Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2018-09-27 · Civilinė byla Nr. e2A-1453-253/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-09-27
Bylos Nr.
e2A-1453-253/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Giedrė Seselskytė, Albina Pupeikienė, Almantas Padvelskis
Atsakovas
J. K.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1453-253/2018Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00130-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.11; 3.1.7.6; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 27 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Almanto Padvelskio, Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. K. (J. K.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018-06-25 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui J. K. dėl 2017-05-05 Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimo Nr. DGKS-6400 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė ieškiniu prašo: panaikinti 2017-05-05 Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) sprendimą Nr. DGKS-6400 dėl 1 379 Eur dienpinigių ir 106 Eur papildomų komandiruotės sąnaudų išieškojimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ J. K. naudai; pripažinti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra išmokėjusi J. K. visas su darbo santykiais susijusias išmokas; priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad atsakovas pas ieškovę dirbo nuo 2015-01-14 iki 2017-09-15; atsakovui išėjus iš darbo ieškovė su juo visiškai atsiskaitė, tačiau atsakovas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, prašydamas išieškoti 1 299 Eur dienpinigių nepriemoką. Darbo ginčų komisijai patenkinus J. K. prašymą ir jo naudai priteisus 1 379 Eur dienpinigių ir 106 Eur papildomas komandiruotės sąnaudas, ieškovė kreipėsi į teismą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018-06-25 sprendimu nuspręsta ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 167,99 Eur atsakovui J. K.; iš atsakovo J. K. priteisti ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 574,87 Eur bylinėjimosi išlaidų.

3. Teismas nustatė, kad visi atsiskaitymai su atsakovu buvo atliekami banko pervedimais. Nustatyta, kad atsakovui nebuvo laiku mokamas nei atlyginimas, nei dienpinigiai, banko pervedimai atlikti nenurodant, už kurio mėnesio komandiruotes yra sumokama, banko pervedimais išmokėtos dienpinigių sumos nesutampa su įsakymais apskaičiuotų dienpinigių sumomis. Įvertinus, kad darbdavė nepateikė įrodymų, jog atsakovas buvo supažindintas su dienpinigių skaičiavimo tvarka, įsakymais dėl krovinių pervežimo, kuriuose matyti apskaičiuotų dienpinigių sumos, pripažinta, jog darbdavė nepagrįstai taikė mažesnius dienpinigių dydžius už dieną, kurią pervažiuojama Lietuvos Respublikos valstybės siena, nes mažesni dydžiai nebuvo numatyti darbo sutartyje. Pripažinta, kad dienpinigių mažinimas atsakovui neturėjo būti taikytas, todėl konstatuota, kad už 2017 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesių komandiruotes darbdavė darbuotojui iš viso nesumokėjo 144 Eur dienpinigių.

4. Teismas nustatė, kad už visą darbo laikotarpį atsakovui apskaičiuota atlyginimo ir dienpinigių suma sudaro 31 286,27 Eur, o banko pervedimais išmokėta 31 262,28 Eur, taigi bendrame apskaičiuoto ir išmokėto atlyginimo bei dienpinigių balanse įsiskolinimas darbuotojui atleidimo dieną sudaro 23,99 Eur. Teismas apskaičiavo, kad darbdavė darbuotojui bendrai už 2017 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesių komandiruotes nesumokėjo 144 Eur dienpinigių, padaryta išvada, kad atleidimo dieną darbdavė darbuotojui liko skolinga 167,99 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Apeliaciniu skundu atsakovas J. K. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2018-06-25 sprendimą iš dalies ir priteisti atsakovui likusią nepriteistą 1 317,01 Eur dienpinigių sumą iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais motyvais:

5.1. Teismas formaliai vertino tik ieškovės pateiktus įsakymus dėl komandiruočių ir visiškai nevertino ir nenustatė, kada, kokia data, kokiu pervedimu atsakovui buvo sumokėti 1 159 Eur dienpinigiai už 2017 m. rugpjūčio mėnesį ir 326 Eur dienpinigiai už 2017 m. rugsėjo mėnesį.

5.2. Apskaičiuodamas priteistinas sumas teismas nevertino dar vieno komandiruotės įsakymo – 2017-07-19 / 2017-08-03, pagal kurį atsakovas dar 3 dienas rugpjūčio mėnesį buvo komandiruotėje, šioje komandiruotėje atsakovas buvo 16 dienų, o ieškovė įsakyme apskaičiavo dienpinigius tik už 11 komandiruotės dienų.

