- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-10-21
- Bylos Nr.
- N1-398-725/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Živilė Bliūdžiuvienė
- Kaltinamasis
- R. T., G. V.
- Nukentėjusysis
- M. T., L. B., N. B.
- Advokatai
- Vaclovas Kaminskis
Kauno apylinkės teismo teisėja Živilė Bliūdžiuvienė, sekretoriaujant Jūratei Juknevičienei, R. K., dalyvaujant prokurorui Osvaldui Stadaliui, kaltinamiesiems R. T., G. V., atstovams pagal įstatymą E. S., A. V., gynėjams advokatams Vaclovui Kaminskiui, Viliui Mulevičiui, nukentėjusiesiems M. T., L. B., N. B., Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams Martynui Kapčiui, Vygintui Aukštuoliui, Daivai Stalerevičienei, neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, besimokantis (duomenys neskelbtini) 10 klasėje, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. (dvi veikos), 258 str. 2 d., padarymu,
G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, besimokantis (duomenys neskelbtini) mokykloje, 12 klasėje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. 1 d., padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. T. ir G. V., būdami nepilnamečiai, veikdami bendrininkų grupėje, taip pat su BK 13 str. 1 d. nustatyto amžiaus nesulaukusiu asmeniu – R. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., 2013-04-29, apie 20 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties įžūliais veiksmais ir patyčiomis demonstravo nepagarbą aplinkiniams, t. y. G. V. sugriebus mažamečiui N. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., už rankų, o R. B. tuo pat metu sugriebus mažamečiui N. B. už kojų, ir abu įmetė mažametį į buitinių atliekų konteinerį, R. T. tuo metu mobiliojo ryšio telefonu tai filmavo ir užmetė ant buitinių atliekų konteineryje įmesto N. B. automobilio padangą, tokiu būdu kaltinamieji sukėlė mažamečiui didelį išgąstį ir baimę, t. y. bendrais įžūliais veiksmais ir patyčiomis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Be to, R. T., būdamas nepilnametis, apsvaigęs nuo alkoholio, 2013-06-24, apie 00.20 val., viešoje vietoje –(duomenys neskelbtini), suduodamas smūgį į kairįjį antakį, o šiam parkritus, panaudodamas neteisėtai turimą elektrošoko prietaisą – žibintuvėlį, kuris priskiriamas nešaunamųjų ginklų „D“ kategorijai, tai yra, suduodamas juo nukentėjusiajam M. T. vieną elektros impulsą į kairės kojos kelio sritį, padarydamas nukentėjusiajam M. T. nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sukėlė išgąstį, pasipiktinimą, sumaištį, tuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Be to, R. T., būdamas nepilnametis, pažeisdamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 13 str. 9 p., 31 str. (2010-11-18 įstatymo Nr. XI-1146, Žin. 2010, Nr. 13-614 redakcija), 2013 m., Kaune, tiksliau tyrimo nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje neteisėtai įgijęs elektrošoko prietaisą – žibintuvėlį, kuris priskiriamas nešaunamųjų ginklų „D“ kategorijai, šį ginklą neteisėtai nešiojosi su savimi, kol 2013-07-04 12.00 val. pateikė jį ikiteisminio tyrimo pareigūnams.
K. R. T. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad 2013-04-29, apie 20 val. jis su G. ir R. buvo (duomenys neskelbtini) namu, prie treniruoklių. G. ir R. sportavo. Prie jų priėję berniukai į juos ėmė mėtyti akmenis. Jie liepė baigti, nes, priešingu atveju, įmes juos į konteinerį. Vienam iš berniukų (N. B.) pasakius, kad jį pakeltų ir jis pats įlips į konteinerį, G.ir R. berniuką pakėlė, ir pastarasis nučiuožė į konteinerį. Tuomet kaltinamasis įmetė į konteinerį padangą prie jame buvusio berniuko, kodėl taip padarė, paaiškinti negali. Teigė nenorėjęs pagąsdinti berniuko. Po to berniuką, buvusį konteinery, filmavo telefonu, kodėl – nežino. Paskui dar vienas berniukas įšoko į konteinerį. Jis su draugais toje vietoje pabuvę dar apie 20 minučių, nuėjo namo. Nekilo mintis berniukus ištraukti iš konteinerio. Be to, 2013-06-24 apie 00.20 val. jis buvo prie daugiabučių (duomenys neskelbtini). Priėjęs prie pro šalį ėjusių M. T. ir jo draugo, paprašė cigaretės. M. T. padavus cigaretę, trenkė pastarajam kumščiu į akį. Nukentėjusiajam nukritus, M. T. draugui elektrošoku prilietė pilvą, kad šis netrenktų kaltinamajam. M. T. draugas pabėgo. A. M. T. taip pat nuėjo. Taip pasielgė dėl to, kad kažkada nukentėjusysis su kitais asmenimis, keturiese, buvo užpuolę kaltinamąjį. Pripažįsta, kad M. T. krisdamas galėjo susižaloti kojos kelį. „Tazerį“ nusipirko pagal skelbimą savigynai. Nežinojo, kad nepilnamečiams jo įsigyti negalima. Blogai vertina savo poelgį, gailisi, teisminio nagrinėjimo metu atsiprašė nukentėjusiųjų. Su civiliniais ieškiniais sutinka.
