Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2007-06-12 · Civilinė byla Nr. 2A-209/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-06-12
Bylos Nr.
2A-209/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Marytė Mitkuvienė, Gintaras Pečiulis, Vincas Verseckas
Ieškovas
UAB „Spedlog“
Atsakovas
Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Advokatai
Jurgita Spaičienė
Kategorijos
  • 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A–209/2007 SProcesinio sprendimo kategorija 126.8
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. birželio 12 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Vinco Versecko,

sekretoriaujant Jonai Tamašauskienei,dalyvaujant ieškovo administratorei Rolandai Mažeivienei, advokatei Jurgitai Spaičienei,atsakovo atstovams Petrui Ričardui Juodeikiui, Valentinai Popovienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Spedlog“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. lapkričio 8 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr.2-690-436/2006 pagal ieškovo bankrutuojančios UAB „Spedlog“ ieškinį atsakovui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl mokesčių įskaitymų panaikinimo ir skolos grąžinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Spedlog“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos mokesčių įskaitas, atliktas po bankroto bylos iškėlimo, neteisėtomis, priteisti ieškovui iš atsakovo Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 8011,96 Lt neteisėtai įskaitytų mokesčių permokų, taip pat priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2003 m. kovo 27 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Spedlog“. 2003 m. rugsėjo 10 d. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos revizorė, atlikusi bankrutuojančios UAB „Spedlog“ mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo valstybės ir savivaldybės biudžetams patikrinimą, surašė aktą Nr.610322550. Patikrinimo metu buvo atliekami mokesčių įskaitymai, apie kuriuos ieškovas nieko nežinojo. Nuo 2004 m. rugpjūčio mėnesio vyko ginčai su atsakovu dėl pelno mokesčio permokos įskaitymo panaikinimo ir grąžinimo. Civilinėje byloje Nr.2-370-527/2066, kurioje ieškovas prašė priteisti iš atsakovo neteisėtai įskaitytas pelno mokesčių permokas, ieškovas ieškinio atsisakė, šalims sutarus, kad pelno mokesčio permokos nėra. Šio ieškinio reikalavimo suma susideda iš fizinių asmenų pajamų mokesčio, kelių mokesčio, pridėtinės vertės mokesčių permokų, kurias įmonė turėjo iki teismo nutarties iškelti UAB „Spedlog“ bankroto bylą įsiteisėjimo, ir po bankroto bylos iškėlimo įskaitytų mokesčių sumų už mokesčių nepriemokas, kurios susidarė iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo. Ieškovas nurodė, kad atsakovas, darydamas mokesčių įskaitas, vadovavosi tik LR Mokesčių administravimo įstatymo 38 str. ir nekreipė dėmesio į tai, kad ieškovui iškelta bankroto byla, tuo pažeisdamas LR ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p. Iškėlus įmonei bankroto bylą, taikomos draudžiamosios LR ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p., 14 str. 1 d. 1 p. nuostatos bei Mokesčių administravimo įstatymo 94 str. Pagal šių normų prasmę yra negalimas ir skolininkų bei kreditorių savitarpio reikalavimų įskaitymas, nes tokiais veiksmais būtų pažeidžiami kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesai. Tai reiškia, kad įmonės kreditorių ir skolininkų savitarpio reikalavimai, iškėlus įmonei bankroto bylą, negali būti įskaitomi nuo bylos iškėlimo momento, nes tarpusavio įskaitymas yra vienas iš prievolių įvykdymo būdų. Tai, kad nepriemoka yra apskaičiuota už laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, negali būti pagrindu daryti įskaitymus, nes visiems kreditoriams skolos yra atsiradusios iki bankroto bylos iškėlimo.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2006 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad atsakovas atliko ieškovo mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo valstybės ir savivaldybės biudžetams patikrinimą už laikotarpį nuo 1998-01-01 iki 2003-04-07, t.y. iki nutarties iškelti ieškovui bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Patikrinimo aktas surašytas 2003 m. rugsėjo 10 d., o patvirtintas 2003 m. spalio 22 d. Ieškovas nei patikrinimo akto, nei sprendimo dėl jo patvirtinimo Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka neapskundė. 2003 m. rugsėjo 10 d. atsakovo patikrinimo akte nurodyta, kad pridėtinės vertės mokestį, atskaitymus nuo realizavimo pajamų pagal Kelių fondo įstatymą ir fizinių asmenų pajamų mokestį, susijusį su darbo santykiais, ieškovas apskaičiavo ir deklaravo neteisingai, pažeidžiant įstatymų reikalavimus. Patikrinimo metu buvo nustatyta ieškovo nedeklaruotų ir nesumokėtų mokesčių bankroto bylos iškėlimo dienai skola. Mokesčių permoka valstybės biudžetui patikrinimo akte nenustatyta. Šių atsakovo patikrinimo akte nurodytų aplinkybių ieškovas leistinais įrodymais nenuginčijo. Ieškovas iki bankroto bylos iškėlimo deklaravo atsakovui 677,06 Lt atskaitymų nuo realizavimo pajamų pagal Kelių fondo įstatymą, 4688,10 Lt fizinių asmenų pajamų mokesčio ir 2646,80 Lt pridėtinės vertės mokesčio permokas. Tačiau patikrinimo metu atsakovas nustatė, kad ieškovas bankroto bylos iškėlimo dienai yra deklaravęs ne visas mokestines prievoles valstybės biudžetui arba jas deklaravęs, neteisingai. Todėl, įvertinęs mokesčių apskaitos skyriui ieškovo deklaruotus ir minėto patikrinimo metu nustatytus mokestinių prievolių duomenis, atsakovas pagrįstai apskaičiavo faktinį ieškovo įsiskolinimą valstybės biudžetui bankroto bylos iškėlimo dienai. Šių atsakovų veiksmų, kuriuos jis įformino pranešimais ieškovui, nėra pagrindo pripažinti šalių tarpusavio reikalavimų įskaitymu. Todėl ieškinys atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2006 m. lapkričio 8 d. sprendimą, o ieškinį prašo patenkinti. Ieškovas nurodo, kad:

