Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mickevičius, sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei, dalyvaujant asmeniui, kuriam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, M. S., jos atstovui advokatui Vaidotui Granickui, institucijos, surašiusios administracinės teisės pažeidimo protokolą – Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos atstovei Simonai Gavorskaitei, išnagrinėjęs M. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog M. S., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos direktore, vaizdo stebėjimo duomenis panaudojo drausminės atsakomybės tikslais, t.y. tikslais nesuderinamais su tais tikslais, dėl kurių yra vykdomas vaizdo stebėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl M. S. padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 214¹⁷ str., t. y. nevykdė Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – Inspekcija) 2011-07-20 nurodymo Nr. 2R-2351 (2.13).

Institucijos, surašiusios administracinės teisės pažeidimo protokolą - Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos - atstovė Simona Gavorskaitė teismo posėdžio metu paaiškino, jog, norint įrengti vaizdo stebėjimo kameras, būtina deklaruoti jų įrengimo tikslus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodytas tikslas – saugumo užtikrinimui, todėl vaizdo stebėjimas ir vaizdo įrašų panaudojimas drausminių nuobaudų skyrimui yra neleistinas. Nurodė, jog Inspekcijos 2011-07-20 nurodymas nebuvo vykdomas – Vaizdo stebėjimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje ir patalpose tvarkos 25 punktas pakeistas neteisingai.

Asmuo, kuriam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, M. S. bei jos atstovas advokatas Vaidotas Granickas teismo posėdžio metu paaiškino, kad nesutinka, jog nebuvo vykdomas Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2011-07-20 nurodymas, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus 2011-08-08 įsakymu Nr. V-11-110 Vaizdo stebėjimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje ir patalpose tvarkos 25 punktas, kuriame buvo užsimenama apie vaizdo duomenų, kuriuose užfiksuotas darbo drausmės pažeidimas, panaudojimą vidaus tyrimui, buvo pakeistas remiantis Inspekcijos 2011-07-20 nurodymo reikalavimais ir apie tai informuota Inspekcija. Kartu nurodo, jog mano, kad darbdavys turi teisę stebėti vaizdo kameromis darbo procesą saugumo užtikrinimui, visi darbuotojai buvo supažindinti, kad yra naudojamas stebėjimas vaizdo kameromis. M. S. nurodo, jog darbuotojo daromą pažeidimą pastebėjo asmeniškai, o vaizdo kamerų nuotraukas pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininkų sąjungai paprašius papildomų įrodymų dėl ketinamos skirti drausminės nuobaudos.

ATPK 284 str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas atsakomybėn, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Administracinė byla nutrauktina.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad byloje yra aplinkybių, darančių administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalima (ATPK 250 str.).

Pagal ATPK 250 str. 1 p., administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi keturi tarp savęs susiję objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Teisės pažeidimo sudėties elementai yra: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Nesant bet vieno administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų, veika negali būti pripažinta administraciniu teisės pažeidimu.

ATPK 214¹⁷ str. nustatyta, jog Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos pareigūnų teisėtų nurodymų duomenų apsaugos srityje, telekomunikacijų srityje nevykdymas, žinomai melagingų duomenų pateikimas arba trukdymas Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai atlikti tikrinimus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, užtraukia baudą nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų. Taigi, pagal ATPK 214¹⁷ str. nuostatas atsako asmenys, kurie, be kita ko, nevykdo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos pareigūnų teisėtų nurodymų duomenų apsaugos srityje.

