Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2025-03-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-101-496/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-03-26
Bylos Nr.
1-101-496/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-43053-2023-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daiva Valčiukienė
Kaltinamasis
R. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-101-496/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43053-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.2.7.7.; 2.1.15.2.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.2; (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. kovo 26 d.Kelmė

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų Kelmėje teisėja Daiva Valčiukienė

sekretoriaujant G. P.,dalyvaujant prokurorei E. V.,nukentėjusiosios atstovui pagal įstatymą D. V. (2025-01-07),nukentėjusiosios atstovui, advokatui M. Š.,kaltinamajam R. K.,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenamoji ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ plataus profilio statybininku, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. K. atliko jaunesnio negu (duomenys neskelbtini) metų asmens tvirkinimo veiksmus, o būtent: laikotarpiu nuo 2014 metų rugsėjo 4 d. iki 2019 metų rugsėjo 4 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, motinos Z. K. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, nakties metu rankomis, pirštais ir lytiniu organu lietė gulėjusios ant čiužinio mažametės nukentėjusiosios A. V., gim. (duomenys neskelbtini), krūtinę ir lytinius organus, tęsdamas savo nusikalstamą veiką gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) ir bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kiekvieną dieną, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių kartų, ranka liesdavo mažametės nukentėjusiosios A. V., gim. (duomenys neskelbtini), krūtinę ir sėdmenis, dėl tokių veiksmų mažametė nukentėjusioji A. V., gim. (duomenys neskelbtini), patyrė psichologinę traumą.

Kaltinamasis R. K. teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino ir nurodė, kad A. viską išsigalvojo. Jos tikslas yra pakenkti. Jis girtas nuėjo miegoti, todėl tikrai nieko nebuvo, „nebent ji pati lindo“. Jo mamos gimtadienis yra gruodžio (duomenys neskelbtini) dieną. Jie buvo pas jo mamą namuose (duomenys neskelbtini), šventė mamos gimtadienį. Tada A. buvo gal (duomenys neskelbtini) metai. Kadangi buvo daug svečių, jiems buvo paruošta miegoti ant čiužinio didžiajame kambaryje. Ant čiužinio miegojo jis, A. ir jos mama. A. miegojo su maikute ir kelnaitėmis, jis miegojo tik su keltaitėmis. Jis po šventės buvo stipriai neblaivus. Ryte atsikėlus nebuvo jokių piktumų, A. sėdėjo jam ant kelių. Kai A. buvo (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) metų, kai mama neleido bendrauti su „bernu“, tada A. „išreiškė poziciją“, pasakė mamai, kad jis prie jos lindo. Tada jis liko nesupratęs ir atsiprašė A. „už nieką“. Kai A. buvo (duomenys neskelbtini) metų, ji susipyko su mama dėl elektroninės cigaretės. Tada A. sakė „aš jums padarysiu“ ir kitą dieną ji papasakojo psichologei. A. sakė, kad jis prie jos priekabiauja, nors jis tik erzino. Jis paliesdavo ją per krūtinę, per užpakalį, bet ne slapta, o pavyzdžiui žiūrint televizorių. Jei ji eidavo susiraukusi, tai jis ją taip „paklibindavo“. Iki (duomenys neskelbtini) metų A. dėl tokio lietimo nieko nesakydavo, kartu su juo žiūrėdavo filmus, važiuodavo kartu su mašina. Tada gal jis paliesdavo ją (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) kartus per savaitę. Tuo laiku neatrodė nieko blogo paliesti per krūtinę, tik dabar jau „viskas išpūsta“. A. mamai pasakojo, kad jis lindo prie jos, nieko nekonkretizavo. Jis tada jos atsiprašė už nieką ir nuo (duomenys neskelbtini) metų jos daugiau nebelietė. Kaltinamasis svarsto, gal ji buvo jį įsimylėjusi, gal pavydėjo mamai, kad jį apkaltino. A. pyko, kad jis atėjo į jų šeimą. Jis augino A. nuo (duomenys neskelbtini) metų, ji pati lipdavo jam ant kelių. Ir po to, kai A. jį apkaltino, pasakydama mamai, kai jau buvo vyresnė, nei (duomenys neskelbtini) metų, ji nebijodavo su juo (duomenys neskelbtini) važiuoti su mašina. Dėl civilinio ieškinio jis visiškai nesutinka. Jis žino, „kas ji per vaikas buvo“. A. mama iki šiol netiki, kad jis priekabiavo prie A..

Kaltinamasis R. K. ikiteisminio tyrimo metu 23-11-21 kaltės neprisipažino, jis nurodė, kad dėl neblaivumo neprisimena įvykio, nurodyto pranešime apie įtarimą. Parodė, kad labai retai kartu su sugyventine S. A. ir jos vaikais A. V. ir E. E. pasilikdavo nakvoti jo mamos Z. K. namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 4 d. iki 2019 m. rugsėjo 4 d. yra buvę pasilikę nakvoti ne daugiau kaip (duomenys neskelbtini) kartus. Kai likdavo ten nakvoti, vaikai miegodavo atskirai. Svečiuojantis pas mamą, buvo ir daugiau svečių, jie (jis, S. ir sesers buvęs sutuoktinis N. S.) vartojo alkoholinius gėrimus. Mama su seserimi alkoholinių gėrimų nevartojo. Nuo išgertų alkoholinių gėrimų buvo apsvaigęs. Parodė, kad būna atvejų, kai padauginęs alkoholio jis neprisimena kai kurių aplinkybių. Nurodytu atveju pas mamą svečiavęsi anūkai nuėjo miegoti anksčiau. Suaugusiems teko nakvoti kartu su vaikais tose pačiose lovose. Galėjo būti taip, bet jis konkrečių aplinkybių neprisimena. Neprisimena, kad būdamas išgėręs būtų atsigulęs šalia A. V., kuri tuo metu galėjo miegoti dvigulėje lovoje. Mano, kad galbūt jis, būdamas neblaivus, nesusivokdamas situacijoje, nes visada miega su A. mama S., galėjo uždėti savo ranką A. ant jos kūno, ant kurių konkrečiai kūno vietų, negali nurodyti. Ar jis ją glostė, lietė, to nepamena. Į lovą galėjo atsigulti vilkėdamas apatines glaudes. A. galėjo vilkėti „maikutę“ ir apatines kelnaites. Kai atsikėlė ryte, A. jam nieko nesakė. Iš A. mamos taip pat jokių pastabų dėl miegojimo nesulaukė. Pamena, kad A. elgėsi įprastai, norėjo, kad jis ją pasisodintų ant kelių, nebuvo ant jo supykusi. Parodė, kad jis su S. pradėjo gyventi kartu, kai A. buvo (duomenys neskelbtini) metai. Jų tarpusavio santykiai iš pradžių nebuvo geri, A. buvo priešiškai nusiteikusi, jo neklausydavo, prieštaraudavo jam, sakydavo, kad jis ne jos tėvas. Kai A. buvo (duomenys neskelbtini) metų, ji pradėjo draugauti su (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) metų vaikinu. A. mama tai draugystei nepritarė. Parodė, kad žodinio kivirčo metu jis girdėjo, kaip A. savo mamai pasakė, jog jis norėjo ją išprievartauti, kai jai buvo (duomenys neskelbtini) metai. Tada S. jos klausė, prašė papasakoti, kas konkrečiai įvyko, bet A. tylėjo, užsiminė, kad jai gėda sakyti. S. nepatikėjo dukters A. pasakymu, pasakė, kad A. nepavyks jų išskirti. S. pasiūlė A. pačiai kviesti policiją dėl išprievartavimo, jeigu taip buvo, bet A. policijai neskambino. Tą patį vakarą jis A. atsiprašė už tai, kad galimai prie jos lietėsi būdamas neblaivus, sakė, kad tokio atvejo neprisimena. A. jam pasakė, kad atleidžia ir daugiau nenori ta tema kalbėti. Vėliau, kai po šio įvykio praėjo (duomenys neskelbtini) metai, galėjo būti šių metų spalio mėnuo, A. susipyko su savo mama dėl elektroninės cigaretės, ir pasakė „aš jums padarysiu, pamatysit“. Tą pačią dieną A. nieko nesakiusi išėjo iš namų. Jie įtarė, kad A. nuvažiavo pas savo tėvą D. V.. Tėvas A. priėmė. Iki šios dienos A. gyvena pas tėvą. Parodė, kad A. yra linkusi meluoti, kad išeidavo iš namų ir grįždavo vėlai, grįždavo galimai apsvaigusi nuo narkotinių medžiagų. Parodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) metų A. pradėjo dėvėti atvirus rūbus – t. y. su didele iškirpte, nuogu pilvu, trumpais šortais. S. jai liepdavo apsirengti normaliai, sakydama, kad namuose yra vyrų. A. atsakydavo: "tai turi susivaldyti, jeigu kyla blogų minčių, kaip noriu, taip rengiuos". (2 t., b. l. 148-150)

