Utenos apylinkės teismo nutarimas

2012-01-23 · Byla Nr. A2.2.-1-286/2012

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2012-01-23Utenos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-03-15Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2012-01-23
Bylos Nr.
A2.2.-1-286/2012
Teisminio proceso Nr.
4-54-3-00682-2011-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Kęstutis Rimkus
Kategorijos
  • 41.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A2.2.-1-286/2012Teisminio proceso Nr. 4-54-3-00682-2011-6Procesinio sprendimo kategorija: 41.1. (S)
IGNALINOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2012 m. sausio 23 d.Ignalina

Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Rimkus, dalyvaujant I. V., jos atstovui advokatui I. R., išnagrinėjęs I. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusios Zarasuose, Lietuvos Respublikos pilietės, ištekėjusios, dirbančios (duomenys neskelbtini) vyr. specialiste, gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. V. 2011-09-21, apie 9 val. 30 min., Zarasuose, parduotuvėje „Dėvėti drabužiai“, esančioje Sėlių g. 10, slaptai pagrobė svetimą turtą – 15 Lt vertės palaidinę. Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 50 straipsnį smulkus svetimo turto pagrobimas vagystės būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos BK 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių, užtraukia administracinę nuobaudą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo I. V. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad jokio svetimo turto pagrobimo ji nepadarė ir jokios prekės iš parduotuvės neišsinešė. 2011-09-21, po 9 val., ji atėjo į padėvėtų prekių parduotuvę, esančią Sėlių a. 10, Zarasuose. Šioje parduotuvėje ji dažniausiai lankosi trečiadieniais, kada būna nauja prekių siunta. Pardavėją pažįsta tik iš matymo ir iki tos dienos su ja nekonfliktavo. Ji tą dieną buvo atėjusi su pussesere. Prisirinkusi drabužių, kartu su pussesere užėjo į matavimosi kabiną. Matavimosi kabinoje nėra nei suolelio, nei kėdės, yra tik keletas kabliukų, ant kurių galima pasidėti savo asmeninius daiktus, todėl daiktus joms teko pasidėti ir ant žemės. Parduotuvėje taip pat nėra nei spintelių asmeniniams daiktams pasidėti, nei krepšelių, į kuriuos galima būtų susidėti išsirinktas prekes. Nėra ir įspėjamųjų ženklų, kurie draustų į parduotuvę įeiti su savo asmenine rankine. Pasimatavusi drabužius, išsirinko palaidinę, kurią įsidėjo į rankinę, manydama, kad priėjusi prie pardavėjos, susimokės už ją. Rankinėje, kurioje nėra nei užsegimų, nei užtrauktukų, be palaidinės dar buvo jos asmeniniai daiktai. Išėjusi iš matavimosi kabinos, pakabino ant stovų nepatinkančius drabužius ir priėjo prie pardavėjos stalo. Pardavėjos dar paklausė dėl vaikiškų megztukų, tačiau tuo metu pardavėja aptarnavo kitą klientę, todėl liepė jai palaukti. Ji pastovėjo prie stalo, kol pardavėja atsilaisvins. Po to pardavėja jai atsakė, kad nežino, kada bus megztukai. Ji dar būtų ėjusi pasižiūrėti vaikiškų megztukų, bet pardavėja staiga pritildė parduotuvėje garsiai grojantį radijo imtuvą ir pakeltu tonu liepė jai atverti rankinę, kurioje buvo palaidinė, už kurią ji norėjo sumokėti. Pardavėja pradėjo ant jos šaukti, gal tris kartus pakeltu tonu pakartojo, kad ji vagis, kad jai viskas galima, nes vyras dirba (duomenys neskelbtini). Po to pardavėja pašaukė vardu kažkokią moterį, esančią parduotuvėje, ir paprašė užrakinti duris, nors ji neketino iš tos parduotuvės bėgti ir net nėjo durų link. Parduotuvėje nėra kasos ir nėra tos erdvės, į kurią užėjus būtų galima pasišalinti iš tos parduotuvės. Jai net minčių apie bėgimą nekilo. Tuo metu, kai ją apklausinėjo policijos pareigūnas, ji buvo labai išsigandusi ir susijaudinusi, todėl, duodama paaiškinimus, kai kuriose situacijose susipainiojo, nepasakė daug detalių kaip buvo iš tikrųjų. Ji tada norėjo viską kuo paprasčiau išspręst ir sušvelninti situaciją, todėl pasakė, jog nustebo, pamačiusi rankinėje palaidinę. Ji tyrėjai nesakė, kad ruošėsi išeiti. Galbūt, ji, pasirašinėdama savo paaiškinimą, net neperskaitė tos eilutės. Anksčiau buvo atvejų, kai pardavėja jai leisdavo nesusimokėjus už drabužius nusinešti juos į namus. Nežino, kodėl pardavėja šį kartą taip pasielgė.

