo keistis, nes daug metų naudojasi tuo pačiu numeriu. Matė, kad D. dar labiau supyko, įsižeidė. Priėjęs, atėmė iš jos mobiliojo ryšio telefoną, jį numetė į šalį, ir pradėjo ją mušti. Iš pradžių D. Š. ją ranka, kuria neprisimena, pastūmė, į kurią kūno vietą pastūmė, neprisimena, nes tikrai buvo labai girta, be to išsigando, nes D. pirmą kartą jos atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, jai tai buvo netikėta. D. pastūmimas ranka buvo stiprus, tačiau ji nejuto fizinio skausmo. Kai D. pastūmė ją, ji griuvo ant išskleistos sofos-lovos, griūdama į sofos - lovos metalinį kraštą užsigavo dešinės kojos blauzdą, ją nusibrozdino, jai labai skaudėjo, ji juto fizinį skausmą. Griūdama užsigavo ir pilvą į lovos metalinį kraštą, juto didelį fizinį skausmą. Atsisėdo ant lovos, prie jos priėjo D. Š., ir dešinės rankos kumščiu du kartus jai trenkė į kairės kojos šlaunį, ji juto didelį fizinį skausmą, nes koją prieš tai buvo susižalojusi važiuodama dviračiu. Į veido sritį D. Š. jai nesudavė smūgių. Po D. jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto, ji buvo labai išsigandusi, pasimetusi. Pamatė ant kitos lovos savo mobiliojo ryšio telefoną, kurį D. buvo iš jos atėmęs, nuėjo, pasiėmė jį, ir, D. pasakiusi, kad nė vienas vyras prieš ją nepakels rankos, surinko Bendrojo pagalbos centro numerį 112, iškvietė policijos pareigūnus. Tiksliai neprisimena, apie ką kalbėjo atsiliepusiai operatorei, nes buvo labai išsigandusi, be to, patyrusi fizinį smurtą, jai visur skaudėjo, buvo padauginusi alkoholinių gėrimų. Į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams galėjo nurodyti klaidingas įvykio aplinkybes, nes buvo šoko būsenoje, be to neblaivi. Po D. Š. panaudoto fizinio smurto atžvilgiu, pradėjo verkti, tai išgirdo R. D., kuris atėjo pas ją į kambarį ir paklausė, kas nutiko. Ji nespėjo R. D. papasakoti, kas nutiko, kai į namus atvyko policijos pareigūnai, kurie D. Š. sulaikė. Po įvykio greitoji med. pagalba pristatė į Respublikinės Panevėžio ligoninės priėmimo skyrių. Medikai apžiūrėjo jos kojas, ant dešinės ir kairės kojų buvo mėlynės. 2018-06-13 ji buvo nuvažiavusi pas D. Š. į namus adr. (duomenys neskelbtini), pasiimti savo šuns, D. Š. jos atsiprašė, siūlė jai su juo taikytis, tačiau ji jam atsakė, kad tikrai nesitaikys ir jam neatleis už jo panaudotą fizinį smurtą jos atžvilgiu. Kai patyrė fizinį smurtą nuo D. Š., nebuvo nėščia. Prašo D. Š. nubausti įstatymų nustatyta tvarka. Neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (proceso tvarka jai išaiškinta). Civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nereikš (t. 1, b. l. 37-40).
Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikacija
Baudžiamosios atsakomybės pagrindas–nusikalstamos veikos sudėties buvimas kaltinamo asmens veiksmuose (BK 2 straipsnio 4 dalis). Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti, tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti nuosprendį abejonėmis. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Šis principas įpareigoja, išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia, esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys Nr. 2K-510/2012, 2K-315/2012, 2K-205/2012, 2K-177/2009). Taip pat pažymėtina, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet ir jų visetą, kad tai leistų konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą.
BK 140 straipsnio 2 dalyje numato atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo savo artimą giminaitį ar šeimos narį ar trumpam jį susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis).
