Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens P. J. atstovei advokatei Virginijai Pargaliauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens P. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nebausto administracine tvarka, gyv. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. J. 2016 m. gegužės 14 d., 09.26 val., Vytauto g., ties namu Nr. 20B, Skuodo m., Skuodo r. sav., būdamas neblaivus (nustatytas lengvas neblaivumas (girtumas) – 0,55 promilės etilo alkoholio), vairavo automobilį „VOLVO V40“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimą.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės).

Teismo posėdyje P. J. atstovė advokatė Virginija Pargaliauskienė teigė, jog jos ginamasis pripažįsta padaręs teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi. Prašo taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir neatimti P. J. teisės vairuoti transporto priemones arba atimti teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam terminui. Nurodė, jog P. J. dirba (duomenys neskelbtini) kurios buveinė yra Skuodo m., elektros darbų vykdytoju – elektromontuotoju. Į darbą vyksta kiekvieną dieną. Įmonės aptarnaujami objektai yra skirtingose Lietuvos vietose, todėl darbas yra betarpiškai susijęs su specialiosios transporto priemonės vairavimu. Atėmus teisę vairuoti transporto priemones, P. J. neteks darbo. Be to, vykdamas į darbą, jis nuveža ir savo sutuoktinę A. J. į darbą Mosėdžio gimnazijoje, kur ji dirba mokytoja. Netekęs teisės vairuoti transporto priemones, netektų ir pragyvenimo šaltinio, iš kurio išlaiko pilnametį besimokantį sūnų. Darbą susirasti tokiame amžiuje Skuodo rajone yra iš esmės neįmanoma.

Motyvuojamoji dalis

P. J. kaltė įrodyta jo paties paaiškinimu, administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 84P-60550866-16 (b. l. 2-3), asmens blaivumo tikrinimo alkotesteriu testu, kuriame nurodyta, kad P. J. 2016-05-14, 09.26 val. nustatytos 0,55 promilės etilo alkoholio (b. l. 6), vyr. patrulio A. Ž., vyr. patrulio R. L. tarnybiniais pranešimais (b. l. 8-9), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 4). P. J. padaryta veika atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius, todėl jam skirtina administracinė nuobauda.

Nustatyta P. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nuoširdžiai gailisi padaręs teisės pažeidimą (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublik?s Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą. Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8-2013 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014 ir kt.).

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į aukščiau išdėstytą, į teisinį reglamentavimą, bei suformuotą teismų praktiką, į tai, kad P. J. teisė vairuoti reikalinga tam, kad jo šeima galėtų užsidirbti pajamų bent minimaliems būtiniems jų poreikiams tenkinti, taip pat į P. J. asmenybę – galiojančių administracinių nuobaudų neturi, (duomenys neskelbtini) eniūnas, darbdavys (duomenys neskelbtini) direktorius ir (duomenys neskelbtini) bendruomenė P. J. charakterizuoja itin teigiamai. Dėl padaryto pažeidimo P. J. pergyvena ir nuoširdžiai gailisi bei savo elgesį vertina neigiamai, dėl ko, teismo vertinimu, P. J. išvadas dėl padaryto teisės pažeidimo ir jo pasekmių iš tiesų padarė.

Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra, todėl darytina išvada, kad šiuo nagrinėjamu atveju, įvertinus nuobaudos individualizavimui reikšmingus anksčiau išvardintus faktus, P. J., atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, skirtina minimali piniginė bauda, numatyta ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, o teisė vairuoti atėmimo terminas mažintinas iki 8 mėnesių. Priešingu atveju, P. J. būtų paskirta per griežta ir neatitinkanti teisės pažeidimo pobūdžio bei pavojingumo laipsnio, taip pat pažeidėjo asmenybės charakteristikos administracinė nuobauda.

P. J. išaiškintina, kad transporto priemonių vairuotojai laikomi netekę specialiosios teisės (teisės vairuoti visų rūšių transporto priemones) nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos (ATPK 330 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 284 straipsnio 2 dalimi, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

P. J. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, paskirti jam administracinę nuobaudą – 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 330 straipsniu P. J. laikomas netekęs specialiosios teisės (teisės vairuoti visų rūšių transporto priemones) nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo pažeidėjui dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąsias sąskaitas bankuose, nurodant įmokos kodą 1001 ir administracinio teisės pažeidimo bylos numerį. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Skuodo rajono apylinkės teismą.