Pažymėtina, jog ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 str. 6 d., kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Nagrinėjamoje byloje esantys bei teismo surinkti įrodymai, teismo nuomone, nepatvirtina M. S. kaltės dėl pažeidimo, numatyto ATPK 214¹⁷ str., padarymo. Analizuojant ATPK 214¹⁷ str. įtvirtintos teisės normos turinį darytina išvada, kad nurodomas pažeidimas gali būti padaromas nevykdant Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos pareigūnų teisėtų nurodymų duomenų apsaugos srityje. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-07-20 nurodymu „Dėl asmens duomenų tvarkymo“ Nr. 2R-2351 (2.13) nurodė bendrovei: ateityje užtikrinti, kad vaizdo stebėjimas būtų vykdomas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ADTAĮ) 20 str. 1 d. reikalavimų; užtikrinti, kad vaizdo duomenys nebūtų naudojami kitais nei nustatytieji prieš renkant asmens duomenis duomenų tvarkymo tikslais bei atitinkamai patikslinti Vaizdo stebėjimo tvarkos 25 p. (b.l. 57-58).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-08-17 raštu Nr. 193 „Dėl asmens duomenų tvarkymo“ informavo Valstybinės duomenų apsaugos inspekciją, jog, vykdant 2011-07-20 nurodymo reikalavimą dėl ADTAĮ 20 str. 1 d. reikalavimų įgyvendinimo, buvo imtasis atitinkamų veiksmų, jog įmonės teritorijoje būtų pateikiama informacija apie vykdomą teritorijos ir patalpų vaizdo stebėjimą. Taip pat rašte nurodyta, jog vykdant 2011-07-20 nurodymo reikalavimą dėl užtikrinimo, kad vaizdo duomenys nebūtų naudojami kitais nei nustatytieji prieš renkant asmens duomenis duomenų tvarkymo tikslais bei atitinkamai patikslintas Vaizdo stebėjimo tvarkos 25 p, buvo patikslintas Vaizdo stebėjimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje ir patalpose tvarkos 25 punktas, nurodant, jog: „Užfiksuoti vaizdo duomenys yra periodiškai naikinami (ištrinami), tačiau saugomi ne ilgiau kaip 30 dienų. Tuo atveju, jei vaizdo kameros užfiksuoja pažeidimą, nusikaltimą ar kitus vaizdus dėl ko yra pradėtas vidaus ar išorės institucijų tyrimas, vaizdo duomenys yra saugomi iki tokio tyrimo pabaigos“. Inspekcija protokole nurodo, jog vaizdo stebėjimo duomenys buvo panaudoti drausminės atsakomybės tikslais, kurie nesuderinami su tikslais, dėl kurių yra vykdomas vaizdo stebėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ – bendrovės teritorijos sauga, jos darbuotojų, klientų, darbo proceso bei turto saugumas, todėl neįvykdė Inspekcijos 2011-07-20 nurodymo „Dėl asmens duomenų tvarkymo“ Nr. 2R-2351 (2.13). Pažymėtina, jog vaizdo stebėjimą darbo vietoje reglamentuoja ADTAĮ 17 str., kuriame nurodyta, jog vaizdo stebėjimas darbo vietoje gali būti vykdomas, kai dėl darbo specifikos būtina užtikrinti asmenų, turto ar visuomenės saugumą ir kitais atvejais, kai kiti būdai ar priemonės yra nepakankamos ir (arba) netinkamos siekiant išvardytų tikslų. Inspekcija 2011-07-20 nurodyme „Dėl asmens duomenų tvarkymo“ Nr. 2R-2351 (2.13) nenurodė, jog vaizdo stebėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomas pažeidžiant ADTAĮ 17 str. ir Vaizdo stebėjimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje ir patalpose tvarkoje nustatytas tikslas prieštarauja šio straipsnio reikalavimams. Esant išdėstytoms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos direktorė M. S. neįvykdė ar netinkamai įvykdė Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2011-07-20 nurodymo „Dėl asmens duomenų tvarkymo“ Nr. 2R-2351 (2.13).

ADTAĮ 3 str. 1 d. 1 p. nurodyta, kad duomenų valdytojas privalo užtikrinti, kad asmens duomenys būtų renkami apibrėžtais ir teisėtais tikslais ir toliau nebūtų tvarkomi tikslais, nesuderinamais su nustatytaisiais prieš renkant asmens duomenis. Be to, ADTAĮ 17 str. nustatyta, jog vaizdo stebėjimas darbo vietoje gali būti vykdomas, kai dėl darbo specifikos būtina užtikrinti asmenų, turto ar visuomenės saugumą ir kitais atvejais, kai kiti būdai ar priemonės yra nepakankamos ir (arba) netinkamos siekiant išvardytų tikslų.