Savo paaiškinimuose, duotuose 2011-09-21, I. V. nurodė, kad, apžiūrėjusi prekes, priėjo prie pardavėjos ir paklausė, ar nėra vaikiškų megztukų, Pardavėjai atsakius, kad nėra, ji ruošėsi eiti pro išėjimo duris, bet tuo metu pardavėja paprašė parodyti, kas yra jos rankinėje, nes ši išsipūtusi. Ji atsakė, kad tokia rankinės forma, ir neprieštaraudama ją atvėrė. Rankinėje nustebusi pamatė vieną iš jos matuotų drabužių – palaidinę. Kaip palaidinė įkrito į rankinę, ji nežino. (b. l. 27-28)

Liudytoja J. Z. paaiškino, kad I. V. pažįsta tik iš matymo. Iš dėvėtų parduotuvių pardavėjų girdėjo, kad po šitos pirkėjos apsilankymo kai kuriose parduotuvėse likdavo tuščios pakabos. Ji nelabai norėjo tuo patikėti, nes iš išvaizdos tai visiškai padorus, tvarkingas, gražiai apsirengęs žmogus. Anksčiau ji savo parduotuvėje nėra pagavusi vagiančių pirkėjų. I. V. ji pradėjo stebėti maždaug prieš tris savaites iki to įvykio, nes pastebėjo, kad po jos apsilankymo matavimosi kabinoje liko tuščia pakaba. Ši moteris iš pradžių pas ją pirkdavo nemažai drabužių, bet vėliau tie pirkimai pasidarė vis retesni, o paskutinius du trečiadienius, kaip nekeista, ji nieko neišsirinko, nors naujų prekių buvo daug. Savaitę prieš tai, trečiadienį, ji matė, kaip I. V. išėjo iš matavimosi kabinos ir pakabas perdavė R. S. I. V. tą trečiadienį nieko nepirko. Vėliau R. S. jai pasakė, kad I. V., išėjusi iš matavimosi kabinos, padavė jai dvi tuščias pakabas. Rugsėjo 21 d. ji su R. susitarė, kad stebės I. V. I. V. prisirinko daug pakabų su drabužiais ir nuėjo matuotis. R. akimis parodė, kad reikia stabdyti I. V., kuri, priėjusi prie stalo, kur susimokama už prekes, pasakė, kad šį kartą nespėjo nieko išsirinkti, nes, matomai, gražiausi daiktai jau išpirkti. I. V. dar kažką užklausė apie vaikiškus megztukus, tačiau ji paprašė truputį palaukti, nes tuo metu aptarnavo kitą žmogų. Ji įsitikinusi, kad tuo metu I. V. jau ruošėsi išeiti iš parduotuvės, todėl pažįstamai L. pasakė, kad ši užrakintų duris, pritildė muziką ir paprašė I. V., kuri jau stovėjo prie išėjimo durų, parodyti rankinuką. Gali būti, kad iš pradžių pasakė parodyti rankinę, o po to paprašė užrakinti duris. I. V. labai pasimetė, pravėrė rankinę, iš kurios ji ištraukė baltą palaidinę, kainuojančią 15 Lt. Tada ji pasakė, kad kviečia policiją. I. V. iki atvykstant policininkams nepratarė nė žodžio, tik stovėjo ir žiūrėjo į langą. I. V. nesakė, kad nori sumokėti. Tie, kurie nori sumokėti už prekes, paprastai atsistoja į eilę prie prekystalio. Atvykusiems policijos pareigūnams ji paaiškino, kaip viskas buvo, o I. V. jiems pasakė, kad palaidinė į jos rankinę įkrito.

