Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės I. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. Z. ieškinį atsakovui A. Ž. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su tuo susijusių klausimų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. vasario 14 d. iškelta civilinė byla pagal I. Z. ieškinį A. Ž. dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo skolos ir išlaikymo priteisimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. balandžio 29 d. nutartimi ieškovės I. Z. ieškinį atsakovui A. Ž. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su tuo susijusių klausimų paliko nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Nutartyje nurodė, kad:

2.1. Iškėlus bylą buvo paskelbta atsakovo paieška, siekiant įteikti atsakovui procesinius dokumentus ir informuoti apie iškeltą santuokos nutraukimo bylą, neįteikus atsakovui procesinių dokumentų ieškinyje nurodytais atsakovo galimos gyvenamosios vietos Lietuvoje adresais.

2.2. 2024 m. balandžio 3 d teisme el. paštu gautas atsakovo advokato pranešimas dėl atsakovo gyvenamosios vietos, kuriame nurodyta, kad atsakovo nuolatinė gyvenamoji ir darbo vieta yra JAV, abi ginčo šalys yra JAV piliečiai, jų santuoka sudaryta JAV, paskutinė sutuoktinių bendra gyvenamoji vieta iki išvykimo į Lietuvą taip pat buvo JAV. Ieškovei buvo žinoma, kad atsakovo faktinė gyvenamoji vieta yra JAV. Taip pat ieškovė aktyviai dalyvauja šalių santuokos nutraukimo byloje, nagrinėjamojoje Aštuonioliktos Apskrities Illinois Valstijos teisme (JAV). Minėta byla pagal atsakovo ieškinį buvo pradėta JAV dar 2023 m. rugpjūčio 30 d., ieškovė apie šią bylą žino, teikė į bylą išverstą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 14 d. nutartį dėl atsakovo paieškos. Prašo procesinius dokumentus siųsti nurodytu gyvenamosios vietos adresu JAV, taip pat atsakovui skirtą korespondencijai galima siųsti atsakovo atstovui nurodytais adresais, el. paštu.

2.3. Atsakovas taip pat pateikė pranešimą, kuriame nurodė, jog 2023 m. rugpjūčio 30 d. JAV pradėta šalių santuokos nutraukimo byla, byloje paskirtas 2024 m. gegužės 1 d. teismo posėdis. Ieškovė buvo teikusi JAV teismui prašymą nenagrinėti bylos JAV, kadangi ji kreipėsi į teismą Lietuvos Respublikoje dėl santuokos nutraukimo, bet JAV teismas šį ieškovės prašymą atmetė, patvirtindamas, jog JAV teismas turi jurisdikciją šalių santuokos nutraukimo byloje, o ieškovė buvo tinkamai informuota apie bylą. Atsakovas yra JAV pilietis, tačiau, jo nuomone, jis pagal Lietuvos Respublikos įstatymą turi teisinę galimybę turėti ir Lietuvos Respublikos pilietybę. Atsakovas kreipėsi į JAV teismą anksčiau nei ieškovė. Ieškovė neturi Lietuvos Respublikos pilietybės, yra tik JAV pilietė. Šalių santuoka sudaryta JAV, ten šalims gimė vaikai, taip pat atsakovas ten gyvena, šalys JAV turi turto, verslą ir kreditorių. JAV buvo paskutinė abiejų šalių kaip sutuoktinių gyvenamoji vieta. Pagal CK 1.28, 1.29 straipsnius šalių santuokai turėtų būti taikomos ir užsienio teisės normos, o pagal bendruosius proceso principus akivaizdu, jog procesas JAV bus operatyvesnis, ekonomiškesnis ir sąžiningesnis dėl teisės taikymo vietos teisme. Ginčo, dalyje dėl vaikų, nėra, šioje dalyje gali būti sudaryta taikos sutartis. Tačiau ieškovė vienašališkai, pasiėmusi vaikus, išvyko gyventi į Lietuvą. Po keleto teismo posėdžių JAV ieškovei nepatiko procesas JAV, todėl pakeitusi savo gyvenamąją vietą ji siekia išvengti JAV jurisdikcijos. Atsakovas turi teisę pagal Hagos konvenciją pareikalauti dėl vaikų grąžinimo į JAV, bet atsakovas tokia teise nesiekia naudotis. Bylos nagrinėjimas Lietuvoje, neproporcingai pažeistų tiek atsakovo, tiek šeimos kreditorių JAV interesus, apsunkintų teismo procesą dėl šalių santykiams taikytinos užsienio šalies teisės, sudarytų sąlygas ieškovei piktnaudžiauti teise. Ieškovė įgijo bei paslėpė dalį šeimos turto JAV, vengia atsakomybės prieš JAV kreditorius, todėl teismas neturi tapti priemonė ieškovei piktnaudžiauti teise pastarajai pabėgus iš JAV.

