Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-06-10 · Civilinė byla Nr. 2A-80/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-06-10
Bylos Nr.
2A-80/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alė Bukavinienė, Kazys Kailiūnas, Vigintas Višinskis
Ieškovas
S. G.
Atsakovas
J. G., akcinei bendrovei SEB bankui
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T ARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 10 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Kazio Kailiūno, ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės S. G. (S. G.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. G. ieškinį atsakovams J. G. (J. G.) ir akcinei bendrovei SEB bankui dėl kredito sutarties pripažinimo negaliojančia.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė S. G. nurodė, kad 2005 m. gruodžio 28 d. su sutuoktiniu J. G. įsigijo negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Šis turtas sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. 2010 m. gegužės mėn. ieškovė atsitiktinai sužinojo, kad negyvenamąsias patalpas ketinama parduoti iš varžytynių. Paaiškėjo, kad sutuoktinis be ieškovės žinios ir sutikimo sudarė su AB SEB banku kredito sutartį bei įkeitė bankui aptariamą turtą. Kadangi sutikimas sudaryti kredito sutartį bei įkeisti turtą sutuoktiniui nebuvo duotas, ieškovė prašė pripažinti kredito sutartį negaliojančia.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 13 d. sprendimu ieškinį atmetė bei skyrė ieškovei 10 000 Lt baudą.

Teismas nustatė, kad ginčijama kredito sutartis buvo sudaryta 2005 m. gruodžio 13 d. Šia sutartimi J. G. buvo suteiktas kreditas ieškovės nurodomoms negyvenamosios patalpoms, skirtoms prekybai, įsigyti; patalpos buvo įkeistos prievolių pagal kredito sutartį užtikrinimui. Teismas sprendė, kad ieškovės teiginiai, jog kredito sutartis buvo sudaryta jai nežinant ir be jos sutikimo, neatitinka faktinių aplinkybių. Tiek kredito sutartį, kurioje buvo nurodyta apie bankui įkeičiamą turtą, tiek jos pakeitimą ieškovė yra pasirašiusi ir patvirtinusi, kad yra susipažinusi su sutarties sąlygomis prieš sutuoktiniui ją pasirašant, kad visas sutarties sąlygas suprato, jos buvo individualiai aptartos ir jai paaiškintos, kad sutinka su visomis sutarties sąlygomis, nes jos išreiškia tikrąją jos valią, bei supranta, jog, nutraukus sutartį, bus išieškoma iš įkeisto turto. Taigi ieškovei buvo žinoma tiek apie sudaromą kredito sutartį, tiek ir apie įkeičiamą turtą. Teismas taip pat sprendė, kad ieškovė yra praleidusi terminą ginčyti sutartį, nes neįrodė, kad apie jos sudarymą sužinojo tik 2010 m. gegužės mėn., kai jai buvo įteiktas antstolio patvarkymas dėl priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto. Teismas pažymėjo, kad turto įkeitimas yra registruotas viešame registre, todėl gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis, įskaitant ir ieškovę. Teismo nuomone, ieškovės pareiškimas, kad kredito sutartyje ir susitarime esantis parašas yra ne jos, vertintinas kritiškai ir atmestinas kaip neįrodytas. Be to, apdairus ir rūpestingas asmuo, sužinojęs, kad jo parašas yra suklastotas, pareiškęs ieškinį iš karto įrodinėtų šią aplinkybę. Nagrinėjamu atveju ieškovė nei gavusi atsiliepimą į ieškinį, nei parengiamojo posėdžio metu neginčijo savo parašo tikrumo, o apie parašo suklastojimą pareiškė tik paskyrus bylą nagrinėti iš esmės. Teismas, įvertinęs išdėstytą, pripažino ieškinį visiškai nepagrįstu, o ieškovės veiksmus vertino kaip akivaizdų piktnaudžiavimą teise. Teismo nuomone, toks ieškinio pareiškimas, atsižvelgiant į banko pateiktus įrodymus ir ieškovės veiksmus šios bylos nagrinėjimo metu, yra papildomas būdas užvilkinti išieškojimą iš įkeisto turto, todėl ieškovei skyrė 10 000 Lt baudą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 str. 2 d.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliantė S. G. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismas pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias parengiamojo posėdžio eigą. Parengiamajame posėdyje nebuvo aiškintasi, kokiais įrodymas šalys grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Teismas nepagrįstai atsisakė atidėti parengiamąjį posėdį, kad apeliantė galėtų pasirūpinti advokatu, be apeliantės sutikimo perėjo į teismo posėdį. Tokiais veiksmais buvo pažeistos apeliantės teisės naudotis kvalifikuota teisine pagalba parengiamajame posėdyje, teikti į bylą įrodymus bei tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui.