Kaltinamasis G. V. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad 2014-04-29, apie 20 val., jis su R. B. sportavo (duomenys neskelbtini) namu, o R. T. šiaip prie jų stovėjo. Ten buvę vaikai pradėjo į juos mėtyti akmenis. Supykę jie vaikams pasakė, kad, juos pagavę, įmes į konteinerį. Jam ir R. pagavus mažesnį vaiką (G. B.) ir pastarajam pradėjus verkti, o didesniam vaikui (N. B.) pasisiūlius, kad jį pakeltų ir jis pats įlips į konteinerį, kaltinamasis su draugu mažesnį vaiką paleido. Tuomet jis ir R. didesnį vaiką pastatė ant konteinerio, ir vaikas pats įčiuožė į konteinerį, vaikas nesipriešino. R. T. numetė ant konteineryje įmesto N. B. padangą ir filmavo. Nesimatė, kad R. T. būtų supykęs ant vaikų. Po įvykio dar pabuvo apie 20 min., matė, kad dar vienas vaikas įlipo į konteinerį. Mano, kad ne prieš vaiko valią įmetė jį į konteinerį. Galvoja, kad tai buvo lyg žaidimas, kad vaikams buvo linksma pabūti su vyresniais, vaikai norėjo pabūti pranašesniais už kitus. Nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio, kitą dieną po įvykio atsiprašė nukentėjusiųjų. Sutinka su civiliniu ieškiniu dėl sugadintų drabužių.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamųjų kaltė be jų paaiškinimų pilnai įrodyta bylos teisminio tyrimo metu ištirtais ir įvertintais įrodymais.
2013-04-29 viešosios tvarkos pažeidimas
Nukentėjusioji L. B. parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ji ėjo pasitikti savo mažamečių vaikų N. ir G. B.. S. G., kuris pasakė, kad N. vyresni berniukai įmetė į konteinerį, užmetė padangą, filmavo. Iš vaikų pasakojimo žino, kad vaikai buvo aikštelėje ir prie jų prisikabino dideli berniukai (kaltinamieji), iš jų juokėsi. Vaikai buvo išsigandę, apie akmenų mėtymą nepasakojo. Nemano, kad vaikas pats prašytųsi būti įmetamas į konteinerį. Grįžus prie namų, sutiko kaltinamuosius. Jai paprašius pastarųjų atsiprašyti, šie ją ir jos vaikus iškoneveikė necenzūriniais žodžiais, todėl ji kreipėsi į policiją. N. drabužiai buvo sugadinti nepataisomai, jis patyrė baimę, išgąstį. Prašo patenkinti civilinį ieškinį. Kitą dieną po įvykio kaltinamasis G. V. jos ir N. atsiprašė.
Nukentėjusysis N. B. parodė, kad įvykio dieną kartu su broliu G. ir draugais D., D. ir R. buvo (duomenys neskelbtini), prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“, krepšinio aikštelėje, laipiojo ant krepšinio stovo. Atėjus vaikinams iš (duomenys neskelbtini), vienas jų (R. B.), jį paėmęs už kojų, kitas (G. V.) – už rankų, įmetė žemyn galva į konteinerį. Tuo metu R. T. užmetė padangą – pataikė nukentėjusiajam ant kojos, filmavo, sakė nuotraukas įdės į „Facebook‘ą“. N. B. dengėsi veidą, jautėsi blogai. Vaikinams nuėjus toliau, jis išlipo iš konteinerio ir nuėjo namo. Po įvykio drabužiai buvo nešvarūs, smirdėjo. Atėjus minėtiems vaikinams, jis su jais nekalbėjo, neprasivardžiavo ir neprisimena, kad kas nors iš jų būtų prasivardžiavęs, jiems netrukdė. Jis prašė jo nemesti, bet vaikinai vis tiek jį įmetė. Iš pradžių vaikinai norėjo ir jo brolį įmesti, juos abu kartu, bet jam paprašius brolio nemesti, prie pastarojo nelindo. Jis pats nesisiūlė įmetamas į konteinerį. Nežino, kodėl juos norėjo įmesti į konteinerį. Policijoje vaikinus atpažino. Kitą dieną po įvykio kaltinamasis G. V. jo atsiprašė.
Liudytojas G. B. parodė, kad įvykio metu buvo kartu su broliu N. ir draugais D., D. ir R. Š. prie treniruoklių, žaidė. Jiems pažaisti nepavyko, nes atėję „dičkiai“ iš (duomenys neskelbtini) prisikabino prie jų, N. įmetė į konteinerį. Dėl kokios priežasties taip padarė – nežino. N. prašė jo nemesti. G. B. broliui padėjo išlipti iš konteinerio. I. N. buvo purvinas. Jie su broliu ir draugais nežaidžia tokių žaidimų (kaip laipiojimas po šiukšlių konteinerius) ir brolis tikrai nenorėjo pabūti konteineryje. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 66-67 b. l.), kad priėję „dičkiai“ ėmė keiktis necenzūriniais žodžiais ir pasakė, kad juos įmes į šiukšlių konteinerį. Jie išsigando, prašė nemesti, bet brolį į šiukšlių konteinerį įmetė – vienas stvėrė jį už rankos, kitas – už kojos ir įgrūdo jį į metalinį šiukšlių konteinerį, paskui įmetė automobilio padangą. Vienas aukšto ūgio berniukas telefonu tai filmavo ir įmetė į konteinerį automobilio padangą. Atėjus „dičkiams“, jie su jais nekalbėjo, neatsakinėjo negražiai, nieko jiems nedarė.