2.4. Nustatyta, kad abi šalys yra JAV piliečiai (atsakovas šiuo metu yra ir Lietuvos Respublikos pilietis, Migracijos departamentas sprendžia, ar atsakovas gali turėti dvigubą pilietybę), atsakovas nuolatos gyvena ir dirba JAV. JAV taipogi šiuo metu vyksta šalių santuokos nutraukimo procesas, kurio ieškovė savalaikiai neatskleidė Lietuvos Respublikos teismui priimant šį ieškinį. Svarbu, kad ieškovė, kaip pati patvirtina 2024 m. balandžio 29 d. rašytiniuose paaiškinimuose, apie atsakovo iškeltą santuokos nutraukimo bylą JAV sužinojo dar 2023 m. pabaigoje. 2024 m. balandžio 29 d. paaiškinimuose ieškovė patvirtino, kad vyksta toks procesas JAV. Faktiškai esant tokios savalaikiai atskleistoms aplinkybėms, Lietuvoje procesas dėl santuokos nutraukimo net nebūtų iškeltas, esat duomenims apie jau iškeltą šalių santuokos nutraukimo bylą užsienio teisme.

2.5. Administracinėje byloje Nr. eI2-8091-872/2023, ieškovės pateiktame skunde, ieškovė aiškiai ir nedviprasmiškai paaiškino, jog su sutuoktiniu A. Ž. ji negyvena, vyksta skyrybų procesas JAV, ir sutuoktinis iš esmės gyvena JAV, sutuoktinis yra taip pat kitos valstybės (JAV) pilietis.

2.6. Faktiškai paaiškėjusios aplinkybės rodo, jog šiai dienai atsakovas turi Lietuvos Respublikos pilietybę (sąlyga jurisdikcijai), bet jis nebegyvena nuolatos Lietuvos Respublikoje, o jo nuolatinė gyvenamoji vieta /darbo vieta yra JAV, kurios piliečiu jis kartu yra. Atsakovo ryšys su JAV nėra nutrūkęs (kaip nurodė ieškovė), jis ten gyvena ir dirba, jis turi JAV pilietybę. Taip pat pripažintina nesant duomenų apie realų šeimos nuolatinį gyvenimą bendrai Lietuvoje. Ieškovė nėra Lietuvos Respublikos pilietė, turi tik laikiną leidimą gyventi. Šalių vaikai gimė JAV, ilgą laiką gyveno JAV, šalių santuoka sudaryta JAV, pažymėtos aplinkybės ir apie šalių turtą JAV, turėtą verslą ir kreditorių. Pats atsakovas, būdamas Lietuvos Respublikos ir JAV piliečiu, negyvena Lietuvoje bei kartu nori, kad šalių santuokos nutraukimo procesas toliau vyktų JAV, kurioje buvo paduotas anksčiau jo pareiškimas dėl santuokos nutraukimo, vyksta nagrinėjimas (JAV teismas patvirtino turimą jurisdikciją), atsakovas nesutinka, kad Lietuvos Respublikos teismas nagrinėtų paraleliai dar kitą santuokos nutraukimo bylą. Ieškinį Lietuvos Respublikos teisme pateikė JAV pilietė, kuri turi tik laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, o ne sutuoktinis. Atsakovas negyvena nuolatos Lietuvos Respublikoje, jis gyvena JAV, nesutinka, kad tokį ginčą nagrinėtų Lietuvos Respublikos teismas, kai jau iškelta tokia byla JAV. Faktiškai abiejų sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta nėra Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos teismas neturi išimtinės jurisdikcijos nagrinėti išimtinai santuokos nutraukimo bylą (CPK 784 straipsnio 2 dalis). Tarp šalių nėra ginčo, jog JAV iškelta jau byla dėl santuokos nutraukimo pagal atsakovo pareiškimą ir ieškovė žinojo apie tai dar iki šio ieškinio pateikimo (kaip pažymėjo 2023 m. pabaigoje).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

1. Ieškovė (apeliantė) atskiruoju skundu prašo tenkinti ieškovės – I. Z. atskirąjį skundą dėl 2024-04-29 Vilniaus m. apylinkės teismo nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. e2-5805-1153/2024 ir panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atskirojo skundo argumentai:

1.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai ir neteisėtai paliko ieškovės reikalavimus ir kita nenagrinėtais, nes pirmosios instancijos teismas, neturėdamas teisinio pagrindo ir pagrįstumo teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis, priėmė neteisėtą sprendimą, kuris yra naikintinas, ir patikslintas ieškinys turi būti toliau nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme.

