Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėja Živilė Bliūdžiuvienė, sekretoriaujant Jūratei Juknevičienei, R. K., dalyvaujant prokurorui Osvaldui Stadaliui, kaltinamiesiems R. T., G. V., atstovams pagal įstatymą E. S., A. V., gynėjams advokatams Vaclovui Kaminskiui, Viliui Mulevičiui, nukentėjusiesiems M. T., L. B., N. B., Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams Martynui Kapčiui, Vygintui Aukštuoliui, Daivai Stalerevičienei, neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, besimokantis (duomenys neskelbtini) 10 klasėje, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. (dvi veikos), 258 str. 2 d., padarymu,

G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, besimokantis (duomenys neskelbtini) mokykloje, 12 klasėje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. 1 d., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. T. ir G. V., būdami nepilnamečiai, veikdami bendrininkų grupėje, taip pat su BK 13 str. 1 d. nustatyto amžiaus nesulaukusiu asmeniu – R. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., 2013-04-29, apie 20 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties įžūliais veiksmais ir patyčiomis demonstravo nepagarbą aplinkiniams, t. y. G. V. sugriebus mažamečiui N. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., už rankų, o R. B. tuo pat metu sugriebus mažamečiui N. B. už kojų, ir abu įmetė mažametį į buitinių atliekų konteinerį, R. T. tuo metu mobiliojo ryšio telefonu tai filmavo ir užmetė ant buitinių atliekų konteineryje įmesto N. B. automobilio padangą, tokiu būdu kaltinamieji sukėlė mažamečiui didelį išgąstį ir baimę, t. y. bendrais įžūliais veiksmais ir patyčiomis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, R. T., būdamas nepilnametis, apsvaigęs nuo alkoholio, 2013-06-24, apie 00.20 val., viešoje vietoje –(duomenys neskelbtini), suduodamas smūgį į kairįjį antakį, o šiam parkritus, panaudodamas neteisėtai turimą elektrošoko prietaisą – žibintuvėlį, kuris priskiriamas nešaunamųjų ginklų „D“ kategorijai, tai yra, suduodamas juo nukentėjusiajam M. T. vieną elektros impulsą į kairės kojos kelio sritį, padarydamas nukentėjusiajam M. T. nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sukėlė išgąstį, pasipiktinimą, sumaištį, tuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, R. T., būdamas nepilnametis, pažeisdamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 13 str. 9 p., 31 str. (2010-11-18 įstatymo Nr. XI-1146, Žin. 2010, Nr. 13-614 redakcija), 2013 m., Kaune, tiksliau tyrimo nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje neteisėtai įgijęs elektrošoko prietaisą – žibintuvėlį, kuris priskiriamas nešaunamųjų ginklų „D“ kategorijai, šį ginklą neteisėtai nešiojosi su savimi, kol 2013-07-04 12.00 val. pateikė jį ikiteisminio tyrimo pareigūnams.

