Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Eglei Bikinienei,

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams L. T. ir S. T., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, V. B., dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, vaikų atskyrimo nuo motinos, išlaikymo vaikams priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškinyje murodoma, kad atsakovė L. T. turi dukrą E. N., a.k. (duomenys neskelbtini) mergaitės tėvas nenustatytas. Atsakovai L. T. ir S. T. turi dukrą L. T., a.k. (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-11-04 įsakymu Nr. A-1473 atsakovų šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. 2014-02-18 Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Kriminalinės policijos skyrius informavo, jog atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikaltimo numatyto LR BK 140 str. 2 d., tyrimo metu nustatyta, kad 2015-02-17 apie 22.00 val. adresu Lyros g. 21-2, Šiauliuose, neblaivus S. T. įtariamas sumušęs savo sutuoktinę L. T.. 2015-03-05 S. T. Vaiko teisių apsaugos skyriui pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog tyrimas nutrauktas, su L. T. susitaikė. 2015-10-20 pranešimu apie vaiką, susijusį su smurtu artimoje aplinkoje, Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK kriminalinės policijos skyrius informavo, kad 2015-10-17 apie 19.00 namuose (duomenys neskelbtini), neblaivus S. T. sumušė blaivią L. T. mažametės dukros L. akivaizdoje. 2015-10-21 L. T. pateikė Vaiko teisių apsaugos skyriui paaiškinimą, kuriame nurodė, jog neturi pretenzijų vyrui. 2015-12-31 L. ir S. T. šeimos pokyčių vertinime nurodyta, jog socialinių darbuotojų nuomone, teigiamų pokyčių šeimoje nėra. Minėtame vertinime nurodyta, jog buitis skurdi, kambaryje trūksta tvarkos ir švaros, L. T. tvirtina, kad psichiatrės paskirti vaistai jai sukelia pašalinius požymius, ji to labai bijo, todėl vaistų nevartoja. Socialinio darbo eigoje pastebėta, kad šeimoje piktnaudžiaujama alkoholiu, dėl ko pasireiškia smurtas. 2015-10-06 raštu Nr. S-582 Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centras informavo, kad šeimą socialiniai darbuotojai lanko namuose, teikia konsultavimo, informavimo, motinystės/tėvystės bei socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas. Socialiniai darbuotojai nurodė, jog pagrindinė šeimos problema yra L. T. psichinės sveikatos būklės paūmėjimas dėl psichotropinių vaistų neatsakingo vartojimo, kartais vaistai vartojami neatsisakant alkoholio.

3. Be to 2017-02-23 socialiniai darbuotojai Vaiko teisių apsaugos skyrių informavo apie padėtį L. T. ir S. T. šeimoje. L. T. teigė, jog 2017-02-22 prieš ją smurtavo sutuoktinis, tampė už plaukų, neleido miegoti, sulaužė baldus, sugadino skalbimo mašiną, todėl ji 2017-02-23 išsikvietė policijos pareigūnus ir parašė pareiškimą dėl sutuoktinio smurto. 2017-02-23 socialiniai darbuotojai nuvyko į šeimos namus, kur buvo moters iškviesti policijos pareigūnai ir Greitosios medicinos pagalbos medikai. Namuose buvo netvarkinga, tačiau nesimatė sulaužytų baldų, skalbimo mašinoje skalbėsi rūbai. S. T. buvo sulaikytas policijos pareigūnų, L. T. nuvežta į Dainų psichikos centrą, L. buvo nuvežta į lopšelį-darželį.

4. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-02-27 įsakymu Nr. A-265 „Dėl L. T. laikinosios globos nustatymo“, L. T. nustatyta laikinoji globa, jos laikinąja globėja ir turto administratore paskirta V. B., vaiko gyvenamoji vieta nustatyta pas globėją. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-02-27 įsakymu Nr. A-266 „Dėl E. N. laikinosios globos nustatymo“, E. N. nustatyta laikinoji globa, jos laikinąja globėja ir turto administratore paskirta V. B., vaiko gyvenamoji vieta nustatyta pas globėją.

