Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. K. ir L. K. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėja bei jos atstovas palaikė pareiškimo reikalavimą. Papildomai paaiškino, kad po pareiškėjos motinos mirties pareiškėja kartu su seserimi J. K. paveldėjo gyvenamąjį namą. Mirus seseriai, minėtame name gyveno sesers sūnus A. K. su sutuoktine V. K., tačiau tuo metu jie vedė asocialų gyvenimo būdą, todėl pačiu namu nesirūpino, jo neprižiūrėjo, mokesčių nemokėjo. Po sesers mirties likusį turtą paveldėjo pareiškėja faktiškai pradėdama jį vadyti. Pareiškėja prižiūrėjo gyvenamąjį namą, jį remontavo, mokėjo komunalinius mokesčius.

Suinteresuoti asmenys J. K., L. K. ir jo atstovė pagal įstatymą E. G. teismo posėdyje patvirtino, kad po J. K. mirties likusį turtą prižiūrėjo pareiškėja, kuri taip pat apmokėjo visas J. K. likusias skolas už į namą tiektą elektrą bei kitas komunalines paslaugas. Po J. K. mirties likęs turtas yra menkavertis, gyvenamąjį namą būtina remontuoti, ar net nugriauti, todėl sutiko, kad būtų nustatytas pareiškėjos prašomas juridinę reikšmę turtintis faktas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjos, jos atstovo bei suinteresuotų asmenų paaiškinimais, liudytojų V. J. ir G. V. parodymais, bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjos A. V. sesuo, o suinteresuotų asmenų J. K. ir L. K. močiutė J. K. mirė 2003 m. balandžio 15 d. (b. l. 7-8, 10-12, 20-24). J. K. mirties dieną asmeninės nuosavybės teise valdė 53/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (b. l. 35-38, 53-57). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 4 punktą pareiškėja yra ketvirtos eilės įpėdinė, turinti teisę paveldėti po sesers J. K. mirties likusį turtą. Iš Lazdijų rajono pirmojo notarų biuro liudijimo matyti, kad po J. K. mirties paveldėjimo byla neužvesta (b. l. 34). J. K. sūnus A. K. 2006 m. lapkričio 27 d. mirė, jo sutuoktinė V. K. mirė 2008 m. gegužės 19 d., po jų mirčių paveldėjimo bylos neužvestos (b. l. 22, 32-33). J. K. vaikaičiai J. K. ir L. K. patvirtino, kad po senelės mirties į notaro biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė ir niekada nesikreips, nes nuo visų galimų savo paveldėjimo teisių po senėlės J. K. mirties atsisako tetos A. V. naudai (b. l. 25, 27).

Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. CK 5.50 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Pareiškėja nurodo, kad po sesers mirties priėmė palikimą iš karto pradėdama faktiškai jį valdyti. Tvarkė seseriai priklausančią namo dalį, jį remontavo, prižiūrėjo. Šiuo metu jai priklausančias gyvenamojo namo ir statinių dalis padovanojo vaikaičiui A. J., kuris padeda rūpintis ir po sesers J. K. mirties likusiu turtu. Pareiškėjos nurodytas aplinkybes patvirtina Druskininkų savivaldybės administracijos Leipalingio seniūnijos pažyma dėl fakto patvirtinimo, kurioje nurodoma, kad po J. K. mirties likusį turtą prižiūri, tvarko ir remontuoja jos sesuo A. V. (b. l. 50), nuotraukos (b. l. 59), kvitai už įsigytas prekes (b. l. 60-64), iš kurių matyti, jog gyvenamasis namas buvo remontuojamas, taip pat teismo posėdyje apklausti liudytojai V. J. ir G. V., kurie patvirtino, kad pareiškėja po sesers mirties rūpinosi likusiu turtu, jį prižiūrėjo, remontavo, mokėjo mokesčius, sumokėjo sesers turėtas skolas. Suinteresuoti asmenys J. K., L. K. ir jo atstovė pagal įstatymą E. G. sutiko su pareiškimu ir patvirtino, kad būtent pareiškėja po J. K. mirties rūpinosi likusiu turtu, jį tvarkė ir prižiūrėjo. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pareiškėja A. V. po sesers J. K. mirties valdė paveldimą turtą ir juo disponavo kaip savo nuosavybe, tokiu būdu ji aktyviais veiksmais išreiškė savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą, todėl, pripažintina, kad A. V. priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis). Pareiškėja negali kitokia tvarka nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, todėl tam, kad pareiškėja galėtų įgyvendinti savo teises į paveldimą turtą, šis faktas nustatytinas teismine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).

Iš pareiškėjos priteistinos 8,40 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjos A. V. pareiškimą tenkinti.

Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po sesers J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios 2003 m. balandžio 15 d., mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Priteisti iš pareiškėjos A. V. į valstybės biudžetą 8,40 (aštuonių eurų 40 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Druskininkų miesto apylinkės teismą.