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma, jog M. S. padarė administracinės teisės pažeidimą, kadangi vaizdo stebėjimo duomenis panaudojo drausminės atsakomybės tikslais, o tai nesuderinama su tais tikslais dėl kurių yra vykdomas vaizdo stebėjimas.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus 2009-10-31 įsakymu Nr. V-09-83 patvirtintos Vaizdo stebėjimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje ir patalpose tvarkos 4 punktas, nustato, jog „Bendrovės teritorijoje ir patalpose vykdomas vaizdo stebėjimas, siekiant užtikrinti Bendrovės teritorijos saugą, jos darbuotojų, klientų, darbo proceso bei turto saugumą (b. l. 105). Vienas iš vaizdo stebėjimo tikslų – darbuotojų sauga. Užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą privalo darbdavys (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 260 str. 2 d.). Darbuotojų sauga ir sveikata – tai visos darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti skirtos prevencinės priemonės, kurios naudojamos ar planuojamos visuose įmonės veiklos etapuose, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta (DK 259 str.). Minėto darbuotojų saugos ir sveikatos sąvokos apibrėžimo esmė yra prevencinėmis priemonėmis saugoti darbuotojo darbingumą nuo profesinės rizikos. Sąvoka prevencija suprantama kaip išankstinis įspėjimas, kontrolė, priežiūra. Be to, darbuotojų sauga ir sveikata apima ne tik išankstines, prevencines, bet ir kitas priemones ir sankcijas už nustatytų prevencinių ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nesilaikymą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra įrašyta į pavojingų įmonių sąrašą, jos veikla bei darbo sąlygos yra susijusios su didesniu pavojumi, todėl būtina tiksliai laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų, darbų organizavimo ir vykdymo taisyklių, instrukcijų reikalavimų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įregistruota duomenų valdytoju, įvertinus vaizdo kamerų įrengimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje gamykloje esančiose vietose pagrįstumą ir atitikimą Asmens duomenų tvarkymo įstatyme nustatytiems tikslams. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismas 2012-06-18 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-525-1980-12 (pagal pareiškėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininkų sąjungos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 20211-12-15 sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininkų sąjungos skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“) pasisakė dėl vaizdo filmavimo tikslo sąvokos, nurodydamas, jog šiuo atveju siekiama prevencinių tikslų, tuo tarpu byloje nėra pagrindo pripažinti, kad šie tikslai būtų pasiekti, jeigu vaizdo stebėjimo kameros būtų naudojamos jau tik įvykus nelaimei. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog N. K. tariamai nesilaikė teisės aktų, reglamentuojančių darbuotojų saugą, reikalavimų, todėl buvo pradėta drausminio poveikio priemonių skyrimo procedūra. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas daro išvada, jog vaizdo stebėjimo tikslas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra kontroliuoti darbo drausmę, bet netiesiogiai nustačius darbo drausmės pažeidimus, kurie gali turėti įtakos darbo ir kitų asmenų saugumui, ar įvykdytus nusikaltimus, atitinkamų asmenų atžvilgiu vaizdo stabėjimo duomenys gali būti panaudoti darbo drausmės pažeidimų tyrimui, kadangi darbdavys turi užtikrinti saugų bei teisės aktų reikalavimus atitinkantį darbo procesą.

Nustatyta, jog 2012-08-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, metilo esterio gamybos cecho vyresn. operatorius N. K. (N. K.), buvo pastebėtas įmonės teritorijoje bandantis riebalų mišinio masę nuplauti vandeniu, o ne absorbuojančiomis medžiagomis, kaip nustatyta vidaus tvarkos taisyklėse. Minėtus darbuotojo veiksmus pastebėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos direktorė M. S.. 2012-08-09 N. K. pateikė paaiškinimą (b.l. 44), 2012-08-17 raštu iš N. K. pareikalauta pateikti rašytinį pasiaiškinimą dėl tariamų darbo drausmės pažeidimų (b.l. 45), N. K. 2012-08-19 pateikė paaiškinimą dėl išsiliejusio metilo esterio ir vandens mišinio sutvarkymo (b.l. 46).