Kaltinamasis R. K. ikiteisminio tyrimo metu, 2023-12-12 papildomos apklausos metu, parodė, kad A. parodymuose daug netiesos, kad jis nenorėjo į ją įsiskverbti su savo lytiniu organu, su jos klitoriu nežaidė, prie jos kūno - užpakalio, krūtinės, rankomis nesiliesdavo, o jeigu eidamas pro šalį pliaukštelėdavo lengvai su ranka per jos užpakalį, krūtinę, tai tokie jo veiksmai buvo kaip "paerzinimas". A. jam niekada griežtai nesakė, kad jis nekištų rankų prie jos, pasakydavo „baik, raminkis“, bet dėl to ji nepykdavo, tokių jo „paerzinimų“ nesureikšmindavo. Parodė, kad A., būdama nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) metų, pati jo paprašydavo, kad jis pakasytų jai nugarą, pati pasikeldavo savo „maikutę“, ir jis jai nugarą pakasydavo rankomis, bet prie krūtinės nesiliesdavo. Parodė, kad A. teisėjui apklausos metu parodė, jog nėra praradusi nekaltybės, bet jis žino, kad A. yra turėjusi už save vyresnių vaikinų. Kai jai buvo (duomenys neskelbtini) metų, ji draugavo su (duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini) metų vaikinu, todėl jis mano, kad tarp jų buvo lytinių santykių, bet nėra tuo įsitikinęs. Kai A. išsiskyrė su tu vaikinu, sakė, kad nusižudys, bandė pjaustytis savo rankas, buvo išvežta į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Parodė, kad vėliau jis matydavo, kaip pas ją atvažiuodavo vaikinai, kurie jau vairuodavo automobilius, tai yra už ją vyresni. Jis mano, kad A. nori jam pakenkti, gali būti įtakota draugių (2 t., b. l. 154-156).

Kaltinamasis R. K., 2024-09-16 įteikus jam galutinį pranešimą apie įtarimą, savo kaltę neigė ir parodė, kad jis niekada netvirkino A. V. pranešime apie įtarimą nurodytais veiksmais, lieka prie parodymų, kuriuos davė ankstesnių apklausų metu. Patvirtina, kad gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), jis kartu su sugyventine S. A. ir jos dukra A. bei sūnumi E. gyveno apie (duomenys neskelbtini) metus, galėjo būti laikotarpis nuo (duomenys neskelbtini) metų iki (duomenys neskelbtini) metų, o nuo (duomenys neskelbtini) metų iki (duomenys neskelbtini) metų gyveno jo buvusiai darbovietei UAB "(duomenys neskelbtini)" priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Gyvenant šiame bute, (duomenys neskelbtini) metais jiems gimė dukra S. K.. Nurodytas butas yra (duomenys neskelbtini) kambarių. (Duomenys neskelbtini) kambarys buvo vaikų - A. ir jos brolio E., o kitas kambarys buvo jo ir S.. Nurodytuose gyvenamajame name ir bute jokių tvirkinamųjų veiksmų su A. jis neatliko, jos krūtinės ir sėdmenų ranka neliesdavo, nežino, kodėl A. jį kaltina, mano, kad taip yra todėl, kad jai trūko dėmesio arba dėl to, kad jis atėjo į jų šeimą. Parodė, kad jų tarpusavio pykčiai prasidėjo beveik nuo (duomenys neskelbtini) dienos, ji buvo prieš jį nusiteikusi. Su S. sūnumi E. visada gerai sutardavo ir iki šiol bendrauja, palaiko šiltus tarpusavio santykius. A. pyktis labiau nukreiptas į jį ir į jos mamą, pyktis išryškėdavo tada, kai A. išsiskirdavo su savo vaikinais. A. tapdavo priešiška savo mamai, jos neklausydavo, atsikalbinėdavo. Kai santykiai su vaikinu būdavo geri, tai ir A. namuose būdavo gera, puikiai nusiteikusi. Parodė, kad pas jo mamą Z. K. nuvažiuodavo į svečius, A. yra buvusi jo mamos namuose, bet tokio atvejo, kad jis nakties metu būtų rankomis, pirštais ir lytiniu organu lietęs A. krūtinę ir lytinius organus jo mamos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), nėra buvę (2 t., b. l. 163-165).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. K. kaltė įrodyta.

Liudytojas D. V., buvęs nukentėjusiosios atstovas pagal įstatymą, teismo posėdžio metu parodė, kad jokių įvykių pats nėra matęs. Jis (duomenys neskelbtini) metais parsivežė dukrą A. V.. Tada jis dukros klausė, ar patėvis jos neskriausdavo. Dukra atsakė, kad buvo visko. Dukra viską pasakojo policininkei ir jis girdėjo, kaip ji pasakė, kad buvo balius, A. nuėjo miegoti, o R. K. užlipo pas ją į kambarį ir lietė jos krūtinę. Tada ji nulipo pas mamą, ši liepė eiti miegoti, ji ateis. Ji sakė, kad tai vyko, kai jai buvo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) metų. Daugiau jis nebesiklausė dukros pasakojimo ir pats daugiau jos neklausė apie šiuos veiksmus. Jis teisingai viską yra papasakojęs ikiteisminio yrimo metu. Jis mano, kad dukros parodymai yra teisingi. Dabar ji nemeluoja, neišsigalvoja jokių istorijų. Kai dukra atvažiavo pas jį gyventi, jos nuotaika buvo nekokia, dabar nuotaika yra pagerėjusi. Dabar ji turi draugą, mokosi. Liudytojas nurodė, kad jis gyveno kartu su dukra iki jos (duomenys neskelbtini) metų. Po to bendravo labai mažai, pasiskambindavo. Kartą ji yra sakiusi, kad nebegali kentėti.

Liudytojas D. V. ikiteisminio tyrimo metu 2023-11-03 parodė, kad S. A. yra jo buvusi sugyventinė, kuri jau (duomenys neskelbtini) metų gyvena kartu su R. K.. Jis su S. A. turi dukrą A. V., gim. (duomenys neskelbtini) m. Su S. A. jis išsiskyrė, kai dukrai buvo (duomenys neskelbtini) metai. Dukra liko gyventi su mama. Parodė, kad jo dukra yra linksmo, gero būdo, esant būtinumui padeda, jokių nusiskundimų jis dėl jos neturi. Nežino, ar dukra linkusi meluoti, bet jis ja tiki. Parodė, kad 2023 m. spalio 23 d. paskambino dukra. Pokalbio su ja metu juto, kad dukra kalba verkdama, ji jam pasakė, kad ji nebegali gyventi su savo mama, sakė, kad nori gyventi su juo, paprašė, kad jis ją parsivežtų į savo namus. Tos pačios dienos vakare, apie 18.30 val. jo sugyventinė V. Z. nuvyko pas jo dukrą į namus ir ją parsivežė. Dukra jam tą vakarą pasakė, kad susipyko su mama dėl ant stalo išpilto padažo. Jis jos paklausė, ar ji nori gyventi kartu su juo. Dukra atsakė, kad taip. Kitą dieną su dukra kalbėjo daugiau, klausė, kaip jai sekasi mokykloje. Dukra jam sakė, kad nori mokytis profesinėje mokykloje, bet mama jai liepė baigti vidurinę mokyklą. Apie mamos sugyventinį R. K. dukra jam nepasakojo. Jis jos vis tiek paklausė, ar R. K. yra kada nors ją sumušęs, ar ką nors blogo jai padaręs. Dukra jam atsakė, kad buvo visko. Jis nežino, ką ji turėjo galvoje, nes jos daugiau neklausė. Dukra jam sakė, jog nesutarimai su mama prasidėjo nuo tada, kai jai buvo (duomenys neskelbtini) metų, tačiau nenurodė nesutarimų priežasties (1 t., b. l. 159- 165).

