Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Erika Tamošaitienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. N. skundą dėl antstolės Redos Vizgaudienės veiksmų, suinteresuoti asmenys H. H., S. H., D. H., uždaroji akcinė bendrovė „Admanta“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas atmestinas.

7. LITEKO duomenimis nustatyta, kad civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovės J. N. patikslintą ieškinį atsakovei UAB „Admanta“ dėl nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutarties patvirtinimo teismas 2022 m. balandžio 11 d. nutartimi išnagrinėjo ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (vykdymo veiksmų šioje vykdomojoje byloje sustabdymo) taikymo ir nutarė jo netenkinti. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. balandžio 20 d. (civilinės bylos Nr. e2-364-838/2022).

Dėl antstolės veiksmų

13. Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės. CPK 18 straipsnyje numatyta, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ar juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnis).

14. Vykdomosios bylos sustabdymo klausimai reglamentuojami CPK 626 – 627 straipsniuose. CPK 626 straipsnyje yra nustatyti atvejai, kuomet antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą. CPK 627 straipsnyje įtvirtinti fakultatyvieji vykdomosios bylos sustabdymo ar vykdymo veiksmų atidėjimo pagrindai, kuomet antstolis kiekvienu konkrečiu atveju turi diskrecijos teisę spręsti, ar yra pagrindas stabdyti ar atidėti vykdomosios bylos veiksmus, ar ne. Pažymėtina, jog CPK 626 ir 627 straipsniuose nustatytas baigtinis sąrašas, kuomet antstolis gali sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus. Šiuose straipsniuose išvardyti skirtingi pagrindai sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus, tačiau, nėra numatyta, kad prašymo dėl sprendimo vykdymo sustabdymo padavimas imperatyviai sustabdo įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo vykdymą arba kad tokio prašymo pagrindu antstolis turi atidėti vykdymo veiksmus.

15. Vien aplinkybė, jog teisme yra nagrinėjama kita civilinė byla, kurios ginčo objektas, kaip nurodo pareiškėja, yra ginčo gyvenamosios patalpos, nesudaro pagrindo stabdyti vykdymo veiksmus, kadangi vykdomoji byla vykdoma įsiteisėjusio 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimo Nr. e2-5852-323/2019 pagrindu, dėl kurio išduotas vykdomasis raštas. Išduotas vykdomasis raštas yra galiojantis ir turi būti vykdomas. Duomenų, pagrindžiančių, kad šis vykdymo procesas pažeidžia skolininkės teisėtus interesus nepateikta, todėl skolininkė privalo vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą.

16. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. balandžio 11 d. ir 2022 m. gegužės 16 d. nutartimis taip pat nenustatė pagrindų stabdyti 2019 m. rugsėjo 24 d. priimto sprendimo Nr. e2-5852-323/2019 vykdymo, todėl netenkintas pareiškėjos prašymas dėl vykdomosios bylos Nr. 0074/21/01327 sustabdymo iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-364-838/2022 įsiteisėjimo (civilinės bylos Nr. e2-364-838/2022 ir Nr. e2VP-5571-965/2022). Pažymėtina, kad pareiškėja aktyviai naudojasi savo procesinėmis teisėmis, turi atstovą, tačiau procesine teise apskųsti jos netenkinančius procesinius sprendimus nepasinaudojo.

17. Kadangi Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. sausio 17 d. nutartimi atmestas pareiškėjos prašymas ir atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-5852-323/2019, taip pat panaikintos taikytos laikinosios apsaugos priemonės – vykdymo veiksmų sustabdymas, nutartis įsiteisėjusi, todėl antstolė pagrįstai tęsia vykdymo veiksmus dėl pareiškėjos iškeldinimo.