2. Teismas pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą. Teismas atsisakė skirti rašysenos ekspertizę, motyvuodamas, kad toks prašymas galėjo būti pateiktas parengiamojo posėdžio metu. Tačiau tai šio posėdžio metu negalėjo būti padaryta, nes posėdis baigėsi iš karto po apeliantės prašymo atidėti posėdį išsprendimo. Parengiamajame posėdyje nebuvo aiškintasi, kokiais įrodymais šalys grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, o teismas pažadėjo, kad visus įrodymus priims posėdžio metu. Manytina, kad teismas sąmoningai klaidino apeliantę. Priešingai nei nurodoma sprendime, apie įrodymų suklastojimą buvo pareikšta dar iki teismo posėdžio. Kadangi bankas su šiuo pareiškimu buvo supažindintas tik posėdžio metu, neprašė nelaikyti pateiktų įrodymų įrodinėjimo priemone, apeliantės atstovas tik teismo posėdyje pateikė prašymą skirti ekspertizę. Ekspertizės išvada galėtų turėti esminės reikšmės bylos baigčiai. Teismas taip pat nepagrįstai atsisakė pripažinti sutuoktinio J. G. dalyvavimą byloje būtinu. Pastarasis turi duomenų apie ginčijamos sutarties sudarymo aplinkybes. Apeliantė neturėjo jokių galimybių užtikrinti šio asmens dalyvavimą posėdyje. Tuo tarpu sutuoktinio neatvykimas į teismą leidžia manyti, kad apeliantės parašas galėjo būti suklastotas.

3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad buvo praleistas ieškinio senaties terminas. Apie kredito sutartį apeliantė sužinojo tik 2010 m. gegužės mėn., kai gavo pranešimą iš antstolės. Teismas privalėjo pasiūlyti pateikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius, kada apeliantė sužinojo apie ginčijamą kredito sutartį, jei manė, kad pateiktų neužtenka.

4. Teismas nepagrįstai skyrė baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia šalies elgesio sistemingumą naudojantis procesinėmis teisėmis, kurių tikslas yra sąmoningai veikti prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Tačiau apeliantės inicijuota byla yra vienintelė, ji išnagrinėta per vieną posėdį, apeliantė neskundė teismo nutarties atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o bylos nagrinėjimas neturėjo jokios įtakos išieškojimui iš įkeisto turto. Teismas visiškai nemotyvavo paskirtos baudos dydžio. Pats teismas yra konstatavęs, kad apeliantės turtinė padėtis yra sunki, tačiau jos galimybės sumokėti baudą nevertino. Taip pat nieko nepasisakyta apie pažeidimo sunkumą, pavojingumą, jo pasekmes ir pan.

Atsiliepimas

Atsakovas AB SEB bankas prašo atmesti apeliacinį skundą.

Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad apeliantė, nuo pat pradžių žinojusi apie vykdomą išieškojimą, nesiėmė jokių priemonių savo tariamai pažeistoms teisėms ginti. Skunde neprašoma skirto rašysenos ekspertizės, kas rodo tolesnį apeliantės veikimą prieš greitą bylos išnagrinėjimą.