L. L. S. parodė, kad jis įvykio dieną su kaltinamaisiais buvo Ž. Š., prie treniruoklių, prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“. Jiems sportuojant, atėjo vaikai, kurie jų paprašė cigaretės, jiems atsakius, kad nerūko, pastarieji pradėjo mėtytis akmenimis. Tuomet jiems liepus vaikams eiti iš čia, nes, priešingu atveju, įmes į konteinerį, o kažkuriam iš vaikų pasakius, jog jie patys gali įlipti, kaltinamieji vieną vaiką užkėlė ant konteinerio krašto, ir pastarasis nučiuožė į konteinerio vidų, o liudytojas su draugais nuėjo. Liudytojas mano, kad gal vaikui patiko kvapas, kad jis konteineryje gulėjo. Neatkreipė dėmesio, kad kas mestų padangą į konteinerį. Liudytojo teigimu, kiti vaikai stovėjo prie konteinerio ir juokėsi. Teigia, jog jie vaikams negrasino. Įvykio aplinkybes geriau atsiminė po įvykio, apklausiamas policijos pareigūnų, tai, ką atsiminė, pasakojo teisingai, priežasčių meluoti nebuvo. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 71-72 b. l.), kad R. vieną iš vaikų paėmė, kaip jam atrodė, už pažastų ir įmetė į didelį šiukšlių konteinerį. Nematė, kad G. jam būtų padėjęs, bet pastarasis tuo metu buvo šalia. N. R., nei jis vaiko nemetė į konteinerį, tik po to R. paėmė šalia konteinerio besivoliojančią padangą ir įmetė ant konteineryje buvusio vaiko. Tas vaikas nei metamas, nei po to, kai R. įmetė padangą, neverkė. Liudytojo manymu, jis pats nieko blogo nedaręs, jis tik juokėsi iš tokios situacijos.
2013-04-29 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta – teritorija, esanti prie namo (duomenys neskelbtini) (1 t., 27-30 b. l.).
2013-10-17 akistatos tarp R. T. ir G. V. metu, G. V. patvirtino, kad R. T. viską filmavo, o pradėjus policijai jo ieškoti, įrašą panaikino (2 t., 92-93 b. l.).
Parodymų patikrinimo vietoje metu N. B. parodė šiukšlių konteinerį, stovintį tarp namų Nr. (duomenys neskelbtini) kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), kur įvykio metu jis buvo įmestas dviejų vaikinų į šiukšlių konteinerį žemyn galva, o kitas vaikinas užmetė ant jo konteineryje padangą ir visa tai filmavo (1 t., 63-65 b. l.).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose užfiksuota, jog iš pateiktų asmenų fotonuotraukų mažametis N. B. atpažino R. B. ir G. V. kaip vaikinus, įmetusius jį į konteinerį, o R. T. – kaip jį filmavusį vaikiną (1 t., 49-62 b. l.).
2013-10-30 daiktų pateikimo protokolu užfiksuota, jog L. B. pateikė vaikiškas sportines kelnes, kurių apžiūra, požymiai užfiksuoti 2013-10-30 daiktų apžiūros protokole, nustatyta, kad ant kelnių yra įplyšimai, dėmės. Kelnės po apžiūros grąžintos saugojimui L. B. (1 t., 81, 82-83 b. l.).
Žemesnės instancijos teismas
Taigi, baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu neginčytinai yra nustatyta, kad nukentėjusysis N. B. šiukšlių konteineryje atsidūrė kaltinamojo G. V. bei kartu su jais buvusio R. B. padedamas, kad R. T. visą šį veiksmą filmavo bei po to į šiukšlių konteinerį (tai yra ant jame buvusio nukentėjusiojo) įmetė padangą. Nors kaltinamieji teigė, kad nukentėjusysis jų bei kaltinamųjų draugo savo paties prašymu buvo tik užkeltas ant konteinerio, o paskui pats į jį nučiuožė, teismas tokius kaltinamųjų parodymus laiko kaip jų siekimą sušvelninti savo atsakomybę. Tiek nukentėjusysis N. B. parodė, tiek jo brolis G. B. patvirtino, kad vyresni vaikinai N. B. įmetė į konteinerį, paėmę už rankų ir už kojų, kad norėjo į konteinerį įmest ir G. B., ir tik pastarajam iš baimės ėmus verkti, nukentėjusiojo N. B. prašomi, G. B. į konteinerį nemetė. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo N. B., liudytojo G. B. parodymais, jie yra vienodi tarpusavyje tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo metu, nuoseklūs, nuoširdūs (apklausa teisminio nagrinėjimo metu), be to nukentėjusysis ir jo brolis su kaltinamaisiais bei su kartu su pastaraisiais buvusiais asmenimis nebuvo draugai, nebendravo, taip pat nebuvo susipykę, taigi neturėjo jokio preteksto kaltinamųjų apkalbėti. Aplinkybę, kad nukentėjusysis neturėjo noro būti įmetamas į konteinerį, kad jam tai negalėjo būti kaip smagus žaidimas (skirtingai nei taip mano kaltinamasis G. V.), patvirtina ir nukentėjusiojo neigiamai nusakytos savo potyrio detalės: šiukšlės po lietaus buvo slidžios, konteineryje buvo šlapia ir purvina, o jis pats po to buvo nešvarus ir smirdėjo, pergyveno, kad jį tokioje aplinkoje gali internete pamatyti draugai. Be to, nukentėjusiojo mama L. B. nurodė, kad po įvykio vaikai buvo labai išsigandę. Taigi šios aplinkybės nepatvirtina kaltinamųjų ciniškų aiškinimų, kad N. B. veržėsi į šiukšlių konteinerį dėl smagumo. Be to, net jei ir tikint, kad nukentėjusysis N. B. pats pasiprašė įkeliamas į konteinerį, iš pačių kaltinamųjų parodymų matyti, kad jis ten norėjo atsidurti ne žaidimo tikslu, ir jam ten nebuvo smagu: kaltinamasis R. T. bylos nagrinėjimo metu teisme parodė manąs, kad N. B. pasisiūlė būti įkeliamas į konteinerį, kad nebūtų metamas mažesnis pastarojo brolis, kuris prieš tai jų pagautas, kad būtų įmestas į konteinerį, apsiverkė, be to, nukentėjusiajam būnant konteineryje, R. T. pats matė, kad nukentėjusiajam konteineryje nebuvo smagu; kaltinamasis G. V. parodė, kad jie, žadėdami įmesti į konteinerį, vaikus gaudė ir tik sugautam mažiukui vaikui pradėjus verkti, atėjęs didesnis jo brolis sutiko, jų pakeltas, pats įlipti. Tačiau kaltinamųjų parodymus paneigia ir liudytojas L. S., kuris, nors ir neigdamas, kad tiesiogiai nusikaltime dalyvavo G. V., tačiau patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad nukentėjusysis N. B. R. B. į konteinerį buvo įmestas. Teismas kaltinamųjų, liudytojo L. S. parodymais remiasi tiek, kiek jie neprieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, kadangi minėtų asmenų parodymai nėra vienodi net tarpusavyje, be to, jie nesugeba arba (stengdamiesi sušvelninti savo kaltę) greičiausiai nenori logiškai paaiškinti savo elgesio motyvų (pavyzdžiui R. T. aiškina negalintis paaiškinti, kodėl filmuoja, kodėl meta padangą), sąmoningai ciniškai, o kartu ir nelogiškai aiškina įvykio aplinkybes (R. T. parodė matęs, kad nukentėjusiajam konteineryje nebuvo smagu, G. V. aiškino, kad vaikams tai buvo lyg žaidimas, kad vaikams buvo linksma pabūti su vyresniais, liudytojas L. S. teigė, kad galimai vaikui patiko konteineryje buvusių atliekų skleidžiamas kvapas), o liudytojas L. S., būdamas kaltinamųjų draugas, akivaizdu, kad stengiasi pastariesiems padėti išvengti atsakomybės.