5.3. Teismas nevertino ir nepasisakė, ar realiai už 2017 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais įvykusias komandiruotes ieškovė sumokėjo atsakovui dienpinigius ir kokias mokėjimo pavedimais. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai rėmėsi žodiniu ieškovės paaiškinimu, jog būtent už 2017 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesius sumokėjo atsakovui dienpinigius iš anksto. Apelianto teigimu, ieškovė neturėjo pinigų dienpinigius mokėti į priekį.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimu ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš apelianto ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad:

6.1. Apeliantui dienpinigiai pagal nusistovėjusią praktiką buvo pervedami banko pervedimu vieną kartą per mėnesį (išskyrus 2015 m. vasario ir balandžio mėnesius, 2016 m. gruodžio mėnesį ir 2017 m. gegužės mėnesį) ir tai būdavo mėnesio pradžioje.

6.2. Buhalterija nurodė, kad atleidimo dieną apeliantui nepriklausė jokios mokėtinos dienpinigių sumos, nes už ankstesnius laikotarpius jam buvo susiformavusios permokos. Ieškovės neišmokėtas bendrame apskaičiuoto ir išmokėto atlyginimo bei dienpinigių balanse įsiskolinimas apeliantui atleidimo dieną sudaro 23,99 Eur.

6.3. Apeliantas ignoruoja jam atliktą ieškovės 680 Eur pervedimą, jis buvo atliktas 2017-09-01 dieną ir pagal visą dienpinigių mokėjimo modelį tai yra būtent pervedimas už 2017 m. rugpjūčio mėnesį.

6.4. Apelianto pažymimas komandiruotės įsakymas (2017-07-19 / 2017-08-03) parodo, kad pasitaikydavo atvejų, kai apeliantas grįždavo anksčiau, nei paskelbta įsakyme.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

8. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

9. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad 2015-01-13 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovo J. K. sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 26, atsakovas ieškovės įmonėje įdarbintas vairuotoju ekspeditoriumi. Darbo sutarties 3 punkte numatytas darbdavės įsipareigojimas mokėti darbuotojui darbo užmokestį – 1,3 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimaliosios algos; du kartus per mėnesį iki 9–25 dienos; darbuotojui nustatyta suminė darbo laiko apskaita. Darbo sutarties 5 punkte nurodyta, kad darbuotojui nustatoma darbo dienos (pamainos, darbo savaitės) trukmė – 8 val. per dieną, 40 val. per savaitę. Ši darbo sutartis nutraukta 2017-09-15 pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio 1 dalį. Nustatyta, kad atsakovas J. K. 2017-11-08 kreipėsi į Darbo ginčių komisiją ir prašė išieškoti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ dienpinigius už komandiruotes, buvusias 2017 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais: 959 Eur ir 340 Eur. Darbo ginčų komisijos 2017‑12‑05 sprendimu Nr. DGKS-6400 J. K. prašymas tenkintas visiškai ir nuspręsta išieškoti J. K. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 379 Eur dienpinigių ir 106 Eur papildomų komandiruotės sąnaudų.

10. Byloje ginčas kilo dėl tinkamo atsiskaitymo su darbuotoju fakto. Atsakovas J. K. teigia, kad ieškovė neišmokėjo jam dienpinigių už 2017 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius, ir nurodo, jog jų bendra suma – 1 379 Eur. Ieškovė byloje laikėsi pozicijos, kad su atsakovu J. K. yra atsiskaičiusi.

11. DK 146 straipsnio 2 dalis numato, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų; darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip. DK 214 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu darbuotojas kreipiasi į darbo ginčus nagrinėjantį organą dėl individualaus ginčo dėl teisės, darbdavys privalo įrodinėti tam tikras ginčui išspręsti svarbias aplinkybes ir pateikti įrodymus, jeigu jis juos turi arba jie jam lengviau prieinami. DK 148 straipsnyje reglamentuojama darbdavio pareiga tvarkyti informaciją apie darbuotojo darbo užmokestį ir dirbtą laiką. DK 65 straipsnio 7 dalyje ir DK 146 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama darbdavio pareiga užtikrinti tinkamą darbo santykių pasibaigimo įforminimą ir atsiskaitymą su darbuotoju. Nurodytos nuostatos lemia darbdavio pareigą užtikrinti tokius faktus (atsiskaitymą su darbuotoju ir kt.) patvirtinančių duomenų pakankamumą, tokius duomenis turi sudaryti ir turėti darbdavys, jie jam lengviau prieinami. Taigi, esant darbdavės ir darbuotojo ginčui dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų sumokėjimo fakto, vadovaujantis CPK 178 straipsniu ir DK 214 straipsnio 3 dalimi, darbdavys (šiuo atveju ieškovė) privalo įrodyti, jog tinkamai atsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju (atsakovu).