1. Atsakovas mokestinių prievolių įskaitymus atliko po bankroto bylos iškėlimo. Remiantis CK 6.131 straipsnio 2 dalimi įskaitoma pranešant apie tai kitai prievolės šaliai, todėl įskaitymo momentas laikytinas ne akto ar sprendimo surašymo diena, o pranešimų apie įskaitymą pateikimo momentas, t.y. 2005-06-21 ir 2005-11-03.

2. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką iškėlus bankroto bylą draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo. Todėl atsakovo reikalavimai dėl nepriemokų turi būti laikomi kreditoriniais reikalavimais bankroto byloje, o ieškovas turi teisę reikalauti sugrąžinti permokėtas sumas.

3. Atsakovas neteisingai suprato specialaus įstatymo taikymo tvarką. Bankroto bylos iškėlimo metu bei patikrinimo akto patvirtinimo sprendimu dieną nauja Mokesčių administravimo įstatymo redakcija, kuria vadovavosi atsakovas, dar negaliojo. Todėl atsakovas turėjo vadovautis Įmonių bankroto įstatymo nuostatomis.

4. Teismas neteisingai nurodė, jog ieškovas pažeisdamas įstatymų reikalavimus sumokėjo per mažai mokesčių. Ieškovo neteisingas deklaravimas šiuo atveju pasireiškė per didele sumokėtų mokesčių suma, kurią atsakovas panaikino įskaičiuodamas į kitų mokesčių nepriemokas, delspinigius ir baudas. Apie fizinių asmenų pajamų mokesčio didesnį sumokėjimą byloje paliudijo buvusi UAB „Spedlog“ buhalterė M. Savickienė.

