Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algimantas Valantinas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Viešųjų pirkimų tarnybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutarimo, kuriuo patenkintas R. L. skundas ir panaikintas Viešųjų pirkimų tarnybos 2014 m. liepos 24 d. nutarimas bei administracinio teisės pažeidimo byla R. L. nutraukta,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. L. Viešųjų pirkimų tarnybos 2014-07-24 nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 171³ str. 1 d. 500 litų dydžio bauda už tai, kad būdamas Vilniaus universiteto Viešųjų pirkimų direkcijos direktoriumi ir Viešųjų pirkimų komisijos nariu, vykdydamas viešąjį pirkimą „Laboratorijų įrangos pirkimas, 2011-04/98" neskelbiamų derybų būdu pažeidė ATPK 171³ str. 1 d., t. y. Viešųjų pirkimų tarnyba gavusi Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau - CVPA) 2014-01-16 raštą Nr. 2013/2-397 „Dėl įvykdyto pirkimo tinkamumo įvertinimo", kuriame nurodyta, kad Vilniaus universitetas (toliau - Perkančioji organizacija) būdamas projekto „Medicinos mokslų nacionalinės kompleksinės programos pagrindai: studijų infrastruktūros kūrimas ir atnaujinimas; MTEP infrastruktūros kūrimas, atnaujinimas", projekto Nr. VP2-1.1-ŠMM-04-V02-006 partneriu, neskelbiamų derybų būdu vykdė viešąjį pirkimą „Laboratorijų įrangos pirkimas, 2011-04/98" (toliau - Pirkimas). CVPA, įvertinusi Pirkimo dokumentus, nustatė, kad Perkančioji organizacija galimai netinkamai įvykdė Pirkimą, t. y. pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau - Viešųjų pirkimų įstatymas) nuostatas, dėl to prašė Viešųjų pirkimų tarnybos įvertinti ir pateikti išvadą dėl Perkančiosios organizacijos atlikto Pirkimo tinkamumo.

Viešųjų pirkimų tarnyba, atsižvelgdama į CVPA 2014-01-16 raštą Nr. 2013/2-397 „Dėl įvykdyto pirkimo tinkamumo įvertinimo", atliko dalinį Perkančiosios organizacijos Viešųjų pirkimų komisijos (toliau – Komisija), kurios nariu buvo R. L., vykdyto Pirkimo vertinimą, kurio rezultatai buvo įforminti Viešųjų pirkimų tarnybos 2014-02-10 rašte Nr. 4S-516 ,,Dėl dalinio viešojo pirkimo procedūrų įvertinimo“ (toliau – Vertinimo išvada).

Viešųjų pirkimų tarnyba, įvertinusi su Pirkimu susijusius dokumentus, nustatė, kad Pirkimo dalyvis Illumina Netherlands B.V. pateikė pirminį 2013-02-28 pasiūlymą. Kartu su pirminiu pasiūlymu pateikto užpildyto Pirkimo sąlygų 3 priedo „Sutarties projektas" (toliau - Sutarties projektas) 4.2.2, 4.2.3, 4.2.4, 4.3.7, 4.3.8, 6.5.1, 6.5.2, 6.5.3, 8.2 ir 11.3.1.3, 14.6, 14.7 punktų nuostatos neatitiko Pirkimo sąlygose pateikto Sutarties projekto nuostatų. Perkančioji organizacija 2013-06-07 raštu Nr. 13300-1470 pakvietė Pirkimo dalyvį Illumina Netherlands B.V. pateikti galutinį pasiūlymą. Pirkimo dalyvis Illumina Netherlands B.V. 2013-06-10 pateikė galutinį pasiūlymą. Galutinio pasiūlymo sutarties projekto 4.2.2, 4.2.3. 4.2.4, 4.3.7, 6.5.1, 6.5.2, 6.5.3, 8.2 ir 11.3.1.3, 14.6, 14.7 punktų nuostatos neatitiko Sutarties projekto nuostatų. Komisija 2013-06-13 vykusio posėdžio metu (išrašas iš protokolo Nr. 61) nustatė, kad Pirkimo dalyvio Illumina Netherlands B.V. „<...> pasiūlymas atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus" ir nusprendė Pirkimo laimėtoju pripažinti Illumina Netherlands B.V. Perkančioji organizacija 2013-06-14 raštu Nr. 13300-1541 pakvietė Pirkimo laimėtoju pripažintą Illumina Netherlands B.V. pasirašyti Pirkimo sutartį.

Vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 39 str. 7 d., Perkančioji organizacija, norėdama priimti sprendimą sudaryti pirkimo sutartį, turi pagal pirkimo dokumentuose nustatytus vertinimo kriterijus ir tvarką nedelsdama įvertinti pateiktus dalyvių pasiūlymus. Tai reiškia, kad Perkančioji organizacija, vertindama dalyvių pateiktus pasiūlymus, negali nukrypti nuo savo pačios viešojo pirkimo dokumentuose dalyviams ir jų pasiūlymams keliamų reikalavimų bei nustatytų sąlygų. Nustačiusi, kad dalyvio pateiktas pasiūlymas neatitinka Perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo sąlygų, Perkančioji organizacija, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 39 str. 2 d. 2 p., privalo tokį dalyvio pasiūlymą atmesti kaip neatitinkantį pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų (analogiška nuostata įtvirtinta ir Pirkimo sąlygų 9.7.4. punkte).

Taigi, Viešųjų pirkimų tarnyba konstatavo, kad R. L., būdamas Komisijos nariu, pripažinęs, jog Pirkimo dalyvio Illumina Netherlands B.V. galutinis pasiūlymas atitinka Pirkimo dokumentų reikalavimus, pažeidė Viešųjų pirkimu įstatymo 39 str. 7 d. nuostatas, kadangi galutinio pasiūlymo Sutarties projekto nuostatos neatitiko esminių Sutarties projekto nuostatų, pavyzdžiui, į galutinio pasiūlymo Sutarties projektą įtrauktos naujos 4.2.4, 14.6, 14.7 punktų nuostatos, kurių nebuvo Sutarties projekte ir kurios palengvina Pirkimo dalyvio Illumina Netherlands B.V atsakomybę pagal Pirkimo sutartį ir nustato Perkančiajai organizacijai apribojimus, taip pat pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 39 str. 2 d. 2 p. nuostatas, įpareigojančias atmesti dalyvių pasiūlymus, jeigu jie neatitinka pirkimo dokumentų ir tokiu būdu neužtikrino Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 1 d. įtvirtinto skaidrumo principo laikymosi.

Administracinėn atsakomybėn patraukto R. L. atstovė advokatė L.Šlepaitė kreipėsi į teismą, prašydamas minėtą nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-09-22 nutarimu tenkino skundą, panaikino Viešųjų pirkimų tarnybos 2014-07-24 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą R. L. nutraukė.

2014-11-25 nutarimu Vilniaus apygardos teismas, patenkindamas Viešųjų pirkimo tarnybos apeliacinį skundą, panaikino 2014-07-24 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą, konstatuodamas, jog R. L. įvykdė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK171³ straipsnio 1 dalyje.

2015-06-16 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi 2014-11-25 Vilniaus apygardos teismo nutartis panaikinta, perduodant bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Teisėjų kolegija nustatė, jog apygardos teismas, savo priimtą sprendimą grįsdamas įrodymais, tiesiogiai neištirtais teismo, nesuteikiant galimybės administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dalyvauti tiriant įrodymus, apie juos žinoti ir dėl jų pasisakyti, pažeidė bylos netiesioginio nagrinėjimo teisme bei rungimosi principą.

