Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas: Algirdas Remeika Baudžiamoji byla Nr. 1A-837-485-2013

Teisėjas: Jonas Malinauskas Teisminio proceso Nr. 1-52-1-00879-2012-8

2013 m. gruodžio 9 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, teisėjų Evaldo Gražio, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Gražinai Juškienei, Jūratei Vaškevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Jaunučiui Vailioniui, nuteistojo gynėjui advokatui Jonui Kvaraciejui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. J. gynėjo advokato Jono Kvaraciejaus apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 10 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d. laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti M. M. (pagal BK 258 str. 2 d.), A. J., o R. G., M. M. (pagal BK 259 str. 2 d.), V. P. išteisinti, tačiau jų atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d. nuteistas už tai, kad jis 2012 m. liepos mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Vilniaus senamiestyje, tiksliau nenustatytoje vietoje ir nenustatytomis aplinkybėms iš nenustatyto asmens neteisėtai, turėdamas tikslą narkotinę medžiagą vartoti pats ir platinti, parduodamas kitiems asmenims, įgijo tiksliai nenustatytą didelį kiekį, bet ne mažiau kaip 29,773 g kanapių dervos kuri, vadovaujantis 2000-01-06 Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5 patvirtintais sąrašais (sąrašas Nr. 1 „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslams”), yra narkotinė medžiaga. Šią narkotinę medžiagą neteisėtai parsigabeno į savo namus, adresu: (duomenys neskelbtini), ir laikė bei platino, o būtent: laikotarpiu nuo 2012-07-25 iki 2012-07-30, tikslesnis laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 10,8744 g kanapių dervos už 350 Lt pardavė A. J., o 18,8986 g kanapių dervos laikė savo namuose iki 2012-08-02 19.17 val., kuomet policijos pareigūnai, darydami kratą jo namuose, šią narkotinę medžiagą rado ir paėmė.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėją, prašiusį apeliacinį skundą patenkinti, prokurorą, prašiusį apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal BK 260 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Įstatymo dispozicijoje nusikalstamos veikos požymiai nurodyti alternatyviai, todėl BK 260 straipsnio 2 dalis taikoma padarius bent vieną iš joje nurodytų veikų. Atsakomybė pagal BK 260 straipsnio 2 dalį kyla tik nustačius, jog kaltininkas turėjo tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. Tikslas parduoti ar kitaip platinti reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti narkotines ar psichotropines medžiagas kitiems asmenims. Nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo kontaktų su vartotojais ir kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys Nr. 2K-159/2011, 2K-113/2011, 2K-166/2010). Ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia, kurios turinį sudaro tai, kad asmuo suvokia, jog neteisėtai gamina, perdirba, įgyja, laiko, gabena, siunčia, parduoda ar kitaip platina narkotines ar psichotropines medžiagas, ir nori taip veikti. Spręsdami klausimą, ar kaltininko veikoje yra požymis ,,didelis kiekis“, teismai vadovaujasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis (kasacinė nutartis Nr. 2K-618/2010).

Bylos duomenimis nustatyta, kad V. J. iš nenustatyto asmens Vilniaus senamiestyje įgijo, parsigabeno į savo namus (duomenys neskelbtini) rajone ir juose laikė didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių dervos (hašišo) bei ją platino. Būtent, kratos metu pas jį buvo rasta 18,8986 g kanapių dervos, 10,8744 g šios narkotinės medžiagos jis jau buvo pardavęs A. J., tai yra iš viso buvo įgijęs 29,7730 g kanapių dervos (hašišo), turėdamas tikslą ją platinti, bei dalį jos realizavo, parduodamas A. J.. Akivaizdu, kad V. J., turėdamas su savimi didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių dervos, žinojo, kad jis yra įgijęs šią narkotinę medžiagą. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė V. J. veikoje tikslą platinti narkotinę medžiagą ir nurodė argumentus. Šiuo atveju pastarojo asmens įgyta narkotinės medžiagos visuma sudarė didelį kiekį.