Liudytojas D. V. ikiteisminio tyrimo metu, 2023-11-08 papildomos apklausos metu, parodė, kad 2023-11-07 jis bendravo su savo dukra A. V., kuri jam papasakojo, kad tada, kai jai buvo (duomenys neskelbtini) metai ir ji buvo išvykusi su mama S. A. ir mamos sugyventiniu R. K. pas R. K. mamą į (duomenys neskelbtini), mama S. A. liepė eiti miegoti, o nuėjus ji gulėjo šalia R. K. ant čiužinio. A. jam pasakė, kad ją pažadino R. K. prisilietimai. R. K. iš pradžių ją lietė rankomis, lietė visą A. kūną, lietė krūtinę, lytinius organus, pirštų į jos lytinių organų vidų nekišo. Vėliau pradėjo liesti lytinius organus ir su savo lytiniu organu, tačiau į vidų jo nekišo. Dukra suprato, kad R. K. elgiasi nederamai, todėl pabėgo. Dukra sakė, kad apie tai bandė pasakyti mamai, tačiau mama į tai nereagavo. Dukra jam nurodė, kad nuo to karto iki tol, kol jai sukako (duomenys neskelbtini) metų, R. K. beveik kasdien ją liesdavo rankomis, dažniausiai sugriebdavo krūtinę, užpakalį, sakė, kad lytiniu organu daugiau nelietė. Dukra nurodė, kad visas priekabiavimas nustojo tada, kai jai jau buvo (duomenys neskelbtini) metų ir ji pasakė mamai. Dukra jam aiškino, jog mama matydavo, kaip sugyventinis ją liesdavo, bet nieko jam nesakydavo (1 t., b. l. 166 – 171).

Liudytojos J. G. teismo posėdžio metu parodė, kad ji dirba mokykloje psichologe. A. V. į mokyklą atvyko (duomenys neskelbtini) metais nuo rugsėjo, o spalio gale šios mokyklos daugiau nebelankė. A. kreipėsi į ją dėl konsultacijų, ar galėtų lankytis. Iš viso A. pas ją konsultacijoms atėjo (duomenys neskelbtini) kartus. Pokalbiai vykdavo apie daug ką, pvz.: apie kūrybą. Į paskutinę konsultaciją ji atėjo gal net ne paskirtu nekonsultacinės metu. Ji atėjo visa drebanti. Verkdama ji pasakė, kad ji išėjo gyventi pas tėtį. Po to neįmanoma buvo toliau kalbėtis. A. reikėjo ilgai raminti. Po to ji pasakė, kad namuose prie jos norėjo priekabiauti. Liudytoja nurodė bandžiusi paklausti daugiau, bet ji dar labiau verkė, susikalbėti nebuvo įmanoma. Ji pasiūlė mergaitei kreiptis pagalbos. Ji pati parašė vaikų teisių tarnybai pranešimą apie sužinotą informaciją. Liudytoja nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai viską nurodė nuosekliau, nes tuo metu buvo šviežia informacija ir geriau viską prisiminė. Liudytoja nurodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) konsultacijos jautėsi, kad A. norėjo kažką papasakoti. Dažnai vaikai iš pradžių nori pasitikrinti, ar kas tikės jais ar ne. A. į konsultacijas atėjo pati, jos niekas nekvietė, galimai ji norėjo kažką pasakyti. Ankstesnių konsultacijų metu, A. išeinant, likdavo jausmas, kad ji dar kažką norėdavo pasakyti ir nepasakė. Liudytoja nurodė patikėjusi, kad prie A. seksualiai priekabiauta. Nebuvo jokių abejonių.

Liudytoja J. G. ikiteisminio tyrimo metu 2023-11-07 parodė, kad ji dirba psichologe (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, konsultuoja mokinius. Nuo 2023-09-01 (duomenys neskelbtini) pradėjo lankyti nauja mokinė A. V., kuri (duomenys neskelbtini) kartą, konsultacijai pas ją atėjo rugsėjo pradžioje. Iš viso A. V. buvo (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) konsultacijose. Paskutinį kartą ji atėjo 2023-10-25 ir tada buvo apsiašarojusi, pasakė, kad dabar jai labai reikia pasikalbėti. Ji nustebo ją pamačiusi, nes jų konsultacija turėjo vykti kitą dieną. Pokalbį A. V. pradėjo nuo to, kad vakar, t. y. 2023-10-24, ji išėjo iš namų, nes susipyko su mama dėl to, kad kažką išliejo ant stalo. Mergaitė teigė, kad su mama labai dažnai pykstasi. A. V. pradėjo pasakoti, kad visos problemos prasidėjo nuo vaikystės, sakė, kad būtinai turi tai papasakoti. A. V. pasakė, kad tada, kai ji dar buvo maža, tikslaus amžiaus nenurodė, ir kartu su savo mama nuvyko pas mamos uošvienę, kartu buvo ir dabartinis mamos sugyventinis. Ten būnant mama A. V. liepė jai eiti miegoti. Mergaitei atsigulus į lovą, šalia jos buvo ir mamos sugyventinis. A. V. jai pasakojo, kad, (duomenys neskelbtini) gulint lovoje, mamos sugyventinis kažkaip neteisingai su ja elgėsi, bet mergaitė jai nenurodė, kaip būtent jis elgėsi. Mergaitė sakė, kad apie tai nuėjo pasakyti mamai, norėjo, kad mama ateitų miegoti kartu, tačiau mama kartu nėjo miegoti, o tik pasakė, kad A. V. eitų (duomenys neskelbtini). Kai mama kartu nėjo, mergaitė grįžo į kambarį ir atsigulė kitame lovos krašte, kad būtų kuo toliau nuo mamos sugyventinio ir kad jis negalėtų prie jos lįsti. Vyriškis daugiau tą vakarą jos nelietė. Iš mergaitės pasakojimo liudytoja suprato, kad tai buvo ne (duomenys neskelbtini) atvejis, mergaitės teigimu, mama matydavo, kaip mamos sugyventinis su ja elgėsi, tačiau dėl to nieko nedarė. Parodė, kad visos konsultacijos metu A. V. labai graudinosi, verkė, nieko nedetalizavo, kalbėjo labai abstrakčiai, todėl nebuvo galimybės suprasti, ką tiksliai mamos sugyventinis jai darė (1 t., b. l. 132- 137).

Liudytojos S. Ž. nurodė, kad ji yra vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė. Ji reagavo į gautą pranešimą. Pati A. 2023 metais spalio mėnesį atvyko ir pasakė, kad nebenori gyventi su mama, norėjo gyventi su tėvu. Kitą dieną buvo gautas (duomenys neskelbtini) psichologės pranešimas apie seksualinį priekabiavimą. Reaguodama į psichologės pranešimą, ji nuvyko pas A. į tėvo namus. Paklausus A. apie pranešime nurodytą informaciją ji verkė, palinksėjo galva, kad tai vyko. Ji pasakojo, kad tai vyko jai nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) metų. Iš pradžių A. kalbėjo geriau, vėliau blogiau. A. sakė, kad kai jai buvo (duomenys neskelbtini) metų, ji apie tai pasakė mamai, bet ši nepatikėjo. A. liudytojai atsakė į klausimus, bet plačiau nekalbėjo, buvo sunerimusi. Liudytoja nurodė, kad ji su A. mama nekalbėjo apie seksualinį priekabiavimą, nes tuo laiku dar nebuvo kalbėta su A.. Kalbant su mama jautėsi, kad tarp mamos ir dukros kyla problemų, kad jų santykiai nėra patys geriausi.