5. Patikrinimo metu papildomai apskaičiuota mokesčių ir netesybų suma 8709 Lt turi būti vertinama kaip kreditorinis reikalavimas bankrutuojančiai įmonei. Ieškovo įsiskolinimas paskaičiuotas už patikrinimo metu skirtas baudas ir delspinigius, kurių iki bankroto bylos iškėlimo nebuvo.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodo, jog Kauno apygardos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, todėl prašo ieškovo ieškinį atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apeliantas teismo sprendimo nepagrįstumą motyvuoja tuo, kad atsakovas mokestinių prievolių įskaitymus atliko po bankroto bylos iškėlimo ieškovui. Jis nurodo, kad iškėlus bankroto bylą draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo. Todėl atsakovo reikalavimai dėl nepriemokų turi būti laikomi kreditoriniais reikalavimais bankroto byloje, o ieškovas turi teisę reikalauti sugrąžinti permokėtas sumas.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, jog po bankroto bylos įmonei iškėlimo pradeda veikti draudžiančios Įmonių bankroto įstatymo nuostatos, kurios draudžia visų finansinių prievolių, įskaitant palūkanas ir mokesčius, mokėjimus. Pagal šių įstatyminių normų prasmę po bankroto bylos iškėlimo yra negalimas ir skolininkų bei kreditorių savitarpio reikalavimų įskaitymas, nes tokiais veiksmais būtų pažeidžiami kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesai.

Apelianto nurodytos nutartys, kuriomis jis siūlo vadovautis kaip susiformavusia teismų praktika, nagrinėjamu atveju netinka, nes jose aptariami klausimai, susiję su finansinių operacijų atlikimu po bankroto bylos iškėlimo. Šioje byloje ginčas yra visai kitokio pobūdžio, nes jo dalykas yra ne tarpusavio reikalavimų įskaitymai, o Valstybinės mokesčių inspekcijos atlikta pataisa finansiniuose dokumentuose, nedarant jokių finansinių operacijų.

Iš byloje atsakovo pateiktų mokesčių paskaičiavimų (t. 2, b.l. 113), su kuriais sutinka ir ieškovas, matyti, kad ieškovo sumokėti mokesčiai nesudaro permokos, kaip jis nurodo ieškinyje, o atlikto patikrinimo metu nustatyta jų nepriemoka. Ieškovas nurodė, kad atsiskaitymai nuo realizavimo pajamų pagal Lietuvos Respublikos kelių fondo įstatymą sudaro 677,06 Lt permoką, už Pridėtinės vertės mokestį – 2688,80 Lt permoką, tačiau atsakovo atlikto patikrinimo metu nustatyta atitinkamai 48,38 Lt ir 1490,20 Lt nepriemokos. Ta pati situacija ir su kitais mokesčiais. Ieškovas nurodo, kad iš viso sumokėjo 8011,96 Lt mokesčių permokų, tačiau atsakovo atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad ieškovo mokesčiai sudarė ne 8011,96 Lt permoką, o 4748,24 Lt nepriemoką.

Kolegijos nuomone, nesant mokesčių permokų negalėjo būti atlikti ir mokesčių nepriemokų įskaitymai. Atsakovas nepažeidė Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatų reikalavimų, nes po patikrinimo akto ir sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo įsigaliojimo, atsakovas atkoregavo apelianto, kaip mokesčių mokėtojo, apskaitos kortelės duomenimis ir apie tai informavo apeliantą. Pinigai faktiškai nebuvo sumokėti į valstybės biudžetą. Iš biudžeto galima sugrąžinti tik tai kas buvo sumokėta, todėl nepagrįstas ieškovo reikalavimas dėl įskaitytų mokesčių sugrąžinimo iš valstybės biudžeto.

Nenustačius mokesčių permokų ir jų įskaitymų, nepagrįstas ir ieškovo argumentas dėl neteisingo specialaus įstatymo taikymo tvarkos.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo jį naikinti ar keisti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. pirmosios dalies 1 punktu

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2006 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Marytė MitkuvienėGintaras PečiulisVincas Verseckas