Paskutinę darbo dieną iki skundo nagrinėjimo Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gauti atsakovo J. G. rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodoma, kad gali būti, jog kredito sutartį apeliantės vardu visgi pasirašė jis. Tai atsakovas galėjo padaryti, nes žinojo, kad sutuoktinė į skolinius įsipareigojimus žiūri nepalankiai ir dėl to gali sugadinti visą turto įsigijimo sandorį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k onstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo dalies atsisakymo ir apeliacinio proceso šioje dalyje nutraukimo

Siekiant nustatyti, ar 2005 m. gruodžio 13 d. kredito sutartyje ir 2007 m. gruodžio 27 d. kredito sutarties pakeitime pasirašė apeliantė, teisėjų kolegijos iniciatyva buvo paskirta rašysenos ekspertizė. Atlikta ekspertizė parodė, kad šiuos sandorius įforminančius dokumentus pasirašė apeliantė (t. 2, b. l. 16-20). Susipažinus su ekspertizės išvada, apeliantė pateikė pareiškimą dėl atsisakymo nuo apeliacinio skundo dalies, kuria iš esmės skundžiamas ieškinio atmetimas (t. 2, b. l. 32-33). Pareiškime nurodyta, kad apeliantės suprato klydusi manydama, kad kredito sutartyje ir jos pakeitime pasirašė ne ji.

CPK 308 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacinį skundą padavęs asmuo turi teisę atsisakyti skundo iki baigiamųjų kalbų, o jeigu skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka – iki skundo nagrinėjimo iš esmės pradžios; teismas gali nepriimti skundo atsisakymo, jeigu yra šio Kodekso 42 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos. Pagal šio straipsnio 2 dalį teismas, priėmęs apeliacinio skundo atsisakymą, jeigu sprendimas nebuvo apskųstas kitų asmenų, nutartimi apeliacinį procesą nutraukia. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindų nepriimti apeliantės skundo dalies atsisakymo, todėl jį priima ir apeliacinį procesą šioje dalyje nutraukia.

Dėl apeliantei skirtos baudos už piktnaudžiavimą pirmosios instancijos teisme

CPK 95 straipsnio (redakcija, galiojusi skundžiamo sprendimo priėmimo metu) 1 dalis nustatė, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. Pagal 2 dalį teismas, nustatęs 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, galėjo paskirti asmeniui iki dvidešimties tūkstančių litų baudą.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertino, kad apeliantės ieškinys yra visiškai nepagrįstas, tai pripažino piktnaudžiavimu teise bei skyrė 10 000 Lt baudą. Teismo nuomone, tokio ieškinio pareiškimas, taip pat apeliantės elgesys bylos nagrinėjimo metu yra papildomas būdas užvilkinti išieškojimą iš įkeisto turto.

Minėta, paskirta ekspertizė patvirtino, kad kredito sutartyje ir jos pakeitime pasirašė apeliantė, todėl teismo išvada, jog apeliantės ieškinys yra visiškai nepagrįstas, yra teisinga. Apeliantės versija, esą ji suklydo (susimaišė) teigdama, kad dokumentuose pasirašė ne ji, kolegijos nuomone, yra absurdiška, ir parodo tiek tai, kad nepagrįsto ieškinio pareiškimas buvo sąmoningas, tiek tai, kad sąmoningai buvo pareikštas ir nepagrįstas apeliacinis skundas bei tokiu būdu toliau demonstruojama akivaizdi nepagarba teismui. Tai, kad, apeliantės teigimu, inicijuota byla neužvilkino išieškojimo iš įkeisto turto, neturi jokios reikšmės, nes piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis šiuo atveju pripažintas nepagrįsto ieškinio pateikimas. Tokio ieškinio pareiškimas ir jo pagrindu pradėtas bylos nagrinėjimas nepagrįstai eikvojo teismo laiką ir kitus resursus. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad apeliantės ieškinio tikslas buvo būtent užvilkinti išieškojimą (t. 1, b. l. 3, 47-68); šio siekio neįgyvendinimas ne dėl apeliantės valios (t. 1, b. l. 72-73) jos nereabilituoja.