2012-08-20 raštu Nr. 181 UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos direktorė M. S. kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininkų sąjungą prašydama sutikimo įmonės darbuotojui N. K. skirti drausminę nuobaudą – pastabą (b.l. 7). UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininkų sąjunga 2012-08-21 raštu Nr. 6 pateikė prašymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos direktorė M. S. pateikti įrodymus, kurie patvirtintų ketinamos skirti drausminės nuobaudos pagrįstumą (b.l. 31). UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos direktorė M. S. 2012-08-24 raštu Nr. 186 „Dėl papildomos informacijos pateikimo“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininkų sąjungai pateikė reikalautą informaciją, susijusią su tariamais N. K. drausmės pažeidimais – ištraukas iš lokalinių teisės aktų, kitus dokumentus bei fotonuotraukas (b.l. 8-9, 10-18). Tiek pateikti dokumentai, tiek M. S. teismo posėdžio metu patvirtino, jog tariamai neteisėtus N. K. veiksmus ji pastebėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos bendros apžiūros metu. Nė viename iš minėtų dokumentų – nei Reikalavime pateikti paaiškinimą (b.l. 45), nei 2012-08-20 rašte darbininkų sąjungai (b.l. 7) nebuvo nurodyta, jog N. K. tariamai padarytą pažeidimą įrodo nuotraukos. Tik darbininkų sąjungai paprašius pateikti įrodymus, kartu su kitais duomenimis buvo pateiktos ir nuotraukos. Darbdavys privalo įmonės darbuotojų atstovams suteikti visą informaciją, reikalingą vykdyti darbuotojų atstovavimo funkcijas, įtvirtintas įstatymuose. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad teisės į privatų gyvenimą pažeidimas gali būti suprantamas kaip privataus asmens filmavimas jo privačioje valdoje be jo sutikimo, vaizdo įrašo, kuriame užfiksuotas privatus asmuo, platinimas ar paviešinimas be jo sutikimo ir pan. Nagrinėjamos bylos atveju filmavimas buvo atliekamas atsakovui priklausančiose parduotuvės patalpose – prekybos salėje, t. y. viešoje vietoje, buvo filmuojami asmenys, susiję darbo santykiais su atsakovu ir materialiai atsakingi už atliekamą darbą. Toks filmavimas neturi būti laikomas privataus asmens teisių pažeidimu, todėl vaizdo įraše esanti informacija turi būti pripažinta tinkamu įrodymu, nagrinėjant darbo pareigų pažeidimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. lapkričio mėn. 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-643). Europos žmogaus teisių teismas pasisakydamas dėl privataus gyvenimo gerbimo 2003 m. sausio 28 d. sprendime byloje Peck prieš Jungtinę Karalystę nurodė, kad asmens stebėjimas vaizdo priemonėmis viešoje vietoje nepažeidžia asmens teisės į privatų gyvenimą. Konstatuotina, jog darbuotojų stebėjimas vaizdo kameromis UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra vykdomas viešoje vietoje, įmonėje veikianti profesinė sąjunga kaip darbuotojo atstovas gina pažeistas darbuotojo teises, todėl darbuotojų profesinės sąjungos supažindinimas su vaizdine medžiaga negali būti prilyginamas vaizdinės medžiagos pateikimu tretiesiems asmenims, tuo pažeidžiant ADTAĮ teisės normas.

Administracinio teisės pažeidimo byloje privalo būti surinkti pakankami įrodymai, neginčijamai pagrindžiantys administracinio teisės pažeidimo įvykį ir asmens kaltę jo padarymu. Kadangi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai nepagrindžia M. S. kaltės padarius nusižengimą, numatytą ATPK 214¹⁷ str., todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena M. S. atžvilgiu nutrauktina nenustačius jos veikoje ATPK 214¹⁷ str. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylą A2.11.-2002-512/2013 M. S. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.