Liudytoja S. Ž. ikiteisminio tyrimo metu 2023-11-06 parodė, kad ji dirba Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiąja specialiste. 2023-10-26 iš (duomenys neskelbtini) dirbančios psichologės J. G. buvo gautas informacinis pranešimas apie tai, kad konsultacijos metu A. V. pasakė, jog prie jos buvo seksualiai priekabiaujama. Tą pačią dieną ji kartu su kolege V. J. nuvyko pabendrauti su A. V.. Kaip paaiškėjo mergaitė jau buvo ne pas mamą, o gyveno pas tėvą D. V.. A. V. ji pasakė, jog turi informacijos apie tai, kad mergaitė blogai sutaria su savo mama. A. V. patvirtino, kad su mama sutaria blogai, nes mama prie jos kimba, nuolat kaltina visokiais dalykais, kad paskutinį kartą jos susipyko 2023-10-23 dėl trupinių ant stalo. Dėl šio konflikto mergaitė susikrovė savo daiktus ir išėjo pas netoliese gyvenančią draugę, po to paskambino savo tėčiui, kurio paprašė, kad jis ją parsivežtų į savo namus. Po to ji paklausė A. V., kokie jos santykiai su mamos S. A. sugyventiniu R. K.. A. V. atsakė, kad santykiai su R. K., visus (duomenys neskelbtini) metų, kai jis gyvena kartu su ja ir mama buvo sudėtingi, bet nenurodė, kodėl tie santykiai tokie. Tada ji A. V. pasakė, jog iš (duomenys neskelbtini) psichologės gavo informaciją apie tai, kad galimai prie jos buvo seksualiai priekabiaujama, paprašė pasakyti, ar tiesą sakė psichologei. A. V. atsakė, kad tai yra tiesa, pasakė, kad R. K. prie jos seksualiai lindo, kai jai buvo (duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini) metų. Kaip R. K. prie jos priekabiavo, A. V. nepasakė, kalbėjo apie tai nedrąsiai. Mergaitė pokalbio metu nesigraudino, bet buvo galima suprasti, jog ši tema jai nemaloni. A. V. sakė, kad apie tai, jog prie jos priekabiavo R. K., ji savo mamai pasakė tada, kai jai buvo (duomenys neskelbtini) metų, bet mama ja nepatikėjo. Po to, kai A. V. apie situaciją pasakė savo mamai, R. K. nustojo prie jos priekabiauti (1 t., b. l. 138-143).

Liudytoja S. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji yra A. V. mama ir R. K. sugyventinė. Ji žino tik tiek, kiek jai sakė dukra, kad jos patėvis prie jos yra priekabiavęs. Kai pasakė, dukrai tada buvo (duomenys neskelbtini) metų. Tuo metu ji su dukra buvo sukonfliktavusios. Ji klausė dukros, kaip prie jos lindo. Dukra nepasakojo, ji verkė. Ji sakė, kad nežino, kaip tai papasakoti. Nepavyko ištraukti informacijos. Daugiau su dukra ta tema nekalbėjo. Nieko konkrečiau nesakė, tik tiek, kad jai tada buvo (duomenys neskelbtini) metai. Ji nepatikėjo dukra. Liudytoja nurodė, kad dukra su patėviu bendraudavo gerai. Dukra atsisėsdavo R. ant kelių, jis kartais net nenorėdavo. Dėl palietimų ji nieko nepastebėjo. Kartais jis paliesdavo A. šoną praeidamas, bet ji nepyko. Nuo to pasakymo, kad patėvis priekabiauja, ji sakė R. K. daugiau neliesti A., neimti jos ant kelių. Tą patį vakarą jis atsiprašė A.. Liudytoja nurodė nedirbanti, esanti išlaikoma sugyventinio. A. K. namuose priėmė gerai.

Liudytoja S. A. ikiteisminio tyrimo metu 2023-11-07 parodė, kad ji yra A. V. mama. Su A. tėčiu D. V. išsiskyrė ir gyvena atskirai. A. liko gyventi su ja. Parodė, kad tarp jos ir dukros A. šeimoje kyla įvairių mažareikšmių ginčų, dažniausiai dėl tvarkos. Kartu su jais gyvena ir jos sugyventinis R. K., su kuriuo kartu ji jau (duomenys neskelbtini) metų. Jos ir R. santykiai labai geri, jis yra gero būdo, darbštus, draugiškas, neturi žalingų įpročių, su jos vaikais - sūnumi E. E. ir A. – R. stengiasi gerai sutarti. Nėra pastebėjusi, kad A. būtų nusiteikusi prieš R.. R. su jos šeima pradėjo gyventi, kai A. buvo (duomenys neskelbtini) metai. A. visada gerai sutardavo su R., kartu su juo visur važiuodavo, sėdėdavo jam ant kelių, noriai su juo leisdavo laiką, norėdavo būti kartu su juo. Nėra pastebėjusi, kad A. elgesys būtų pasikeitęs ar, kad ji nebenorėtų leisti laiką su R., ar jo bijotų. (Duomenys neskelbtini) pykčiai tarp A. ir jų prasidėjo tada, kai A. buvo (duomenys neskelbtini) metų. Tada A. bendravo su kažkokiu berniuku. Jie bandė jai drausti bendrauti su tuo berniuku, nes A. buvo labai jauna. Dėl to draudimo A. pradėjo elgtis agresyviai, grasino nusižudyti, (duomenys neskelbtini) kartą net bandė žudytis, teigė, kad be to berniuko meilės jai nėra gyvenimo. Galiausiai A. pradėjo teigti, jog R. prie jos seksualiai priekabiavo, bandė išprievartauti, kai jai buvo (duomenys neskelbtini) metai, sakė, kad po to karto daugiau prie jos nelindo. Mano, kad A. taip sako iš pykčio. Ji klausė A., kaip R. bandė ją išprievartautu. A. jai nesakė, nei kaip, nei ką jai darė, tik pasakė, kad tada jie visi buvo pas Z. K. (R. K. mamą). Parodė, kad pamena, jog buvo likę nakvoti pas Z. K., bet nepastebėjo, kad tada A. elgesys būtų pasikeitęs po to vakaro ir nakties. A. ir toliau noriai bendravo ir leido laiką su R.. Mano, kad A. šitą faktą galėjo išsigalvoti, nes yra linkusi meluoti ir manipuliuoti. Nemano, kad R. kažkada galėjo priekabiauti prie A., nes visada R. ir A. santykiai buvo geri. A. apie galimą išprievartavimą pasakė tik tą (duomenys neskelbtini) kartą, kai jai buvo (duomenys neskelbtini) metų. Daugiau niekada apie tai ji net nebuvo užsiminusi, nekalbėjo, niekada to nėra sakiusi psichologėms, pas kurias lankydavosi. Pas psichologes A. lankėsi dėl to, kad nuolat sakydavo, jog nusižudys. A. elgesys pagerėjo tik tada, kai jie šeimoje leido A. bendrauti su tuo berniuku iš mokyklos. Tada ji nustojo jiems grasinti savižudybe. Parodė, kad A. yra sunkaus charakterio, nuolatos konfliktuodavo ne tik su jais, bet ir su mokytojais. A. labai emocionali, jos bendravimas priklauso nuo jos nuotaikos. Parodė, kad nėra mačiusi, jog R. būtų prie jos priekabiavęs ar netinkamai su ja elgęsis. Mano, kad A. pasakoja nebūtus dalykus dėl dėmesio stokos, nes yra linkusi į depresiją, gerdavo ankščiau antidepresantus (1 t., b.l. 146 - 151).

Liudytoja S. A. ikiteisminio tyrimo metu, 2024-01-08 papildomos apklausos metu parodė, kad Po išsiskyrimo D. V. su A. pasimatė po (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) m. ji prisiteisė iš D. V. išlaikymą dukrai A., bet D. V. nemokėjo priteisto išlaikymo, todėl ji kreipėsi į antstolį, į (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini). D. V. su dukra nebendravo. Su R. K. ji pradėjo gyventi nuo 2012 m. lapkričio 12 d. 2019-03-29 jiems gimė dukra S. K.. Mokslai A. mokykloje sekėsi gerai. (Duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) klasėse A. buvo pirmūnė. A. turėjo draugių, bet su jomis dažnai konfliktuodavo (pvz., dėl berniukų, dėl aprangos ir panašiai). Nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) klasės A. mokėsi toje pačioje (duomenys neskelbtini). Iki pat (duomenys neskelbtini) klasės A. klasėje buvo pirmūnė, jos pažymių vidurkis buvo apie (duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini) balus. Sveikatos problemų dukra neturėjo. Nuo (duomenys neskelbtini) klasės A. pažangumas moksluose krito. Jai sunkiai sekėsi geografija, fizika, matematika. Lankomumas buvo geras, pamokų be priežastis ji nepraleisdavo. Būdama (duomenys neskelbtini) metų A. įsimylėjo (duomenys neskelbtini) metų berniuką vardu E., norėjo su juo draugauti. Parodė, kad ji iš pradžių tam prieštaravo, bet A. pradėjo grasinti, kad nusižudys, jeigu jai draus draugauti. Parodė, kad pasitarė su mokyklos psichologe, leido A. draugauti su E.. Jų draugystė truko apie (duomenys neskelbtini) metų. Draugystei iširus, ji iš A. draugės A. gavo žinutę apie tai, kad A. bandė nusižudyti dėl E.. A. buvo iškviesta greitoji pagalba ir ji paguldyta į (duomenys neskelbtini) vaikų psichiatrijos skyrių, kur A. gydėsi apie (duomenys neskelbtini) savaites, jai buvo paskirti antidepresantai. Po to gydymas buvo tęsiamas ambulatoriškai. A. psichologinė būsena pagerėjo, ji tęsė mokslus, tačiau mokslai taip ir nepagerėjo. Nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. A. pradėjo mokytis (duomenys neskelbtini). Bet mokslai A. nesisekė, todėl A. nusprendė toliau mokytis (duomenys neskelbtini) profesinio rengimo centre, kur ji mokosi virėjo specialybės ir siekia vidurinio išsilavinimo. Parodė, kad palaiko ryšius su A., susitinka, buvo aplankiusi ją bendrabutyje. A. jai pasipasakojo, kad šiuo metu turi už save vyresnį ((duomenys neskelbtini) metų) draugą, su kuriuo artimai bendrauja (1 t., b. l. 153 - 156).