Apeliaciniu skundu Viešųjų pirkimų tarnyba prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-22 nutarimą panaikinti ir palikti galioti Viešųjų pirkimų tarnybos 2014-07-24 nutarimą. Nurodo, kad Perkančioji organizacija, atlikdama viešojo pirkimo procedūras, kurias reglamentuoja Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos, turi laikytis šiame įstatyme viešojo pirkimo procedūroms keliamų reikalavimų ir užtikrinti imperatyvių Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų laikymąsi. Viešųjų pirkimų įstatymo 21¹ str. 4 d. nurodyta, kad Perkančiosios organizacijos vadovai, Komisijos nariai, ekspertai, kiti pirkimus atliekantys asmenys, pažeidę šį įstatymą atsako įstatymu nustatyta tvarka. ATPK 171³ str. 1 d. numatyta, kad Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo ir šių įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą < ... > viešojo pirkimo komisijos nariams, balsavusiems už neteisėto sprendimo priėmimą. ATPK 171³ str. 1 d. pažeidimo sudėtis yra formalioji, jai konstatuoti padariniai ir kaltės forma reikšmės neturi. Taikant administracinę atsakomybę pagal ATPK 171³ str. 1 d. reikia nustatyti, kad buvo padarytas Viešųjų pirkimų įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimas ir kad jį padarė šio straipsnio 1 dalyje nurodytas subjektas.

Apeliantė, išnagrinėjusi R. L. administracinio teisės pažeidimo bylą konstatavo, kad jis, būdamas Komisijos nariu, balsavęs už neteisėtą sprendimą pripažinti, jog Pirkimo dalyvio Illumina Netherlands B.V. galutinis pasiūlymas atitinka Pirkimo dokumentų reikalavimus, nors Pirkimo dalyvis su galutiniu pasiūlymu pateikė pakeistą Sutarties projektą, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 39 str. 7 d. bei šio įstatymo 39 str. 2 d. 2 p., įpareigojantį atmesti dalyvių pasiūlymus, jeigu jie neatitinka pirkimo dokumentų ir tokiu būdu neužtikrino Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 1 d. įtvirtinto skaidrumo principo laikymosi. Teismas skundžiamame nutarime sutiko, kad R. L. priimdamas neteisėtą sprendimą, t. y. pripažindamas, kad Pirkimo dalyvio Illumina Netherlands B.V. galutinis pasiūlymas atitinka Pirkimo dokumentų reikalavimus, nors Pirkimo dalyvis su galutiniu pasiūlymu pateikė pakeistą, Pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų neatitinkantį, Sutarties projektą, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas. Teismas nurodė, kad tik nutraukus derybas, kai atsirado Sutarties pakeitimai, ir pradėjus organizuoti naują viešąjį pirkimą, Komisija, kurios nariu buvo R. L., nebūtų padariusi pažeidimų. Atsižvelgiant į tai, teismo sprendimas panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą R. L. atžvilgiu nutraukti yra neteisėtas ir prieštaraujantis teisės normoms.

Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad ATPK 171³ str. 1 d. veika padaroma tik tyčia, dėl to R. L. administracinė nuobauda skirta nepagristai, nesant jo veiksmuose tyčios. ATPK 9 str. 1 d. nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. R. L. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad balsavo už neteisėto sprendimo priėmimą, t. y. kad Pirkimo sąlygų neatitinkantis Pirkimo dalyvio Illumina Netherlands B.V. pasiūlymas būtų pripažintas atitinkančiu. Šiuos veiksmus R. L. atliko sąmoningai ir siekdamas, kad Perkančioji organizacija sudarytų Sutartį su Pirkimo dalyviu.

