Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. R. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo ir leidimo priimti palikimą nepilnamečio globotinio vardu išdavimo, suinteresuoti asmenys – D. S., A. G. atstovaujanti E. S., G. S., E. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 153 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, CPK 118, 175¹ straipsniuose nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš civilinėje byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad nepilnamečio T. S. tėvas V. S. mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 51). Iš Gyventojų registro 2021-12-03 pažymos Nr. GR.3A-7071 matyti, kad V. S. mirė ištuokoje, vaikai – D. S., gim. (duomenys neskelbtini), E. S., gim. (duomenys neskelbtini), G. S., gim. (duomenys neskelbtini), T. S., gim. (duomenys neskelbtini), E. S., gim. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 51). Palikėjas V. S. (2023-11-06 Testamentų registro išrašas) testamento nesudaręs (e. b. l. 48-49); šiuo metu įregistruoti palikimo atsisakymo ir priėmimo faktai (palikimą priėmė palikėjo vaikai G. S. ir E. S. ir atsisakė priimti sūnus E. S.). Bylos medžiaga patvirtina, kad mirties dieną mirusiajam priklausė 1/3 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/3 pastato, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 59-61). Taip pat iš Lietuvos antstolių rūmų 2022-01-07 rašto Nr. S-30-19 dėl informacijos pateikimo matyti, kad iš skolininko V. S. buvo vykdomas išieškojimas (e. b. l. 62-67). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nepilnametis T. S., atstovaujamas globėjo A. R. pagal Kauno apylinkės teismo 2021-03-15 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2YT-4896-454/2021, po jo tėvo mirties palikimo per įstatymo nustatytą terminą nepriėmė.

Dėl praleisto termino atnaujinimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įpėdinio palikimo priėmimo ar atsisakymo palikimą priimti veiksmas turi būti atliktas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnyje nurodyta galimybė šį terminą pratęsti, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. nustačius, kad tam tikros aplinkybės lėmė, jog įpėdinis tinkamai (laiku) negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Palikimo priėmimą patvirtinančių veiksmų per šį laiką neatlikus ir teismui termino nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę, išskyrus atvejus, kai kiti palikimą priėmę įpėdinai tam neprieštarauja (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidariusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Kokios priežastys laikytinos svarbiomis, įstatymai nenustato, dėl to kiekvienu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas, būdamas nepilnamečio vaiko globėjas, po palikėjo (nepilnamečio tėvo) V. S. mirties ((duomenys neskelbtini)) per įstatyme nustatytą 3 mėnesių terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Teismas, vertindamas termino praleidimo priežastis, pažymi, kad viena vertus, jos yra subjektyvaus pobūdžio, kita vertus, pareiškėjas, sužinojęs apie palikimo priėmimo procedūrą, aktyviais veiksmais išreiškė norą priimti palikimą nepilnamečio globotinio vardu. Šios aplinkybės liudija, kad pareiškėjas vis dėlto elgėsi kaip rūpestingas ir atidus asmuo, siekdamas tinkamai įgyvendinti atsiradusią teisę į palikimą. Nepilnamečio interesus priimant palikimą ar atsisakant jį priimti įgyvendina jo globėjas (pareiškėjas), todėl pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys vertinamos nepilnamečio vaiko teisių apsaugos kontekste.

Teismas, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, bei į tai, kad ginčas dėl teisės paveldėti nėra kilęs, dėl ko įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis teisinių santykių stabilumo, o suinteresuoti asmenys nepareiškė prieštaravimų dėl pareiškėjo pareikšto reikalavimo, daro išvadą, jog yra pakankamas pagrindas pareiškėjui atnaujinti terminą priimti palikimą nepilnamečio globotinio vardu, kadangi iš esmės pareiškėjo aplaidaus, nesąžiningo elgesio, nerūpestingumo nenustatyta. Esant nurodytoms aplinkybėms, praleistas terminas priimti palikimą globotinio vardu atnaujintinas, nustatant naują tris mėnesius palikimui, atsiradusiam po palikėjo mirties, priimti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Dėl teismo leidimo.

CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą. Neveiksnių asmenų vardu palikimą priima jų tėvai arba globėjai (CK 5.56 straipsnis). Globėjas savo globojamo neveiksnaus asmens vardu priimti palikimą gali tik gavęs teismo leidimą. Svarstydamas klausimą dėl leidimo sandoriams sudaryti išdavimo, teismas turi įsitikinti globėjo ir globotinio interesų konflikto dėl prašomo leisti sudaryti sandorio nebuvimu, o prireikus – ir imtis priemonių, kad tokio interesų konflikto būtų išvengta.

Pareiškėjas pateikė duomenis apie paveldimą turtą ir įsipareigojimus. Teismas, įvertinęs tai, byloje yra duomenų apie palikėjo kreditorius, leidžia pareiškėjui globotinio vardu priimti palikimą pagal antstolio sudarytą apyrašą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 5.53 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjui išaiškinama, kad dėl palikimo priėmimo globotinio vardu pagal turto apyrašą jis su pareiškimu turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą, kuris išduoda įpėdiniui vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo. Notaro išduotą vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo įpėdinis turi ne vėliau kaip per dvi savaites pateikti bet kuriam palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiančiam antstoliui (CK 5.53 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 576-578 straipsniais, 582 straipsniu,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą nepilnamečio globotinio T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu priimti palikimą, atsiradusį po tėvo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Tris mėnesius palikimui priimti pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Leisti pareiškėjui A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio globotinio T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu priimti palikimą, atsiradusį po tėvo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), pagal antstolio sudarytą apyrašą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.