Liudytoja Z. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji yra R. K. mama. Ji nurodė, kad A. pas ją atvažiuodavo ir (duomenys neskelbtini), ir su šeima. Kai būdavo jubiliejai, tai svečiai likdavo miegoti. Dažniausiai jie miegodavo (duomenys neskelbtini) ant čiužinio. Mergaitė, atsikėlusi ryte, nieko nėra sakiusi. Liudytoja mano, kad A. pasakojimas yra kerštas, nes A. susipyko su mama. Net ir būdama (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) metų A. nebijodavo važiuoti su R. (duomenys neskelbtini) su mašina.

Liudytoja Z. K. ikiteisminio tyrimo metu 2024-03-27 parodė, kad jos sūnus R. su S. A. susipažino prieš (duomenys neskelbtini) metų, kartu gyvena, veda bendrą ūkį. S. augino dukrą A. V. ir sūnų E. E.. R. su S. vaikais sutarė gerai. Jie visi atvažiuodavo pas ją per įvairias metų šventes. Per šventes pas ją į namus atvykdavo ir jos dukros su šeimomis, todėl namuose būdavo daug žmonių. Daugelis likdavo nakvoti. Tada ji paklodavo jiems lovas, patiesdavo čiužinius. S. sūnus E. atvažiuodavo rečiau. Yra buvę atvejų, kai R., S. ir jos dukra A. miegodavo (duomenys neskelbtini) ant (duomenys neskelbtini) čiužinio. Dažniausiai jie miegodavo svetainėje dvigulėje lovoje, arba tame pačiame kambaryje ant čiužinio, patiesto ant grindų. Parodė, kad A. jai niekada nėra pasakojusi apie R. netinkamą elgesį, o ir ji nėra niekada pastebėjusi, kad mergaitė ryte ar dieną būtų nusiminusi, užsisklendusi savyje. A. būdavo linksma, guvi mergaitė, žaisdavo su jos anūkais. Su R. A. sutarė gerai. Parodė, kad yra mačiusi, kaip A. atsisėsdavo R. ant kelių ir jis ją pasodindavo šalia, bet tame ji nieko blogo nepastebėjo. Ji su A. taip pat gerai sutarė. Prasidėjus paauglystei, A. atvažiuodavo pas ją rečiau. R. buvo jai pasakojęs apie tai, kad A. pradeda rūpėti draugai, ji rečiau būna namuose. Ji pati pas sūnų į namus retai atvažiuodavo. Parodė, kad jos sūnus R. yra darbštus, nuoširdus, visada pasiruošęs padėti. Apie tai, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, jog R. neva lindo prie A., ji sužinojo iš pateis R., kuris jai pasakė, kad A. pasakoja nebūtus įvykius (1 t., b. l. 189- 194).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau - VTAS) 2023-10-26 rašte nurodyta, kad 2023-10-26 skyrius gavo pranešimą apie galimą seksualinį priekabiavimą prie nepilnametės A. V., gim. (duomenys neskelbtini), kuri nurodė, kad tada, kai jai buvo (duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini) metų prie jos seksualiai priekabiavo mamos S. A. sugyventinis R. K. (1 t., b. l. 26).

Vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuoti duomenys apie tai, kad nukentėjusioji A. V. VTAS specialistams apie patirtą seksualinį priekabiavimą nurodė, kad mamos sugyventinis nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) metų prie jos priekabiavo. Mamai pasakė, kai jai buvo (duomenys neskelbtini) metų, mama nepatikėjo, bet tai baigėsi (1 t., b. l. 67- 80).

Įvykio vietos apžiūros 2024-03-27 protokole nurodyta, jog atlikta įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra, apžiūrėtas medinis gyvenamasis namas (1 t., b. l. 35 - 43).

Gimimo liudijimo kopijoje įrašyta, kad nukentėjusioji A. V. yra gimusi (duomenys neskelbtini), jos mama S. A. tėvas D. V. (1 t., b. l. 81).

Nukentėjusioji A. V., į teismo posėdį neatvyko, jai buvo pranešta. Nukentėjusiajai leista nedalyvauti teisiamajame posėdyje, nes ji buvo apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir ekspertizės akto atsakyme į (duomenys neskelbtini) klausimą yra nurodyta, kad jai nerekomenduojama dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose ir teismo posėdžiuose.