5. Taip pat 2017-03-27 Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namai raštu Nr. 16-(2.13) nurodė, jog L. ir S. T. namų aplinka netvarkinga, L. T. teigia, kad vartoja paskirtus vaistus, tačiau moters elgesys neadekvatus. Socialiniai darbuotojai pateikė nuomonę, jog netikslinga vaikus grąžinti į biologinę šeimą. Šiaulių miesto savivaldybės Vaikų globos namai 2018-01-11 šeimos pokyčių vertinime nurodo, jog šeimos nariai ne visuomet geranoriškai bendrauja su socialiniais darbuotojais, teigiamų pokyčių šeimoje nėra.

6. 2018-02-26 V. B. pateikė Vaiko teisių apsaugos skyriui paaiškinimą, kuriame nurodė, jog S. T. savo dukra L. T. nesirūpina, nebendrauja, nesidomi, išlaikymo neteikia, per metus su vaiku buvo susitikęs penkis kartus; o L. T. teiraujasi telefonu apie savo vaikus, apsiriboja paprastais klausimais, tačiau vaikų sveikata, pasiekimais ir sunkumais nesidomi. V. B. teigimu, mama dukras aplanko savaitgaliais joms viešint pas senelę, su vaikais praleidžia nuo 5 min. iki valandos, mamos ir vaikų bendravimas nekokybiškas; o kartais pas vaikus L. T. ateina neblaivi arba pagiringa, be to yra pastebėję ją su mėlynėmis paakiuose.

7. 2017-03-01 Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namai raštu Nr. 93 (2.13) pateikė informaciją, jog L. ir S. T. namuose švaros, bei tvarkos nėra, patalpos nevėdinamos. Minėtame rašte nurodoma, jog šeima nevykdo duotų įpareigojimų; L. T. laiku neapsilanko Dainų pirminės sveikatos priežiūros centre, nevykdo gydytojo rekomendacijų, nereguliariai vartoja paskirtus medikamentus. Šeimoje dažnai vyksta konfliktai, kurių metu S. T. naudoja fizinį smurtą. Socialiniai darbuotojai nurodo, jog šeimoje teigiamų pokyčių nevyksta. 2018-09-05 E. N. parašė sutikimą, kuriame nurodė, jog sutinka, kad ją nuolat globotų teta V. B., kad kartu būtų globojama jos sesuo. 2018-10-04 Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namai raštu Nr. 3-697 (1.17) pateikė informaciją, jog šeima nevykdo duotų įsipareigojimų. L. T. laiku neapsilanko Dainų pirminės sveikatos priežiūros centre, nevykdo gydytojo rekomendacijų, nereguliariai vartoja paskirtus medikamentus. Socialinių darbuotojų vertinimu, jokių teigiamų pokyčių šeimoje nėra.

9. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti pagal visus reikalavimus, paaiškino iš esmės tas pačias aplinkybes, kurios nurodytos teiktame ieškinyje.

14. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. B. atsiliepimo į ieškinį neteikė. Teismo posėdžio metu V. B. teikė paaiškinimus, kad nesutinka su atsakovų argumentais ir nurodytomis aplinkybėmis apie jų gyvenimą; iš tiesų sesuo L. T. jai skųsdavosi, kad sutuoktinis mušasi, dažnai šaukia, sakė, kad jai vieną kartą jis net išmušė dantis. Apie 2013 metus bendru susitarimu atsakovės dukra E. pradėjo gyventi pas močiutę I. N., tačiau močiutė turinti vaikščiojimo sunkumų, ir ji, V. B., siekė, kad E. gyventų pas ją. Atsakovės psichinės sveikatos problemos jau tuomet buvo akivaizdžios, sesuo grįžo iš užsienio 2006 metais, būdama nėščia su E., nuo to laiko ji pastoviai gydoma psichiatrinėje ligoninėje dėl diagnozuotos šizofrenijos. Vaikas norėjo gyventi pas močiutę, nes atsakovei nusipirkus butą, ji pradėjo gyventi atskirai. Ji, kaip neoficiali globėja, E. auginanti nuo trečios jos mokymosi klasės ir atsakovė tam neprieštaravo. Gimus L., prasidėjo pastovūs girtuokliavimai, žmonių vaikščiojimai pas atsakovus į namus. Per šiuos du metus atsakovė lankė savo vaikus pas močiutę, susitikdavo parke kartu pasivaikščioti. Ji savaitgaliais atvežanti mergaites pas močiutę, kad jos galėtų bendrauti. Vaikai patys prašosi pas močiutę; E. nenorinti grįžti į atsakovų šeimą. Nuo to momento, kai tarp trečiojo asmens ir atsakovo įvyko žodinis konfliktas dėl L. nepriežiūros, atsakovas nuo 2017 m. vasaros nebelankė savo vaiko. Iš pradžių buvo žodinis susitarimas, kad atsakovai nevažiuos lankyti vaikų pas trečiąjį asmenį, jei bus neblaivūs, vėliau atsakovai patys nerodė intereso lankyti vaikus pas globėją. L. žinanti, kad atsakovas yra jos tėvas, tačiau apie jį nešnekanti, nesiteiraujanti, pavadina mamos dėde. Atsakovė, kai lanko savo vaikus, nuperka maisto produktų, rūbų, bet jie dažniausiai yra netinkamo dydžio, be to kartais atnešami maišai netinkamų dėvėtų rūbų. Trečiasis asmuo iš esmės neprašo ieškovo nurodyto išlaikymo iš atsakovės, kuri gauna tokias mažas pajamas ir tuoj gimdys trečią vaiką; ji, kaip globėja, vaikus išlaikymui naudoja už globą gaunamas lėšas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies

15. Šalių ir trečiojo asmens paaiškinimais, bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad atsakovai yra sudarę santuoką, L. T. turi du nepilnamečius vaikus: E. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. T., gim. (duomenys neskelbtini); E. N. tėvas nenustatytas, L. T. tėvas yra atsakovas S. T.. Atsakovų šeima dėl socialinės pagalbos poreikių Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-11-04 įsakymu Nr. A-1473 įrašyti į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. 2017-02-22 apie 22 val. kilus tarp atsakovų konfliktui, 2017-02-23 Šiaulių apskrities VPK buvo registruotas smurto artimoje aplinkoje įvykis ir įformintas pranešimas apie atsakovės vaikus, susijusius su smurtu artimoje aplinkoje. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-02-27 įsakymu Nr. A-265 „Dėl L. T. laikinosios globos nustatymo“, L. T. nustatyta laikinoji globa, jos laikinąja globėja ir turto administratore paskirta V. B., vaiko gyvenamoji vieta nustatyta pas globėją. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-02-27 įsakymu Nr. A-266 „Dėl E. N. laikinosios globos nustatymo“, E. N. nustatyta laikinoji globa, jos laikinąja globėja ir turto administratore paskirta V. B., vaiko gyvenamoji vieta nustatyta pas globėją V. B..

Dėl tėvo valdžios apribojimo atsakovui S. T.

16. Laikinas tėvų valdžios apribojimas tėvams yra skiriamas tuo tikslu, kad tėvai per skirtą terminą pakeistų gyvenimo būdą, dėtų visas įmanomas pastangas ir iniciatyvą užmegzti abipusį ryšį su vaikais, tinkamai pasirengti juos savarankiškai auklėti ir prižiūrėti. Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste - CK) 3.180 straipsnio 3 dalis). Parinkti konkrečiu atveju tinkamiausią tėvų valdžios apribojimo būdą yra teismo teisė, atsižvelgiant į vaiko interesus.

17. Tėvų valdžios turinys nustatytas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Teismas pažymi, kad tėvų valdžia yra skirta įgyvendinti prigimtinėms vaikų teisėms, ji apima tėvų su savo vaikais susijusias ne tik teises, bet ir pareigas, todėl yra privaloma ir nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Vadovaujantis CK 3.156 straipsnio 2 dalimi tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams. Laikinai ar neterminuotai apribojus tėvų valdžią, tėvai netenka asmeninių teisių: gyventi su vaikais, dalyvauti jų auklėjime, iš dalies bendrauti su vaikais ir panašiai, bet tėvams išlieka teisė matytis su vaikais.