Taigi, teismas laiko, kad kaltinamieji viešoje vietoje bendrais įžūliais veiksmais ir patyčiomis (įmesdami mažametį vaiką į šiukšlių konteinerį, mesdami ant jo padangą bei tokioje situacijoje filmuodami) demonstravo nepagarbą aplinkiniams, nesant tam jokio būtino reikalo (nukentėjusieji nepatvirtino, kad jie būtų mėtęsi akmenimis, tuo tarpu teismas jau pasisakė dėl kaltinamųjų ir liudytojo L. S. parodymų patikimumo), pasinaudodami kažkokia galimai menkaverte dingstimi. Kaltinamieji sąmoningai elgėsi įžūliai, chuliganiškai, neadvekačiai esamai situacijai, pademonstruodami savęs, savo jėgos pranašumą prieš mažamečius, nesugebančius pasipriešinti, asmenis, niekinantį požiūrį į aplinkinius. Taip elgdamiesi tuo metu toje vietoje buvusių kitų vaikų, nukentėjusiojo brolio akivaizdoje, kaltinamieji pastaruosius šokiravo (ką patvirtino liudytoja L. B.), taip pat išreiškė ir nepagarbą šių asmenų atžvilgiu, sutrikdė jų, kaip visuomenės narių, rimtį. Šie kaltinamųjų veiksmai viešoje vietoje, kur nuolat vaikšto, sportuoja žmonės, žaidžia vaikai, vertintini kaip prieštaraujantys moralės ir pagarbos vienų kitiems principams, kuriais kaltinamieji sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamieji, patys elgdamiesi chuliganiškai, matydami vienas kito tokius veiksmus, suvokė vykstantį viešosios tvarkos pažeidimą, nukentėjusiojo užgauliojimą, žeminimą, ir tam netrukdė bei patys įvairiais veiksmais prisidėjo. Todėl nusikaltimą kaltinamieji darė veikdami bendrai – bendrininkų grupėje. K. R. T. bei G. V. tyčinė nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d.
2013-06-24 viešosios tvarkos pažeidimas
ir neteisėtas disponavimas nešaunamuoju ginklu
Nukentėjusysis M. T. paaiškino, kad 2013-06-24 naktį jis su draugu M. P. ėjo susitikti su draugėmis. Sutikus jam iš matymo pažįstamą R. T., pastarasis pradėjo šaukti, švietė jam į akis su žiebtuvėliu, demonstravo kaip veikia „tazeris“, kurį pridėjo M. P. prie pilvo, tačiau prietaisui nesuveikus, M. P. pabėgo. Nukentėjusiajam padavus R. T. cigaretę, pastarasis sudavė jam kumščiu į akį, dėl ko M. T. parkrito. R. T. nusivijo M. P.. Grįžęs kaltinamasis „tazerį“ prilietė nukentėjusiajam prie kojos. Reiškia civilinį ieškinį 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Dėl šio įvykio jis yra psichiškai paveiktas, negali drąsiai vaikščioti gatvėmis, patyrė išgąstį, stresą, skaudėjo galvą, koją.
G. V., apklaustas kaip liudytojas, parodė, kad jis 2013-06-24 naktį su R. T. stovėjo prie (duomenys neskelbtini) namo laiptinės. Prie pro šalį keliu ėjusių M. T. ir jo draugo staiga pribėgęs R. T. kažkuriam iš vaikinų sudavė, dėl ko pastarasis nukrito. Atsistojęs vaikinas nubėgo į vieną pusę, kitas – į kitą. R. T. bandė juos gaudyti, bet nepagavo. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 124-125 b. l.), kad R. T. įvykio metu buvo girtas. R. T. nuėjo „kabinti“ pro juos praeinančių vaikinų, kaip suprato G. V., paprašyti pinigų ar šiaip „prisikabinti“. R. T. pats taip sakė. Tuo metu G. V. liko stovėti prie laiptinės. R. T., priėjęs prie tų vaikinų, pradėjo knistis po vieno iš jų rankinę, paskui, G. V. manymu, sudavė jam kumščiu, nes vaikinas krito, trenkėsi į kažkokį greta stovėjusį lengvąjį automobilį ir parkrito ant žemės. R. T. dar kažką pasilenkęs darė nukritusiam vaikinui, kaip paskui pats gyrėsi – panaudojo „tazerį“, t. y. elektrošoką. G. V. yra matęs pas R. T. tą elektros prietaisą, nes pastarasis jį anksčiau nešiodavosi, norėdamas prieš kitus pasipuikuoti. Kur, iš ko ir kada jis jį įsigijo, G. V. nežino.