Nagrinėjamoje byloje buvo išnaudotos visos priemonės ištirti bylai svarbias aplinkybes, tačiau nebuvo surinkta neabejotinų duomenų, leidžiančių spręsti apie kaltinamojo D. Š. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį padarymo, t. y. vertinant byloje esančius duomenis, objektyviai ir neabejotinai nėra patvirtinta kaltinamojo atžvilgiu pateiktame kaltinime nurodytos aplinkybės, kad kaltinime nurodytu metu ir vietoje jis būtų naudojęs fizinį smurtą šeimos narės – sugyventinės nukentėjusiosios L. S. atžvilgiu, t. y. stumdamas, pargriovė nukentėjusiąją ant sofos- lovos metaliniais kraštais, į kuriuos nukentėjusioji trenkėsi dešinės kojos blauzda ir pilvu, nukentėjusiajai atsisėdus, dešinės rankos kumščiu sudavė du smūgius į kairės kojos šlaunį, šiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai odos nubrozdinimą dešinėje blauzdoje ir poodines kraujosruvas kairėje šlaunyje – taip nežymiai sutrikdė savo šeimos narės sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą. Tokią išvadą teismas daro, vertindamas byloje esančius įrodymus : kaltinamasis teismo posėdyje neprisipažino, padaręs šią jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, neigė naudojęs smurtą prieš nukentėjusiąją ir kėlė versijas, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti pati, važiuodama dviračiu, griūdama iš lovos, ar vedžiodama šuniuką, būdama neblaivi.
Tuo tarpu pagrindinis byloje įrodymas – nukentėjusiosios L. S. parodymai viso proceso metu, t. y. nuo jos priminių paaiškinimų, telefonu kviečiantis pagalbos ir atvykus į įvykio vietą pareigūnams, iki teismo posėdžio metu duotų jos parodymų nėra nuoseklūs dėl esminių aplinkybių, susijusių su galimai jos atžvilgiu kaltinamojo atliktais veiksmais ir panaudotu fiziniu smurtu. Nukentėjusiosios pirminiuose paaiškinimuose, atvykus policijos pareigūnams į įvykio vietą, buvo nurodoma apie kaltinamojo smūgius į jos veidą ir pilvą. Vėlesniuose jos parodymuose, ją tris kartus apklausiant dėl įvykio aplinkybių ikiteisminio tyrimo metu, buvo nurodoma vis kitokios esminės minimo įvykio aplinkybės, t. y. pirminėje apklausoje 2018 m. birželio 14 d. ji nurodė, kad pastumta kaltinamojo, ji pargriuvo ant lovos ir, griūdama į lovos metalinį kraštą užsigavo dešinę koją, o po to atsisėdus ant lovos, kaltinamasis kumščiu ne mažiau kaip du kartus jai trenkė į kairę koją, kurią ji buvo susižalojusi iki įvykio griūdama nuo dviračio, taip pat kaltinamasis tuo metu kumščiu du kartus jai sudavė į pilvą. Tą pačią dieną, papildomai apklausta nukentėjusioji parodė, kad dėl kaltinamojo pastūmimo ji griuvo ant lovos ir į lovos kraštą užsigavo kairę veido pusę.