18. Remiantis ieškovo atstovės, atsakovų ir trečiojo asmens paaiškinimais, apklaustų liudytojų I. N. (vaikų močiutės) ir G. J. (atsakovų šeimai priskirto socialinio darbuotojo) parodymais teismo posėdyje, darytina išvada, kad atsakovas S. T. savo dukra L. T. šiuo metu tinkamai nesirūpina, jos gyvenimu nesidomi, su dukra matėsi kelis kartus, ir emociniai ryšiai tarp vaiko ir tėvo nėra artimi. Mažametė L. T. beveik du metus gyvena pas laikinąją globėją – savo tetą V. B., be to laikinoji globėja taip pat patvirtino, kad atsakovas dukters gyvenimu nesidomi, nėra vaiko aplankęs jo gyvenamojoje vietoje, vaikas kartais atsakovą pavadine tai tėte, tai dėde. Šiaulių miesto savivaldybės Vaikų globos namų teiktoje informacijoje (2017-03-27, 2018-01-11; 2018-03-01; 2018-10-04) nuosekliai atsispindi aplinkybės, kad abu atsakovai po vaikų paėmimo iš šeimos nevykdo jiems duotų įpareigojimų, teigiamų pokyčių nevyksta, šeimos gyvenamojoje patalpoje nepalaikoma tvarkinga aplinka, atsakovei priklausančiame bute girtaujama, vyksta tarpusavio konfliktai, kurių metu S. T. sutuoktinės atžvilgiu naudoja fizinį bei psichologinį smurtą. Atsakovo fizinio smurto atvejų nepilnamečių vaikų E. ir L. atžvilgiu bylos duomenimis nėra užfiksuota.

19. Nors atsakovas ieškovo 2017-03-16 prašė grąžinti L. T. į šeimą, o 2018-02-09 teikė prašymą dėl dukters svečiavimosi šeimoje, tokie prašymai buvo netenkinti, atsižvelgiant į socialinių darbuotojų teiktas išvadas, pateiktą policijos informaciją. Liudytojo socialinio darbuotojo G. J. paaiškinimai papildomai patvirtina, kad abu atsakovai turi problemų dėl alkoholio vartojimo, tvarkingų buities sąlygų palaikymo namuose. Tokie duomenys leidžia teismui daryti išvadą, kad šiuo metu nėra dar įvykę pakankamai gerų pokyčių atsakovo elgesyje, leidžiančių manyti, kad jis nesmurtaus prieš atsakovę, deramai vykdys tėvo pareigas ir tinkamai naudos tėvo valdžią dukros L. atžvilgiu. Visos nustatytos aplinkybės leidžia teismui konstatuoti, kad atsakovas šiuo metu deda nepakankamas pastangas, siekdamas pakeisti savo gyvenseną ir koreguoti savo elgesį, kad galėtų deramai kartu su nėščia sutuoktine auginti ir tinkamai prižiūrėti mažametę dukrą L. T., ir negalima daryti neabejotinos išvados, kad dabartinė atsakovo šeimos aplinka, kurioje augtų L. T., būtų visiškai palanki bei užtikrinanti vaikui tiek fizinį, tiek psichologinį saugumą.

20. Vis dėl to byloje teikti šalių paaiškinimai, liudytojos I. N. parodymai, rašytiniai duomenys leidžia teismui manyti, kad atsakovas S. T. siekia dalyvauti dukters L. T. gyvenime, pats išreiškė ketinimą keisti savo elgesį, nurodė neturintis priklausomybės ir galintis, jei reikia, laisva valia visai nebevartoti alkoholio. Atsakovas S. T. daugiau nei metus turi pastovų darbą, gauna nuolatines pajamas (89-93 b.l.), periodiškai skirias lėšų vaikų išlaikymui. Į tai atsižvelgdamas, teismas daro išvadą, kad ateityje yra tikimybė, jog atsakovas gali pakeisti savo gyvenimą teigiama linkme, koreguoti savo elgesį sutuoktinės atžvilgiu ir imtis kitų priemonių, kad užtikrintų savo dukrai tinkamas bendravimo ir gyvenimo sąlygas, todėl ieškinys tenkintinas iš dalies, tėvo valdžia S. T. nepilnamečio vaiko L. T. atžvilgiu ribotina tik laikinai.

21. Be to teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos CK 3.181 straipsnio 2,3 dalys numato, jog tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu. CK 3.182 straipsnio 3 dalis numato, kad ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo gali pareikšti tėvai (tėvas ar motina), kuriems yra taikytas tėvų valdžios apribojimas.

22. Taip pat išaiškintina, kad naujosios įstatymo nuostatos (Lietuvos Respublikos CK 3.183 straipsnio 5 dalis) numato, jog ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o prireikus prokuroras kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų valdžios apribojimo nustatymo.