1.2. Retrospektyvine prasme, ieškovė į Lietuvos Respublikos teismą pagal teismingumą kreipėsi dar 2023 m. lapkričio 6 d.

1.3. Ieškovė savo iniciatyva nutraukė santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimą JAV. Ieškovė nuo 2022 m. kreipėsi į JAV Ilinojaus valstijos Kuko apygardos teismą su prašymu nutraukti jos santuoką, padalinti turtą ir pan. (Bylos Nr. 2022 D 1304), tačiau dėl atsakovo vilkinimo veiksmų ir siekių nuslėpti šeimos turtą bei jį neteisėtai pasisavinti, šiam teismui nepavyko, iš esmės, išspręsti šių klausimų 2022-2023 m. ir ieškovė pateikė šiam teismui prašymą savo noru atsiimti skyrybų peticiją, kuriai teismas pritarė 2023-08-28 ir byla buvo nutraukta.

1.4. Atsakovas 2023-08-29, t.y. viena diena po ieškovės iniciatyva nutraukto santuokos nutraukimo proceso pateikė pareiškimą kitos Ilinojaus valstijos apygardos teismui, tačiau ne pagal teritorinį teismingumą. Tai patvirtina atsakovo piktnaudžiaujančius veiksmus dėl santuokos nutraukimo proceso operatyvumo ir pan.

1. Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo ieškovės atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepime išdėstyti argumentai:

1.1. Ieškovė nurodė, kad „retrospektyvine prasme, Ieškovė į Lietuvos Respublikos teismą pagal teismingumą – CPK 784 str. 1 d. kreipėsi dar 2023 m. lapkričio 6 d. (civilinės bylos Nr. e2-21656-1153/2023)”. Taip pat ieškovė pabrėžia, jog tuo metu ji neturėjo jokios informacijos apie atsakovo pradėtą procesą JAV teisme santuokos nutraukimo procesą. Skundžiamos nutarties kontekste, ieškovės nurodytos aplinkybės yra teisiškai nereikšmingos. Pirma, Ieškovės ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-21656-1153/2023 teismas atsisakė priimti, nes ieškovė nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatyto išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos. Antra, atsakovas į JAV teismą kreipėsi ankščiau ir JAV teismas atsakovo pareiškimą priėmė. Todėl laikytina, kad nuo atsakovo pareiškimo priemimo dėl santuokos nutraukimo ir kt. santuokos nutraukimo pasekmių, tarp tų pačių šalių yra nagrinėjama byla dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Trečia, Ieškovė pripažino, kad teikdama pirminį ieškinį teismui jau šioje byloje žinojo ir apie bylos nagrinėjimą JAV.

1.2. Ieškovė teigia, kad atsakovas nepateikė nei vieno dokumento, patvirtinančio apie JAV Ilinojaus valstijos teisme nagrinėjamą bylą pagal jo pareiškimą. Tačiau atsakovas teismui pateikė pačios ieškovės elektroninį laišką siųstą bylą nagrinėjančiam teisėjui JAV, taip pat teismo rezoliucijos informaciją ant ieškovo peticijos, kurioje yra nurodyta peticijos priėmimo data bei nagrinėjantis teismas. Be to, tiek atsakovas, tiek ir ieškovė teikė paaiškinimus teismui, kad nagrinėjama byla JAV yra dėl santuokos nutraukimo. Taip pat, Atsakovas nurodė teismui bylos numerį bei informaciją kaip prisijungti prie viešojo teismo registro JAV, kuriame nurodyta kokį šalių ginčą nagrinėja teismas. Ieškovė ir atskirajame skunde ne kartą nurodo, kad JAV nagrinėjama byla yra dėl santuokos nutraukimo ir kitų teisinių aplinkybių nustatymo.