Nukentėjusioji A. V., 2023-11-28 apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nurodė, kad patėvis R. K., kai jai buvo (duomenys neskelbtini) metai, kėsinosi ją išprievartauti. Parodė, kad ji buvo maža, todėl visko neprisimena. Buvo patėvio mamos gimtadienis. Ji, mama ir patėvis turėjo miegoti ant (duomenys neskelbtini) čiužinio. (Duomenys neskelbtini) atsigulė patėvis, po to ji. Ji miegojo, bet ją pažadino jo prisilietimai, tada ji ir atsibudo. Jis ją lietė ranka, lietė jos krūtinę ir apačią (parodė ant piešto žmogeliuko konkrečias vietas, kurias jai jis lietė). (Duomenys neskelbtini) jis ranka ir pieštais lietė, po to su savo lytiniu organu. Ji tada iššoko nuo čiužinio ir nubėgo pas mamą. Jis bandė žaisti su jos lytiniu organu. Kiek laiko truko, negali nurodyti, nes tai buvo prieš (duomenys neskelbtini) metus. Būtent jis lietė jos lytinį organą. Jo organo ji nematė. Pabėgo nuo jo, nubėgo pas mamą, kuri buvo virtuvėje, paklausė mamos, kada ji ateis miegoti. Mama atsakė, kad tuoj ateis, ir liepė jai eiti miegoti. Norėjo mamai pasakyti, kas įvyko, bet nepasakė. Grįžo atgal miegoti ant čiužinio. Patėvis jau miegojo. Parodė, kad taip jis pasielgė tik (duomenys neskelbtini) kartą. Nuo tos nakties iki jai suėjo (duomenys neskelbtini) metų vyko tik grabinėjimai. Viskas vyko jo mamos namuose (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) grabinėjimas įvyko sekančią dieną, kai jie grįžo namo. Patėvis sutrenkdavo per užpakalį jai praeinant, paimdavo už krūtinės. Jos drabužiai buvo uždari. Tokių kartų buvo daug. (duomenys neskelbtini), gyveno ji, mama, brolis ir patėvis. Mama matė, kad patėvis ją liečia. Ji mamai pasisakė (duomenys neskelbtini) kartą jau tą (duomenys neskelbtini) dieną, bet niekas nesureagavo. Mama pasakė R. baigti ir taip nedaryti. Jam tas pasakymas nieko nereiškė, jis ir toliau tai tęsė. Tada viskas vyko ant čiužinio. Kambaryje sekančioje lovoje gulėjo jo sesuo su vyru ir vaikais. Nepamena, kuri sesuo, gal S.. Tuo metu niekas nematė ir negirdėjo. Apie tą įvykį pasakojo (duomenys neskelbtini) draugėms - buvusiai klasiokei A. J. ir K. L.. A. papasakojo ankščiau, kai jai buvo (duomenys neskelbtini) metų, o K. pasakojo, kai jai buvo (duomenys neskelbtini) metų. Parodė, kad tada ji buvo su „ maikute“ ir apatiniais, o patėvis buvo tik su apatiniais. Lietimo momentu vilkėjo taip pat, jis jos nenurenginėjo. Parodė, kad buvo maža ir tokių dalykų nesureikšmino, o po to ir užsimiršo. Galiausiai visa tai atsiliepė jos psichologinei būsenai. Ji suprato, kad nebereikia tylėti, kad reikia kam nors apie tai papasakoti. Mamai jau buvo pasakojusi, kai jai buvo (duomenys neskelbtini) metų. Vėliau girdėjo, kaip mama viską pasakė patėviui, kuris pasakė, kad ji viską išsigalvojo, nes nori kad jie išsiskirtų. Parodė, kad šiuo metu su mama negyvena, tą įvykį stengiasi nustumti, užmiršti, atleisti. Paskutinį kartą jis ją lietė prieš jai apie tai pasakant mamai, kai jai buvo (duomenys neskelbtini) metų. Tai buvo dieną prieš tai, kai mamai pasakė. Tada gyveno (duomenys neskelbtini). Pasipasakoti paskatino tai, kad tai gadino jos emocinę būklę, atsirado panikos priepuoliai, todėl nuėjo pas psichologę. Nuėjo, kai jai jau buvo (duomenys neskelbtini) metų, psichologei viską papasakojo. Kai ją liesdavo, jis šypsodavosi, apsvaigęs nebūdavo. Kai jai buvo (duomenys neskelbtini) metai, jis tuo metu buvo išgėręs. Nieko tokio jis nesakydavo, vadindavo ją vardu, ir ji jį vardu vadindavo. Jis jai nesakė, kad niekam nepasakotų. Jis ją liesdavo namuose (duomenys neskelbtini), sodyboje, ir bute (duomenys neskelbtini). Viskas vyko pereinamame kambaryje arba lovoje, kai ji gulėdavo arba sėdėdavo. Kituose namuose, tėvų kambaryje, kai ateidavo pažiūrėti televizoriaus. Jis ją liesdavo ranka. Į dieną po kelis kartus liesdavo, po keletą sekundžių trukdavo. Tais momentais ji vilkėdavo kelnes, „maikę“ ar megztinį. Jis ją liesdavo per rūbus. Kai jis ją liesdavo, neliepdavo jai nieko daryti. Jis būdavo apsirengęs kasdieniniais rūbais. Labiausiai jai įsiminė ta naktis, kai jai buvo (duomenys neskelbtini) metai. Čiužinys buvo padėtas tai nakčiai. Kai įvyko tas įvykis, buvo tamsu, šviesos nebuvo. Buvo užsikloję „adijaliuku“, ji vilkėjo apatinius ir „malkutę“. Apatiniai nebuvo jai nuvilkti, tik truputį praplėsti, kai lietė lytiniu organu. Ji gulėjo ant nugaros, kojos buvo ištiestos, buvo užsimerkusi. Patėvis jai nieko nesakė. Mama sakė, kad ji tai išsigalvojo, nes nori juos išskirti. Jo (duomenys neskelbtini) pasakymas buvo, kad jis buvo girtas ir nieko nepamena, atsiprašė jos šypsodamasis, paviršutiniškai. Ji labai paprastai atskyrė, kada lietė ranka, nes jautė delną ir pirštus, o kai lietė lytiniu organu, jautė tokią odą, labai sunku pasakyti. Fizinio skausmo nejuto. Jeigu gerai prisimena, tai jis bandė į ją įeiti, bet ji atsitraukė. Ji jautė, kaip jis savo lytiniu organu lietė jos lytinį organą, ji tada paspruko, atsikėlė nuo čiužinio ir išėjo pas mamą į virtuvę. Jis savo organu lietė jos organą ir norėjo į ją įeiti, o ji tada paspruko ir viskas baigėsi. Daugiau niekas su ja nėra taip elgęsis (1 t., b. l. 123 - 126).

Liudytoja K. L. ikiteisminio tyrimo metu 2024-04-08 (parodymai pagarsinti teisiamojo posėdžio metu) parodė, kad ji su A. V. buvo bendraklasės ir draugės, kartu mokėsi nuo (duomenys neskelbtini) klasės. A. pasipasakodavo jai apie savo problemas, išgyvenimus. Maždaug prieš (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) metus A. jai pasipasakojo, kad tada, kai dar buvo maža (kiek jai metų tada buvo A., ji nežino, nes jos neklausė), buvo (duomenys neskelbtini) atvejis, kai prie A. lindo jos patėvis R. K.. Kur, kokiomis aplinkybėmis ir kokius seksualinio pobūdžio veiksmus patėvis atliko A. atžvilgiu, nežino, nes A. nedetalizavo, smulkiai nepasakojo. Daugiau tos temos jos nelietė. Žino iš A. pasakojimų, kad su patėviu R. K. šeimoje ji sutardavo gerai, nėra sakiusi, kad tarp jų būtų buvę pykčių. (Duomenys neskelbtini) m. rudenį A. pradėjo gyventi kartu su savo tėvu, ir nuo tada jos bendrauja rečiau (1 t., b. l. 176 - 179).

Liudytojos A. J. ikiteisminio tyrimo metu 2024-09-11 (parodymai pagarsinti teisiamojo posėdžio metu) parodė kad su A. V. buvo bendraklasės, kartu mokėsi nuo paruošiamosios iki (duomenys neskelbtini) klasės, buvo artimos draugės (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) klasėje. Paskutinį kartą gyvai su A. V. bendravo maždaug prieš (duomenys neskelbtini) metus. Parodė, kad tuo metu, kai buvo draugės, o tai buvo maždaug prieš (duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini) metus, A. jai pasakė, kad jos patėvis prie jos priekabiauja. Pamena, kaip ji A. pasakė, apie tai pasipasakoti mamai ar kitiems suaugusiems. A. ji neklausinėjo smulkmenų, o ir A. pati jai detalių nepasakojo. A. jai apie tai pasakė mokykloje. Nepamena, kokios buvo tada A. emocijos, bet mano, kad prisimintų, jeigu A. būtų verkusi. Daugiau ta tema su A. niekada nekalbėjo (1 t., b. l. 183 – 186).

Globos namų „(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje Vaiko, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvadoje nurodyta, jog 2024-01-15 – 2024-01-17 A. V. patvirtina atvykusi dėl galimo seksualinės prievartos patyrimo iš patėvio, tačiau išsamiau savo patirčių nekomentuoja. Aptariant merginos emocinę būseną bei jos sąsajas su seksualinio smurto įtarimais išryškėja potrauminėms reakcijoms būdingi simptomai: A. išsako epizodiškai patirianti ryškius prisiminimus, vaizdinius iš prievartos epizodo, vengianti galvoti ir kalbėti apie tai, kas įvyko, esant būtinybei tai prisiminti patirianti intensyvius pojūčius kūne (pvz., stiprų širdies plakimą), skundžiasi intensyviu pykčio patyrimu, dalinasi supykusi mėtanti daiktus, taip pat išsako, kad turi sunkumų susikaupti, užmigti, jaučiasi emociškai nutolusi nuo kitų žmonių. Pokalbio metu mergina atrodo rami, dalykiška, tačiau teiraujantis apie jos vidinius išgyvenimus išsako, kad jai yra sunku prisiminti ir kalbėti apie su galima seksualine prievarta susijusius jausmus, pasidalina turinti „kovoti su savimi“, kad palaikytų pokalbį. A. nurodo pati nusprendusi atskleisti patirtą seksualinį smurtą savo psichologei, nes jautė, jog su šiais įvykiais gali būti susiję jos emociniai sunkumai (2 t., b. l. 67- 72).

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), pateikti atsakymai į klausimus:

1. A. V. nenustatyta tokių kalbos ir pažintinės veiklos (dėmesio, atminties, mąstymo) ypatumų, dėl kurių ji negalėtų suprasti konkrečių faktinių byloje tiriamų aplinkybių, jų įsiminti bei atgaminti apklausų metu, t.y. ji gali būti liudytoja.