12. Apeliacinį skundą atsakovas J. K. grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neobjektyviai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių žodžiu duotus paaiškinimus, tai pat nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė atsakovui. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė, ar realiai už 2017 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais įvykusias komandiruotes ieškovė sumokėjo atsakovui dienpinigius ir kokiais mokėjimo pervedimais.

13. Byloje šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė atsakovui, kaip darbuotojui, mokėjo darbo užmokestį ir dienpinigius. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovui darbo užmokestis ir dienpinigiai buvo mokami tik banko pervedimais. Tarp šalių nekilo ginčo dėl šios aplinkybės. Taigi nagrinėjamu atveju darbdavės darbuotojui faktiškai išmokėtos sumos užfiksuotos rašytiniuose įrodymuose – atsakovo banko sąskaitos išrašuose.

14. Atsakovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nurodė, kad neturi priekaištų dėl 2015–2016 metų atsiskaitymų. Atsakovas taip pat nurodė, kad atlyginimas už paskutinius du mėnesius (t. y. 2017 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius) jam išmokėtas, tačiau teigė, kad už minėtus du mėnesius jam neišmokėti dienpinigiai.

15. Susipažinus su atsakovo J. K. pirmosios instancijos teisme duotais parodymais matyti, kad atsakovas savo apskaičiavimus dėl darbdavės jam išmokėtinų lėšų dydžio iš esmės grindžia pozicija, jog žodinio susitarimo su darbdave pagrindu jam buvo mokama už nuvažiuotus kilometrus. Atsakovas paaiškino, kad jo nurodytu būdu už nuvažiuotus kilometrus apskaičiuotos sumos dalis buvo išmokama kaip darbo užmokestis, o likusi tokios sumos dalis buvo išmokama kaip dienpinigiai. Ieškovės direktorius V. A., pasisakydamas dėl šios atsakovo nurodytos aplinkybės, nurodė, jog buvo žodiniai susitarimai, tačiau jie negalioja (neegzistuoja), viskas sutampa su komandiruotėmis, ir ten būdavo pavėlavimų išmokėti, viskas buvo gerai, o pats atsakovas reikalavimus kelia tik dėl paskutinių dviejų mėnesių. Ieškovės direktorius nurodė, kad darbuotojui mokama pagal išrašytas komandiruotes.

16. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad tiek ieškovės direktorius, tiek atsakovas nenurodė minimo žodinio susitarimo (susitarimų) sudarymo momento ir taikymo atvejų, nedetalizavo konkrečių tokio susitarimo sąlygų, konkrečios atsiskaitymo apskaičiavimo tvarkos. Kitų duomenų, kurie patvirtintų konkretų nurodomo žodinio susitarimo (susitarimų) turinį, nepateikta. Su atsakovu sudarytoje darbo sutartyje numatytas darbuotojui mokėtinas darbo užmokestis. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovas į komandiruotes buvo siunčiamas darbdavės įsakymais, ieškovė apskaičiuodavo dienpinigius už komandiruotėse išbūtas dienas. Byloje esantys rašytiniai įrodymai nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakovui buvo mokama ne pagal darbo sutartį, o buvo vykdomas būtent kitoks žodinis susitarimas. Įvertinus duomenis apie tarp šalių susiklosčiusią lėšų išmokėjimo praktiką, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad darbo užmokesčio ir dienpinigių išmokėjimo kitokio susitarimo pagrindu nepagrindžia kitų byloje esančių duomenų visuma. Konkretus kitoks susitarimas dėl mokėjimo tvarkos neįrodytas. Atsižvelgiant į tai, nenustatyta pagrindo remtis atsakovo nurodomu dienpinigių apskaičiavimo būdu. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog dienpinigiai atsakovui buvo skaičiuojami už komandiruotėje išbūtą dienų skaičių pagal valstybei, į kurią vykstama, nustatytus dydžius.