Tai, kad V. J. pardavė A. J. 10,8744 g šios narkotinės medžiagos (hašišo), patvirtina nuteistojo A. J. ikiteisminio tyrimo metu rašytas paaiškinimas bei teisme duoti parodymai, kad jis pas jį rastą narkotinę medžiagą (hašišą) pirko pas V. J., ir kad 10 g hašišo, už kurį sumokėjo 350 Lt, buvo prašęs pas pastarąjį asmenį. Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. J. iš karto po jo sulaikymo 2012-08-02 paaiškinime nurodė, kad narkotinę medžiagą (10 g hašišo) įsigijo iš pažįstamo Vaido, tačiau vėliau šias aplinkybes neigė, o teisme vienareikšmiškai patvirtino, kad 2012-07-24 10 g hašišo už 350 Lt nusipirko būtent iš V. J.. Iš 2013-06-11 teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad A. J., teismui nuteistojo V. J. gynėjo prašymu pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., b. l. 79-80), iš pradžių patvirtino, jog palaiko savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, o vėliau parodė, kad laikosi teisme duotų parodymų, ir paaiškino, kad tokius parodymus tyrėjui davė dėl nenoro kenkti V. J.. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokioms aplinkybėms, teismui netikėti A. J. ikiteisminio tyrimo metu iš karto po jo sulaikymo rašytame paaiškinime bei teisme duotais parodymais, kurie sutampa tarpusavyje, o taip pat atitinka ir liudytojo J. M. parodymus, kad A. J. jam paaiškino, jog hašišą pirko iš V. J., pasakė jo pavardę, adresą ir telefono numerį, tai užfiksuota ir tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 108), nebuvo ir nėra jokio pagrindo.

Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė ne tik nuteistojo A. J. parodymais, kaip neteisingai teigiama apeliaciniame skunde, bet ir paties nuteistojo V. J. daliniu prisipažinimu, liudytojų J. M. ir D. M. parodymais, kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Šių liudytojų parodymai sutampa ne tik tarpusavyje, bet ir su kitais byloje esančiais įrodymais, o taip pat atitinka faktines bylos aplinkybes, todėl teismui netikėti jais nebuvo ir nėra jokio pagrindo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad liudytojas J. M. dalyvavo atliekant kratas nuteistųjų V. J. ir A. J. namuose, bendravo su A. J., kuris jam tiesiogiai nurodė, jog narkotinę medžiagą įsigijo iš V. J., dėl ko šio liudytojo parodymai negali būti laikomi išvestiniais. Liudytojų J. M. ir D. M. parodymai apie jiems žinomą nuteistojo V. J. ankstesnį prekiavimą dideliais narkotinių medžiagų kiekiais kitais objektyviais duomenimis nėra paneigti, o ta aplinkybė, kad liudytojas D. M. nenurodė šios informacijos šaltinio, nesudaro pagrindo netikėti šiais jo parodymais. Be to, pažymėtina, kad liudytojai J. M. ir D. M. Baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka teismo buvo pasirašytinai įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Taigi, jie vykdė pareigą padėti teismui vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius, nemelagingus parodymus. Tai, jog teismas nevertino liudytojų parodymų taip, kaip tai naudinga nuteistajam V. J., nereiškia, jog buvo pažeistos įrodymų vertinimą reglamentuojančios normos.

Pirmosios instancijos teismas nuteistojo V. J. kaltę pagrindžiančiais įrodymais pagrįstai laikė ir Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokoluose bei Daiktų apžiūros protokoluose užfiksuotus duomenis, patvirtinančius, kad buvo apžiūrėti kaltinamųjų A. J. ir V. J. telefonai, SIM kortelės, užfiksuoti kontaktai, susirašinėjimai, skambučiai tarp jų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo kaltės negrindė telefoniniais skambučiais, kaip neteisingai tvirtinama apeliaciniame skunde, o iš tarnybinio pranešimo ir priedų prie jo (1 t., b. l. 121-142) sprendė, kad V. J. ir A. J. siejo glaudūs ryšiai, kadangi jie beveik kasdien bendravo telefonu ir susirašinėjo sms žinutėmis.

Be to, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė ir Lietuvos teismo ekspertizės centro 2012-11-07 specialisto išvada Nr. 11-2061 (12), kurioje konstatuota, jog didelė tikimybė, kad pas A. J. rasta kanapių derva (hašišas) ir pas V. J. rasta kanapių derva (hašišas) turi bendrą kilmės šaltinį. Nors ši išvada yra tikimybinio pobūdžio, tačiau ji nėra specialisto spėliojimas, o yra pagrįsta nustatytais konkrečiais bylos duomenimis, dėl ko pripažinti ją neobjektyvia teismui nebuvo ir nėra jokio pagrindo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad pirmosios instancijos teismas teisingai byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje patikrintus įrodymus vertino viseto aspektu, tuo tarpu apeliantas netinkamai remiasi tik dalimi byloje surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintų įrodymų ir juos savaip interpretuoja, konstatuoja, kad nuteistojo A. J. veiksmai pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d. kvalifikuoti teisingai, perkvalifikuoti šio asmens veiką pagal du atskirus Baudžiamojo kodekso straipsnius, tai yra pagal BK 259 str. 1 d. ir BK 260 str. 1 d., atribojant rastus namuose ir parduotus narkotinės medžiagos kiekius, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, pagrindo nėra. Ta aplinkybė, kad nuteistasis narkotines medžiagas vartojo pats, nuteistojo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo nepaneigia. Nuteistojo aiškinimas, kad jis narkotinę medžiagą įsigijo savo reikmėms, laikytinas jo gynybine versija, siekiant išvengti griežtesnės baudžiamosios atsakomybės.