Liudytoja R. S. paaiškino, kad dažną trečiadienį lankosi padėvėtų drabužių parduotuvėje, nes kiekvieną trečiadienį būna naujos prekės. Savaitę prieš 2014-09-21 padėvėtų drabužių parduotuvėje buvo I. V., kuri prisirinko daug rūbų, tarp kurių buvo jai patikęs megztukas. I. V., pasimatavusi rūbus, išėjo iš matavimosi kabinos ir padavė jai visas pakabas, tarp kurių buvo dvi tuščios. Ji apie tai pasakė pardavėjai, kuri pasakė, kad I. V. jau senokai stebi. 2011-09-21 ji irgi iš pat ryto buvo parduotuvėje. Matė, kad I. V. į parduotuvę atėjo su tuščia rankine, o išėjus iš matavimosi kabinos, jos rankinė jau buvo išsipūtusi. Neabejoja, kad I. V. ketino išeiti iš parduotuvės. Ji susižvalgė su pardavėja, po ko pardavėja paprašė kitos moters užrakinti parduotuvės duris. Prieš užrakinant duris, ji buvo netoli pardavėjos stalo. I. V. tuo metu jau buvo prie pat išėjimo durų. Akivaizdžiai matėsi, kad I. V. nuo pardavėjos stalo ėjo ne link vaikiškų prekių, o ruošėsi išeiti iš parduotuvės. Tada pardavėja paprašė I. V. parodyti rankinę. Matė kaip iš I. V. rankinės pardavėja ištraukė baltos spalvos palaidinę. Iš pradžių I. V. nieko nekomentavo, o paskui, atėjus pareigūnams, pasakė, kad palaidinė į jos rankinę įkrito. Nebuvo jokios kalbos, kad gal būt ji užmiršo, kad norėjo sumokėti ir panašiai.

Liudytoja L. B. paaiškino, kad kiekvieną trečiadienį užeina į J. Z. parduotuvę apsipirkti. 2011-09-21 ji irgi buvo toje parduotuvėje. Apsipirkusi ji jau stovėjo prie durų ir norėjo atsisveikinti su pardavėja. Tuo metu prie pardavėjos priėjo I. V. ir kažko paklausė. J. Z. tuo metu aptarnavo kitą žmogų. Netrukus L. pritildė grojančią muziką ir paprašė I. V., kuri atsisveikinusi jau ėjo link durų, parodyti rankinę. Iš rankinės pardavėja išėmė parduotuvės drabužį. Kai I. V. ėjo link durų, J. Z. paprašė jos užrakinti duris, ką ji ir padarė. Iki atvažiuojant policininkams I. V. stovėjo ir tylėjo. Negirdėjo, kad I. V. būtų kažką aiškinusi. Atvažiavus policijos pareigūnams, ji išėjo iš parduotuvės.

Liudytoja R. P. paaiškino, kad 2011-09-21, po 9 val., atėjo į J. Z. parduotuvę nusipirkti batų. Būdama parduotuvėje, išgirdo, kaip pardavėja garsiai paprašė uždaryti duris ir pasakė, kad skambina į policiją, nes pagavo vagį. Atsisukusi pamatė, kad L. B. stovėjo prie durų ir laikė durų rankeną, o I. V. stovėjo prie vidurio stalo ir žiūrėjo į langą, į vieną tašką.