2013-06-26 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu užfiksuota, jog iš pateiktų asmenų fotonuotraukų M. T. atpažino fotonuotraukoje Nr. 3 pavaizduotą asmenį – R. T. kaip asmenį, kuris su elektrošoko įtaisu sudavė smūgius jam į veidą ir į koją (1 t., 100-104 b. l.).
2013-10-24 akistatos protokolu užfiksuota, jog atliktos akistatos tarp nukentėjusiojo M. T. ir R. T. metu, nukentėjusysis M. T. patvirtino, kad R. T. pats pirmas be jokios priežasties prikibo, iš pradžių elektrošoko prietaisą priglaudė Mindaugui prie pilvo, o po to jau smogė M. T. į galvą, o kai šis parkrito, priglaudęs prie kojos, įjungė elektrošoko prietaisą (1 t., 106-107 b. l.).
2013-10-17 akistatos protokolu užfiksuota, jog atliktos akistatos tarp liudytojo M. P. ir R. T. metu, liudytojas M. P. patvirtino duotus parodymus, kad R. T. pats pirmas be jokios priežasties prikibo, iš pradžių priglaudė veikiantį elektrošoko prietaisą jam (M. P.) prie pilvo, po to smogė M. T. į galvą, o kai šis parkrito, priglaudęs prie kojos, įjungė elektrošoko prietaisą. Nežino kodėl, bet R. T. jį dar vijosi (1 t., 122-123 b. l.).
2013-10-16 akistatos protokolu užfiksuota, jog atliktos akistatos tarp liudytojo G. V. ir R. T. metu, liudytojas G. V. patvirtino, kad R. T. pats pirmas be jokios priežasties prikibo prie vaikinų ir sudavė smūgius bei vieną iš vaikinų vijosi (1 t., 127-128 b. l.).
2013-06-24 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta – atvira teritorija, esanti tarp (duomenys neskelbtini) (1 t., 86-88 b. l.).
2013-07-04 daiktų pateikimo protokolu užfiksuota, jog R. T. pateikė prietaisą, panašų į prožektorių „POLICE“ ir „EXTREME BEETLE“, kurio apžiūra, požymiai užfiksuoti 2013-07-04 apžiūros protokole (1 t., 142, 143-146 b. l.).
2013-07-30 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad tirti pateiktas prietaisas – elektros šoko įtaisas-žibintuvėlis yra fabrikinės gamybos, veikiantis ir tinkamas naudoti pagal paskirtį. Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą priskiriamas prie nešaunamųjų „D“ kategorijos ginklų. Jam įsigyti ir naudoti leidimas nereikalingas. Tačiau pagal to paties įstatymo 13 str. 9 p. , „D“ kategorijos ginklus be leidimų gali įsigyti ir turėti fiziniai asmenys nuo 18 m., jais prekiaujančiai įmonei pateikę asmens dokumentus (1 t., 149-151 b. l.).
2013-08-21 teismo medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) M. T. konstatuota poodinės kraujosruvos veide, kairiame kelyje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, dėl dviejų ar daugiau smūgių, galimai 2013-06-24. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., 160 b. l.).
2013-08-21 papildoma teismo medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) M. T. konstatuota poodinės kraujosruvos veide, kairiame kelyje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu. Paaiškinta, kad nėra galimybės konkrečiau nurodyti, ar šie sužalojimai galėjo būti padaryti elektros impulsine lempa (1 t., 162 b. l.).
Taigi, teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma teismas laiko neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis R. T. viešoje vietoje, tyčia, nesant tam jokio reikalo, pasinaudodamas menkaverte dingstimi (tariamai kažkada buvo užpultas nukentėjusiojo su kitais asmenimis), suduodamas smūgį bei elektrošoko prietaiso pagalba keldamas skausmą nukentėjusiajam bei jį sužalodamas, dėl ko nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sąmoningai elgėsi įžūliai, chuliganiškai. Taip elgdamasis tuo metu kartu su nukentėjusiuoju buvusio pastarojo draugo akivaizdoje, R. T. pastarąjį šokiravo, išgąsdino, taip pat išreiškė nepagarbą ir šio asmens atžvilgiu, nes sutrikdė ir jo, kaip visuomenės nario, rimtį. Toks kaltinamojo elgesys laikytinas atviru iššūkiu visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti savo jėgos pranašumą, niekinantį požiūrį į aplinkinius, kaip pretekstą savo veiksmams panaudojant mažareikšmę dingstį. Šie kaltinamojo veiksmai viešoje vietoje, kur nuolat vaikšto žmonės, vertintini kaip prieštaraujantys moralės ir pagarbos vienų kitiems principams, kuriais kaltinamasis sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Todėl kaltinamojo R. T. tyčinė nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d. Tikslintina kaltinime R. T. veiksmuose nurodyta aplinkybė, nurodant, kad į kairį antakį kaltinamasis sudavė ne elektrošoko prietaisu, o kumščiu (ką nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nurodo nukentėjusysis, taip pat šią aplinkybę nurodo ir patvirtina kaltinamieji bei liudytojas M. P.). Šis patikslinimas nekeičia kaltinimo esmės, nesunkina kaltinamojo teisinės padėties.