R. L. suprato, kad atlieka neteisėtus veiksmus, kadangi Viešųjų pirkimų įstatymo 16 str. 2 d. nustatyta, kad skiriant Komisijos pirmininką ir narius, turi būti atsižvelgiama į jų ekonomines, technines, teisines žinias ir šio įstatymo bei kitų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų išmanymą. Vadovaudamasis šia įstatymo nuostata, Perkančiosios organizacijos vadovas skyrė R. L. Komisijos nariu, dėl to jis yra pakankamai kompetentingas ir žino viešųjų pirkimų vykdymo tvarką bei privalėjo suprasti, kad Pirkimo dalyvio pasiūlymas neatitiko Pirkimo sąlygų ir turėjo būti atmestas. Be to, Komisija jau buvo atmetusi lygiai tokį patį Pirkimo dalyvio pasiūlymą Pirkimui, kaip neatitinkantį Pirkimo sąlygų. Tai rodo, kad Komisija, kurios nariu buvo R. L., suprato, kad Pirkimo dalyvio pasiūlymas yra neatitinkantis Pirkimo dokumentų ir turi būti atmestas. Tuo tarpu ji vieną kartą atmetusi Pirkimo dalyvio pasiūlymą, kitą kartą tokį patį Pirkimo dalyvio pasiūlymą pripažino tinkamu. Akivaizdu, kad toks Komisijos ir R. L. veiksmų nenuoseklumas kilo iš tyčinių paskatų. Tai yra, Pareiškėjas, balsuodamas už neteisėtą sprendimą, sąmoningai ir kryptingai siekė pripažinti Pirkimo dalyvį Illumina Netherlands B.V. Pirkimo laimėtoju.

Atsižvelgiant į tai, R. L., vykdydamas Pirkimą, pažeidė imperatyvias Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas. Jo veiksmai atitinka ATPK 171³ str. 1 d. numatytą veiką ir jis yra šio pažeidimo subjektas (Komisijos narys).

Atsiliepimu į apeliacinį skundą R. L. atstovė advokatė R. Š. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-22 nutarimą palikti nepakeistą ir Viešųjų pirkimų tarnybos apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 7 straipsnyje nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo, niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka.

ATPK 250 straipsnio 7 punktas numato, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje numatyti terminai.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą suponuoja ir jo teisę į tinkamą teisinį procesą (žr., pvz. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimą, 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimą). Viena iš tinkamo teisinio proceso sąlygų – tam tikrų terminų, per kuriuos turi būti išnagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla, nustatymas. ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui – per 6 mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Vadovaujantis ATPK 35 straipsnio 5 dalimi, kai sprendimas skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, ar nutraukti sankcijos skyrimo procedūrą panaikinamas teismo tvarka arba pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka, šiame straipsnyje nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo teismo ar apeliacinės instancijos sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Pabrėžtina, kad pasibaigus administracinės atsakomybės taikymo senaties terminui administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (ATPK 250 str. 7 p.). Priežastys, dėl kurių administracinė nuobauda per minėtus terminus nebuvo paskirta, priimant byloje sprendimą jokios reikšmės neturi. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukiama tiek tuo atveju, kai nuobaudos nesuspėta paskirti dėl objektyvių priežasčių, tiek ir tuo atveju, kai terminai yra suėję dėl netinkamo pareigūnų pareigų atlikimo. Minėtų terminų paskirtis garantuoti, kad administracinė nuobauda būtų skiriama per protingą laiką, apsaugant asmenis nuo pernelyg ilgo persekiojimo. Tik tokiu atveju administracinė nuobauda gali pasiekti tikslus, kurių siekiant ji yra skiriama.