Apeliacinio skundo argumentas, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai viršijo V. J. pareikšto kaltinimo ribas ir pasunkino nuteistojo padėtį, atmestinas kaip nepagrįstas. Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroras 2013-04-04 teismui pateikė prašymą dėl kaltinimo pakeitimo V. J. (3 t., b. l. 24), prašydamas kaltinime išdėstytas esmines faktines aplinkybes dėl neteisėto narkotinių medžiagų įgijimo, laikymo ir platinimo patikslinti ir pakeisti, kaltinant V. J. tuo, kad: 2012 m. liepos mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, vietoje ir aplinkybėms, iš nenustatyto asmens, neteisėtai, turėdamas tikslą narkotinę medžiagą vartoti pats ir platinti parduodamas kitiems asmenims, įgijo tiksliai nenustatytą didelį kiekį, bet ne mažiau kaip 29,773 g kanapių dervos ir ne mažiau kaip 0,8183 g. kanapių (ir jų dalių), kurios, vadovaujantis 2000-01-06 Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5 (sąrašas Nr. 1 „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslams“) yra narkotinės medžiagos, šias narkotines medžiagas neteisėtai parsigabeno į savo namus, adresu (duomenys neskelbtini), ir laikė, tęsdamas nusikalstamą veiką šias narkotines medžiagas platino, o būtent: tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 10,8744 g kanapių dervos už 350 Lt pardavė A. J., taip pat nenustatytomis aplinkybėmis perleido A. J. ne mažiau kaip 0,8183 g kanapių (ir jų dalių), o 18,8986 g kanapių dervos laikė savo namuose iki 2012-08-02 19.17 val., kuomet policijos pareigūnai darydami kratą šią narkotinę medžiagą rado ir paėmė.

Atitinkamai iš skundžiamo nuosprendžio nustatomosios dalies matyti, kad V. J. nuteistas už tai, kad jis 2012 m. liepos mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Vilniaus senamiestyje, tiksliau nenustatytoje vietoje ir nenustatytomis aplinkybėms iš nenustatyto asmens neteisėtai, turėdamas tikslą narkotinę medžiagą vartoti pats ir platinti, parduodamas kitiems asmenims, įgijo tiksliai nenustatytą didelį kiekį, bet ne mažiau kaip 29,773 g kanapių dervos kuri, vadovaujantis 2000-01-06 Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5 patvirtintais sąrašais (sąrašas Nr. 1 „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslams”), yra narkotinė medžiaga. Šią narkotinę medžiagą neteisėtai parsigabeno į savo namus, adresu: (duomenys neskelbtini), ir laikė bei platino, o būtent: laikotarpiu nuo 2012-07-25 iki 2012-07-30, tikslesnis laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 10,8744 g kanapių dervos už 350 Lt pardavė A. J., o 18,8986 g kanapių dervos laikė savo namuose iki 2012-08-02 19.17 val., kuomet policijos pareigūnai, darydami kratą jo namuose, šią narkotinę medžiagą rado ir paėmė.

Pirmosios instancijos teismas iš V. J. pateikto kaltinimo atmetė jo dalį dėl ne mažiau kaip 0,8183 g kanapių (ir jų dalių) perleidimo nenustatytomis aplinkybėmis A. J., kadangi iš V. J. įsigytose kanapėse, kurių dalis rasta kratos metu pas A. J., veikliosios medžiagos kiekis neviršijo 0,2 procento, tai yra šio tipo kanapės nėra nusikalstamos veikos objektas. Taigi, paminėtosios aplinkybės patvirtina, kad kaltinimas V. J., buvo ne išplėstas, kaip neteisingai teigiama apeliaciniame skunde, o, priešingai, susiaurintas, pašalinant iš jo aukščiau nurodytas aplinkybes.

Kiti apeliacinio skundo argumentai, susiję su nuteistojo A. J. neva netinkamai pareikštu kaltinimu, neanalizuojami, kadangi apeliantas (nuteistojo V. J. gynėjas) neturi teisės apeliacine tvarka skųsti pirmosios instancijos teismo nuosprendį šio nuteistojo atžvilgiu.

Sprendžiant nuteistajam V. J. paskirtos bausmės teisingumo klausimą, atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visas aplinkybes, kurias įvertinti skiriant bausmę nuteistajam įpareigoja įstatymas, ir pagrįstai nuteistajam V. J. už jam inkriminuotą nusikaltimą paskyrė laisvės atėmimo bausmę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo sankcijoje nėra numatyta jokių alternatyvių bausmių, o skirti švelnesnę, nei įstatymo numatyta, bausmę šiuo atveju nėra įstatyminio pagrindo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aplinkybes konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, todėl keisti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. J. gynėjo advokato Jono Kvaraciejaus apeliacinį skundą atmesti.