Dėl vaikų atskyrimo nuo atsakovės

23. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.179 straipsnyje nustatyta, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų – laikina vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, kuri taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste. Atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 straipsnis).

24. Ieškovo ir trečiojo asmens paaiškinimais, teiktais rašytiniais duomenimis nustatyta, kad atsakovė L. T. turi psichinės sveikatos problemų nuo 2006 metų, pripažinta neįgalia (nustatytas 60 procentų nedarbingumas), ji pastoviai gydosi VšĮ Daivų PSPC Psichikos sveikatos centre, jai nustatyta diagnozė: paranoidinė šizofrenija (28 b.l.). 2018-09-18 medikų pažymos duomenimis, pacientės valia nusilpusi, emocijos blankios, stokoja savitvarkos įgūdžių, gan atsiribojusi, primityvi. Atsakovė pati teismo posėdžio metu patvirtino, kad turi sveikatos problemų dėl nestabilios psichikos, nes kartais girdi kažkokius balsus ir negalinti nusiraminti (teigė serganti depresija), kad jai vienai sunku buvo pasirūpinti abejomis dukromis ir jai reikalinga pagalba. Įvertinus ieškovo, trečiojo asmens nurodytas aplinkybes, atsakovų paaiškinimus bei pateiktus įrodymus dėl atsakovės L. T. psichinės sveikatos būklės, turint silpnus socialinius įgūdžius ir objektyvaus jos negalėjimo rūpintis nepilnamečiais vaikais, tenkintinas ieškinio reikalavimas dėl E. N. ir L. T. atskyrimo nuo motinos L. T..

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, kol įsiteisės teismo sprendimas dėl vaikų globos nustatymo

25. CPK 406 straipsnio 2 dalis numato, kad tenkinus ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti išspręstas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. CPK 407 straipsnis numato, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui. Be to, CK 1.183 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui.

26. Nagrinėjamu ginčo atveju E. N. ir L. T. nuo 2017-02-23 yra nustatyta laikinoji globa; laikinąja globėja ir turo administratore yra paskirta atsakovės sesuo V. B., gyvenančia adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas prašo nustatyti vaikų gyvenamąją vietą kartu su laikinąja globėja V. B. jos gyvenamojoje vietoje, iki įsiteisės teismo sprendimas dėl nuolatinės globos vaikams nustatymo, todėl nepilnamečių vaikų E. N. ir L. T. gyvenamoji vieta iki vaiko teisių apsaugos institucijos dokumentų dėl nuolatinės vaiko globos nustatymo paruošimo pateikimo teismui ir teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina dabartinėje vaikų buvimo vietoje su laikinąja globėja jos gyvenamojoje vietoje.

27. Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo CPK pakeitimai. CPK papildytas 496¹ straipsniu, kurio 1 dalis numato, jog teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, ieškinį patenkinus, inicijuotina nutartimi civilinė byla dėl vaiko nuolatinės globos ir nuolatinio vaiko globėjo paskyrimo.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

28. Teismui neterminuotai apribojus tėvo valdžią atsakovui L. T. atžvilgiu ir atskyrus L. T. ir E. N. nuo atsakovės, jiems išlieka pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. CK 3.192 straipsnyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad kiekvieno vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Jei tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikams vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas turi būti priteisiamas.