Teismui pateikta bylos medžiaga nustatyta, jog galimai R. L. įvykdytas pažeidimas paaiškėjo 2014-02-10, Viešųjų pirkimų tarnybai surašius raštą Nr. 4S-516 ,,Dėl dalinio viešojo pirkimo procedūrų įvertinimo“ (b. t. 1, b. l. 60), todėl ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatytas šešių mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminas turi būti skaičiuojamas būtent nuo šios dienos ir sueiti 2014-08-10. 2014-07-24 Viešųjų pirkimo tarnybos nutarimu R. L. buvo pripažintas kaltu padaręs ATPK 173³ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir nubaustas 500 Lt bauda (b. t. 1, b. l. 68-69). Tačiau 2014-09-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu, patenkinus R. L. apeliacinį skundą, šis nutarimas buvo panaikintas, o administracinio teisės pažeidimo byla, iškelta R. L., nutraukta. Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos teismas R. L. administracinio teisės pažeidimo bylą su Institucijos apeliaciniu skundu gavo 2014-10-17 (b. t. 1, b. l. 196), t. y. jau pasibaigus ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatytam šešių mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminui. ATPK 35 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybė ne ilgiau nei vieneriems metams pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminus, jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo. Pagal teismų praktiką sprendimą dėl termino administracinei nuobaudai skirti pratęsimo gali priimti institucija (organas), kurio žinioje yra byla tuo metu, kai atsiranda aplinkybės, sudarančios pagrindą terminui pratęsti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje administracinės nuobaudos paskyrimo senaties termino suėjimui galimai turėjo įtakos tai, jog Institucijos nutarimu R. L. nuobauda buvo paskirta praėjus daugiau nei 5 mėnesiams nuo galimai jo įvykdyto pažeidimo paaiškėjimo dienos, t. y. 2014-07-24, tuo tarpu kai galimas pažeidimas paaiškėjo 2014-02-10. Esant šioms aplinkybėms, Institucijai galimo pažeidimo tyrimo metu nepratęsus administracinės nuobaudos skyrimo termino ir paskyrus R. L. nuobaudą tuo metu, kai iki ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatyto termino pabaigos liko tik porą savaičių, susiklostė tokia situacija, kai pirmos instancijos teismui panaikinus Institucijos priimtą procesinį sprendimą, joks kitas sprendimas, išskyrus administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nutraukimą, šioje byloje negali būti priimtas (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo nutartis Nr. 2AT-2-2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N444-23/2013), kadangi nepaskyrus nuobaudos per ATPK 35 straipsnyje nustatytą šešių mėnesių terminą ir šio termino laiku nepratęsus, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena tampa negalima.

Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad administracinė atsakomybė pagal savo prigimtį yra artima baudžiamajai atsakomybei, todėl abiejų šių teisenų senaties institutai siejasi su nekaltumo prezumpcija, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 6 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose: Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nutraukiant administracinį procesą suėjus senaties terminui, asmens, kurio atžvilgiu administracinė teisena nutraukiama, kaltumo klausimas nesprendžiamas. Taigi nustačius, kad iki apeliacinio skundo perdavimo apygardos teismui byloje suėjo nuobaudos skyrimo senaties terminas, apeliacinio proceso metu nebegali būti iš esmės sprendžiamas administracinio teisės pažeidimo padarymo ar nepadarymo klausimas, t. y. asmuo negali būti pripažintas kaltu dėl padaryto pažeidimo, taip pat jo atžvilgiu negali būti priimtas sprendimas nutraukti procesą nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas, vertindamas pirmosios instancijos teismo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, nebegali pasisakyti dėl pareikšto apeliacinio skundo argumentų, kuriais ginčijamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymių nebuvimo R. L. veiksmuose, o turi apsiriboti administracinės atsakomybės senaties instituto aiškinimu ir taikymu.

R. L. atstovė advokatė L. Šlepaitė taip pat prašė nagrinėjant šį apeliacinį skundą rengti žodinį bylos nagrinėjimą. ATPK 302¹⁰ str. 2 d. numatyta, kad bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo šios administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes susipažinus su bylos medžiaga kilo klausimas dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties instituto taikymo.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, 2014-09-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas keistinas, nurodant, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, pradėta R. L., nutrauktina suėjus patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties terminui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Viešųjų pirkimų tarnybos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Pakeisti 2014-09-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą, nutraukiant administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, pradėtą R. L., suėjus patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties terminui.