2. Nenustatytos priežastys, dėl kurių nebūtų galima tikėti bei tolesniuose procesiniuose veiksmuose remtis tiriamosios 2023-11-28 duotais parodymais. Ekspertizės metu stebimas išreikštas tiriamosios mamos ilgesys, tuo pačiu ambivalentiški jausmai įtariamajam (ji ir natūraliai pyksta bei liūdi dėl byloje tiriamų veiksmų, tačiau ir gaili jo, jaudinasi dėl sesers).

3. Padidintas polinkis fantazuoti (painioti vaizduotės produkciją su realiais įvykiais), padidintas įtaigumas A. V. nenustatyti. Melavimas - bendražmogiška savybė, kuri ekspertizės metu nėra vertinama.

4. A. V. suvokimas apie jos atžvilgiu galimai atliekamų veiksmų esmę keitėsi, t.y. būdama jaunesnio amžiaus ji negalėjo visiškai suvokti šių veiksmų esmės (nei pobūdžio, nei reikšmės); augdama ji natūraliai įgijo daugiau žinių lytiškumo tema, todėl augo ir jos suvokimas; šiuo (ekspertizės atlikimo) metu ji jau supranta jos atžvilgiu galimai atliktų veiksmų pobūdį, iš dalies, tačiau vis dar nepilnai, supranta ir jų reikšmę. Aktyviau priešintis jos atžvilgiu galimai atliekamiems veiksmams A. V. negalėjo dėl mažo amžiaus, šių veiksmų esmės nesuvokimo bei emocinės būsenos.

5. Remiantis tiek A. V. žodžiais, tiek liudytojų K. L. bei S. A., tiek įtariamojo parodymais apie galimai patirtą seksualinę prievartą, A. V. atsiskleidė būdama maždaug (duomenys neskelbtini) metų amžiaus - tai atitinka tiek tuo metu susiklosčiusią jos gyvenimo situaciją, tiek įgytas lytiškumo žinias bei išaugusį suvokimą.

6. A. V., dėl jai nustatyto mišraus nerimo ir depresinio sutrikimo nerekomenduojama dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose ir teismo posėdžiuose.

7. Dėl tiriamų įtariamojo R. K. veiksmų A. V. patyrė psichologinę traumą, tačiau šiuo metu įvertinti, kokia apimtimi A. V. psichikos sutrikimo susiformavimui turėjo įtakos įtariamojo R. K. veiksmai, nėra galimybės (2 t., b. l. 78- 88).

Ekspertė S. S. (teismo vaikų ir paauglių psichiatrijos ekspertė) teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2024-05-22 buvo atlikta teismo psichiatrijos ekspertizė, kurios tikslas buvo įvertinti A. V. psichikos būseną. Jai buvo įvertintas psichikos sutrikimas, bet sutrikimo mastas nebuvo vertinamas. Vaikui buvo sukelta psichologinė trauma, nes veiksmai buvo netikėti, nesuprantami, kėlė jai šoką. Ji pati pasakojo, kad tie veiksmai prasidėjo nuo (duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini) metų. Psichologinė trauma stiprėjo, nesulaukus mamos palaikymo, triko jos asmeniniai santykiai bendraamžių grupėje. Viso to pasėkoje susiformavo stiprus nerimas, mišrus sutrikimas. Tiriamoji sakė, kad santykiai su mama sutrikę, nuolatiniai pykčiai. Tačiau tiriamoji turi ir gerų prisiminimų apie mamą. Ji nurodė, kad (duomenys neskelbtini) metus tylėjo, nes ja mama nepatikėjo. Tas laikotarpis, mamos netikėjimas, nepalaikymas jai kėlė sumaištį ir trikdė jos emocinę būseną. Jos emocinė išraiška atitiko pasakojimo turinį. Ekspertė S. S. patvirtino ekspertizės akto išvadas. A. emocinė būsena atitiko žodžius ir ji buvo adekvati, jai veržėsi graudulys.

Ekspertė T. G.-Nagi (teismo vaikų ir paauglių psichologė ekspertė) teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ji tvirtina ekspertizės akto išvadas ir nurodė, kad atsiskleidimas vėliau yra įprastas dalykas. Tiriamoji atsiskleidinėjo po truputį. Tą patį vakarą ji kreipėsi į mamą, prašydama, kad ši ateitų miegoti. Iš to pasakymo mamai matosi, kad ji nesaugiai jautėsi. Vėliau, kai namuose vyksta konfliktas dėl užmegztų santykių su draugu, ji mamai pasakė, kad mama šitiek metų nereagavo į tai, kas vyko su ja namuose. Galima suprasti, kad jai įtampa augo, ir galutinis atsiskleidimas atsiranda (duomenys neskelbtini) metų. Ji vis labiau supranta, kad jos emocinė būsena kinta, kai ji atsiskleidžia. Ekspertizės metu buvo reakcijos į mamą ir į patėvį. Matėsi, kad tiriamoji mamos ilgisi ir liūdi, kad ši nepatikėjo. Ant patėvio ji pyksta ir dėl jo pergyvena. Ji jiems jaučia ilgesį ir blogai reaguoja – pyksta. Tai papildo jos atsiskleidimą. Ambivalentiškos reakcijos rodo patikimumą, nes tiriamoji neturi vienpusiško nusistatymo. Patėvis su tiriamąją gyvena nuo jos (duomenys neskelbtini) metų, todėl akivaizdu, kad jai jis atstojo vyrišką figūrą šeimoje. Tai jai kėlė emocinius veiksnius, ji ir po įvykio kaltinamojo nebijojo, norėjo sėstis jam ant kelių, tiesiog kaip vaikas. Su laiku viskas augo, didėjo suvokimas. Visos aplinkybės yra išdėstytos psichologinio įvertinimo dalyje. Ekspertizės akte yra pažymėta, kad jai yra sunku kalbėti, galima matyti, kad jos atsiskleidimas ne iš karto užpildė detales, o po truputį vis kažką papildė. Ją įvertinant kaip liudytoją, matosi, kad, ką ji pasakoja, viskas yra nuoseklu, ji viską pakartoja, kalba apie tai realistiškai. Jos pasakojimą lydi atitinkamos emocinės reakcijos. Jai buvo labai sunku kalbėti apie išgyvenimus, ji įsiverkė, sunkiai rinko žodžius, kai žodžiais negalėjo pasakyti, rašė ant lapelio. Tiriamoji ekspertizės metu pati pasakė, kad dėl ilgo tyrimo, jai atrodo, kad ja niekas netiki, nepaisant to, ji išlieka nuosekli. Nėra pagrindo ja netikėti. Ji sakė, kad yra turėjusi vaikiną. Tiriamoji kitų asmenų galimai seksualinės prievartos nenurodė.

Baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę tam, kas atliko jaunesnio negu (duomenys neskelbtini) metų asmens tvirkinimo veiksmus. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į jaunesnio negu (duomenys neskelbtini) metų asmens seksualinį neliečiamumą, nepriklausomai nuo suaugusių asmenų požiūrio į atliekamus veiksmus, kai nustatyta, kad tokie veiksmai sukėlė per ankstyvą vaiko domėjimąsi lytiniais santykiais ir kitokius neigiamus padarinius ((duomenys neskelbtini) nutartis baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)). Tvirkinamieji veiksmai yra nesusiję su intervencija į asmens lytinius organus ir lytinės aistros tenkinimu su tuo žmogumi ((duomenys neskelbtini)nutartis baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)). Nors tvirkinimas gali būti padaromas įvairiomis formomis, tačiau visais atvejais tvirkinimu siekiama aktyviai įtraukti į seksualinio pobūdžio veiksmus, tiek atliekant seksualinius veiksmus, tiek demonstruojant pornografiją, pasakojant apie seksualinių poreikių tenkinimą, arba atliekant kitokį intelektinį tvirkinimą ir kitokiais būdais ((duomenys neskelbtini) apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)).

Teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis R. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 153 straipsnio 1 dalyje.