Vėlesnės 2018 m. lapkričio 8 d. papildomos apklausos metu, nukentėjusioji parodė dar kitas aplinkybes, kad kai kaltinamasis ją pastūmė, ji griuvo ant išskleistos sofos-lovos, o griūdama į sofos-lovos metalinį kraštą užsigavo dešinės kojos blauzdą, kurią nusibrozdino, taip pat užsigavo ir pilvą, o po to jai atsisėdus, kaltinamasis dešinės rankos kumščiu du kartus jai trenkė į kairės kojos šlaunį, dėl ko ji juto didelį fizinį skausmą, nes koją prieš tai buvo susižalojusi važiuodama dviračiu, tačiau jau neigė, kad kaltinamasis jai būtų sudavęs į veido sritį. Tačiau teismo posėdyje nukentėjusioji L. S. nurodė dar kitokią nagrinėjamo įvykio veiksmų seką, pažymėdama, kad ji buvusi išstumta iš lovos, ko pasekoje, į lovos metalinį kraštą užsigavo jau abi savo kojas, sumušimai atsirado ant abiejų jos kojų, kartu pažymėdama, kad sumušimų ant jos kojų buvo dar ir iki šio įvykio, tačiau teismui jau nebegalėjo patvirtinti, ar jai buvo kaltinamojo suduoti du smūgiai į kairės kojos šlaunį, taip pat negalėjo nurodyti, kada tiksliai jai buvo suduoti du smūgiai jai į pilvą. Nors ir teigė, kad tos dienos įvykius labai gerai prisimena, tačiau prašė teismo vadovautis jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, dėl kurių teisingumo taip pat abejojo teismo posėdžio metu. Taigi, kai matyti iš prieš tai nukentėjusiosios paaiškinimų ir parodymų viso baudžiamojo proceso metu, yra akivaizdžiai matyti esminiai prieštaravimai tarp jų ne tik dėl nagrinėjamo įvykio esminių aplinkybių eigos, bet ir dėl kaltinamojo galimai atliktų smurtinių veiksmų ir jai padarytų sužalojimų, kurių teismas negali objektyviai panaikinti. Teismas kreipia dėmesį į tai, kad nors kaltinimas byloje buvo suformuluotas, nepilnai remiantis paskutiniais nukentėjusiosios parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, tačiau teismas neturi pagrindo remtis kaip absoliučiai teisingais būtent šiais nukentėjusiosios parodymais, kai ankstesni jos paaiškinimai ir parodymai yra prieštaringi šiems duomenimis, o teismo posėdyje nukentėjusiosios yra nurodomas dar kitokios to paties įvykio esminės aplinkybės, kurios tam tikra apimtimi skiriasi nuo ankstesnių jos paaiškinimų ir parodymų, juolab įvertinus tai, kad pati nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teismo posėdyje nuosekliai yra patvirtinusi apie buvusius sužalojimus ant savo kojų jau iki minimo įvykio.
Pirminius paaiškinimus nukentėjusioji L. S. davė, būdama sunkiai apgirtusi, kuomet jai buvo nustatytas 3,78 promilių girtumas, iš minėtų duomenų yra akivaizdu tai, kad sunkus nukentėjusiosios girtumas minimo įvykio metu lėmė jos nesugebėjimą tinkamai įvertinti aplinkinių asmenų veiksmų jos atžvilgiu ir galimai prieš ją panaudoto smurto pobūdžio, kadangi net ir pirminės nukentėjusiosios apklausos metu, praėjus 10 dienų nuo minimo įvykio, o vėlesnių jos apklausų metu, praėjus dar ilgesniam laiko tarpui, o galiausiai ir teismo posėdžio metu nukentėjusioji nuolatos painiojosi minimo įvykio aplinkybėse, kaskart nurodydama vis kitą šio įvykio eigą, jos atžvilgiu kaltinamojo galimai atliktų neteisėtų veiksmų pobūdį ir padarytus jai sužalojimus dėl to, kas sudaro teismui pagrindą abejoti tuo, ar apskritai buvo kaltinamojo panaudoti kokie tai smurtiniai veiksmai nukentėjusiosios atžvilgiu. Šias abejones dėl kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ne tik nepašalino, bet ir sustiprino kiti byloje esantys teismo posėdyje ištirti duomenys, t. y. liudytojo L. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžio metu duotais parodymais patvirtino, kad dėl nukentėjusiosios sunkaus girtumo buvo sunku suprasti, ką ji kalba, nors ant moters kūno akivaizdžių smurto žymių nesimatė, tačiau dokumentuose, kaip „galintys smurtą rodyti požymiai“, buvo fiksuojami sužalojimai tik jos kairėje veido pusėje ir pilve, kuriuos nurodė pati nukentėjusioji. Taip pat ir byloje esantys apžiūros protokolai, kuriais apžiūrėtas policijos pareigūnų L. K. ir S. R. pateiktas garso ir vaizdo įrašas iš įvykio vietos, iš kurio matyti, kaip nukentėjusioji aiškina, kad policiją kvietė dėl sumušimų, ranka rodydama į savo kairės pusės skruostą ir pilvą, taip pat buvo apžiūrėtas 2018 m. birželio 4 d. „Bendrojo pagalbos Alytaus skyriaus" pateiktas garso įrašas, kuriame užfiksuota, kaip nukentėjusioji prašo iškviesti policiją ir sako, kad jai skauda galvą.