K. R. T. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad 2013-04-29, apie 20 val. jis su G. ir R. buvo (duomenys neskelbtini) namu, prie treniruoklių. G. ir R. sportavo. Prie jų priėję berniukai į juos ėmė mėtyti akmenis. Jie liepė baigti, nes, priešingu atveju, įmes juos į konteinerį. Vienam iš berniukų (N. B.) pasakius, kad jį pakeltų ir jis pats įlips į konteinerį, G.ir R. berniuką pakėlė, ir pastarasis nučiuožė į konteinerį. Tuomet kaltinamasis įmetė į konteinerį padangą prie jame buvusio berniuko, kodėl taip padarė, paaiškinti negali. Teigė nenorėjęs pagąsdinti berniuko. Po to berniuką, buvusį konteinery, filmavo telefonu, kodėl – nežino. Paskui dar vienas berniukas įšoko į konteinerį. Jis su draugais toje vietoje pabuvę dar apie 20 minučių, nuėjo namo. Nekilo mintis berniukus ištraukti iš konteinerio. Be to, 2013-06-24 apie 00.20 val. jis buvo prie daugiabučių (duomenys neskelbtini). Priėjęs prie pro šalį ėjusių M. T. ir jo draugo, paprašė cigaretės. M. T. padavus cigaretę, trenkė pastarajam kumščiu į akį. Nukentėjusiajam nukritus, M. T. draugui elektrošoku prilietė pilvą, kad šis netrenktų kaltinamajam. M. T. draugas pabėgo. A. M. T. taip pat nuėjo. Taip pasielgė dėl to, kad kažkada nukentėjusysis su kitais asmenimis, keturiese, buvo užpuolę kaltinamąjį. Pripažįsta, kad M. T. krisdamas galėjo susižaloti kojos kelį. „Tazerį“ nusipirko pagal skelbimą savigynai. Nežinojo, kad nepilnamečiams jo įsigyti negalima. Blogai vertina savo poelgį, gailisi, teisminio nagrinėjimo metu atsiprašė nukentėjusiųjų. Su civiliniais ieškiniais sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Taigi, teismas laiko, kad kaltinamieji viešoje vietoje bendrais įžūliais veiksmais ir patyčiomis (įmesdami mažametį vaiką į šiukšlių konteinerį, mesdami ant jo padangą bei tokioje situacijoje filmuodami) demonstravo nepagarbą aplinkiniams, nesant tam jokio būtino reikalo (nukentėjusieji nepatvirtino, kad jie būtų mėtęsi akmenimis, tuo tarpu teismas jau pasisakė dėl kaltinamųjų ir liudytojo L. S. parodymų patikimumo), pasinaudodami kažkokia galimai menkaverte dingstimi. Kaltinamieji sąmoningai elgėsi įžūliai, chuliganiškai, neadvekačiai esamai situacijai, pademonstruodami savęs, savo jėgos pranašumą prieš mažamečius, nesugebančius pasipriešinti, asmenis, niekinantį požiūrį į aplinkinius. Taip elgdamiesi tuo metu toje vietoje buvusių kitų vaikų, nukentėjusiojo brolio akivaizdoje, kaltinamieji pastaruosius šokiravo (ką patvirtino liudytoja L. B.), taip pat išreiškė ir nepagarbą šių asmenų atžvilgiu, sutrikdė jų, kaip visuomenės narių, rimtį. Šie kaltinamųjų veiksmai viešoje vietoje, kur nuolat vaikšto, sportuoja žmonės, žaidžia vaikai, vertintini kaip prieštaraujantys moralės ir pagarbos vienų kitiems principams, kuriais kaltinamieji sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamieji, patys elgdamiesi chuliganiškai, matydami vienas kito tokius veiksmus, suvokė vykstantį viešosios tvarkos pažeidimą, nukentėjusiojo užgauliojimą, žeminimą, ir tam netrukdė bei patys įvairiais veiksmais prisidėjo. Todėl nusikaltimą kaltinamieji darė veikdami bendrai – bendrininkų grupėje. K. R. T. bei G. V. tyčinė nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d.

Be to, baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodytu, jog kaltinamasis R. T., būdamas nepilnamečiu, neteisėtai kurį laiką nešiojosi su savimi elektros šoko įtaisą – žibintuvėlį, kuris priskiriamas „D“ nešaunamųjų ginklų kategorijai. Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 13 str. 9 p. šio tipo ginklus be leidimų gali įsigyti ir turėti fiziniai asmenys nuo 18 metų. Tuo tarpu kaltinamasis, neturėdamas teisės įsigyti tokio prietaiso, neteisėtai jį įgijęs, neteisėtai jį ir laikė bei padarė baudžiamąjį nusižengimą, kuris teisingai kvalifikuotas pagal BK 258 str. 2 d.

Bausmių skyrimas.

Spręsdamas kaltinamųjų baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 str., 91 str. nuostatomis.

