Panevėžio apygardos teismo nutartis

2008-12-02 · Civilinė byla Nr. 2-584-278/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-12-02
Bylos Nr.
2-584-278/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Valiulienė
Pareiškėjas
E. M.
Suinteresuotas asmuo
V.
Civilinė byla Nr.2-584-278/2008Procesinio sprendimo kategorija: (S) 113.2;117.2; 128.20
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. gruodžio 2d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėja Birutė Valiulienė, išnagrinėjusi pareiškėjo E. M. prašymo suinteresuotiems asmenims V. T., Valstybinei vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl teismo leidimo išdavimo grąžinti vaiką į jo kilmės šalį priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

vadovaudamasis 1980 m. Hagos konvencija „Dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių bylų aspektu ir 2003 m. lapkričio mėn. 27 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2201/2003 „Dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000“, Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl 2003m. lapkričio 27 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 2001/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo ir vykdymo, panaikinančio reglamentą Nr. 1347/2000, įgyvendinimo“, Civilinio proceso kodekso 579-582str. prašo išduoti teismo leidimą grąžinti 2007m. rugsėjo 18d. gimusį jo sūnų A. M. į vaiko kilmės ir nuolatinės gyvenamosios vietos šalį - Jungtinę Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystę (toliau JK). E. M. nurodė, kad jo sūnaus A. motina, su kuria jo santykiai nuo 2005m. pabaigos buvo šeimyniniai, 2008m. birželio mėn. su sūnumi išvyko į Lietuvą. 2008 m. liepos mėn., jam viešint Lietuvoje, tarp jo ir V. T. kilo ginčas, dėl ko pareiškėjas vienas išvyko į namus, o 2008 07 18 sūnaus motina, be vaiko grįžusi į Londoną, pasiėmė savo ir sūnaus daiktus ir sugrįžo į Lietuvą. Nurodo, kad jis yra sūnaus, gimusio Jungtinėje Didžiojoje Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje, tėvas. Šioje šalyje yra jo bei sūnaus, kuris kartu su motina gyveno su juo, įprastinė nuolatinė gyvenamoji vieta. Teigia, kad jis dalyvavo įregistruojant vaiko gimimą, todėl automatiškai įgijo atsakomybę kaip tėvas, be to, jis rūpinosi vaiku ir prižiūrėjo jį kartu su V. T.. Nurodo, kad vaiko išvežimas iš JK pažeidžia jo teises, kurias jis turėjo iki vaiko išvežimo ir yra neteisėtas pagal Hagos konvenciją. Be to, savo elgesiu V. T. pažeidžia Vaiko teisių konvencijos nuostatas, kurios suteikia vaikui galimybę bendrauti su abiems tėvais.

Priimti prašymą atsisakytina.

Šalies argumentai

Pareiškėjo E. M. prašymas išduoti teismo leidimą grąžinti mažametį sūnų A. M. į jo kilmės ir nuolatinės gyvenamosios vietos šalį yra nagrinėtinas Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) nustatyta supaprastinto proceso tvarka. Pagal CPK 581 straipsnį prie prašymo dėl teismo leidimo išdavimo turi būti pridėti įrodymai, reikšmingi sprendžiant šį klausimą ir tokių įrodymų rinkimo bei pateikimo teismui pareiga tenka pareiškėjui. Kadangi nagrinėjant prašymą dėl teismo leidimo išdavimo yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, todėl klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, sprendžiamas atsižvelgiant išimtinai į vaiko interesus, o byla nagrinėjama ne vien formaliu pagrindu, bet nustačius ir kitas konkrečias bylos aplinkybes apie vaiko gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, ištyrus tuo klausimu reikšmingus įrodymus (CK 3.3 str., CPK 581, 582 str.str.). Pagal Tarybos Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 2 straipsnio 11 punkto nuostatas neteisėtas vaiko išvežimas ir negrąžinimas yra tais atvejais, kai yra pažeidžiamos globos teisės, įgytos teismo sprendimu, įstatymu nustatyta tvarka ar juridinę galią turinčiu susitarimu pagal valstybės narės, kurioje yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta iki išvežimo ar negrąžinimo ir jei išvežimo ar negrąžinimo metu globos teisėmis buvo faktiškai naudojamasi drauge, ar jų su niekuo nesidalijant, arba jomis taip būtų naudojamasi išvežimui ar negrąžinimui. Laikoma, kad globa yra įgyvendinama kartu, kai pagal teismo sprendimą ar įstatymo nustatyta tvarka vienas iš tėvų teisių turėtojas negali spręsti dėl vaiko gyvenamosios vietos be kito tėvų pareigų turėtojo sutikimo. Prašydamas išduoti leidimą grąžinti vaiką į jo kilmės šalį, pareiškėjas E. M. nurodo, kad jis su sūnumi ir jo motina V. T. gyveno Londono m., bendrai augino ir rūpinosi vaiku, tačiau šiems teiginiams patvirtinti E. M. jokių dokumentų teismui nepateikė. Nors abu vaiko tėvai turi globos teises, tačiau įvertinus, kad pareiškėjas nėra sudaręs santuokos su vaiko motina, jis turi pateikti įrodymus koks buvo jo bei V. T. susitarimas dėl vaiko globos. Duomenų, kad klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu ir gyvenamąja vieta, abu tėvai sprendė abipusiu sutarimu ar vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta su tėvu teismo sprendimu, įstatymu nustatyta tvarka, pareiškėjas nepateikė, o konkrečių aplinkybių, kodėl vaiko tėvai gera valia nesutaria dėl vaiko gyvenamosios vietos ir kas trukdo dėl to susitarti, prašyme nenurodoma. E. M. teiginys, kad jam yra atimta teisė bendrauti su vaiku, taip pat niekuo nepagrįsta. Be to, prašydamas grąžinti sūnų į jo kilmės šalį, pareiškėjas nenurodė kur bei kokiomis sąlygomis gyvens mažametis vaikas, ar jos bus tinkamos vaiko gyvenimui ir auklėjimui bei kas juo rūpinsis. Įvertintina ir ta aplinkybė, jog Hagos konvencijos tikslas, įvertinus jos ypatingą dėmesį vaiko interesams, yra iki Konvencijoje reglamentuoto teisės pažeidimo buvusios padėties atkūrimas. Kadangi mažametis A. M. yra gimęs 2007 09 18, t.y., jam šiuo metu yra tik 1m. ir 2 mėn. ir jo ryšiai yra neatsiejami nuo motinos, todėl vaikas turėtų grįžti į savo kilmės šalį kartu su motina. Tiesioginio reikalavimo, kad su vaiku grįžtų ir motina, prašyme nepareikšta, o kaip būtų sprendžiamas šis klausimas pareiškėjas E. M. nenurodo, nors vaiko išskyrimas su motina šiame vaiko raidos etape gali būti didžiausia blogybė vaiko gyvenime, galinti negrįžtamai įtakoti daugelį svarbiausių asmenybės formavimosi aspektų. Spręsdamas klausimą dėl vaiko grąžinimo į jo kilmės šalį, teismas, išimtinai gindamas vaiko interesus, šiuo atvėju, vaiko, kuris ir dėl amžiaus negali išsakyti savo nuomonės, privalo apsvarstyti ar tikslinga keisti vaiko socialinę aplinką, nes formalus grąžinimas į kilmės šalį gali neužtikrinti vaiko gerovės, saugios, nekeliančios emocinės įtampos aplinkos ir netoleruotinos dėl tėvų tarpusavio santykių neapibrėžtumo situacijos, ar nesukurs didelės psichinės žalos vaikui padarymo rizikos (CPK 185 str., XXXIX skyrius, 2003-11-27 Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000, 1980-10-25 Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų). Vienok, pareiškėjas prašyme nurodo tik formalius reikalavimus dėl vaiko grąžinimo ir nenurodo kokias sąlygas vaikui yra sukūrusi V. T., kas neatitinka vaiko interesų. Be to, pareiškėjas nenurodė suinteresuoto asmens V. T. asmens kodo, gimimo vietos, duomenų, patvirtinančių jos gyvenamąją vietą, nenurodyta ir paties pareiškėjo gimimo vieta bei duomenys apie turimą gyvenamąją vietą.

