Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-04-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-227-312/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2022-01-13Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-04-12Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-04-12
Bylos Nr.
1A-227-312/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-07898-2020-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Gintaras Dzedulionis, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Paulius Veršekys
Nuteistasis
J. P.
Nukentėjusysis
J. R.
Civilinis ieškovas
Vilniaus teritorinės ligonių kasos
Advokatai
Algis Tursas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-227-312/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07898-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2; (S) 2.4.6.1
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Pauliaus Veršekio,

sekretoriaujant Violetai Budžienei,dalyvaujant prokurorei Vidai Bracevičienei,nuteistojo J. P. gynėjui advokatui Algiui Tursui,

viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. P. gynėjo advokato Algio Tursos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 13 d. nuosprendžio, kuriuo J. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir jam paskirta 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, J. P. įpareigojant:

- per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- per laisvės apribojimo bausmės atlikimo terminą atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Iš dalies tenkintas nukentėjusiojo J. R. civilinis ieškinys, iš J. P. priteista J. R. 1000 Eur (tūkstantis eurų) turtinės žalos atlyginimo.

Tenkintas civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys ir iš J. P. priteista 16,79 (šešiolika eurų 79 ct) J. R. gydymo išlaidų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. J. P. nuteistas už tai, kad įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: J. P. 2020 m. vasario 23 d., apie 2.56 val., viešoje vietoje, naktiniame klube „Studio 23“, esančiame adresu Vilniuje, Žirmūnų g. 106D, klubo darbuotojų ir klientų akivaizdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,42 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, paprašytas išeiti iš klubo, pasipriešino klubo darbuotojui nukentėjusiajam J. R., atsistumdamas nuo durų staktos, vieną kartą alkūne sudavė nukentėjusiajam J. R. į veidą virš viršutinės lūpos, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdydamas jo sveikatą dėl 21 danties išnirimo. Tokiais veiksmais J. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistojo J. P. gynėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 13 d. nuopsprendį ir J. P. išteisinti.

2.1. Gynėjo teigimu, nuosprendis iš esmės yra pagrįstas subjektyviais suinteresuotų asmenų - klubo „Studio 23“ darbuotojų nukentėjusiojo J. R., liudytojų G. K., E. S., L. R. ir D. J. prieštaringais parodymais. Byloje yra duomenys, kad konflikto metu nukentėjo pats J. P., jis buvo numestas nuo laiptų prie rūbinės, jam sulaužyti šonkauliai, padarytos poodinės kraujosruvos veide, dešiniame žaste, odos nubrozdinimai viršugalvyje, veide, dešiniame žaste. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti minėtų apsaugos darbuotojų veiksmais. Šios aplinkybės verčia abejoti minėtų liudytojų parodymų objektyvumu. Teismas dalies liudytojų parodymus turėjo garsinti, nes jie neatitiko parodymų, duotų teisme.

2.2. Apeliaciniame skunde pažymima, jog teismas J. P. kaltę grindė ekspertizės akto dalimi, kurioje ekspertas, konstatuodamas J. R. 21 danties išnirimą, nurodė, kad sužalojimas padarytas kontaktuojant kietu buku daiktu. Sužalojimas nebūdingas griuvimui, galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu. Tačiau, anot gynėjo, ši išvada yra tikėtina ir objektyviai nepatvirtina, kad sužalojimas padarytas smūgiuojant dešinės rankos alkūne į nukentėjusiojo veidą virš viršutinės lūpos.

2.3. Teismas neobjektyviai vertino nukentėjusiojo J. R. parodymus, apsiribodamas jo teiginiais, kad J. P. priešindamasis išmušė jam dantį dešine alkūne. Tačiau nukentėjusysis teigė, kad po to, kai jam išmušė dantį, jis dar laikė kaltinamąjį, kuris susimušė su klubo klientais. Šis teiginys melagingas, nes jo niekas nepatvirtino. Bylos duomenys tvirtina, kad po to J. P. buvo numestas laiptais žemyn į rūbinę. Be to, nukentėjusysis nuslėpė faktą, kad po to jis dar susimušė su liudytoju M. M.. Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad J. P. nebuvo pareikštas kaltinimas tuo, kad jis susimušė su klubo klientais. Atsakydamas į teisėjos klausimą nukentėjusysis pasitaisė ir sakė, kad jam dantis išlūžo. Ikiteisminio tyrimo metu jis davė kitus parodymus. Pareiškime nurodė, kad jam išmušti dantys. Nei vienas liudytojų nepatvirtino jo parodymų, jog J. P. dešinės rankos alkūne, atsistumdamas nuo durų staktos ar nuo sienos, išmušė jam viršutinį dantį.