Be to, baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodytu, jog kaltinamasis R. T., būdamas nepilnamečiu, neteisėtai kurį laiką nešiojosi su savimi elektros šoko įtaisą – žibintuvėlį, kuris priskiriamas „D“ nešaunamųjų ginklų kategorijai. Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 13 str. 9 p. šio tipo ginklus be leidimų gali įsigyti ir turėti fiziniai asmenys nuo 18 metų. Tuo tarpu kaltinamasis, neturėdamas teisės įsigyti tokio prietaiso, neteisėtai jį įgijęs, neteisėtai jį ir laikė bei padarė baudžiamąjį nusižengimą, kuris teisingai kvalifikuotas pagal BK 258 str. 2 d.
Bausmių skyrimas.
Spręsdamas kaltinamųjų baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 str., 91 str. nuostatomis.
K. R. T. padarė du nesunkius nusikaltimus ir baudžiamąjį nusižengimą, veikų padarymo metu buvo nepilnametis, neteistas, tiek jis, tiek jo mama E. S. už sūnaus elgesį bausti administracine tvarka (už sūnaus supjaustytas troleibuso sėdynes, sūnaus kitų vaikų sumušimą, girto sūnaus pasirodymą viešoje vietoje, nedidelį chuliganizmą) (2 t., 17-18, 19-20, 35-39 b. l.), kaltinamasis priklausomybės ligų centro įskaitoje, psichiatrinio skyriaus įskaitoje neregistruotas (2 t., 11, 13 b. l.), policijos duomenimis, R. T. nuo 2012-02-28 įrašytas į policiją dominančių vaikų apskaitą (2 t., 9 b. l.), Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenimis, R. T. šeima socialinės rizikos grupės šeimų, auginančių vaikus, apskaitoje neregistruota, R. T. socialinės rizikos grupės vaikų apskaitoje neregistruotas, tačiau skyriaus specialistams jis žinomas kaip linkęs smurtauti prieš bendraamžius, chuliganiškai elgtis (2 t., 6-7 b. l.). K. J. mokyklos charakterizuojamas neigiamai, kaip tingus, nelinkęs mokytis, „bandos“ žmogus, kartu nurodoma, kad jis nėra agresyvus ar konfliktiškas (2 t., 4 b. l.), šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, 10 klasėje.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs dvi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės – vieną nusikalstamą veiką (2013-04-29 viešosios tvarkos pažeidimas) padarė veikdamas bendrininkų grupėje, kitą – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (2013-06-24 viešosios tvarkos pažeidimas).
Kaltinamojo mama E. S. parodė, kad sūnus namuose yra ramus, padeda. Mokytis anksčiau tingėjo, bet šiuo metu stengiasi. Mano, kad sūnaus netinkamam elgesiui įtakos turėjo jos išvykimas dirbti į užsienį bei vyresnio brolio įtaka. Su sūnum dėl įvykio kalbėjosi, jis iš pradžių sakė, jog norėjo pajuokauti, po to, supratęs ką padarė, nuoširdžiai gailėjosi. Ji turėjo problemų su policija dėl sūnaus elgesio mokykloje, už tai buvo ne kartą bausta. Šiuo metu sūnus mokosi, dirba atsitiktinius darbus, savų pajamų neturi. Dėl ieškinio su nukentėjusiąja bandė susitarti, tačiau pastaroji atsisakė.
Nors kaltinamasis R. T. teisiamas pirmą kartą, nusikalstamų veikų metu buvo nepilnametis, tačiau jis teisiamas už trijų tyčinių nusikalstamų veikų padarymą, vieną nusikaltimą padarė veikdamas kartu su kitais asmenimis, prieš mažametį asmenį, kas rodo didesnį šio nusikaltimo pavojingumą, jo mama ne kartą bausta dėl sūnaus padarytų teisės pažeidimų, VTAS skyriaus specialistams jis žinomas kaip linkęs smurtauti prieš bendraamžius, chuliganiškai elgtis, kas rodo, kad kaltinamasis nesistengia gyventi tvarkingai, linkęs pažeidinėti įstatymus, žalos nė vienam nukentėjusiajam nė trupučio nėra atlyginęs, todėl, atsižvelgus į minėtas aplinkybes, kaltinamajam skirtinos bausmės: už nusikaltimus, numatytus BK 284 str. 1 d. – laisvės apribojimo, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 258 str. 2 d. – bauda, nustatant jų dydžius mažesnius, nei straipsnio sankcijose už šias nusikalstamas veikas numatyti minėtų bausmių vidurkiai.
Kaltinamasis G. V. padarė nesunkų nusikaltimą, jo padarymo metu buvo nepilnametis, neteistas, administracine tvarka baustas vieną kartą (2014-01-30 pagal ATPK 44 str. 2 d. – 2013-11-21 vartojo narkotines medžiagas be gydytojo paskyrimo) (2 t., 71, 72 b. l.), priklausomybės ligų centro įskaitoje, psichiatrinio skyriaus įskaitoje neregistruotas (2 t., 11, 13 b. l.), policijos duomenimis, į policiją dominančių vaikų apskaitą ir policijos profilaktinę įskaitą neįrašytas (2 t., 9 b. l.), Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenimis, G. V. šeima socialinės rizikos grupės šeimų, auginančių vaikus, apskaitoje neregistruota, G. V. socialinės rizikos grupės vaikų apskaitoje neregistruotas, motina bausta pagal ATPK 181 str. (G. V. trenkė vaikui su lazda) (2 t., b. l. 6-7), (duomenys neskelbtini) mokyklos pedagogų charakterizuojamas teigiamai, nurodoma, kad moksleivis puikiai lanko mokyklą, drausmės pažeidimų nefiksuota, sutaria su pedagogais.
Kaltinamojo mama A. V. parodė, kad sūnus nuo mažens yra gyvybingas, penki metai daug sportuoja, turi daug apdovanojimų, jai padeda. Ji dėl sūnaus elgesio mokykloje bausta įspėjimu, daugiau problemų su sūnum neturėjo. Po įvykio sūnus nukentėjusiųjų atsiprašė, nuoširdžiai gailisi.