Dėl paminėtų motyvų darytina išvada, kad pareiškėjo E. M. prašymas nėra pagrįstas įrodymais, reikšmingais sprendžiant klausimą dėl teismo leidimo išdavimo grąžinti vaiką į jo kilmės šalį. Įstatymas nustato, kad teismas gali įpareigoti pareiškėją pateikti bylai reikalingus įrodymus bei pats teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva, tačiau įvertinus, jog dalis įrodymų turi būti gauta iš užsienio šalies ir didesnę galimybę juos pateikti turi pareiškėjas, duomenų pateikimas gali užsitęsti, todėl įvertinus tai, kad prašymas dėl teismo leidimo išdavimo nagrinėtini pagal skubiausias procedūras darytina išvada jog aukščiau nurodytus įrodymus pareiškėjas turėjo pateikti kartu su prašymu (CPK 581str., 582str.3d.). Kadangi prašymas išduoti leidimą neatitinka procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų (CPK 111 str. 2 d. 2 p., 4 p.), o CPK XXXIX skyriaus normos nenustato prašymų trūkumų šalinimo tvarkos, todėl CPK 115 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios procesinių dokumentų ir jų priedų priėmimą bei trūkumų ištaisymą negali būti taikomos.

Aukščiausiojo Teismo Senato 2003-06-20 nutarimo „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nagrinėjant bylas dėl teismo leidimų išdavimo pagal Civilinio proceso kodekso XXXIX skyriaus taisykles“ Nr.41 5 punktu konstatuojama, kad jeigu prašymas neatitinka procesiniam dokumentui keliamų turinio ir formos reikalavimų (CPK 443 str. 2 d., 111 str. 1 ir 2 dalys, 113 str. 1 ir 3 d.) ir (ar) nepridėti įrodymai, reikšmingi sprendžiant klausimą dėl leidimo išdavimo, ar procesinių dokumentų priedai neatitinka CPK 114 str. 1d. reikalavimų, teismas nutartimi atsisako priimti prašymą dėl teismo leidimo išdavimo kaip nenagrinėtiną teisme.

Motyvuojamoji dalis

Dėl paminėtų motyvų E. M. prašymas išduoti teismo leidimą grąžinti vaiką į jo kilmės šalį atsisakytinas priimti. Pašalinus prašymo trūkumus, pareiškėjas turi teisę pakartotinai kreiptis dėl teismo leidimo išdavimo (CPK 137 str. 4 d., 582 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 3str.5d., 137str.2d.1p., 137str. 4d., 581, 582str.str., Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl 2003m. lapkričio 27d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 2001/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo ir vykdymo, panaikinančio reglamentą (EB) Nr. 1347/2000, įgyvendinimo“ 1, 2 str.str.,

nutarė:

E. M. prašymą dėl teismo leidimo išdavimo grąžinti A. M. į jo kilmės šalį atsisakyti priimti.

Pareiškėjui išaiškinama, kad pašalinus prašymo trūkumus, jis turi teisę pakartotinai kreiptis į teismą dėl teismo leidimo išdavimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja: Birutė Valiulienė