Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Egidijaus Bieliūno, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Albino Sirvydžio,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. kasacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. kovo 24 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams. Pagal BK 64 straipsnio 1, 3 dalis šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su bausme pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2004 m. birželio 15 d. nuosprendį A. M. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Skundžiama ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 14 d. nutartis, kuria nuteistojo A. M. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2004 m. liepos 14 d., laikotarpiu nuo 14.40 iki 15 val., (duomenys neskelbtini) pagrobė (duomenys neskelbtini) automobilį.

Kasaciniu skundu A. M. prašo panaikinti teismų sprendimus ir bylą prieš jį nutraukti. Kasatorius neigia pagrobęs nukentėjusiojo automobilį ir nurodo, kad byloje padaryti esminiai BPK pažeidimai. Teismai, vertindami įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Kasatoriaus parodymai įvertinti netinkamai, jo alibi patvirtinantys liudytojų parodymai atmesti nepagrįstai, teismų motyvai dėl šių parodymų yra neteisingi. Telefoninių pokalbių išklotinės jo kaltės neįrodo. Teismų išvados, kad kasatoriaus kaltę patvirtina nukentėjusiojo, liudytojų R. Z., V. Š. ir kitų parodymai, yra niekuo nepagrįstos. Kasatorius taip pat teigia, kad teismai nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 3.1.6 ir 3.1.8 punktų nuostatų. Nuosprendis ir jį palikusi galioti apeliacinės instancijos teismo nutartis pagrįsti tik spėjimais. Šiuose sprendimuose išdėstyti įrodymai dėl kasatoriaus pėdsakų, aptiktų pagrobtame automobilyje, nepatvirtina teismų išvados dėl kasatoriaus kaltės. Apeliacinės instancijos teismo teiginiai dėl kasatoriaus paaiškinimų, susijusių su minėtais pėdsakais, A. M. nuomone, tik įrodo, kad teismas jam perkėlė įrodinėjimo naštą.

Kasacinis skundas atmestinas.

A. M. apkaltinamasis nuosprendis priimtas pagrįstai, nes nuosprendyje išdėstyti įrodymai patvirtina jo kaltę padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą – automobilio vagystę. Pagrobtame automobilyje buvo užfiksuoti kasatoriaus pėdsakai, palikti ant paties automobilio bei ant automobilyje rastos cigaretės nuorūkos. Kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, kad minėti pėdsakai pagrobtame automobilyje teisėtai atsirasti negalėjo, nes šios išvados yra motyvuotos ir pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Be to, nuosprendyje aptarti įrodymai paneigia ir kasatoriaus versiją, kad įvykio metu jis buvo kitoje vietoje. Teismai, tinkamai įvertinę minėtus įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad kaltinime nurodytą automobilį pagrobė A. M.

Dėl kasaciniame skunde nurodomų BPK pažeidimų

Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas ar teisėjas, kurio žinioje yra byla. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl byloje esančių įrodymų, taip pat – dėl A. M. versijos, jo parodymų, bei liudytojų, kurie, A. M. nuomone, patvirtina jo alibi, parodymų, kolegijai abejonių nekelia, minėtas išvadas pripažino teisingomis ir apeliacinės instancijos teismas. Kasatorius teigia, kad teismai, vertindami įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Šie teiginiai atmestini. Apkaltinamajame nuosprendyje išdėstytus įrodymus teismas įvertino nepažeidžiant BPK nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių. Įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą apeliacinės instancijos teismas patikrino pagal BPK reikalavimus. Kasatoriaus parodymus bei jo versiją teismai vertino kartu su kitais įrodymais. Be to, teismų sprendimuose yra išdėstyti pagrįsti motyvai, kuriais vadovaudamiesi teismai atmeta liudytojų, nuteistojo nuomone, patvirtinančių jo alibi, parodymus. BPK reikalauja, kad teisėjai įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teigti, kad šioje byloje vertinant įrodymus buvo pažeistos BPK 20 straipsnio nuostatos, nėra pagrindo.

Teismų sprendimų išvados yra pagrįstos ne spėjimais, o įrodymais. Šie įrodymai yra išdėstyti apkaltinamajame nuosprendyje. Kasatoriaus teiginiai dėl apeliacinės instancijos teismo išvadų, susijusių su kasatoriaus pėdsakais užfiksuotais pagrobtame automobilyje, nėra pagrindas pripažinti, kad teismas jam perkėlė įrodinėjimo naštą. Teismai pagrįstai atmetė A. M. versiją, kad cigaretės nuorūka ir jo piršto atspaudas buvo sufabrikuoti. Dėl kasatoriaus versijos apie įvykį, taip pat dėl telefoninių pokalbių išklotinių bei kitų įrodymų vertinimo išsamiai pasisakė apeliacinės instancijos teismas. Kasatoriaus motyvai dėl minėtų įrodymų yra susiję su nauju bylos aplinkybių bei įrodymų vertinimu ir nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas, todėl šioje nutartyje nesvarstomi.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. M. kasacinį skundą atmesti.