- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-06
- Bylos Nr.
- 1A-720-72-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-15-1-00882-2010-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigitas Bagdonavičius, Pranas Šimkus
- Nuteistasis
- V. V.
- Advokatai
- Rima Keblienė
Teisėja Gražina Kazilionienė Baudž. bylos Nr. 1A-720-72/2012
2012 m. rugsėjo 6 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Tomo Zdanavičiaus, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Prano Šimkaus, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, dalyvaujant prokurorei Gražinai Petrulytei, nuteistajam V. V., jo gynėjai advokatei Rimai Keblienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 5 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 164 str. ir, vadovaujantis BK 48 str. 1 d., 6 d. 5 p., nubaustas laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. V. nuteistas už tai, kad nuo 2009 m. vasario 1 d. iki 2010 m. birželio 3 d. vengė pareigos pagal Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2008 m. sausio 18 d. sprendimą mokėti kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt ir pagal pakeistą 2009 m. lapkričio 12 d. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo sprendimą mokėti kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis po 300 Lt savo sūnų: S. V., gim. (duomenys neskelbtini), D. V., gim. (duomenys neskelbtini), N. V., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui ir tokiu būdu nesumokėjo 30 923,74 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis V. V. prašo jį išteisinti. Nurodo, kad yra nekaltas, įstatymų nepažeidė, žalos nepadarė. Mano, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo posėdyje nebuvo nuosekliai išnagrinėta byla. Teisėja neįsisąmonino ir nesuvokė bylos, todėl nesuteikė jam laiko įrodyti nekaltumą. Teismas buvo šališkas ir neteisingas. Teisėja padarė klaidą, nes jį nuteisė nekaltą ir taip pažeidė jo teises bei sukūrė teistumą. Mano, kad turėjo teisę atsisakyti dirbti langų valytojo darbo, nes jo dirbti negali. Yra jautrus, bijo aukščio, todėl neprivalo dirbti to, ko negali. Be to, atsisakyti netinkamo darbo yra ne nusikaltimas. Nusikaltimas yra netinkamai atlikti darbą, taip pat apkaltinti ir nuteisti nekaltą žmogų. Nurodo, kad teisėja buvo šališka, nes teismo posėdžio metu neleido jam atskleisti jo buvusios žmonos D. G. padaryto nusikaltimo, dėl kurio iki šiol neturi galimybės teikti išlaikymą vaikams. D. G. neturi teisės jį kaltinti vaikų neišlaikymu. Teismo posėdyje jis aiškiai pasakė, kad dėl Panevėžio apylinkės prokuratūros kaltės (atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą) negali atgauti užgrobto verslo, namų, pradėti normalaus gyvenimo ir išlaikyti vaikų. Išvažiuodamas į Ispaniją savo verslą paliko šeimos pragyvenimui, o grįžęs neberado nei verslo, nei turto, nei šeimos. Yra apiplėštas buvusios žmonos D. G. ir jos bendrininkų, tačiau prokuratūra atsisako tirti padarytą nusikalstamą veiką. Mano, kad teisėja privalėjo suvokti bylos priežastį ir įpareigoti prokuratūrą atlikti ikiteisminį tyrimą. Kol prokuratūra atsisako tirti vagystes bei grąžinti jam verslą yra priverstas gyventi iš 350 Lt bedarbio pašalpos, laukti teisingumo ir ieškoti tinkamo darbo. Mano, kad teismas neturi teisės nuteisti nekaltą žmogų, t. y. neįrodęs jo kaltės. Šiuo atveju jo kaltė neįrodyta, o neteisingas nuosprendis jį žlugdo ir jam vis sunkiau bus išgyventi bei atsiskaityti su valstybe.
Teismo posėdyje nagrinėjant bylą apeliacine tvarka prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis bei pastarojo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. V. apeliacinis skundas atmetamas.
Išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, baudžiamąją bylą bei skundžiamą teismo nuosprendį teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus bei teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus ir pagrįstai apeliantą pripažino kaltu pagal BK 164 str.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. numatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Civilinio kodekso III knygos 12 skyriaus antrajame skirsnyje detalizuotas šios konstitucinės pareigos teisinis reglamentavimas. Iš tiesų, išlaikyti vaikus yra civilinė pareiga ir jos nevykdymas besąlygiškai baudžiamosios atsakomybės nesukelia, tačiau jei asmuo tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo, jis atsako baudžiamąja tvarka.
BK 164 str. numato atsakomybę už pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką vengimą, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti būtiną materialią paramą vaikui. Vengimas konstatuojamas nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas. Šis straipsnis neinkriminuojamas, jeigu asmuo nevengia pareigos pagal teismo sprendimą, bet jos nevykdo dėl objektyvių priežasčių – nedarbo, ligos, ilgalaikės nelaimės ir pan., t. y. neturi pajamų dėl pateisinamų (svarbių) priežasčių. Kita vertus, jeigu asmuo vengia dirbti, dirba nelegaliai, simuliuoja ligą, slepia savo pajamas ar kitaip apgaulės būdu vengia mokėti alimentus, jis atsako už vengimą išlaikyti vaiką.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2008 m. sausio 18 d. sprendimu iš V. V. priteista nepilnamečių vaikų: S. V., D. V. ir N. V. išlaikymui mokėti po 400 Lt kas mėnesį kiekvienam sūnui nuo 2008 m. sausio 18 d. iki galutinio teismo sprendimo priėmimo dienos. Pakeistu Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimu iš V. V. priteista nepilnamečių vaikų išlaikymui mokėti po 300 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo šio teismo sprendimo įsigaliojimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymui skirtas lėšas pervedant į D. V. banko sąskaitą. Taigi nuteistasis V. V. turėjo pareigą išlaikyti savo tris nepilnamečius vaikus, mokėdamas teismo sprendimais nustatyto dydžio mėnesines išmokas. V. V. teisiamajame posėdyje neneigė žinojęs apie teismo sprendimus mokėti lėšas vaikams išlaikyti.
Bylos duomenimis, V. V. įsigaliojusių teismo sprendimų išlaikyti savo vaikus nevykdė ir išmokų nemokėjo. Nuteistasis V. V. teigia išmokų vaikų išlaikymui nemokėjęs dėl pateisinamų priežasčių – neturėjo pajamų, tačiau kolegija tokius jo parodymus vertina kritiškai, kaip jo pasirinktą gynybos būdą ir bandymą išvengti baudžiamosios atsakomybės bei konstatuoja, kad byloje esantys įrodymai akivaizdžiai patvirtina, jog V. V. vengė pareigos pagal teismo sprendimus išlaikyti savo vaikus.
Tai patvirtina nukentėjusiosios D. G. parodymai, kad buvęs jos vyras V. V. 2009-12-15 teismo posėdyje dalyvavo ir sutiko kiekvieno vaiko išlaikymui mokėti po 300 Lt kas mėnesį, tačiau pinigų vaikų išlaikymui nemokėjo, su vaikais nebendravo, dėl ko ji buvo priversta kreiptis į Vaikų išlaikymo fondą. Byloje nustatyta, kad D. G. kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondo administraciją ir šio fondo sprendimu nuo 2008 m. rugsėjo mėn. iki 2011 m. vasario mėnesio S., D. ir N. V. buvo išmokėta 17 218, 50 Lt. Iš antstolės N. L. 2011-05-09 pažymos matyti, kad V. V. išlaikymo, skirto vaikams, įsiskolinimas iki 2011-05-01 sudaro 30 923,74 Lt. Darbo biržos duomenimis, V. V. nuo 2009-08-05 iki 2009-11-13 buvo registruotas darbo biržoje. Nustatytu laiku neatvykus į darbo biržą, nuo 2009-08-13 bedarbio statusas sustabdytas 3 mėnesiams. Darbo paieška nutraukta, neatvykus į darbo biržą. Nuo 2010-06-04 iki 2011-05-25 V. V. buvo pasiūlyti darbai: 2010-06-15 – UAB (duomenys neskelbtini), tačiau neįdarbintas, 2011-05-25 – D. P. firmoje (duomenys neskelbtini) – atsisakė siūlomo darbo, darbo paieška nutraukta. Minėtais laikotarpiais nedarbo draudimo išmokos negavo. V. V. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad darbo biržos siūlomo darbo jis atsisakė, nes jis jam netiko, kadangi nenorėjo žemintis, dirbdamas valytoju. Bylos duomenimis, nuteistasis V. V. per kaltinime nurodytą laikotarpį - nuo 2009 m. vasario 1 d. iki 2010 m. birželio 3 d., beveik keturis mėnesius, t. y. nuo 2009-09-11 iki 2010-01-05 dirbo N. V. IĮ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2011-10-20 pažymos Nr. R30-830 duomenimis, per tą laikotarpį jo draudžiamosios pajamos sudarė 1 575,63 Lt. Tačiau byloje nėra duomenų, kad nuteistasis nurodytu laikotarpiu dirbdamas ir gaudamas pajamas, nors dalį pinigų būtų skyręs savo vaikų išlaikymui. Taigi pirmiau aptarti duomenys leidžia daryti išvadą, kad V. V., žinodamas apie pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, nedėjo jokių realių pastangų, kurios rodytų jo ketinimus prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo. Nuteistasis V. V., būdamas sveikas, darbingas, didesnę kaltinime nurodyto laiko dalį nedirbo. V. V. ir šiuo metu niekur nedirba, kaip nurodo apeliaciniame skunde, jis gyvena iš mokamos 350 Lt bedarbio pašalpos ir ieško sau tinkamo darbo. Nors nuteistasis dalį kaltinime nurodyto laikotarpio buvo registruotas darbo biržoje, tačiau darbo paieška jam buvo nutraukta dėl jo kaltės. Kaip teisingai skundžiamame nuosprendyje nurodė apylinkės teismas, vėliau apeliantui užsiregistravus darbo biržoje ir darbo biržai pasiūlius jam darbą, jis siūlomo darbo atsisakė dėl moralės, darbo paieška jam vėl buvo nutraukta. Kaltinime nurodytu laikotarpiu nuteistasis beveik keturis mėnesius dirbdamas N. V. IĮ ir už tai gaudamas pajamas, jas išleido tik savo poreikiams tenkinti. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas pagrįstai tokius apelianto veiksmus įvertino kaip pareigos pagal teismo sprendimus išlaikyti savo vaikus vengimą. Apelianto kaltė įvykdžius inkriminuotą nusikaltimą yra įrodyta tiek skundžiamame nuosprendyje, tiek ir pirmiau aptartais įrodymais ir abejonių nekelia, todėl nuteistąjį V. V. išteisinti pagal BK 164 str. nėra jokio pagrindo.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas taikė tinkamai. Nuteistajam V. V. paskirtoji laisvės apribojimo bausmė teisinga, adekvati jo asmenybei bei padarytai nusikalstamai veikai.
Apeliacinio skundo teiginiai apie teismo šališkumą atmetami kaip nepagrįsti. Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio 2012-07-05 protokolo, nuteistasis jokių nušalinimų teismui nepareiškė. Nenustatyta aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 58 str., kurioms esant teisėja negali nagrinėti bylos, o taip pat aplinkybių, kurioms esant galima būtų pripažinti, kad teisėja, nagrinėjusi bylą buvo suinteresuotas bylos baigtimi ar proceso vedimo metu būtų rodžiusi išskirtinį palankumą nukentėjusiajai. O tai, kad teismas apeliantui nepalankiai vertino įrodymus, negali būti pripažinta teismo šališkumu.
Atsižvelgdama į šias aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus byloje įrodymus, išsamiai ir objektyviai juos įvertino, teismo išvados dėl V. V. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, pagrįstos ir motyvuotos. Todėl naikinti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Nuteistojo V. V. apeliacinį skundą atmesti.