Iš bylos medžiagos matyti, kad G. V. nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis – 17 metų amžiaus, anksčiau neteistas, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, jis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.).
Pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nutraukti baudžiamąją bylą ir taikyti jam auklėjamojo pobūdžio priemones, esant trims būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinos sąlygos yra šios: pirma, toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; antra, jis turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; trečia, jis turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį tik nustatęs bent vieną alternatyvią sąlygą, kad jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje.
Teismas nelaiko kaltinamojo G. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jis pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Nors kaltinamasis iš esmės lyg ir prisipažino padaręs nusikaltimą, tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis davė nenuoširdžius parodymus, stengėsi įvykio aplinkybes nurodyti sau palankesniu aspektu, todėl teismas nelaiko, kad kaltinamasis G. V. buvo nuoširdus ir tikrai gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, kas neduoda pagrindo manyti, kad kaltinamasis suprato savo neteisėtą elgesį, jį įvertino, dėl ko būtų galima manyti, kad ateityje jis nebedarys naujų įstatymų pažeidimų. Be to, kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, taip pat stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos pasekmes. Tačiau kaltinamasis iki šiol neatlygino ir nebandė atlyginti nusikaltimu padarytos žalos, taigi, nebandė ir nesistengė sušvelninti nusikalstamos veikos padarinių. Todėl teismas laiko, kad nėra nustatyta jokių sąlygų, kurioms esant, kaltinamojo atžvilgiu būtų galimą taikyti BK 93 str. nuostatas.
Atsižvelgiant į aplinkybes, kad kaltinamasis G. V. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, teisiamas pirmą kartą, nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas nepilnamečiu, šiuo metu yra tik neseniai sulaukęs pilnametystės, mokosi, po šios nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasis jokių kitų nusikaltimų ar nusižengimų nėra padaręs, todėl kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė, nustatant jos dydį mažesnį, nei šios bausmės vidurkis.
Dėl civilinių ieškinių
Nukentėjusioji L. B. pareiškė civilinį ieškinį 489 Lt turtinei žalai atlyginti ir 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti (1 t., 40, 41 b. l.).
LR BPK 109 str. prasme civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti pareikštas ir nagrinėjamas kartu su byla: kai asmeniui padaryta žala, kai kaltinamojo veika turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių bei kai tarp kaltininko neteisėtos veikos ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Kadangi nukentėjusiojo N. B. atžvilgiu buvo padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, dėl kurio jis patyrė moralinę, o jo įstatyminė atstovė – materialinę žalą, nusikaltimą padarę asmenys nustatyti, jų atlikti veiksmai yra priežastiniame ryšyje su nukentėjusiesiems padaryta žala, todėl nukentėjusieji L. B. bei N. B. turi teisę reikalauti atlyginti jiems nusikaltimu padarytą žalą.
Nukentėjusioji L. B. iš kaltinamųjų prašo priteisti 489 Lt turtinę žalą, nurodydama, kad ją sudaro drabužių (sportinio bliuzono bei kelnių), kuriais N. B. vilkėjo įvykio metu ir kurie buvo bjauriai išterlioti (išmatomis, tepalais), smirdėjo, visa tai neišsiplovė, taigi buvo nepataisomai sugadinti, kaina. Teismas laiko, kad civilinis ieškinys turtinės žalos dalyje yra pagrįstas, nes žala padaryta neteisėtais tyčiniais kaltinamųjų veiksmais, įrodytas nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, įvertinus šiuo metu rinkoje esančias drabužių kainas, nėra per didelis, ir ieškinys turtinės žalos dalyje tenkintinas pilnai.
Spręsdamas dėl nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos, teismas vadovaujasi 2000 m. Civilinio kodekso, įsigaliojusio nuo 2001 m. liepos 1 d., normomis (BPK 113 str. 2 d.).
Nukentėjusioji L. B. civiliniame ieškinyje bei apklausiama nurodė, kad dėl įvykio sūnus N. patyrė išgąstį, baimę, tuo metu jam buvo didžiulis stresas.
Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis N. B. patyrė dvasinio pobūdžio pasekmes – šoką, stresą, išgąstį, todėl nukentėjusioji L. B. turi teisę reikalauti atlyginti N. B. padarytą moralinę žalą. Tuo tarpu, nors kaltinamieji R. T. bei G. V. šiuo metu nedirba, tačiau abu kaltinamieji yra jauni, sveiki, jokios fizinės ar psichinės negalios neturintys asmenys, galintys įsidarbinti ir dirbti, tačiau prašoma priteisti suma yra aiškiai neatitinkanti Lietuvos Respublikos ekonominės situacijos ir žmonių gyvenimo lygio, neatitinkanti teismų formuojamai praktikai, todėl nukentėjusiosios L. B. nustatytas ir ieškiniu prašomas priteisti neturtinės žalos dydis (2000 Lt) prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, neatitinka įstatymo reikalavimų, ir neturtinės žalos dydis nustatytinas 500 Lt (CK 1.5 str., 6.250 str. 2 d.). Likusioje dalyje ieškinys atmestinas.
Civilinis ieškinys priteistinas solidariai iš kaltinamųjų R. T. ir G. V.: 489 Lt – nukentėjusiosios L. B. naudai, 500 Lt – N. B.. Nukentėjusiajam N. B. priteistų lėšų tvarkytoju (iki nukentėjusiojo pilnametystės) paskirtina nukentėjusiojo įstatyminis atstovas – mama L. B..
Nukentėjusysis M. T. pareiškė byloje civilinį ieškinį 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti (1 t., 98, 99 b. l.).