2.4. Klubo darbuotoja G. K. parodė, kad tai buvo seniai, smulkmenų ji neprisimena, apsaugai teko išprašyti griežčiau, kad išeitų, ir vienas iš jų trenkė apsaugininkui ir prasidėjo fizinis konfliktas, jie gynėsi. Pradžioje vienas priešinosi ir trenkė, paskui kitas pamatė ir pradėjo abu. Kad būtų kažkas žiauraus, kad apsauga užpultų, to nebuvo, apsauga tik gynėsi. J. R. buvo išmuštas dantis, kai išspjovė, parodė jį jai. Šie parodymai, gynėjo teigimu, nėra informatyvūs ir objektyviai nepatvirtina nuosprendyje išdėstytų aplinkybių, be to, prieštarauja įvykio vaizdo įrašui bei tyrimo metu surinktiems įrodymams - kitų objektų apžiūros protokolams. Tokių parodymų, kurie išdėstyti nuosprendyje, G. K. nedavė. Ikiteisminio tyrimo metu G. K. nurodė, kad ji nematė, kad vienas iš klientų, kuriam liko sulaužyti šonkauliai, būtų alkūne smogęs Jonui į veidą. Taip pat nematė, kad Jonui būtų bėgęs kraujas (b. l. 61-63). J. R. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme neteigė, kad G. K. rodė išmuštą dantį.

2.5. Klubo darbuotojas, save įvardinęs apsaugininku, L. R. teisme parodė, kad J. P., J. R. bandant jį įvesti pro duris, trenkė jam kairės rankos alkūne. Pats J. R. teigė, kad jam suduota dešinės rankos alkūne. Šie parodymai neatitinka paties nukentėjusiojo parodymų bei vaizdo įrašo, objektų apžiūros protokolų, kuriuose atvaizduotas kitoks įvykio mechanizmas. Kitų liudytojų parodymai nepatvirtina J. R. parodymų, nes jie paties įvykio nematė.

2.6. Teisme liudytojas D. J. parodė, kad kaltinamojo elgesys klube tą naktį jam jokio įtarimo nesukėlė, buvo normalus elgesys, jei būtų priešingas, jis pats, būdamas apsaugininku, J. P. būtų išvedęs iš klubo. Liudytojas E. S., klubo administratorius, įvykio nematė ir nieko apie įvykį papasakoti negali. Ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nematė, kad nukentėjusiajam smogtų kažkas iš klubo lankytojų (b. 1. 57). Nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų prieštaringumas tik patvirtina kaltinimo nepagrįstumą bei teismo išvadą dėl J. P. kaltės. Liudytojai D. J. ir E. S. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad po įvykio nukentėjusysis vaikščiojo ir rodė savo dantį, kurį laikė delne. Šių aplinkybių nenurodė net pats nukentėjusysis. Teisme jis parodė, kad išmuštą dantį išmetė. Byloje nebuvo ištirta, kur išmestas dantis, jis nebuvo apžiūrėtas ir prijungtas kaip daiktinis įrodymas. Liudytojo M. M. parodymai taip pat nepatvirtina teismo nuosprendyje išvardintų aplinkybių.

2.7. Teismas nuosprendyje nurodė, jog, vertindamas įrodymų visumą, rėmėsi vaizdo įrašu, kurį peržiūrėjo teismo posėdžio metu. Tačiau šiame įraše nėra atvaizduota, kad J. P., atsistumdamas nuo durų staktos, vieną kartą dešinės rankos alkūne sudavė nukentėjusiajam J. R. į veidą virš viršutinės lūpos. Būtent šis įrašas yra objektyvus įrodymas, paneigiantis teismo išvadas dėl J. P. kaltės bei nukentėjusiojo J. R. parodymus. Teismas dėl nukentėjusiojo bei liudytojų parodymų patikimumo nepasisakė, juos vertino neobjektyviai.