Liudytoja L. M. paaiškino, kad buvo J. Z. parduotuvėje, kai įvyko incidentas su I. V. Ji išgirdo žodžius „kviečiu policiją, rakinkit duris“. Atsisukusi pamatė I. V., kuri stovėjo prie prekystalio ir tylėjo. Jai išeinant iš parduotuvės, L. B. atrakino duris, o po to vėl užsirakino.

Iš 2011-09-21 daiktų apžiūros protokolo seka, kad buvo apžiūrėta juodos spalvos, medžiaginė, laivelio formos rankinė (b. l. 18-20).

Iš 2011-09-21 daiktų apžiūros protokolo seka, kad buvo apžiūrėta baltos spalvos palaidinė, ant kurios prisegta kaina – 15 Lt (b. l. 21-22).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs įrodymų visumą, konstatuoja, kad I. V. kaltė administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50 straipsnyje, padaryme įrodyta. I. V. kaltę dėl pažeidimo padarymo įrodo jos pačios paaiškinimai, duoti 2011-09-21, administracinio teisės pažeidimo protokolas, pareiškimas, policijos pareigūno R. A. tarnybinis pranešimas, liudytojų paaiškinimai, daiktų apžiūros protokolai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nutartyse yra ne kartą pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos ATPK nenumato administracinių teisės pažeidimų padarymo stadijų, todėl pažeidimas, numatytas ATPK 50 straipsnyje laikytinas baigtu tada, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią, o ta aplinkybė, kad jis yra sulaikomas apsaugos darbuotojų dar esant parduotuvės teritorijoje, jo veikos kvalifikacijai paprastai įtakos neturi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. N-62-800/2007; 2004-09-16 nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1041-04).

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens I. V. pirminius paaiškinimus, kad palaidinė į rankinę jai įkrito netyčia, bei jos paaiškinimus teisme, kad ji, išsirinkusi palaidinę, norėjo susimokėti už ją ir priėjo prie prekystalio, bet dėl pardavėjos veiksmų negalėjo to padaryti, teismas vertina kritiškai, kaip bandymą išvengti administracinės atsakomybės.

Išnagrinėjęs bylą, teismas neturi pagrindo abejoti liudytojų J. Z., R. S., L. B. tiek administracinės bylos tyrimo, tiek teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais apie I. V. sulaikymo aplinkybes, kadangi byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad šios liudytojos turėtų suinteresuotumą duoti melagingus parodymus I. V. atžvilgiu ir siektų jai pakenkti. I. V. pirminiuose paaiškinimuose pati pripažino, kad norėjo išeiti iš parduotuvės, bet buvo sulaikyta pardavėjos, kuri jai priklausančioje rankinėje rado palaidinę. I. V. sulaikymo ir jos rankinės patikrinimo aplinkybes nuosekliai išdėstė savo paaiškinimuose minėtos liudytojos. Visos trys liudytojos nedvejodamos nurodė, kad I. V. buvo sulaikyta tada, kai bandė išeiti iš parduotuvės. Akivaizdu, kad I. V. nei iki sulaikymo, nei po sulaikymo, nei atvykus policijos pareigūnams nepareiškė, kad norėjo nusipirkti jos rankinėje rastą palaidinę, ir neišsakė noro už ją sumokėti.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į tai, kad I. V. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nėra, todėl mano, kad jai skirtina nuobauda, kurios dydis artimas nuobaudos, numatytos Lietuvos Respublikos ATPK 50 straipsnio sankcijoje, vidurkiui.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30², 50 straipsnyje, 283-284, 286-287 straipsniais, teisėjas

nutaria:

I. V. pripažinti kaltą padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 50 straipsnyje, ir skirti 500 Lt (penkis šimtus litų) baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Ignalinos rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Kęstutis Rimkus