- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-17
- Bylos Nr.
- 2A-1623-485/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Remeika (pirm.), Arvydas Žibas, Albinas Čeplinskas
- Pareiškėjas
- G. M., V. M.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, kolegijos teisėjų Arvydo Žibo ir Albino Čeplinsko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. M. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-101-393/2011 pagal pareiškėjų G. M. ir V. M. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu,
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Lazdijų rajono apylinkės teismas 2011 m. balandžio 27 d. sprendimu (b. l. 55) patenkino šalių prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu: panaikino santuokos akto įrašą, įregistruotą 2002 m. liepos 27 d. Leipalingio RKB, sutuoktiniams G. M. ir V. M. paliko santuokines pavardes, patvirtino 2011-04-27 sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys susitarė, jog V. M. gera valia sutinka nepilnamečių vaikų G. M. ir G. M. išlaikymui mokėti po 200 Lt kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės, išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoja, uzufrukto teise, paskiriant G. M.; taip pat sumokėti išlaikymo įsiskolinimą - 14400 Lt sumą, išmokant per dvejus metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, G. M. įsipareigoja netrukdyti V. M. matytis ir bendrauti su vaikais bei dalyvauti jų auklėjime, o dėl to kilusius ginčus spręsti įstatymų nustatyta tvarka. Taip pat šalys patvirtino, kad santuokoje bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nekilnojamojo turto ir transporto priemonių, neįsigijo, o smulkų buitinį turtą, pradedant gyventi skyrium, pasidalijo gražiuoju ir dėl to vienas kitam pretenzijų neturi, šalių asmeninėse sąskaitose, esančios piniginės lėšos, atitenka tai šaliai, kurios asmeninėje sąskaitoje jos yra, šalys išlaikymo viena iš kitos nereikalauja, nes yra darbingos ir gebančios save išsilaikyti, šalys įsipareigoja lygiomis dalimis apmokėti teismo ir pašto išlaidas, o advokato teisinės pagalbos išlaidos priteistinos valstybės naudai iš atsakovo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 59-61) prašo Lazdijų rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 27 sprendimą pakeisti: panaikinti teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punktą, kuriuo pareiškėjas sutiko išmokėti nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimą - 14 400 Lt sumą, šią sumą sumažinant; panaikinti sutarties 9 punktą, kuria iš pareiškėjo valstybei buvo priteistos teisinės pagalbos išlaidos. Apeliantas prašo priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas nesutinka su teismo sprendimu dėl šių motyvų:
pareiškėjas mano, jog teismo sprendimas priteisti iš jo nepilnamečių dukrų išlaikymo įsiskolinimą – 14 400 Lt neatitinka įstatymų reikalavimų. Pareiškėjas nurodo, jog jis neturi teisinių žinių, todėl tokią sutartį pasirašė nesįsigilinęs į ją, nesuprasdamas jos pasirašymo pasekmių. Teismo patvirtinta sutartis pažeidžia pareiškėjo interesus. Teismas prieš tvirtindamas sutartį, nesilaikė reikalavimo įvertinti ar pateikta sutartis neprieštarauja šalių interesams ir viešajai tvarkai. Pagal tokį teismo sprendimą pareiškėjui teko didžiulė dukrų išlaikymo našta. Šiuo metu pareiškėjas niekur nedirba, turto neturi, o pareiškėja neįrodė, jog dukrų išlaikymui jai buvo reikalinga tokia didelė – 14 400 Lt suma;teismas nepagrįstai iš pareiškėjo valstybei priteisė 1 048,65 Lt bylinėjimosi išlaidas, t.y. už antrinę teisinę pagalbą, teiktą G. M.. Teismas tokį sprendimą priėmė todėl, kad taip buvo nurodyta santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, kurios turinio pareiškėjas nesuprato. Teismas sprendime nurodė, jog pareiškėja kreipėsi dėl antrinės teuisinės pagalbos jai suteikimo, tačiau jokios teisės normos, kuria vadovaujantis šias išlaidas priteisė, nenurodė, savo motyvų dėl to neišdėstė. Teismas taip pat nepatikrino ar tokia sutarties sąlyga yra teisėta. Pareiškėjas mano, jog pareiškėjos patirtų išlaidų jis neturi mokėti, kadangi byla buvo baigta ne ginčo teisena, o sudarius sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, t.y. ypatingąja teisena. Įstatymas nustato, jog pareiškėjai yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo už prašymus nutraukti santuoką bendru sutikimu ir šios išlaidos turi būti apmokėtos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 83 str. 1 d. 12 p., 96 str. 4 d.).
