Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Jurgio Kiškio ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės A. V. (toliau – prokurorė) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. kovo 6 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. (toliau – A. G.) buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose.

Iki nuosprendžio vykdymo kardomosios priemonės A. G. paskirtos nebuvo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. G. buvo pripažintas kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2016 m. liepos 2 d. ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo (duomenys neskelbtini), apklausiamas liudytoju, pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, jis davė parodymus, kad matė, kaip 2016 m. rugsėjo 4 d. 09.00 val. (duomenys neskelbtini) lokalinio sektoriaus kieme, netoli (duomenys neskelbtini) nuteistųjų pavėsinės, aikštelėje kilo šurmulys tarp nuteistųjų, tarp kurių buvo I. D., A. M., kurie ginčijosi tarpusavyje, bei girdėjo, kaip I. D. pasiūlė eiti nuteistiesiems kalbėtis į (duomenys neskelbtini) pavėsinę ir matė, kaip tie nuteistieji nuėjo į tą pavėsinę ir kažką tarpusavyje aiškinosi. Matė, kaip nuteistajam A. M. išėjus iš pavėsinės, prie jo priėjo nuteistasis R. I., kuris kažką rusų kalba pasakė A. M.. R. I. priėjo prie pat A. M., kai tuo metu išgirdo, kad kažkas iš nuteistųjų pasakė - „peilis, ką darai?“ Tada R. I. atšoko nuo A. M. ir kažkur nuėjo, o A. M. nuėjo link būrio. Po to A. M. matė (duomenys neskelbtini) gulintį lovoje su užbintuota kaire krūtinės puse netoli širdies. Tai pamatęs suprato, kad tas sužalojimas pas jį atsirado po situacijos su R. I. ryte apie 9.00 val. 2018 m. kovo 22 d. (duomenys neskelbtini), nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), teisiamojo posėdžio metu įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal BK 163 straipsnį ir BK 235 straipsnį, tą patvirtinęs priesaika ir parašu, apklausiamas liudytoju, jis davė melagingus parodymus, kad dėl A. M. sužalojimo nieko nežino, kad jis net nebuvo apklaustas ikiteisminio tyrimo pareigūno. 2018 m. birželio 12 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja priėmė R. I. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį.

4. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės A. V. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Analizuojant pateikto apeliacinio skundo argumentus, matyti, kad juo, neginčijant nei A. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, nei jo kaltės ar jam paskirtos bausmės rūšies bei dydžio, nesutinkama tik su pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti nuteistojo atžvilgiu BK 64¹ straipsnio nuostatų, be kita ko, prašant pripažinti ir vieną A. G. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Atsižvelgiant į šiuos argumentus bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teisėjų kolegija patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu.

6. Vertinant prokurorės apeliacinio skundo motyvų pagrįstumą visų pirma pažymėtina, kad pagal BK 64¹ straipsnį, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis). Ši nuostata taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas (BK 64¹ straipsnio 2 dalis).

7. Ginčo dėl to, jog vertinamu atveju A. G. pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailėjosi dėl jos įvykdymo, kas skundžiamu nuosprendžiu buvo pagrįstai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nagrinėjamu atveju nėra. Abejonių tuo, jog baudžiamoji byla nebuvo baigta teismo baudžiamuoju įsakymu ar išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, teisėjų kolegijai taip pat nekyla. Ir nors apeliaciniu skundu teigiama, kad baudžiamoji byla A. G. atžvilgiu buvo išnagrinėta taikant BPK 273 straipsnio, reglamentuojančio sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuostatas, dėl ko, nuteistajam pripažįstant savo kaltę, jo atžvilgiu taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos, tačiau sutikti su šiais prokurorės motyvais ir jų pagrindu keisti skundžiamą nuosprendį, teisinio pagrindo nėra.

8. Kaip nustatyta BPK 273 straipsnio 1 dalyje, jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, arba tokį pageidavimą kaltinamasis jau yra pareiškęs šio Kodekso 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius šio Kodekso 291 straipsnio reikalavimus gali būti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste analizuojant nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagą matyti, kad vertinamu atveju A. G. buvo pripažintas kaltu pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, iš ko seka, kad jis nebuvo kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą. Ir vis tik, kaip matyti iš 2019 m. sausio 22 d. teisiamojo posėdžio protokolo turinio, prokurorei pagarsinus kaltinamąjį aktą, A. G. pripažino savo kaltę ir sutiko duoti paaiškinimus, tačiau, apklausus A. G., paaiškėjus tam tikriems neaiškumams jo parodymuose, pirmosios instancijos teismas, paklausęs proceso dalyvių nuomonės dėl pavedimo prokuratūrai išsiaiškinti A. G. išdėstytų aplinkybių realumą, prokurorei ir nuteistojo gynėjui palaikant teismo poziciją ir iš esmės prieštaraujant baudžiamosios bylos užbaigimui to paties teisiamojo posėdžio metu, baudžiamojoje byloje paskelbė pertrauką ir baudžiamosios bylos nagrinėjimą tęsė 2019 m. vasario 20 d.,10.00 val. teisiamajame posėdyje. Jame prokurorė pateikė teismo reikalautus papildomus dokumentus, pirmosios instancijos teismas juos pagarsino, tęsė A. G. apklausą ir išvardino bylos medžiagą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teigti, jog vertinamu atveju buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, nepaisant to, kad jokie kiti proceso dalyviai, išskyrus nuteistąjį, teisiamojo posėdžio metu apklausti nebuvo, teisinio pagrindo nėra.

9. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir 2019 m. vasario 20 d. teisiamojo posėdžio protokole esantis teiginys „Teismas, proceso dalyviams neprieštaraujant, nutaria bylą nagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka“ (b. l. 129-130). Perklausius minėto teisiamojo posėdžio garso įrašą, akivaizdu, kad po A. G. atsakymo į jo gynėjo klausimą, teismas nurodo, jog pagarsina rašytinius baudžiamosios bylos įrodymus, apie bylos nagrinėjimą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka neužsimindamas. Šis teisiamojo posėdžio protokolo rašymo apsirikimas iš esmės buvo ištaisytas 2019 m. kovo 7 d. teismo posėdžių sekretorės T. D. tarnybiniu pranešimu, kurio duomenimis, teisiamojo posėdžio protokole yra padaryta klaida – neteisingai įrašytas sakinys „teismas, proceso dalyviams neprieštaraujant, nutarią bylą nagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka“, pažymint, kad pagal vertinamo teisiamojo posėdžio garso įrašą, teisėja po kaltinamojo atsakymo „gailiuosi“, išvardina bylos medžiagą (b. l. 155).

10. Esant šiems duomenims, spręsti, jog analizuojamu atveju baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, priešingai nei tai teigiama prokurorės apeliaciniame skunde, teisinio pagrindo nėra. Tokiu būdu, BK 64¹ straipsnio nuostatos A. G. atžvilgiu nebuvo taikytos pagrįstai.

11. Tuo tarpu vertinant prokurorės apeliacinio skundo argumentus dėl A. G. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, t. y. kad skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotą nusikalstamą veiką jis įvykdė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), vis tik pažymėtina, kad vadovaujantis vieningai šiuo klausimu formuojama teismų praktika, įtarimuose ar kaltinamajame akte nenurodytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę teismai pripažįsta tik tada, kai ją sudarantys faktai yra nurodyti kaltinamajame akte, tačiau nekvalifikuoti kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė (pavyzdžiui, kad asmuo nusikalstamą veiką buvo padaręs bendrininkų ar organizuota grupe ir pan.). Jei atsakomybę sunkinanti aplinkybė išaiškėja tik teisme ir nėra prašymo pakeisti kaltinimą, ji nepripažįstama atsakomybę sunkinančia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-367/2013, 2K-272/2017). Šiuo atveju kaltinamajame akte konkrečiai įvardinti visi ankstesni A. G. teistumai, kurie nepaaiškėjo tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir kurie betarpiškai patvirtina, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam inkriminuotą nusikalstamą veiką jis įvykdė jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, teistumas už jį neišnykęs ir nepanaikintas, todėl spręsti, kad skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotą nusikalstamą veiką nuteistasis padarė būdamas recidyvistas, pripažįstant tai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkto prasme, teisinių kliūčių nėra.

12. Ir vis tik, sunkinti nuteistojo A. G. teisinę padėtį ir griežtinti skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtą bausmę vien tik dėl paminėtos jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės nustatymo, nėra jokio objektyvaus pagrindo. A. G. už BK 235 straipsnio 1 dalį paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė nelaikytina per švelni net ir konstatavus, kad šią nusikalstamą veiką A. G. įvykdė būdamas recidyvistas. Motyvuojant šią išvadą vis tik pažymėtina, kad vertinamu atveju A. G. buvo paskirta griežčiausia BK 235 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, jos dydį nustatant didesnį nei už šios nusikalstamos veikos padarymą galimą skirti minimalų terminuoto laisvės atėmimo bausmės dydį. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas nors ir nenustatė A. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau vis tiek įvertino faktą, kad nusikalstamą veiką nuteistasis įvykdė atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, neatlikus ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės, teistumui neišnykus ir nepanaikinus jo įstatymų nustatyta tvarka, kas iš esmės atitinka recidyvo sąvoką. Be to, apylinkės teismas atsižvelgė ir į nuteistojo asmenybę, konstatuodamas, kad A. G. yra linkęs nusikalsti asmuo, tinkamų išvadų iš savo neteisėto elgesio jis nedaro ir toliau nusikalsta, (duomenys neskelbtini) kolonijos administracijos jis charakterizuojamas patenkinamai, pažymint ir tai, kad A. G. pataisos namuose buvo 3 kartus baustas drausmine tvarka, ne visada daro tinkamas išvadas. Esant šių duomenų visumai, atsižvelgiant dar ir į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu buvo įvertintas ir A. G. padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei pavojingumas, pagrįstai spręstina, jog net ir pripažinus vieną A. G. atsakomybę sunkinančią aplinkybę šiuo nuosprendžiu, griežtinti skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nėra jokio teisinio pagrindo. Juo labiau, jog ir prokurorės apeliaciniame skunde, prašant ne tik pripažinti nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, bet ir jo atžvilgiu taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas, prašoma A. G. skirti analogišką galutinę bausmę, t. y. 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 331 straipsniu, 333 straipsniu,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės A. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. kovo 6 d. nuosprendį: pripažinti A. G. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką jis padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Likusią Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. kovo 12 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.