17. Vertinant apelianto argumentus, susijusius su tuo, ar jam realiai už 2017 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius išmokėti dienpinigiai, atsižvelgtina į bylos duomenis apie su darbo santykiais susijusių sumų apskaičiavimą ir lėšų išmokėjimą šiam darbuotojui. Iš byloje esančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymų apie atsakovui J. K. nuo 2015 m. sausio mėnesio iki 2017 m. lapkričio mėnesio apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį duomenų nustatyta, kad už mėnesį atsakovui apskaičiuotos darbo užmokesčio ir dienpinigių sumos ne visada sutapdavo su tą mėnesį atsakovui išmokėta bendra suma. Iš minėtų rašytinių įrodymų matyti, jog kas mėnesį būdavo lėšų nepriemokos arba permokos. Atsakovui atliktuose banko pervedimuose nebuvo nurodoma, už kurio mėnesio komandiruotes išmokami dienpinigiai. Ieškovės direktorius V. A. ir ieškovės apskaitą tvarkanti buhalterė S. M. byloje nurodė, kad lėšų išmokėjimas darbuotojui vėluodavo ir priklausė nuo įmonės ekonominės padėties.

18. Nors apeliantas teigia, kad 2017-08-04 pervesta 1 000 Eur suma ir 2017-09-01 pervesta 680 Eur suma yra atsiskaitymas už iki ginčo laikotarpio įvykusias komandiruotes, tačiau, įvertinus anksčiau nurodytus duomenis apie ilgą laiką buvusias lėšų atsakovui permokas ir nepriemokas, nenustatyta pagrindo konstatuoti, jog su atsakovu už ginčo laikotarpį (t. y. 2017 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius) visiškai neatsiskaityta. Atsakovas pretenzijų darbdavei dėl atsiskaitymo 2015–2016 metais nereiškia. Įvertinusi tarp šalių per ilgą laikotarpį (2015–2017 m.) susiklosčiusią lėšų išmokėjimo tvarką, taip pat duomenis apie tai, kad išmokant lėšas kas mėnesį susidarydavo lėšų nepriemoka ar permoka, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi byloje esančiais rašytiniais įrodymais apie atsakovui nuo 2015 m. sausio mėnesio iki 2017 m. lapkričio mėnesio apskaičiuotas ir išmokėtas su darbo santykiais susijusias sumas. Ieškovės pažymos apie atsakovo darbo ieškovės įmonėje laikotarpiu jam apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį duomenimis, pagal atsakovui apskaičiuoto (31 286,27 Eur) ir išmokėto (31 262,28 Eur) darbo užmokesčio ir dienpinigių balansą ieškovės įsiskolinimas atsakovui sudaro 23,99 Eur. Atsiliepime į apeliacinį skundą su šiuo 23,99 Eur įsiskolinimu ir pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl šios sumos ieškovė sutinka. Taigi nors konkrečiuose atsakovui atliktuose banko pervedimuose nenurodyti duomenys, už kurį mėnesį vykusias komandiruotes pervedami dienpinigiai, tačiau bylos duomenys sudaro pagrindą pripažinti, kad su atsakovu buvo atsiskaitoma už 2017 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius.

19. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog darbdavė nepagrįstai taikė mažesnius dienpinigių dydžius už dieną, kurią pervažiuojama Lietuvos Respublikos valstybės siena, nes mažesni dydžiai nebuvo numatyti darbo sutartyje. Šiuo pagrindu pirmosios instancijos teismas, įvertinęs laikotarpiu nuo 2017-08-06 iki 2017-09-06 ieškovės priimtus įsakymus dėl komandiruočių, konstatavo, kad ieškovė už 2017 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesių komandiruotes atsakovui iš viso nesumokėjo 144 Eur dienpinigių. Šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies ieškovė apeliacine tvarka neskundė.

20. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas priteistinas sumas, nevertino dar vieno komandiruotės įsakymo dėl komandiruotės laikotarpiu nuo 2017-07-19 iki 2017-08-03. Apeliantas pažymi, kad pagal minėtą įsakymą atsakovas komandiruotėje 2017 m. rugpjūčio mėnesį buvo dar tris dienas, o ieškovės įsakyme dienpinigiai apskaičiuoti už trumpesnį laiką.

21. Šiuo atveju tarp šalių ginčas kilęs dėl atsiskaitymo už 2017 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo sprendime neįvertinta 2017-07-19 įsakyme dėl krovinių pervežimo nurodyta 2017 m. rugpjūčio mėnesiui tenkanti komandiruotės ir užmokesčio už ją apskaičiavimo dalis. Dėl to minėtas apelianto argumentas pripažintinas pagrįstu.