K. R. T. padarė du nesunkius nusikaltimus ir baudžiamąjį nusižengimą, veikų padarymo metu buvo nepilnametis, neteistas, tiek jis, tiek jo mama E. S. už sūnaus elgesį bausti administracine tvarka (už sūnaus supjaustytas troleibuso sėdynes, sūnaus kitų vaikų sumušimą, girto sūnaus pasirodymą viešoje vietoje, nedidelį chuliganizmą) (2 t., 17-18, 19-20, 35-39 b. l.), kaltinamasis priklausomybės ligų centro įskaitoje, psichiatrinio skyriaus įskaitoje neregistruotas (2 t., 11, 13 b. l.), policijos duomenimis, R. T. nuo 2012-02-28 įrašytas į policiją dominančių vaikų apskaitą (2 t., 9 b. l.), Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenimis, R. T. šeima socialinės rizikos grupės šeimų, auginančių vaikus, apskaitoje neregistruota, R. T. socialinės rizikos grupės vaikų apskaitoje neregistruotas, tačiau skyriaus specialistams jis žinomas kaip linkęs smurtauti prieš bendraamžius, chuliganiškai elgtis (2 t., 6-7 b. l.). K. J. mokyklos charakterizuojamas neigiamai, kaip tingus, nelinkęs mokytis, „bandos“ žmogus, kartu nurodoma, kad jis nėra agresyvus ar konfliktiškas (2 t., 4 b. l.), šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, 10 klasėje.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs dvi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės – vieną nusikalstamą veiką (2013-04-29 viešosios tvarkos pažeidimas) padarė veikdamas bendrininkų grupėje, kitą – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (2013-06-24 viešosios tvarkos pažeidimas).

Kaltinamojo mama E. S. parodė, kad sūnus namuose yra ramus, padeda. Mokytis anksčiau tingėjo, bet šiuo metu stengiasi. Mano, kad sūnaus netinkamam elgesiui įtakos turėjo jos išvykimas dirbti į užsienį bei vyresnio brolio įtaka. Su sūnum dėl įvykio kalbėjosi, jis iš pradžių sakė, jog norėjo pajuokauti, po to, supratęs ką padarė, nuoširdžiai gailėjosi. Ji turėjo problemų su policija dėl sūnaus elgesio mokykloje, už tai buvo ne kartą bausta. Šiuo metu sūnus mokosi, dirba atsitiktinius darbus, savų pajamų neturi. Dėl ieškinio su nukentėjusiąja bandė susitarti, tačiau pastaroji atsisakė.

Iš bylos medžiagos matyti, kad G. V. nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis – 17 metų amžiaus, anksčiau neteistas, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, jis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.).

Pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nutraukti baudžiamąją bylą ir taikyti jam auklėjamojo pobūdžio priemones, esant trims būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinos sąlygos yra šios: pirma, toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; antra, jis turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; trečia, jis turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį tik nustatęs bent vieną alternatyvią sąlygą, kad jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje.

Teismas nelaiko kaltinamojo G. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jis pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Nors kaltinamasis iš esmės lyg ir prisipažino padaręs nusikaltimą, tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis davė nenuoširdžius parodymus, stengėsi įvykio aplinkybes nurodyti sau palankesniu aspektu, todėl teismas nelaiko, kad kaltinamasis G. V. buvo nuoširdus ir tikrai gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, kas neduoda pagrindo manyti, kad kaltinamasis suprato savo neteisėtą elgesį, jį įvertino, dėl ko būtų galima manyti, kad ateityje jis nebedarys naujų įstatymų pažeidimų. Be to, kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, taip pat stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos pasekmes. Tačiau kaltinamasis iki šiol neatlygino ir nebandė atlyginti nusikaltimu padarytos žalos, taigi, nebandė ir nesistengė sušvelninti nusikalstamos veikos padarinių. Todėl teismas laiko, kad nėra nustatyta jokių sąlygų, kurioms esant, kaltinamojo atžvilgiu būtų galimą taikyti BK 93 str. nuostatas.

Atsižvelgiant į aplinkybes, kad kaltinamasis G. V. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, teisiamas pirmą kartą, nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas nepilnamečiu, šiuo metu yra tik neseniai sulaukęs pilnametystės, mokosi, po šios nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasis jokių kitų nusikaltimų ar nusižengimų nėra padaręs, todėl kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė, nustatant jos dydį mažesnį, nei šios bausmės vidurkis.

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusioji L. B. pareiškė civilinį ieškinį 489 Lt turtinei žalai atlyginti ir 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti (1 t., 40, 41 b. l.).

LR BPK 109 str. prasme civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti pareikštas ir nagrinėjamas kartu su byla: kai asmeniui padaryta žala, kai kaltinamojo veika turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių bei kai tarp kaltininko neteisėtos veikos ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Kadangi nukentėjusiojo N. B. atžvilgiu buvo padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, dėl kurio jis patyrė moralinę, o jo įstatyminė atstovė – materialinę žalą, nusikaltimą padarę asmenys nustatyti, jų atlikti veiksmai yra priežastiniame ryšyje su nukentėjusiesiems padaryta žala, todėl nukentėjusieji L. B. bei N. B. turi teisę reikalauti atlyginti jiems nusikaltimu padarytą žalą.