Tuo tarpu byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. G 746/2018(05), kurios išvadas patvirtino ir paaiškino teismo posėdyje ekspertė Jurgita Žilionienė ir kurioje aiškiai nurodyta, kad nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai tam tikra apimtimi skiriasi nuo pradinių jos paaiškinimų ir parodymų ikiteisminio tyrimo metu, nustatant, kad jai padaryta odos nubrozdinimas dešinėje blauzdoje, poodinės kraujosruvos kairėje šlaunyje, paveikus kietais bukais daiktais (paviršiais), 3 trauminių poveikių pasekoje, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, tačiau sužalojimuose nėra požymių, pagal kuriuos būtų galima nustatyti konkretų žalojantį daiktą ar įrankį. Nors pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją visumoje, galima atmesti tikimybę, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti nugriuvusi, tačiau vienareikšmiai ekspertė posėdyje negali patvirtinti, ar nuketėjusioji galėjo susižaloti pati, važinėdama dviračiu ar vedžiodama šunį, ar dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų. Todėl kaltinamojo versijos dėl galimų sužalojimų ant nukentėjusiosios kojų atsiradimo lieka nepaneigtos ekspertinio tyrimo. Tas pačias aplinkybes patvirtino ir liudytojos Jurgitos Žilionienės apklausos ikiteisminio tyrimu protokolo duomenys.
Taigi, remiantis šiais duomenimis, darytina išvada, kad kaltinamojo D. Š. kaltė yra iš esmės grindžiama nenuosekliais ir vienas kitam vietomis net prieštaraujančiais nukentėjusiosios parodymais ir ekspertinio tyrimo išvadomis apie nustatytus sužalojimus ant nukentėjusiosios, apie kurių atsiradimo aplinkybes nei ekspertinis tyrimas nei kiti bylos duomenis nepatvirtina ir jokių daugiau kitų objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima daryti vienareikšmę išvadą apie kaltinamojo kaltę, teismo posėdyje nebuvo nustatyta. Todėl esant tokioms abejonėms dėl kaltinamojo kaltės, jos traktuotinos kaltinamojo naudai ir kartu teismas nesutinka su prokurorės išdėstyta pozicija, kad nagrinėjamu atveju turėtų būti vertinamas kaltinamojo ankstesnis teistumas, sprendžiant jo kaltės dėl konkretaus nusikaltimo padarymo klausimą.
Remdamasis šiais argumentais, teismas konstatuoja, kad patikimais duomenimis neginčijamai neįrodyta kaltinamojo D. Š. veiksmuose esantys nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymiai, todėl jam negali būti inkriminuojama ši nusikalstama veika, o jo atžvilgiu byloje priimtinas išteisinamasis nuosprendis (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Kaltintajam D. Š. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 167-169) – iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, o šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.
Proceso išlaidas sudaro dokumentų įteikimo išlaidos – 34,20 Eur, kurios, įvertinus tai, kad kaltinamojo D. Š. atžvilgiu priimamas išteisinamasis teismo nuosprendis, proceso išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos (BPK 105 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis BPK 3 straipsnio 1 dalimi, 297 straipsniu, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 308 straipsniu,
nusprendžia:
Išteisinti D. Š., vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, nepadarius veikos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
D. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.