Remiantis baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais, nėra pagrindo netikėti ar abejoti nukentėjusios A. V. parodymais. Jos parodymai yra nuoseklūs. Nukentėjusioji, būdama (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, patyrusi tuo metu jai nežinomus, bet suprantamai netinkamus veiksmus, iš karto nubėgo pas mamą kviesti, kad ši ateitų kartu miegoti. Vėliau didėjant jos suvokimui ir matant, kad patėvis pastoviai liečia jos krūtinę, sėdmenis, kad ir per rūbus, būdama (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, ji konflikto metu tai pasako mamai. Ekspertizės akte nurodoma, kad atsiskleidimas (duomenys neskelbtini) metų amžiaus atitinka susiklosčiusią jos gyvenimo situaciją ir lytiškumo žinias ir išaugusį suvokimą. Mamai nepatikėjus, suprantama, kad jai sunku buvo apie tai kalbėti, tačiau jos patirti seksualinio priekabiavimo prisiminimai nedingo, o kėlė įtampą ir prasiveržė būnant (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Ekspertės teismo posėdžio metu nurodė, kad vėlesnis atsiskleidimas labai jauniems asmenims yra įprastas dalykas. Nukentėjusiosios pasakojimas yra nuoseklus tiek apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu, tiek ekspertizės atlikimo metu. Ekspertės nurodė, kad nukentėjusioji kalbėjo realistiškai, jai kalbėti buvo sunku, bei jos kalbą lydėjo atitinkamos emocinės reakcijos. Ekspertizės išvadoje nurodyta, kad A. V. duotais parodymais galima remtis, jai nenustatytas polinkis fantazuoti, padidintas įtaigumas. Liudytoja J. G., psichologė, kuriai pirmai būdama (duomenys neskelbtini) metų amžiaus A. V. pasakė apie patirtus iš patėvio seksualinio pobūdžio veiksmus, nurodė visiškai patikėjusi A., jei nekilo jokių abejonių. Taigi teismas nukentėjusios parodymus vertina nuosekliais ir patikimais.

Kaltinamasis R. K. neigia savo kaltę. Dėl veiksmų Z. K. namuose, miegant ant čiužinio, R. K. neigia kaltę nurodydamas, kad buvo labai girtas ir nieko neprisimena arba, kad dėl girtumo nieko negalėjo būti. Tačiau jis pripažįsta miegojimą ant čiužinio kartu su A., ir toks kaltinamojo kaltės neigimas girtumu nepaneigia nuoseklių, nukentėjusiosios sunkiai ir emocingai išsakytų, parodymų. Kaltinamasis pripažįsta, kad, einamas pro šalį, liesdavęs A. V. užpakalį ir krūtinę ir tai baigėsi A. būnant (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, kai A. pasakė mamai apie netinkamą jo elgesį. Jis nurodo taip elgęsis ne slaptai ir tik norėdamas palinksminti A.. Tačiau veikos padarymui nėra reikšmingas suaugusio asmens požiūris į atliekamus veiksmus. Jaunesnės negu (duomenys neskelbtini) metų amžiaus merginos sėdmenų ir krūtinės lietimas yra pripažįstamas asmens tvirkinimo veiksmais.

Atsižvelgiant į visus byloje surinktus įrodymus, kurie atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo ir pakanka duomenų konstatuoti, kad kaltinamasis R. K. atliko jaunesnio negu (duomenys neskelbtini) metų asmens tvirkinimo veiksmus, o būtent: laikotarpiu nuo 2014 metų rugsėjo 4 d. iki 2019 metų rugsėjo 4 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, motinos Z. K. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, nakties metu rankomis, pirštais ir lytiniu organu lietė gulėjusios ant čiužinio mažametės nukentėjusiosios A. V., gim. (duomenys neskelbtini), krūtinę ir lytinius organus, tęsdamas savo nusikalstamą veiką gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), ir bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kiekvieną dieną, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių kartų, ranka liesdavo mažametės nukentėjusiosios A. V., gim. (duomenys neskelbtini), krūtinę ir sėdmenis, dėl tokių veiksmų mažametė nukentėjusioji A. V., gim. (duomenys neskelbtini), patyrė psichologinę traumą. Tokiu būdu R. K. tvirkino jaunesnį negu (duomenys neskelbtini) metų asmenį – nepilnametę A. V., t.y. jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 153 straipsnio 1 dalyje.

Nukentėjusiosios A. V. įgaliotoji atstovė pateikė 7000 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 127- 131). Ieškinyje nurodoma, kad nukentėjusiajai neturtinė žala padaryta tyčine nusikalstama veika, nukentėjusiajai esant tokio amžiaus, kai formuojasi asmenybė, supratimas apie žmonių tarpusavio ir lytinius santykius. Nukentėjusios suvokimas keitėsi, būdama jaunesnio amžiaus ji negalėjo visiškai suvokti šių veiksmų esmės (pobūdžio ir reikšmės), augdama ji natūraliai įgijo daugiau žinių lytiškumo tema, todėl augo ir jos suvokimas. Kaltinamojo nusikalstami veiksmai nukentėjusiajai neabejotinai sukėlė skaudžius dvasinius išgyvenimus, kančias ir sukrėtimą, neigiamai paveikė jos gyvenimą, sveikatą, t. y. ji patyrė didžiulę psichologinę traumą. Prašoma priteisti 7000 Eur neturtinės žalos suma yra proporcinga nusikalstamos veikos pavojingumui ir sukeltoms pasekmėms, taip pat atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose.

Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalimi kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą.

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, artimo asmens netektis, yra ypač dideli. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais.

Šioje baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusioji A. V. dėl kaltinamojo neteisėtų, tvirkinimo veiksmų patyrė neturtinę žalą. Sprendžiant dėl atlygintinos žalos dydžio, teismas vertina tai, kad nukentėjo jaunesnė nei (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, kai jai buvo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) metų. Sprendžiant dėl nukentėjusiajai padarytos neturinės žalos dydžio atsižvelgiama į teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvadas, kuriose nurodyta, kad A. V. nustatytas mišrus nerimo ir depresinis sutrikimas ((duomenys neskelbtini)), dėl tiriamų R. K. veiksmų A. V. patyrė psichologinę traumą. Tačiau ekspertizės metu nebuvo galima įvertinti, kokia apimtimi nukentėjusios psichikos sutrikimo susiformavimui turėjo įtakos įtariamojo veiksmai, todėl teismas sprendžia, kad nukentėjusiajai priteistinas 3 500 Eur neturinės žalos atlyginimas.

Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)).???

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis R. K. padarė (duomenys neskelbtini) apysunkį nusikaltimą, ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino, netgi kaltino pačią nukentėjusiąją, nesutiko su civiliniu ieškiniu. (Duomenys neskelbtini) kartą teisiamam asmeniui už <...> apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nenusijusias bausmes (BK 55 straipsnis). Teismas sprendžia, kad kaltinamajam R. K., kuris teisiamas (duomenys neskelbtini) kartą, skirtina maksimalios trukmės laisvės apribojimo bausmė, paskiriant įpareigojimus, kurie teismo nuomone darytų jam teigiamą poveikį.

Kaltinamajam R. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas nebendrauti su nukentėjusiąja A. V. (2 t. b. l. 167-170) paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą (t. 3, b. l. 54), kad už A. V. suteiktą (duomenys neskelbtini) teisinę pagalbą valstybė patyrė 312,50 Eur išlaidas. Kaltinamąjį pripažįstant kaltu dėl veikos padarymo prieš nukentėjusiąją A. V., iš jo priteistinos valstybės turėtos išlaidos nukentėjusios pagalbai apmokėti – 312,50 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301 – 308 straipsniais,

nusprendė:

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės apribojimo bausme 2 (dvejiems) metams, įpareigojant per visą laisvės apribojimo bausmės laiką tęsti darbą arba būti registruotam užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir ją įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius, atlyginti nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą per 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius, uždrausti visą bausmės atlikimo laiką bendrauti su nukentėjusiąja A. V..

Kardomąsias priemones R. K. palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nebendrauti su nukentėjusiąja A. V. (2 t. b. l. 167-170) iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Įsiteisėjus nuosprendžiui jas panaikinti.

Priteisti nukentėjusiajai A. V. iš kaltinamojo R. K. 3 500 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Priteisti iš R. K. valstybei 312,50 Eur (tris šimtus dvylika eurų 50 ct.) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidoms apmokėti, jas sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie (duomenys neskelbtini) finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodant juridinio asmens kodą (duomenys neskelbtini), įmokos kodą (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą (duomenys neskelbtini) teisinę pagalbą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Išaiškinama, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, jame turi būti pasisakyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka (BPK 313 straipsnis).

Teisėja Daiva Valčiukienė