Nukentėjusioji L. B. iš kaltinamųjų prašo priteisti 489 Lt turtinę žalą, nurodydama, kad ją sudaro drabužių (sportinio bliuzono bei kelnių), kuriais N. B. vilkėjo įvykio metu ir kurie buvo bjauriai išterlioti (išmatomis, tepalais), smirdėjo, visa tai neišsiplovė, taigi buvo nepataisomai sugadinti, kaina. Teismas laiko, kad civilinis ieškinys turtinės žalos dalyje yra pagrįstas, nes žala padaryta neteisėtais tyčiniais kaltinamųjų veiksmais, įrodytas nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, įvertinus šiuo metu rinkoje esančias drabužių kainas, nėra per didelis, ir ieškinys turtinės žalos dalyje tenkintinas pilnai.

Spręsdamas dėl nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos, teismas vadovaujasi 2000 m. Civilinio kodekso, įsigaliojusio nuo 2001 m. liepos 1 d., normomis (BPK 113 str. 2 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis N. B. patyrė dvasinio pobūdžio pasekmes – šoką, stresą, išgąstį, todėl nukentėjusioji L. B. turi teisę reikalauti atlyginti N. B. padarytą moralinę žalą. Tuo tarpu, nors kaltinamieji R. T. bei G. V. šiuo metu nedirba, tačiau abu kaltinamieji yra jauni, sveiki, jokios fizinės ar psichinės negalios neturintys asmenys, galintys įsidarbinti ir dirbti, tačiau prašoma priteisti suma yra aiškiai neatitinkanti Lietuvos Respublikos ekonominės situacijos ir žmonių gyvenimo lygio, neatitinkanti teismų formuojamai praktikai, todėl nukentėjusiosios L. B. nustatytas ir ieškiniu prašomas priteisti neturtinės žalos dydis (2000 Lt) prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, neatitinka įstatymo reikalavimų, ir neturtinės žalos dydis nustatytinas 500 Lt (CK 1.5 str., 6.250 str. 2 d.). Likusioje dalyje ieškinys atmestinas.

Civilinis ieškinys priteistinas solidariai iš kaltinamųjų R. T. ir G. V.: 489 Lt – nukentėjusiosios L. B. naudai, 500 Lt – N. B.. Nukentėjusiajam N. B. priteistų lėšų tvarkytoju (iki nukentėjusiojo pilnametystės) paskirtina nukentėjusiojo įstatyminis atstovas – mama L. B..

Nukentėjusysis M. T. pareiškė byloje civilinį ieškinį 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti (1 t., 98, 99 b. l.).

Neturtinės žalos dydį nukentėjusysis M. T. grindžia tuo, kad dėl įvykusio įvykio yra psichiškai paveiktas, negali drąsiai vaikščioti gatvėmis, patyrė išgąstį, stresą, skaudėjo galvą, koją.

Nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sužalojimas padarytas viešoje vietoje, nakties metu, matant kitiems asmenims, todėl teismas sutinka, jog dėl tokių R. T. smurtinių veiksmų, nukentėjusysis patyrė dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą, nepatogumus. Tokie kaltinamojo tyčiniai veiksmai sukėlė neigiamas pasekmes – išgąstį, baimę vaikščioti nakties metu. K. M. T. buvo konstatuota poodinės kraujosruvos veide, todėl tikėtina, kad nukentėjusysis kurį laiką turėjo eiti į mokyklą sužalotu veidu, nepatogiai jaustis prieš draugus, kitus moksleivius. Tuo tarpu žalą nukentėjusiajam kaltinamasis padarė tyčiniais veiksmais, kaltinamasis mokosi, nedirba, tačiau jis yra jauno amžiaus, sveikas asmuo, pilnametis, galintis įsidarbinti ir dirbti. Atsižvelgiant į tai, kad patirti nukentėjusiojo neigiami padariniai buvo trumpalaikiai, didesnių neigiamų išgyvenimų nesukėlė, liekamųjų reiškinių nėra nustatyta, nesumažėjo nukentėjusiojo M. T. gebėjimas mokytis ir dirbti, nebuvo pateikta duomenų, kad dėl patirtų dvasinių išgyvenimų nukentėjusiojo sveikata ateityje galėtų blogėti, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, teismų praktika bei, siekiant nepažeisti ne tik nukentėjusiojo teisių į adekvatų, proporcingą atsiradusiems padariniams, neturtinės žalos atlyginimą, bet ir protingos abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyros, nukentėjusiajam patirtai neturtinei žalai kompensuoti priteistina suma mažinama iki 500 Lt (144,81 EUR). Likusioje dalyje ieškinys atmestinas.