Nepaisant nurodyto, teisėjų kolegija sutinka, kad paskirta bauda, atsižvelgiant į apeliantės turtinę padėtį (t. 1, b. l. 177-180; t. 2, b. l. 34-35), laikytina per didele. Įvertinus ją, bauda mažintina iki 5 000 Lt. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas duomenis apie apeliantės turtinę padėtį turėjo ir priimdamas skundžiamą sprendimą – jų pagrindu atleido apeliantę nuo didžiosios žyminio mokesčio dalies už ieškinį (t. 1, b. l. 20-29, 82-83), o vėliau – ir nuo dalies mokesčio už apeliacinį skundą (t. 1, b. l. 183) (CPK 329 str. 1 d.).

Dėl apeliantės ir atsakovo J. G. piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis apeliacinės instancijos teisme

Konstatavus, kad apeliantės ieškinys yra visiškai nepagrįstas ir pareikštas apie tai žinant, tas pats pasakytina ir apie apeliacinį skundą, kiek jis liečia pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl ginčo esmės. Tai yra atskiras piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasireiškimo šioje byloje atvejis, už kurį taip pat skirtina bauda. Apeliantės sutikimas atlyginti teismo iniciatyva skirtos ekspertizės išlaidas neturi reikšmės vertinant jos veiksmus, nes tokia pareiga apeliantei tenka nepaisant jos noro ar sutikimo (CPK 91 str. 5 d., 96 str.). Atsižvelgiant į apeliantės turtinę padėtį, jai skirtina 2 000 Lt bauda.

Teisėjų kolegija taip pat laiko, kad apeliantės sutuoktinio – atsakovo J. G. – prieš pat bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme pateiktas pareiškimas, kad esą gali būti, jog aptariamą kredito sutartį ir jos pakeitimą pasirašė jis (t. 1, b. l. 203), taip pat yra piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, pateikiant nepagrįstą procesinį dokumentą (CPK 95 straipsnio, galiojančio šiuo metu, 1 dalis). Atsakovo užmaršumas, kas už apeliantę pasirašė sutartyje dėl 2,6 mln. Lt dydžio kredito suteikimo, taipogi yra neįtikinamas, o nurodyta aplinkybė laikytina melaginga. Be to, toks pareiškimas buvo papildomas argumentas teisėjų kolegijai apsisprendžiant dėl ekspertizės byloje paskyrimo ir todėl prisidėjo prie bylos užsitęsimo. Atsižvelgiant į tai, atsakovui J. G. skirtina 2 000 Lt bauda.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsakovas AB SEB bankas apeliaciniame procese patyrė 2 054,64 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų (t. 2, b. l. 200-202), taip pat įmokėjo į teismo depozitinę sąskaitą už byloje atliktą ekspertizę 1 002,40 Lt sumą (t. 2, b. l. 21, 29, 38). Šios išlaidos – 3 057,04 Lt – atsakovui priteistinos iš apeliantės (CPK 90, 91, 93, 98 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95 straipsniu, 308 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

n utaria:

Priimti apeliantės S. G. (S. G.) (a. k. (duomenys neskelbtini)) apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 13 d. sprendimo dalies, kuria ieškinys atmestas, dalies atsisakymą ir apeliacinį procesą šioje dalyje nutraukti.

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 13 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei S. G. (S. G.) (a. k. (duomenys neskelbtini)) skirta 10 000 Lt bauda, – sumažinti paskirtą baudą iki 5 000 Lt (penkių tūkstančių litų).

Priteisti atsakovui akcinei bendrovei SEB bankui (į. k. 112021238) iš apeliantės S. G. (S. G.) (a. k. (duomenys neskelbtini)) 3 057,04 Lt (tris tūkstančius penkiasdešimt septynis litus ir 4 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Skirti apeliantei S. G. (S. G.) (a. k. (duomenys neskelbtini)) 2 000 Lt (dviejų tūkstančių litų) baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis apeliaciniame procese.

Skirti atsakovui J. G. (J. G.) (a. k. (duomenys neskelbtini)) 2 000 Lt (dviejų tūkstančių litų) baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis apeliaciniame procese.

Teisėjai Alė Bukavinienė Kazys Kailiūnas Vigintas Višinskis