2.8. Apeliaciniame skunde pažymima, jog prie šios bylos teismas prijungė nutraukto ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-07976-20 medžiagą pagal J. P. pareiškimą dėl to paties įvykio metu jam padarytų kūno sužalojimų. Šio įrašo apžiūros protokole nėra pažymėta, kad J. P., dešinės rankos alkūne atsistumdamas nuo durų staktos, suduoda nukentėjusiajam į veidą. Šioje byloje tyrėja J. K., peržiūrėjusi minėtą vaizdo įrašą, tarnybiniame pranešime viršininkei Danutei skardeikienei nurodė, jog, apžiūrėjus visą vaizdo medžiagą, nėra matyti, kad įtariamasis, klientas Nr. 2 (J. P.) alkūne galėjo pataikyti nukentėjusiajam darbuotojui Nr. 2 (J. R.) į veidą virš viršutinės lūpos. Šių įrodymų, teisinančių J. P., teismas nevertino ir dėl jų įrodomosios reikšmės nuosprendyje nepasisakė.

2.9. Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad teismas nuosprendyje nurodė, kad kaltininko veiksmai buvo padaryti neapibrėžta tyčia, tačiau prokuroro suformuluotame kaltinime kaltės forma nenurodoma. Tokiu būdu teismas išplėtė kaltinimą, nors tokia teisė įstatymu nenumatyta, J. P. negalėjo gintis nuo kaltinimo, kuris jam nebuvo pateiktas, t. y. teismas pažeidė kaltinamojo teisę į gynybą. Teismas nuosprendyje nurodė, kad veika buvo padaryta 2020 m. vasario 23 d., apie 2 valandą 56 minutės. Ši išvada, anot gynėjo, klaidinga, nes iš vaizdo įrašo, esančio byloje, matyti, kad konfliktas vyko 3 val. 56 min.

2.10. Gynėjo teigimu, skundžiamame nuosprendyje nėra nurodytas J. P. veiksmų tyčios turinys, o byloje nėra surinkta nei vieno įrodymo, patvirtinančio, jog pasipriešindamas, jo manymu, neteisėtiems J. R. veiksmams, nuteistasis turėjo tyčia pažeisti viešąją tvarką. Be to, teismas nenustatė ir nevertino J. P. veiksmų padarinių, t. y. nusikaltimo objektyviosios pusės elementų. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nesivadovavo kasacinio teismo išaiškinimais tokio pobūdžio bylose. Nuosprendyje nėra nurodyta, kad J. P. nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia, vadinasi, jis nuteistas nepagrįstai.

2.11. Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, jog teismas tenkino civilinius ieškinius, vadovaudamasis bendro pobūdžio samprotavimais. J. R. ieškinio neįrodinėjo. Teismas nesivadovavo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnio bei 115 straipsnio nuostatomis, dėl to civiliniai ieškiniai patenkinti nepagrįstai.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Šalies argumentai

4. Teismo posėdžio metu nuteistojo J. P. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

Nuteistojo J. P. gynėjo apeliacinis skundas atmetamas

5. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistojo gynėjas ginčija J. P. kaltę padarius BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, veikos kvalifikavimu, priteistu civiliniu ieškiniu.

6. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo (kaltinamųjų) kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

7. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šios BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas, priešingai nei tai traktuojama nuteistųjų ir jų gynėjų apeliaciniuose skunduose, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

8. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus skundžiamo nuosprendžio motyvus spręstina, kad pirmosios instancijos teismo išvados padarytos remiantis byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtais įrodymais, kurių visetu pagrįstos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Visa tai leidžia teigti, kad apylinkės teismas baudžiamąją bylą ištyrė nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų ir pagrįstai nuteistojo J. P. veiksmus kvalifikavo pagal BK 284 straipsnį. Kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų padaręs baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie turėtų įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui, todėl naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

9. Nors apeliaciniame skunde ginčijamos byloje nustatytos aplinkybės, kad J. P. 2020 m. vasario 23 d., apie 2.56 val., viešoje vietoje, naktiniame klube „Studio 23“, esančiame adresu Vilniuje, Žirmūnų g. 106D, klubo darbuotojų ir klientų akivaizdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,42 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, paprašytas išeiti iš klubo, pasipriešino klubo darbuotojui nukentėjusiajam J. R., atsistumdamas nuo durų staktos, vieną kartą alkūne sudavė nukentėjusiajam J. R. į veidą virš viršutinės lūpos, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdydamas jo sveikatą dėl 21 danties išnirimo, tačiau nuteistojo kaltė nurodytu metu ir aplinkybėmis padarius viešosios tvarkos pažeidimą visiškai įrodyta kitų viešame teismo posėdyje ištirtų ir įvertintų tiesioginių ir netiesioginių įrodymų visetu (nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, specialisto išvada, vaizdo įrašu, kitais rašytiniais bylos duomenimis).

10. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 284 straipsnį kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan.

11. Ginčo dėl to, kad tarp nuteistojo J. P. bei nukentėjusiojo J. R. įvyko konfliktas ir jis įvyko viešoje vietoje, tai yra naktiniame klube, nagrinėjamoje byloje nėra. Šias aplinkybes betarpiškai, išsamiai įvertino ir motyvuotai aptarė pirmosios instancijos teismas, todėl teisėjų kolegija iš naujo jų nevertina. Be to, viešosios vietos požymio nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde neginčija, todėl dėl šios aplinkybės teisėjų kolegija išsamesnių argumentų nepateikia.

12. Abejonių tuo, kad konflikto metu būtent J. P. veiksmai pasireiškė įžūliu elgesiu, teisėjų kolegijai taip pat nekyla, nepaisant to, kad nuteistasis neigia sudavęs smūgius nukentėjusiajam J. R. ir išmušęs dantį, pateikdamas versiją, kad šiam konfliktui turėjo įtakos prieš savaitę šiame klube vykęs jo bendravimas su merginomis, iš kurių viena prie jo kabinėjosi bei minėjo, kad šiame klube dirba jos buvęs vaikinas.

13. Nuteistojo J. P. parodymai apie tai, jog jis prieš J. R. nesmurtavo yra paneigti ne tik nukentėjusiojo J. R. parodymais, bet ir liudytojų parodymais bei kitais byloje esančiais rašytiniais duomenimis, kurie vienas kitą papildo ir iš esmės sutampa tarpusavyje.

14. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nukentėjusiojo J. R. parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs ir neprieštaringi. Tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, nukentėjusysis nurodė, jog būtent J. P., kuris pradžioje kelis kartus buvo paprašytas kartu su draugu išeiti iš klubo, šiam prašymui nepakluso, o bandant jį išstumti į lauką, jis, atsistūmęs nuo durų, dešinės rankos alkūne sudavė jam į veidą, pataikydamas virš viršutinės lūpos ir išmušdamas jam dantį. Nuteistojo gynėjas, akcentuodamas nukentėjusiojo parodymų nepatikimumą, teigia, jog pareiškime J. R. nurodė, kad jam išmušti dantys, tačiau šis teiginys neteisingas. Iš byloje esančio nukentėjusiojo J. R. 2022 m. vasario 23 d. pareiškimo matyti, jog nukentėjusysis nurodė, kad vienas iš asmenų sudavė jam alkūne į veidą ir išmušė priekinį viršutinį dantį (t. 1, b. l. 10). Abejonių nukentėjusiojo parodymų patikimumu nekelia apeliacinio skundo argumentas, jog J. R., duodamas parodymus, nenurodė aplinkybės, kad išmuštą dantį rodė liudytojams G. K., E. S. ir D. J., nors šie liudytojai tokią aplinkybę nurodė. Pažymėtina, jog tai, kokias aplinkybes nurodyti sprendžia parodymus duodantis asmuo. J. R. išsamiai išdėstė konflikto eigą, smūgio sudavimo aplinkybes ir dėl to kilusias pasekmes, o tai, kad nenurodė tam tikrų aplinkybių, šiuo taveju, kad rodė išmuštą dantį liudytojams. Kozakaitei, E. S. ir D. J. nėra pagrindas pripažinti tiek nukentėjusiojo, tiek šių liudytojų parodymų prieštaringais ir nepatikimais.

15. Apeliaciniame skunde taip pat kritiškai vertinami liudytojų G. K., E. S., L. R., D. J. parodymai, pabrėžiant tam tikrus, nuteistojo gynėjo vertinimu, jų parodymų neatitikimus bei teigiant, kad nukentėjusiojo ir šių liudytojų parodymai negali būti laikomi patikimais, nes jie susiję su naktiniu klubu darbo santykiais, be to, dauguma iš jų smūgio sudavimo nukentėjusiajam J. R. net nematė. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde šių liudytojų parodymai vertinami tik fragmentiškai, išskiriant tik tam tikras neesmines jų nurodytas aplinkybes. Nors iš tiesų, ne visi liudytojai buvo tiesiogiai įvykusio konflikto dalyviai, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, jų parodymai yra reikšmingi vertinant J. P. veiksmus įvykio dieną ir nustatant tiesą byloje. Vis tik, nesusiejant liudytojų parodymų į visumą ir pasikliaunant vien tik niekuo nepagrįstais nuteistojo gynėjo samprotavimais dėl galimo liudytojų nepatikimumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi ir dėl to nesivadovauti iš esmės nuosekliais ir neprieštaringais jų parodymais, nėra pagrindo.