1.3. Ieškovė nurodo, kad atsakovas suklaidino JAV teismą kreipdamasis į Dupage, o ne Kuko apygardos teismą. Visų pirma pažymėtina, kad šie ieškovės argumentai neturi reikšmės tarptautiniam bylos teismingumui, kadangi kalba apie gretimas apygardas Ilinojaus valstijoje. Will ir Dupage apygardos teismai dalinasi teritoriją tame pačiame mieste, o atsakovo gyvenamoji vieta kreipiantis į teismą buvo ne Dupage, bet Will apygardoje. Aiškinantis šias aplinkybes teismo posėdžio metu paaiškėjo, kad šiandieninė atsakovo gyvenamoji vieta jau priklauso Dupage apygardai.

1.4. Ieškovė bylą buvo pradėjusi 2022 m. Dupage apygardoje, kadangi ten tuo metu buvo bendra šalių gyvenamoji vieta. Šalims pardavus namą bei ieškovei išvykus iš JAV, atsakovo gyvenamoji vieta pasikeitė į kitą apygardą. Ieškove neklausė atsakovo sutikimo dėl pareiškimo dėl santuokos nutraukimo peticijos atsiėmimo, tačiau atsakovui sužinojus, kad ieškovė santuokos nutraukimo bylą nutraukė, atsakovas nedelsiant kreipėsi į teismą pagal savo naująją gyvenamąją vietą.

1.5. Ieškovė yra teismo proceso Jungtinių Amerikos Valstijų teisme šalis. Procesiniai dokumentai jai buvo įteikti, be to ji pati turi nevaržomą teisę ir galimybę gauti bet kokius procesinius dokumentus.

1.6. Atsakovas išlaikymą vaikams teikia ir šiuo klausimu sutinka sudaryti taikos sutartį. Jis nesutinka tik išlaikymo įsiskolinimo klausimu.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

3. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

4. CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkte pasakyta, kad teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą jeigu teisme nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

5. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, bylų su tarptautiniu (užsienio) elementu teismingumo klausimus reglamentuoja CPK VII dalis „Tarptautinis civilinis procesas“. CPK 780 straipsnyje įtvirtinta, kad CPK VII dalies nuostatos taikomos, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuva ir JAV nėra daugiašalių ar dvišalių tarptautinių sutarčių, kurios reguliuotų tarptautinio teismingumo šeimos bylose dėl santuokos nutraukimo klausimus, dalyvės, klausimas dėl ieškinio teismingumo spręstinas pagal Lietuvos nacionalinėje civilinio proceso teisėje nustatytas tarptautinio teismingumo taisykles (CPK 780 straipsnis).

6. CPK 784 straipsnyje, reglamentuojančiame šeimos teisinių santykių bylų teismingumą, įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos teismams yra teismingos šeimos bylos, jeigu nors vienas iš sutuoktinių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir šio asmens be pilietybės nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje (CPK 784 straipsnio 1 dalis). Jeigu abiejų sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, jų šeimos bylas nagrinėja išimtinai Lietuvos Respublikos teismai (CPK 784 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos teismai taip pat yra kompetentingi nagrinėti šeimos bylas, jeigu abu sutuoktiniai yra užsieniečiai, bet jų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje (CPK 784 straipsnio 3 dalis).

7. Šioje byloje nustatyta, kad šalys yra JAV piliečiai, jų vaikai gimė JAV. Atsakovas taip pat turi Lietuvos Respublikos pilietybę, Migracijos departamentas sprendžia, ar atsakovas gali turėti dvigubą pilietybę. Atsakovas gyvena ir dirba JAV, nesutinka jog jo ištuokos byla būtų nagrinėjama Lietuvoje. Šalys JAV turi turto ir kreditorių. Ieškovė yra atvykusi gyventi į Lietuvą.

8. Ieškinys šioje byloje pareikštas 2024 m. sausio 30 d. Ieškovė pati atskirajame skunde nurodo, jog jai žinoma, kad atsakovas 2023-08-29 pateikė pareiškimą JAV teismui dėl jų santuokos nutraukimo proceso. Be to ji pati JAV buvo iniciavusi bylą dėl santuokos nutraukimo, tačiau jos prašymu 2023-08-28 byla buvo nutraukta. Ieškovė yra šiuo metu JAV nagrinėjamos bylos dalyvė ir visą bylos informaciją gali gauti / gauna be jokių apribojimų.

9. Tai reiškia, jog JAV teisme yra nagrinėjama anksčiau iškelta byla dėl šalių santuokos nutraukimo ir kitų su tuo susijusių klausimų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vėliau pateiktą ieškinį paliko nenagrinėtą Civilinio proceso kodekso 296 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu.

10. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.

11. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ieškinys pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai paliktas nenagrinėtu. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.