Neturtinės žalos dydį nukentėjusysis M. T. grindžia tuo, kad dėl įvykusio įvykio yra psichiškai paveiktas, negali drąsiai vaikščioti gatvėmis, patyrė išgąstį, stresą, skaudėjo galvą, koją.
Nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sužalojimas padarytas viešoje vietoje, nakties metu, matant kitiems asmenims, todėl teismas sutinka, jog dėl tokių R. T. smurtinių veiksmų, nukentėjusysis patyrė dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą, nepatogumus. Tokie kaltinamojo tyčiniai veiksmai sukėlė neigiamas pasekmes – išgąstį, baimę vaikščioti nakties metu. K. M. T. buvo konstatuota poodinės kraujosruvos veide, todėl tikėtina, kad nukentėjusysis kurį laiką turėjo eiti į mokyklą sužalotu veidu, nepatogiai jaustis prieš draugus, kitus moksleivius. Tuo tarpu žalą nukentėjusiajam kaltinamasis padarė tyčiniais veiksmais, kaltinamasis mokosi, nedirba, tačiau jis yra jauno amžiaus, sveikas asmuo, pilnametis, galintis įsidarbinti ir dirbti. Atsižvelgiant į tai, kad patirti nukentėjusiojo neigiami padariniai buvo trumpalaikiai, didesnių neigiamų išgyvenimų nesukėlė, liekamųjų reiškinių nėra nustatyta, nesumažėjo nukentėjusiojo M. T. gebėjimas mokytis ir dirbti, nebuvo pateikta duomenų, kad dėl patirtų dvasinių išgyvenimų nukentėjusiojo sveikata ateityje galėtų blogėti, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, teismų praktika bei, siekiant nepažeisti ne tik nukentėjusiojo teisių į adekvatų, proporcingą atsiradusiems padariniams, neturtinės žalos atlyginimą, bet ir protingos abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyros, nukentėjusiajam patirtai neturtinei žalai kompensuoti priteistina suma mažinama iki 500 Lt (144,81 EUR). Likusioje dalyje ieškinys atmestinas.
Kauno teritorinė ligonių kasa byloje pateikė civilinį ieškinį 112,41 Lt (32,56 EUR) turtinei žalai atlyginti už nukentėjusiajam M. T. suteiktas gydymo paslaugas. Civilinis ieškinys pagrįstas, kadangi žala padaryta neteisėtais tyčiniais kaltinamojo R. T. veiksmais, įrodytas kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais (1 t., 109-112 b. l.), todėl tenkintinas pilnai.
Civiliniai ieškiniai atmestini dalyse dėl žalos priteisimo iš kaltinamųjų atstovų pagal įstatymą, kadangi kaltinamieji šiuo metu yra pilnamečiai, veiksnūs asmenys.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vaikiškos sportinės kelnės, grąžintos L. B. (1 t., 82 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos L. B. nuosavybėje; žibintuvėlis, priduotas saugoti Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK (1 t., 156-158 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus – konfiskuotinas (BPK 94 str. 1 d. 1 p., BK 72 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 297-298 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas
nusprendė:
R. T. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytus BK 284 str. 1 d. (2013-04-29 viešosios tvarkos pažeidimas), BK 284 str. 1 d. (2013-06-24 viešosios tvarkos pažeidimas) bei BK 258 str. 2 d., ir nuteisti:
- pagal BK 284 str. 1 d. (2013-04-29 viešosios tvarkos pažeidimas) – 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose, mokytis arba dirbti bei per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 10 valandų nemokamų darbų,
- pagal BK 284 str. 1 d. (2013-06-24 viešosios tvarkos pažeidimas) – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose, mokytis arba dirbti bei per 5 mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 10 valandų nemokamų darbų,
- pagal BK 258 str. 2 d. – 8 MGL dydžio (1040 Lt) bausme.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., 65 str., bausmes, paskirtas pagal BK 284 str. 1 d. (2013-06-24 viešosios tvarkos pažeidimas) ir BK 258 str. 2 d., subendrinti apėmimo būdu, ir paskirti subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose, mokytis arba dirbti bei per 5 mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 50 valandų nemokamų darbų.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 284 str. 1 d. (2013-04-29 viešosios tvarkos pažeidimas), ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose, išskyrus, jei tai susiję su mokslu, sportu ar darbu (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą), mokytis arba dirbti bei per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 10 valandų nemokamų darbų.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą, pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.
G. V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d., ir nuteisti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose, išskyrus, jei tai susiję su mokslu ar darbu (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą), mokytis arba dirbti bei per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 10 valandų nemokamų darbų,
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą, pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.
Kardomąją priemonę – nepilnamečio atidavimą prižiūrėti motinai A. V. – panaikinti.
Nukentėjusiosios L. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš kaltinamųjų R. T. ir G. V. 989 Lt (286,43 EUR): 489 Lt (141,62 EUR) – nukentėjusiosios L. B. naudai, 500 Lt (144,81 EUR) – N. B. naudai. Nukentėjusiajam N. B. priteistų lėšų tvarkytoju (iki nukentėjusiojo pilnametystės) paskirti nukentėjusiojo įstatyminį atstovą – mamą L. B.. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Nukentėjusiojo M. T. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš R. T. 500 Lt (penkis šimtus litų) (144,81 EUR) nukentėjusiojo M. T. naudai. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti 112,41 Lt (32,56 EUR) iš kaltinamojo R. T. ieškovo – Kauno teritorinės ligonių kasos naudai, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini).
Daiktinius įrodymus, nuosprendžiui įsiteisėjus: vaikiškas sportines kelnes palikti L. B. nuosavybėje, elektros šoko įtaisą – žibintuvėlį, saugomą Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK, konfiskuoti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.