16. Teisėjų kolegija nenustatė esminių nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, tarpusavio neatitikimų ar prieštaravimų, todėl nenustačius jokio pagrindo abejoti jų parodymais, jie negali būti vertinami, kaip prieštaringi ar nepatikimi. Priešingai, tai rodo, kad jų parodymai nėra suderinti iš anksto. Nagrinėjamu atveju tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojų nurodytos esminės įvykio aplinkybės sutampa ir paneigia nuteistojo gynėjo iškeltą versiją. Vertintina tai, kad iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, jog susistumdymas tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo, J. R. bandant išstumti J. P. per duris, kuomet J. P. priešinasi atsistumdamas nuo durų ir mosikuoja rankomis, trunka tik kelias sekundes (nuo 03:56:37 val. iki 03:56:42 val.), be to, tuo metu šalia J. P. ir J. R. buvusiam liudytojui apsaugos darbuotojui L. R. iš lauko sugrįžęs M. M. sudavė smūgį į galvą, todėl šis liudytojas, matydamas J. P. smūgį alkūne į nukentėjusiojo veidą, galėjo ir klysti, nurodydamas, jog smūgis buvo suduotas kairės, o ne dešinės, kaip teigia nukentėjusysis, rankos alkūne.

17. Liudytojai G. K., E. S., L. R., D. J. parodymus teisme davė būdami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, nuosekliai nurodė visas tiriamo įvykio aplinkybes, išsamiai atsakė į teismo ir proceso dalyvių pateiktus tikslinančius klausimus. Spręsti apie galimą liudytojų suinteresuotumą šioje byloje, siekį pakenkti nuteistajam jį apkalbant, nėra pagrindo, visi liudytojai nurodė J. P. nepažįstantys. Nenustatyta, kad nukentėjusįjį, liudytojus ir nuteistąjį iki šioje byloje vertinamo įvykio būtų sieję konfliktiški santykiai ar kitos aplinkybės, dėl kurių nukentėjusysis ir liudytojai būtų suinteresuoti apkalbėti nuteistąjį. Kaip minėta, dėl esminių šiai bylai aplinkybių nukentėjusiojo ir liudytojų nurodytos aplinkybės nesiskyrė, o neesminiai neatitikimai, įvertinus praėjusį laiko tarpą nuo apklausos ikiteisminio tyrimo metu ir kiekvieno jų subjektyvų gebėjimą įsiminti ir perteikti informaciją, taip pat įvertinus tai, jog asmenys davė parodymus apie konfliktinę, juos šokiravusią situaciją, kurioje patys dalyvavo, yra objektyviai pateisinami. Taigi, nuteistojo gynėjo teiginiai dėl nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų neišsamumo ir prieštaravimų, yra nepagrįsti, sąlygoti vien tik subjektyvaus vertinimo. Juos paneigia nuosprendyje aprašytas nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų turinys bei išsamūs motyvai dėl jų vertinimo.