29. Konstatuotina, kad atsakovas S. T. neturi savo vardu jokio registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, yra darbingo amžiaus, jo darbingumas nėra apribotas dėl kokių nors sveikatos sutrikimų. 2011-03-04 Radviliškio rajono apylinkės teismo nutartimi iš atsakovo L. T. priteistas išlaikymas nepilnamečiam sūnui G. T., gim. (duomenys neskelbtini), po 87,90 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės (87 b.l.). Atsakovė L. T. turi neįgalumą, dėl rimtų psichinės sveikatos sutrikimų ji yra ribotai darbinga (40 proc. darbingumas), šiuo metu atsakovė yra nėščia (numatomas trečio vaiko gimdymas 2019-03-26), todėl jos galimybės teikti visapusišką išlaikymą abiem nepilnamečiams vaikams yra ribotos. Atsakovų šeimos pajamas sudaro L. T. gaunama netekto darbingumo pensija ( 2018 m. - 188,55 Eur/mėn, nuo 2019-01-01 -202,94 Eur (89-93 b.l.), ir atsakovo gaunamas darbo užmokestis (svyruojantis nuo 785 Eur iki 912 Eur per mėnesį, neatskaičius mokesčių). Atsakovei nuosavybės teise priklauso 1 kambario butas, esantis Lyros g. 21-2, Šiauliai. Teismo nuomone, prašomas priteisti išlaikymo dydis pagal atsakovų dabartinę turtinę padėtį, gaunamas savarankiškas pajamas, laikytina protinga suma, todėl iš atsakovo nepilnamečiam vaikui L. T. priteistinas išlaikymas po 100,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos (2019 m. sausio 24 d.) iki vaiko pilnametystės. Iš atsakovės nepilnamečiams vaikams L. T. ir E. N. priteistinas išlaikymas po 30,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos (2019 m. sausio 24 d.) iki vaikų pilnametystės. Priteistas išlaikymas kasmet indeksuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.196, 3.200, 3.208 straipsniai). Nors ieškovė prašė išlaikymą priteisti nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, tačiau teismas įvertina bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusias aplinkybes, kad atsakovai pagal išgales teikė vaikams išlaikymą pinigais, maisto produktais, drabužiais, higienos prekėmis. Tas aplinkybes patvirtino ne tik abu atsakovai, bet ir liudytoja I. N. (atsakovė motina), kuri paaiškino, kad kai atsakovė gaudavo savo išmokas, atnešdavo vaikams maisto, rūbų iš dėvėtų rūbų parduotuvių, panašiai už 30 Eur sumas. Lapkritį davė 20 Eur, atnešė maisto ir drabužių, gruodį E. davė 50 Eur, L.– 20 Eur, atnešė saldainių, maisto, sausį davė 10 Eur, atnešė šampūno, muilo, daržovių, vaisių. Liudytoja parodė, kad atsakovas pats nieko neatneša savo dukrai, bet grynuosius pinigus nuo atsakovo kas mėnesį vis perduodanti atsakovė. Todėl teismas konstatuoja, kad atsakovai teikė pagal savo finansines galimybes išlaikymą vaikams nuo ieškinio teismui pateikimo dienos ( 2018 metų lapkričio 16 d.) ir nėra jokio įsiskolinimo už 2018 m. lapkričio – gruodžio mėnesius bei dalinai suteikė išlaikymą 2019 m. sausio mėnesį, todėl yra pagrindas priteisti išlaikymą iš atsakovų piniginėmis lėšomis nuo sprendimo priėmimo dienos.

30. Kadangi ieškovas neteikė išvestinio reikalavimo, susijusio su išlaikymo lėšų disponavimu, teismas savo iniciatyva išeina iš ginčo ribų, ką numato CPK 376 straipsnio nuostatos, ir nepilnamečių vaikų E. N. ir L. T. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiria globėją V. B.. Sprendimas vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir priteisto išlaikymo vaikams dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31. Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Atsakovams L. T. ir S. T. suteikta 100 procentų apmokama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (67-71 b.l.), todėl iš jų bylinėjimosi išlaidos valstybės biudžetui nepriteistinos. Byloje susidariusios procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šiuo pagrindu iš atsakovų taip pat nepriteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 263-270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsniu, 406 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį tenkinti iš dalies.

Laikinai apriboti tėvo valdžią S. T., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Atskirti nepilnamečius vaikus E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo jų motinos L. T., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės L. T., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 30,00 Eur (trisdešimt eurų) kas mėnesį nuo 2019-01-24 iki vaikų pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo S. T., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) kas mėnesį nuo 2019-01-24 iki vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečių vaikų E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti laikiną globėją V. B., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nepilnamečių vaikų E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti pas laikiną globėją V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) kol įsiteisės teismo sprendimas dėl vaiko globos nustatymo.

Sprendimą dalyse dėl išlaikymo vaikams priteisimo ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymo vykdyti skubiai.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Teismo iniciatyva priimti nutartį ir pradėti bylos dėl vaikų nuolatinės globos nustatymo, vaikų nuolatinio globėjo paskyrimo nagrinėjimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.