Kauno teritorinė ligonių kasa byloje pateikė civilinį ieškinį 112,41 Lt (32,56 EUR) turtinei žalai atlyginti už nukentėjusiajam M. T. suteiktas gydymo paslaugas. Civilinis ieškinys pagrįstas, kadangi žala padaryta neteisėtais tyčiniais kaltinamojo R. T. veiksmais, įrodytas kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais (1 t., 109-112 b. l.), todėl tenkintinas pilnai.

Civiliniai ieškiniai atmestini dalyse dėl žalos priteisimo iš kaltinamųjų atstovų pagal įstatymą, kadangi kaltinamieji šiuo metu yra pilnamečiai, veiksnūs asmenys.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vaikiškos sportinės kelnės, grąžintos L. B. (1 t., 82 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos L. B. nuosavybėje; žibintuvėlis, priduotas saugoti Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK (1 t., 156-158 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus – konfiskuotinas (BPK 94 str. 1 d. 1 p., BK 72 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 297-298 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas

nusprendė:

R. T. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytus BK 284 str. 1 d. (2013-04-29 viešosios tvarkos pažeidimas), BK 284 str. 1 d. (2013-06-24 viešosios tvarkos pažeidimas) bei BK 258 str. 2 d., ir nuteisti:

- pagal BK 284 str. 1 d. (2013-04-29 viešosios tvarkos pažeidimas) – 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose, mokytis arba dirbti bei per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 10 valandų nemokamų darbų,

- pagal BK 284 str. 1 d. (2013-06-24 viešosios tvarkos pažeidimas) – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose, mokytis arba dirbti bei per 5 mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 10 valandų nemokamų darbų,

- pagal BK 258 str. 2 d. – 8 MGL dydžio (1040 Lt) bausme.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., 65 str., bausmes, paskirtas pagal BK 284 str. 1 d. (2013-06-24 viešosios tvarkos pažeidimas) ir BK 258 str. 2 d., subendrinti apėmimo būdu, ir paskirti subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose, mokytis arba dirbti bei per 5 mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 50 valandų nemokamų darbų.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 284 str. 1 d. (2013-04-29 viešosios tvarkos pažeidimas), ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose, išskyrus, jei tai susiję su mokslu, sportu ar darbu (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą), mokytis arba dirbti bei per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 10 valandų nemokamų darbų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą, pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

G. V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d., ir nuteisti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose, išskyrus, jei tai susiję su mokslu ar darbu (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą), mokytis arba dirbti bei per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 10 valandų nemokamų darbų,

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą, pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

Kardomąją priemonę – nepilnamečio atidavimą prižiūrėti motinai A. V. – panaikinti.

Nukentėjusiosios L. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš kaltinamųjų R. T. ir G. V. 989 Lt (286,43 EUR): 489 Lt (141,62 EUR) – nukentėjusiosios L. B. naudai, 500 Lt (144,81 EUR) – N. B. naudai. Nukentėjusiajam N. B. priteistų lėšų tvarkytoju (iki nukentėjusiojo pilnametystės) paskirti nukentėjusiojo įstatyminį atstovą – mamą L. B.. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiojo M. T. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš R. T. 500 Lt (penkis šimtus litų) (144,81 EUR) nukentėjusiojo M. T. naudai. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti 112,41 Lt (32,56 EUR) iš kaltinamojo R. T. ieškovo – Kauno teritorinės ligonių kasos naudai, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini).

Daiktinius įrodymus, nuosprendžiui įsiteisėjus: vaikiškas sportines kelnes palikti L. B. nuosavybėje, elektros šoko įtaisą – žibintuvėlį, saugomą Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK, konfiskuoti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.