22. Nustatyta, kad 2017-07-19 įsakyme dėl krovinių pervežimo nurodoma J. K. 2017-07-19 dieną išvykti į Švediją, 2017-07-21 dieną išsikrauti krovinį Švedijoje; 2017-07-31 dieną pasikrauti krovinį Švedijoje; į Lietuvą grįžti 2017-08-03 dieną. Šiame įsakyme nurodoma, kad komandiruotė faktiškai užtruks 11 dienų ir už šias dienas Švedijoje apskaičiuoti 583 Eur dienpinigiai. Pirmosios instancijos teisme ieškovės buhalterinę apskaitą tvarkanti buhalterė paaiškino, kad tais atvejais, kai įsakyme nurodytas laikotarpis apima dienas, patenkančias į du mėnesius, toks įsakymas į apskaitą įtraukiamas pagal dienas ir pagal mėnesius – vienam mėnesiui priklausančios dienos priskiriamos tam mėnesiui, o likusios dienos priskiriamos kitam mėnesiui; taip pat nurodė, kad tai nieko nekeičia, nes balansai ir sąnaudos neskaičiuojami mėnesiais, o viskas skaičiuojama metų gale. Tačiau įvertinus byloje esančiuose 2017-07-02 ir 2017-07-19 įsakymuose dėl krovinių pervežimo nurodytas apskaičiuotas dienpinigių sumas (t. y. 636 Eur + 583 Eur), ieškovės 2017‑07-31 avanso apyskaitoje nurodytas 2017 m. liepos mėnesio dienpinigių sumas (t. y. 636 Eur + 583 Eur; iš viso – 1 219 Eur) ir ieškovės pažymose už nurodytą mėnesį apskaičiuotus atsakovui dienpinigius (t. y. 1 219 Eur), nustatyta, kad apelianto nurodomame įsakyme nustatyta 583 Eur dienpinigių suma įtraukta į apskaitą 2017 m. liepos mėnesį.

23. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė, pasisakydama dėl apelianto akcentuojamo 2017-07-19 komandiruotės įsakymo, teigia, kad šis komandiruotės įsakymas parodo, jog pasitaikydavo atvejų, kai apeliantas grįždavo anksčiau, nei paskelbta įsakyme. Taigi ieškovė iš esmės teigia, kad nurodyto įsakymo pagrindu atsakovas rugpjūčio mėnesį komandiruotėje nebebuvo. Šių ieškovės nurodytų aplinkybių nepatvirtina byloje esantys duomenys. Ieškovė byloje pateikė kelialapio ataskaitą tik už laikotarpį nuo 2017-08-06 iki 2017‑09‑14; duomenų apie 2017 rugpjūčio 1–3 d. atsakovo vairuojamo automobilio judėjimą ieškovė nepateikė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. rugpjūčio mėnesio darbo apskaitos žiniaraščio išraše užfiksuota, kad J. K. 2017 m. rugpjūčio 1–3 d. buvo komandiruotėje. Tokie duomenys, kad atsakovas nurodytomis dienomis buvo užsienyje ir tik 2017-08-03 grįžo į Klaipėdą, užfiksuoti ir užrašuose, pateiktuose Darbo ginčų komisijai, nagrinėjant darbo ginčą. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat teigia, kad nesant galimybės apskaičiuoti, kiek truks komandiruotė, būdavo pridedamos kelios dienos, jos vėliau būdavo nubraukiamos kitos komandiruotės įsakymo apskaičiavime. Įvertinus 2018 m. rugpjūčio mėnesį priimtų komandiruočių įsakymų (2017-08-06, 2017-08-13, 2017‑08‑20, 2017-08-27) turinį nenustatyta, kad juose būtų konkrečiai užfiksuotos tokios ieškovės nurodomos aplinkybės dėl ankstesnių perteklinių dienų išbraukimo. Esant nurodytiems duomenims ir atsižvelgiant į darbdaviui tenkančią pareigą tvarkyti duomenis apie darbuotojo darbo užmokestį ir dirbto darbo laiko trukmę bei įrodyti tinkamo atsiskaitymo su darbuotoju aplinkybes, ieškovės motyvai, kad atsakovas 2017 rugpjūčio 1–3 d. jau buvo grįžęs iš komandiruotės, atmestini kaip neįrodyti (CPK 178 straipsnis).

24. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovui nepagrįstai taikyti mažesni dienpinigių dydžiai už dieną, kai kertama Lietuvos Respublikos valstybės siena. Šalys šios teismo išvados neginčija. Įvertinus tai, kad 2017-07-19 įsakyme dienpinigiai apskaičiuoti už mažesnį dienų skaičių (t. y. už 11 dienų) nei numatyta komandiruotės trukmė, įvertinus aplinkybę, kad pagal šį įsakymą apskaičiuoti dienpinigiai įtraukti į 2017 m. liepos mėnesį, ir atsižvelgiant į tai, jog ginčas tarp šalių kilęs dėl atsiskaitymo už 2017 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius, darytina išvada, kad už 2017 rugpjūčio 1–3 dienas atsakovui nepagrįstai neapskaičiuoti dienpinigiai.

25. DK 107 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau negu darbo diena (pamaina) arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį, darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai, kurių maksimalius dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Nurodytos komandiruotės metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-06-28 nutarimu Nr. 523 patvirtinto Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo 3 dalis numatė, kad vykstant į užsienį, už dieną, kurią pervažiuojama Lietuvos Respublikos valstybės siena, mokami dienpinigiai, apskaičiuoti pagal valstybei, į kurią vykstama, nustatytus dydžius, o grįžtant iš užsienio, už dieną, kurią pervažiuojama Lietuvos Respublikos valstybės siena, mokama iki 50 procentų dienpinigių, apskaičiuotų pagal tai valstybei nustatytus dydžius.

26. Nurodyto teisinio reglamentavimo pagrindu, įvertinus aplinkybę, kad atsakovas buvo komandiruotas į Švediją, taip pat tai, jog paskutinę komandiruotės dieną jis grįžo iš užsienio ir pervažiavo Lietuvos Respublikos valstybės sieną, darytina išvada, kad atsakovui nepagrįstai nesumokėta 132,50 Eur (2 kalendorinės dienos x 53 Eur + 1 kalendorinė diena x 26,50 Eur) dienpinigių už 2017 rugpjūčio 1–3 dienas.

27. Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas dėl dalies ieškovės ieškinio reikalavimų, tačiau neįvertino į ginčo laikotarpį patenkančios vienos komandiruotės trukmės, dėl to netinkamai nustatė atsakovui iš ieškovės priteistinos sumos dydį. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas iš ieškovės atsakovui priteistą sumą padidinant iki 300,49 Eur (167,99 Eur + 132,50 Eur) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

28. Pakeistus pirmosios instancijos teismo sprendimą, keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas tarp šalių (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Pirmosios instancijos teisme ieškovė sumokėjo 33 Eur žyminį mokestį ir patyrė 650 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai, o atsakovas patyrė 300 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai. Kadangi ieškiniu buvo ginčijama 1 485 Eur suma, o išnagrinėjus civilinę bylą apeliacine tvarka pripažinta, kad ieškovė nesumokėjo atsakovui 300,49 Eur, pripažintina, kad tenkinta 80 proc. ieškovės reikalavimų. Proporcingai tenkintų ieškinio reikalavimų daliai ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovo priteistinas bylinėjimosi išlaidas sudarytų 26,40 Eur žyminis mokestis ir 520 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą, iš viso 546,40 Eur. Proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai atsakovui iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos sudarytų 60 Eur. Įskaičius šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas, ieškovei iš atsakovo priteistas pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas mažintinas iki 486,40 Eur (546,40 Eur – 60 Eur).

29. Apeliacinės instancijos teisme apeliantas J. K. sumokėjo 30 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir pateikė rašytinius įrodymus apie turėtas 200 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai; ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė rašytinius įrodymus apie turėtas 300 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai. Kadangi apeliaciniu skundu atsakovas ginčijo 1 317,01 Eur sumą, o išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka atsakovui priteistina suma padidinta 132,50 Eur, pripažintina, kad tenkinta 10 proc. apeliacinio skundo reikalavimų. Proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai apeliacinės instancijos teisme iš ieškovės apeliantui priteistina iš viso 23 Eur (3 Eur žyminis mokestis ir 20 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai) bylinėjimosi išlaidų suma, o ieškovei iš atsakovo priteistina 270 Eur bylinėjimosi išlaidų suma. Atlikus šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistinas 247 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas (CPK 93 straipsnio 2 ir 3 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018-06-25 sprendimą pakeisti.

Padidinti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atsakovui J. K. (J. K.) priteistą skolos sumą iki 300,49 Eur.

Sumažinti iš atsakovo J. K. pirmosios instancijos teisme ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 486,40 Eur.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo J. K. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 247 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Teisėjai Almantas PadvelskisAlbina PupeikienėGiedrė Seselskytė