- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-10-08
- Bylos Nr.
- T-XX-48-07
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Janina Stripeikienė (pirm.), Česlovas Jokūbauskas, Stasys Gudynas, Ričardas Piličiauskas
- Pareiškėjas
- Aukštaitijos nacionalinio parko direkcijos
- Atsakovas
- Utenos apskrities viršininko administracijai
- Trečiasis asmuo
- L.L. B., A. T.
- Kategorijos
- 42.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Česlovo Jokūbausko, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Stasio Gudyno ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Ričardo Piličiausko,
išnagrinėjusi Panevėžio apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo Aukštaitijos nacionalinio parko direkcijos skundą atsakovui Utenos apskrities viršininko administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims L.L. B. ir A. T. dėl įsakymo panaikinimo ir valstybinės žemės panaudos sutarties pakeitimo rūšinio teismingumo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėja Aukštaitijos nacionalinio parko direkcija kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą prašydama panaikinti Utenos apskrities viršininko 2007-03-05 įsakymą Nr.14-270 „Dėl žemės sklypo dalių nustatymo Ignalinos rajone“, kuriuo buvo nustatytos pareiškėjo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų dalys 11,2384 ha valstybiniame kitos paskirties žemės (duomenys neskelbtini). Savo prašymą pareiškėja iš esmės motyvavo tuo, kad šis žemės sklypas pagal 2002-03-12 valstybinės žemės panaudos sutartį iki 2101 metų buvo suteiktas naudotis pareiškėjai, todėl be pareiškėjos sutikimo atsakovas negalėjo vienašališkai keisti sutarties sąlygas, be to, tretiesiems suinteresuotiems asmenims nebuvo teisinio pagrindo nustatyti atskiras šio žemės sklypo dalis.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartimi kreipėsi į į specialią teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos priskirtinumo atitinkamam teismui klausimą. Nutartyje nurodoma, kad valstybės institucijos ne tik vykdo joms pavestas viešojo administravimo funkcijas, bet ir užsiima ūkine-komercine veikla. Dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose, reglamentuojamuose privatinės teisės normų. Viena iš viešojo administravimo subjekto – apskrities viršininko – dalyvavimo civiliniuose teisiniuose santykiuose dalyvavimo formų yra valstybinė žemės panaudos sutarčių sudarymas. Šiuo atveju, pareiškėjo manymu, apskrities viršininkas nepagrįstai priėmė sprendimą nustatyti žemės sklypo dalis ir pakeisti žemės panaudos sutartį. Teisėjų kolegijos manymu, ginčas yra kilęs iš žemės panaudos teisinių santykių, reglamentuojamų civilinės teisės normų. Taip pat pažymima, kad pagal CPK 26 str. 2 d. bendrosios kompetencijos teismai nagrinėdami ginčus, kilusius iš civilinių teisinių santykių, kartu gali išspręsti ir viešojo administravimo subjekto priimto individualaus pobūdžio teisės akto ar atlikto veiksmo teisėtumo klausimą.
Motyvuojamoji dalis
Kolegija konstatuoja:
Ginčas spręstinas bendrosios kompetencijos teisme.
Kaip matyti iš pareiškėjo skundo bei byloje esančių duomenų, keliamo ginčo esmė – viešojo administravimo subjekto įsakymo, kurio pagrindu siekiama pakeisti atsakovo su pareiškėju sudarytos valstybinės žemės panaudos sutarties sąlygas, panaikinimas.
Bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų jurisdikcija atribojama ne tik pagal ginčo subjektą, bet ir pagal teisinio santykio teisinę prigimtį ir pobūdį. Civilinio kodekso 2.36 str. 1 d. nustatyta, kad valstybė ir jos institucijos yra civilinių santykių dalyvės lygiais pagrindais kaip ir kiti šių santykių dalyviai. Valstybė įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per atitinkamas institucijas. Todėl, jei ginčas kyla iš civilinių teisinių santykių, tai nepriklausomai nuo to, jog viena šio ginčo šalimi yra valstybės institucija, jis laikomas civiliniu ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.
Nagrinėjamu atveju, nors pareiškėja ir siekia panaikinti individualų viešojo administravimo subjekto teisės aktą teigdama, kad atsakovas neturėjo teisinio pagrindo nustatyti atskiras jai patikėto žemės sklypo dalis, šio akto neteisėtumą ji grindžia draudimu vienašališkai be pareiškėjos sutikimo keisti valstybinės žemės panaudos sutarties sąlygas, t.y. susiklosčiusius sutartinius teisinius panaudos santykius. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ginčas kyla ir iš civilinių teisinių santykių, todėl neatsižvelgiant į tai, kad jame dalyvauja viešojo administravimo subjektai, jis spręstinas bendrosios kompetencijos teisme pagal ginčijamo nekilnojamojo turto buvimo vietą.
CPK 26 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad bendrosios kompetencijos teismų kompetencija yra platesnė už administracinių teismų kompetenciją ir turi apimti atvejus, kai vienas iš byloje pareikštų reikalavimų yra susijęs su individualaus pobūdžio administraciniu teisės aktu, kurio teisėtumas ginčijamas civilinėje byloje. Tokiais atvejais bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėdamas bylą civilinio proceso tvarka, išsprendžia ir administracinio akto teisėtumo klausimą. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Teismų įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje (pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2004 m. liepos 7 d. nutartis, priimta byloje J. Š. ir kiti v. Č. S. ir kiti.; 2004 m. birželio 9 d. nutartis, priimta byloje Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotoja v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kiti; 2003 m. sausio 14 d. nutartis, priimta byloje R. G. , I. G. v. Kauno apskrities viršininko administracija, 2003 m. spalio 13 d. nutartis, priimta byloje V. K. v. Kauno apskrities viršininko administracija, kt.).
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad ginčai, kuriuose yra keliami tiek civilinio teisinio, tiek ir administracinio teisinio pobūdžio reikalavimai, neturėtų būti dirbtinai skaidomi, dalį reikalavimų perduodant nagrinėti administraciniam teismui, todėl ši byla turi būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme, t.y. Ignalinos rajono apylinkės teisme.
Speciali teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2, 3 dalimis ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Byla teismingas bendrosios kompetencijos teismui.
Pareiškėjos Aukštaitijos nacionalinio parko direkcijos skundą atsakovui Utenos apskrities viršininko administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims L.L. B. ir A. T. dėl įsakymo panaikinimo ir valstybinės žemės panaudos sutarties pakeitimo perduoti Ignalinos rajono apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Nutartis dėl bylos teismingumo neskundžiama.