18. Nagrinėjamu atveju pareiškėja kitais, teisiškai pagrįstais argumentais, savo prašymo sustabdyti vykdymo veiksmus nepagrindė, jos nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, jog byloje antstolė privalėjo stabdyti atliekamus vykdymo veiksmus (CPK 178 straipsnis). Tuo atveju, jeigu šiuo metu pasikeitė aplinkybės ir pareiškėja pagrįstai mano, kad būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekiant užtikrinti civilinėje byloje Nr. e2-364-838/2022 nagrinėjamų reikalavimų įvykdymą, su pakartotiniu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi teisę kreiptis toje civilinėje byloje, o ne skųsti antstolės procesinius veiksmus vykdomojoje byloje. Šiuo atveju pažymėtina, kad CPK nėra numatyta, kad kitos civilinės bylos tarp tų pačių šalių ar dėl to pačio ginčo turto, nagrinėjimas pats savaime imperatyviai stabdytų įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą ir, kad esant tokiam prašymui antstolė privalėtų stabdyti išieškojimą.

19. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad pareiškėjos skundo motyvai, kad antstolė privalo sustabdyti vykdymo veiksmus tuo pagrindu, jog nėra išnagrinėtas teisminis ginčas civilinėje byloje Nr. e2-364-838/2022, nesudaro teisinio pagrindo sustabdyti vykdymo veiksmus nei pagal CPK 626 straipsnį, nei pagal CPK 627 straipsnį. Kaip minėta, siekdama užtikrinti civilinėje byloje Nr. e2-364-838/2022 reiškiamų reikalavimų įvykdymą, pareiškėja visus procesinius prašymus, taip pat ir dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi reikšti toje byloje, bet ne ginčyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą bei jo privalomumą (CPK 18 straipsnis).

20. Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog antstolė, priimdama skundžiamą patvarkymą vykdomojoje byloje, pažeidimų nepadarė, jos veiksmai atitinka teisės aktų reikalavimus. Dėl šių priežasčių pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas (CPK 510 straipsnis).

Dėl baudos

21. Suinteresuotas asmuo UAB „Admanta“ prašo skirti skolininkei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodo, kad skolininkė vilkina procesą jau ne kartą paduodama visiškai nepagrįstus prašymus, skundus, dėl piktybiško skolininkės elgesio išieškotoja patiria papildomus nuostolius.

22. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Asmens manymas, kad jo teisės ar teisėti interesai yra pažeisti, ar procesinio dokumento teismui pateikimas siekiant apginti galimai pažeistas teises, patys savaime negali būti laikomi teisės pažeidimu. Galimybės kreiptis dėl teisinės pagalbos teikimo apribojimas prieštarautų konstituciniam teisinės valstybės principui, bei yra visiškai nesuderinamas su teisminės gynybos prieinamumo, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais.

23. CPK 95 straipsnyje yra įtvirtinti du savarankiški atsakomybės už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis taikymo pagrindai: 1) nesąžiningas nepagrįsto ieškinio (skundo) pareiškimas, 2) sąmoningas veikimas prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Viena iš CPK 643 straipsnyje numatytų skolininko teisių yra teisė apskųsti antstolio veiksmus.

24. Bendriausia prasme piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis suprantamas kaip naudojimasis procesinėmis teisėmis ne pagal jų paskirtį. Dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pateikė nepagrįstą procesinį dokumentą (nagrinėjamu atveju – skundą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą, gali būti pripažintas piktnaudžiaujančiu savo procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnis). Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012, 2015 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-638-464/2015).

25. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Jokios išimtys dėl bylos rūšies ar pobūdžio įstatyme nėra įtvirtintos, dėl ko tiek kreipimasis į teismą su ieškiniu, tiek su skundu byloje nėra ribojami. Pareiškėja turi subjektinę teisę kreiptis į teismą dėl antstolio įvykdytų veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo. Taigi skundo pareiškimas pats savaime negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėja sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą, suinteresuotas asmuo savo teiginių, kad dėl skolininkės pateikto skundo patyrė žalą, nepagrindė, todėl suinteresuoto asmens prašymas pareiškėjai skirti baudą pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos J. N. skundą dėl antstolės Redos Vizgaudienės veiksmų atmesti.

Suinteresuotos asmens UAB „Admanta“ prašymą dėl baudos skyrimo atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0074/21/01327, grąžinti antstolei Redai Vizgaudienei.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.