Atsiliepimas
Pareiškėja atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 67-69) prašo apeliacinį skundą atmesti, Lazdijų rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Pareiškėja nesutinka su apeliaciniu skundu dėl šių motyvų:
pareiškėja nurodo, jog su pareiškėju buvo aptartos visos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygos, pareiškėją atstovaujantis advokatas išaiškino pareiškėjui kiekvieną sutarties punktą. Pareiškėjas yra sveikas, veiksnus, gebantis skaityti ir suvokti kas jam yra sakoma asmuo, todėl nesuprasti sutarties turinio atsakovas negalėjo. Bylos nagrinėjimas vyko 4 mėnesius, todėl pareiškėjas turėjo pakankamai laiko kreiptis į atitinakamas institucijas, kad jam būtų suteikta teisinė pagalba;vadovaujantis CK 3 knygos nuostatomis, teismas nėra įpareigotas tikrinti ar sutuoktinių sutartyje nurodytas vaikų išlaikymo įsiskolinimas nėra per didelė našta vienam iš sutuoktinių, jei nekyla abejonių dėl nurodytų vertybių pažeidimo. Sutuoktiniams laisva valia nurodžius, jog vienam iš sutuoktinių už trejus metus yra 14 400 Lt išlaikymo įsiskolinimas ir, kad šį įsiskolinimą sutuoktinis gera valia įsipareigoja išmokėti per dvejus metus, tokia sąlyga nevertintina kaip esminis vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų pažeidimas, jei nenustatyta kitų aplinkybių, dėl kurių vieno iš sutuoktinių padėtis pasidarytų daug blogesnė nei kito. Pareiškėjo argumentai apie sunkią jo finansinę padėtį neatleidžia jo nuo pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pareiškėjas yra sveikas, darbingo amžiaus asmuo, tačiau jau daugelį metų niekur nedirba. Pareiškėjos finansinė padėtis taip pat yra sunki, jai nuolat padeda mama, kiti artimi giminaičiai;dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su bylinėjimosi išlaidomis, pareiškėja nepasisakė, kadangi tai nėra susiję su jos asmeniu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. patikrinimas (CPK 320 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nustatyta, kad 2011- 04-27 Lazdijų rajono apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla pagal pareiškėjų G. M. ir V. M. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Minėtos dienos sprendimu prašymas buvo patenkintas. Santuoka tarp šalių nutraukta bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Taip pat iš pareiškėjo V. M. priteista 1048,65 Lt už antrinę teisinę pagalbą bei 6,20 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei ( b. l. 55 ).
Apeliantas ( pareiškėjas ) su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu iš dalies nesutinka. Savo skunde jis nurodo, kad Santuokos nutraukimo pasekmių 3 punkte numatyta 14400 Lt įsiskolinimo suma yra pernelyg didelė, todėl turi būti sumažinta. Apelianto teigimu, jis gerai nesuprato šios sutarties esmės, ją pasirašė deramai neįsigilinęs bei spaudžiamas kitos šalies atstovo. Tokiu būdu jis neišreiškė tikrosios savo valios, ši sutartis pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, nes jis niekur nedirba, nekilnojamojo turto neturi, todėl priteistos sumos sumokėti neišsigalės.
LR CPK 541 str. 1 d. numatyta, kad priimdamas sprendimą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, teismas patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jeigu ši sutartis atitinka įstatymo reikalavimus. Be to, įstatymas numato, kad jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtu ( CK 3.54 str. 4 d. ). Teisėjų kolegijos nuomone, nėra jokio pagrindo teigti, kad iš šalių pateikta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis neatitinka įstatymo reikalavimų, prieštarauja viešajai tvarkai, iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus. Kaip matyti, pareiškėjas minėtą sutartį pasirašė gera valia. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas dėl savo sveikatos būklės ar kitų priežasčių teismo posėdžio metu buvo tokios būsenos, jog nesuprato ar negalėjo suprasti savo veiksmų prasmės. Taip pat nėra nustatyta, kad pasirašant šią sutartį jo atžvilgiu buvo vartojama kokia tai prievarta.
Įstatymas numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškomas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos ( CK 3.200 str. ). Kaip matyti, apeliantas neginčija, kad privalo teikti savo nepilnametėms dukroms išlaikymą po 200 Lt kas mėnesį ( t. y. iš viso 400 Lt ), su tokiu išlaikymo dydžiu sutinka. Įsiskolinimas už trejus metus sudaro 14400 Lt ( 400x36 = 14400 ). Tačiau apeliantas nurodo, kad jo yra sunki turtinė padėtis, nes jis niekur nedirba, jokio turto neturi, todėl minėtos sumos sumokėti neišsigali. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas privalo imtis priemonių, jog gautų jo darbingumą atitinkančias pajamas, iš kurių galėtų teikti vaikams jų poreikius atitinkantį išlaikymą. Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikams išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, jo gaunamas pajamas, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Teisėjų kolegija pažymi, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo vertintinos vaikų interesų naudai.
Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija apelianto anksčiau paminėtus argumentus pripažįsta nepagrįstais. Todėl šioje dalyje naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo.
Be to, apeliantas savo apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo iš jo priteisė valstybei bylinėjimosi išlaidas, t. y. 1048,65 Lt už antrinę teisinę pagalbą, teiktą pareiškėjai G. M.. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais sutinka. Įstatymas numato, kad nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo yra atleidžiami sutuoktiniai – už prašymus nutraukti santuoką bendru sutikimu ( CK 3.51 straipsnis )ir tokios bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų ( LR CPK 83 str. 1 d., 12 p., 96 str. 4 d. ). Be to, kaip matyti, pirmosios instancijos teismas gavęs pareiškėjų prašymą nutraukti santuoką bendru sutuoktinių sutikimu, bylą išnagrinėjo ypatingosios teisenos tvarka ( b. l. 53 ). CPK 443 str. 6 d. numatyta, kad dalyvaujančių byloje ( ypatingosios teisenos ) asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Šiuo konkrečiu atveju šalys prašė teismo nutraukti santuoką bendru sutuoktinių sutikimu ir jų interesai buvo bendri. Iš viso to seka, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas iš pareiškėjo V. M. bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą valstybei, netinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl šioje dalyje priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Tokiu būdu, šioje dalyje sprendimas panaikintinas.
Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes apelianto apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas ( CPK 326 str. 1 d., 3 p. ).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Lazdijų rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 27 d. sprendimą pakeisti, t. y. panaikinti sprendimo dalį, kuria priteista iš V. M. ( a. k. (duomenys neskelbtini) ) 1048,65 Lt ( vienas tūkstantis keturiasdešimt aštuoni litai ir 65 centai ) už antrinę teisinę pagalbą valstybei.
Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.