18. Pirmosios instancijos teismas išvadas dėl J. P. kaltės grindė ne tik i nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, bet ir kitais juos patvirtinančiais bylos duomenimis: Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2020 m. vasario 25 d. specialisto išvada Nr. G 648/2020 (01), kurioje J. R. nustatytas 21 danties išnirimas; išvada, jog sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2020 m. vasario 23 d.; sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu; neatmetama galimybė, kad sužalojimas galėjo būti padarytas ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis; sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu, nėra būdingas griuvimui; nėra būdingas savęs žalojimui; neatmetama galimybė, kad sužalojimo padarymo metu nukentėjusysis galėjo justi fizinį skausmą (t. 1, b. l. 38-39); taip pat teisiamajame posėdyje peržiūrėtu vaizdo įrašu, kuriame užfiksuotas nagrinėjamas įvykis bei 2020 m. liepos 3 d. kitų objektų apžiūros protokolu. Tai, jog šį teismo ištirtą vaizdo įrašą apžiūrėjusi vyresnioji tyrėja J. K. tarnybiniame pranešime viršininkei nurodė, jog, apžiūrėjus visą vaizdo medžiagą, nėra matyti, kad įtariamasis klientas Nr. 2 (J. P.) alkūne galėjo pataikyti nukentėjusiajam darbuotojui Nr. 2 (J. R.) į veidą virš viršutinės lūpos, nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, nes, kaip paaiškinama šiame vyresniosios tyrėjos J. K. tarnybiniame pranešime, tuo momentu, kai įtariamasis atsispiria nuo durų staktos, o nukentėjusysis jį laiko už liemens (pažastų), jie abu yra filmuojami iš nugaros (t. 1, b. l. 23). Pažymėtina, jog teisiamajame posėdyje buvo peržiūrėtas nuteistojo J. P. gynėjo pateiktas vaizdo įrašas, kuriame naudojant specialią programą įrašytas byloje esančio vaizdo įrašo sulėtintas fragmentas nuo 03:56:08 val. iki 03:57:45 val. Sutiktina su skundžiamo nuosprendžio teiginiu, jog iš vaizdo įrašo matyti, kad 03:56:40 val. vykstant grumtynėms, J. R. laiko J. P. ranka apkabinęs už kaklo, o J. P. dešinė ranka pakilusi ties J. R. veidu.

19. Gynėjo teigimu, byloje yra duomenys, kad konflikto metu nukentėjo pats J. P., jis buvo numestas nuo laiptų prie rūbinės, jam sulaužyti šonkauliai, padarytos poodinės kraujosruvos veide, dešiniame žaste, odos nubrozdinimai viršugalvyje, veide, dešiniame žaste, kurie galėjo būti padaryti minėtų apsaugos darbuotojų veiksmais. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl šių J. P. padarytų sužalojimų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, kuris Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės 2020 m. rugsėjo 14 d. nutarimu buvo nutrauktas, konstatavus, kad surinktų duomenų visuma nepatvirtina, jog buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (t. 2, b. l. 122-126). Atlikus šį ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad tarp J. P. ir jo draugo bei klubo apsaugos darbuotojų klubo viduje kilo konfliktinė situacija, tačiau peržiūrėjus vaizdo įrašą matyti, kad pats nukentėjusysis nepakluso reikalavimui išeiti iš klubo. Taip pat krito, tačiau joks pašalinis poveikis jam kritimo momentu vaizdo įraše nefiksuojamas. Teismo medikas paaiškino, kad nustatyti sužalojimai galėjo atsirasti asmeniui griūvant nuo laiptų. Duomenų, kurie patvirtintų smurto vartojimą jo atžvilgiu lauke, nėra. Šis nutarimas įsiteisėjęs, laikytinas teisėtu ir pagrįstu, o jam nustatyti sužalojimai, dėl kurių buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, išvados dėl jo kaltės sudavus smūgį J. R. nekeičia.

20. Teisėjų kolegija atmeta, kaip nepagrįstus, apeliacinio skundo teiginius, susijusius su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl nuteistojo J. P. kaltės formos. Nors, kaip teisingai nurodo gynėjas, teismų praktikoje laikytina, jog viešosios tvarkos pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, taigi, būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka ir to norėtų. Kita vertus, BK 284 straipsnyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma ir tiesiogine neapibrėžta tyčia, tai yra, kai viešosios tvarkos pažeidėjas veikia nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numato, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta. J. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, po to, kai buvo paprašytas išeiti iš klubo, darbuotojų ir klientų akivaizdoje pasipriešinęs klubo darbuotojui nukentėjusiajam J. R., t. y. atsistumdamas nuo durų staktos, vieną kartą alkūne suduodamas jam smūgį į veidą virš viršutinės lūpos, veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Atsižvelgiant į tai, kad tyčinė kaltė, kuriai esant asmuo gali būti pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, forma yra nustatoma aiškinant įstatymą, kaltės formos nenurodymas kaltinamajame akte šiuo atveju, teisėjų kolegijos nuomone, netrukdo nagrinėti bylą ir nesuvaržo kaltinamojo teisės į gynybą.

21. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai vertinant įrodymus nebuvo padaryti, teismas teisingai nustatė J. P. veiksmuose visus, tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymius ir pagrįstai jį pripažino kaltu dėl šio nusikaltimo padarymo. Apeliacinio skundo argumentai nuosprendyje padarytų išvadų dėl J. P. kaltės nepaneigia ir nesudaro pagrindo jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį. Šios išvados kontekste pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje (nutartyje) išdėstytos motyvuotos išvados dėl apeliacinio skundo esmės neturi būti suprantamos kaip reikalavimas pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą, bet turi būti atsakyta į apeliacinio skundo prašymus ar esminius argumentus. Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde naujos aplinkybės, faktai ar duomenys, kurie nebuvo žinomi nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir liko šio teismo neištirti ir neįvertinti, nėra nurodyti. Skundas iš esmės yra paremtas nuteistojo J. P. gynėjo subjektyviu įsitikinimu, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus, faktinę konflikto situaciją vertino neteisingai, tačiau teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, įrodymų vertinimo klaidų ar kitų esminių BPK pažeidimų nenustatė. Teisėjų kolegija, sutikdama su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl J. P. kaltės ir jų iš naujo nekartoja.

22. Atmetant nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam J. P. skirta bausmės nekeistina. Nors apeliaciniame skunde nėra pasisakyta dėl nuteistajam skirtos bausmės, tačiau įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartus duomenis, apibūdinančius nuteistojo J. P. asmenybę bei jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, atsižvelgiant į nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir vieną nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jos padarymui), nuteistajam skirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą nėra pagrindo. Skundžiamu nuosprendžiu J. P. paskirta bausmė nėra per griežta, ji neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant nuteistajam paskirtą bausmę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teismo. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar jo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti J. P. teisinę padėtį, švelninant jam skirtą bausmę, šioje byloje nenustatyta.

23. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu priteistais civiliniais ieškiniais, nes teismas juos tenkino vadovaudamasis bendro pobūdžio samprotavimais, atkreipiant dėmesį į tai, kad J. R. ieškinio neįrodinėjo. Nėra pagrindo sutikti su šiais nuteistojo gynėjo argumentais. Iš nuteistojo J. P. nukentėjusiajam J. R. priteisiant turtinę žalą, taip pat civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteisiant J. R. gydymo išlaidas, nėra pagrindo teigti, kad buvo nesilaikyta įstatymo reikalavimų. BPK 109 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Gynėjas nesutikimą su nukentėjusiojo J. R. civiliniu ieškiniu motyvuoja tuo, kad byloje nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių nurodomą žalą. Byloje nustatyta, kad įvykio metu nukentėjusiajam buvo išnarintas 21-as dantis. Teismas, įvertinęs tai, kad teisiamajame posėdyje apklausiamas J. R. nurodė, kad dėl šalyje paskelbto karantino danties dar nėra susitvarkęs, tačiau yra paskaičiavęs, kad gydymo išlaidos jam kainuos 1500 Eur, t. y., 900 Eur kainuos pats dantis ir nuo 300 Eur iki 500 Eur danties įstatymas, pažymėjo, jog šias aplinkybes nukentėjusysis grindžia tik deklaratyviais teiginiais, jokių medicininių dokumentų, patvirtinančių nurodytas danties gydymo kainas, byloje nėra pateikta. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nustatyti nusikalstamos veikos, kurią padarė J. P., padariniai. Vien tai, kad nukentėjusysis nepateikė jam padarytos turtinės žalos dydį patvirtinančių dokumentų, nes, kaip nurodė, dėl karantino ir pinigų trūkumo danties nesusitvarkė, nepaneigia jo teisės gauti padarytos turtinės žalos atlyginimą. Turtinės žalos padarymo faktas gali būti įrodinėjamas ir kitomis BPK nurodytomis priemonėmis. Nagrinėjamu atveju, tai padaryta remiantis nukentėjusiojo J. R. parodymais, taip pat atsižvelgta į abiejų šalių – nukentėjusiojo ir nuteistojo – interesų pusiausvyrą ir nukentėjusiojo J. R. prašytas priteisti turtinės žalos atlyginimo dydis sumažintas nuo 1500 Eur iki 1000 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo J. P. gynėjo advokato Algio Tursos apeliacinį skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 13 d. nuosprendį nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Gintaras DzedulionisVirginija Pakalnytė-TamošiūnaitėPaulius Veršekys