Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Irina Serafin rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus prokuroro Dainiaus Dambrausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje:

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. B. mušdamas sukėlė fizinį skausmą mažamečiui, t. y. 2021-05-23, apie 14.00 val., būdamas neblaivus, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia be jokios priežasties, vieną kartą spyrė koja savo sugyventinės L. G. mažamečiui sūnui O. N. į veido sritį, taip padarydamas jam poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimus veido kairėje, t. y. nežymiai sutrikdė mažamečio O. N. sveikatą. Tokiais veiksmais N. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Kaltinamasis N. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad duodamas parodymus iš pradžių nepripažino smurtavęs prieš savo sugyventinės L. G. sūnų, nes išsigando pasekmių (laisvės atėmimo bausmės). Vėliau savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos pripažino visiškai. Nurodė, kad nuoširdžiai gailisi dėl savo tokio elgesio. Girtas yra agresyvus. Buvo kilęs žodinis konfliktas tarp jo ir L. G., o prie jų buvo jos sūnus, tai greičiausiai jis nesusivaldė. Tiksliai visų aplinkybių nepamena, bet konflikto metu vaikas užstojo savo motiną. Jis (N. B.) jo paklausė, kas jį išlaiko, nes jo tėvas neskiria jo išlaikymui pinigų. Tada jis O. N. pastūmė ir jis nugriuvo, L. G. nubėgo kviesti pagalbos. Jis norėjo vaikui spirti į užpakalį, bet kadangi jis pasisuko, pataikė jam į veido kairę pusę. Pats išsigando, ką padarė. Tuo metu O. N. atsikėlė ir abu vaikai išbėgo paskui L. G.. Pats atsisėdo ant lovos ir sėdėjo. Po kiek laiko atėjo kaimynė, kuri jam pradėjo priekaištauti dėl jo elgesio, o po kiek laiko ir jos sūnus A. Jis (N. B.) jį išvarė iš namų, bet tarp jų konflikto nebuvo. Nurodė, kad apie 4 savaites visiškai nevartoja alkoholio, nes supranta, kad tik dėl alkoholio kyla problemos ir konfliktai. L. G. ir O. N. atsiprašė, padarytą žalą atlygino pinigais, sumokėjo ligonių kasoms civilinį ieškinį. L. G. ir O. N. jam leido pasitaisyti; jis pažadėjo, kad daugiau taip nebus, nes nebevartos alkoholio. Prašo neskirti bausmės, susijusios su laisvės atėmimu, nes negalės išlaikyti šeimos (b. l. 165-168, 182-185).

Nukentėjusysis O. N. ikiteisminio tyrimo metu, apklaustas teisme, parodė, kad motina ir N. B. 5 val. ryte pradėjo pyktis, motina klūpėjo ant kelių, maldavo, verkė, kad jis negertų; jis išvadino motiną negražiais žodžiais. Vėliau 8 val. ryto motina atėjo, pasiūlė eiti pasivaikščioti, užeiti į parduotuvę. Nuėjo, pasivaikščiojo. Paskambino kaimynė M., kurios motina paklausė, ar priims pabūti pas ją, nes susipyko su N. B.. Ši nurodė ateiti. Ten nuėjo, vėliau atėjo N. B. su alkoholiu, pradėjo gerti; kai prisigėrė, išėjo namo. Praėjus šiek tiek laiko, jis atėjo, liepė grįžti staigiai namo. Jie dar truputį pasėdėjo ir grįžo. Namie buvo po stalu pripilta alaus, prie lovos privemta. Motina verkdama viską išvalė ir sakė, jeigu jis nepasikeis, tai jie išeis. Jai labai pradėjo skaudėti galvą, pasiėmė termometrą, atsisėdo ant lovos ir matavosi temperatūrą. Atėjo N. B., pradėjo rėkauti, kas ją išlaiko, kas jai duoda pinigų. Motina nurodė, kad šiandien jį su juo nekalbės. Matė, kad motina nekreipia dėmesio, pamatė jį, jis žiūrėjo į motiną, priėję prie jo, klausė „ką, mamą nori ginti?“. Jis atsakė, kad nenori, pasakė, kas jį išlaiko, kas jam duoda pinigų. N. B. nurodė, jeigu jam kas nepatinka, tegu išeina iš namų. Jis jau ruošėsi išeiti iš namų, nes kaimynė buvo sakiusi, kad jeigu kas nutiks, ateiti pas ją. Jis ėjo, bet N. B. neišleido, paėmęs jį, pastūmė ant grindų, nieko nesakydamas spyrė jam tiesiai į galvą. Jam buvo ištinusi lūpa, veidas labai raudonas, negalėjo lūpų sučiaupti, buvo visą laiką truputį išsižiojęs. Tada greitai pas kaimynę nubėgo, motinai buvo didelis stresas; ji nieko nenorėjo daryti, pradėjo vemti. Atvažiavo A. Juos išvežė, ar į viešbutį, ar kažkur, kur buvo kelias dienas. Kitą dieną motina paskambino socialinei darbuotojai, kuri pranešė policijai, atvažiavo greitoji, pradėjo visko klausinėti. N. B.jam spyrė vieną kartą į veidą. Kai spyrė buvo sužalojimai, lūpa labai ištinusi, truputį praskelta ir iš vidaus pūlinukai atsirado, jam labai skauda, ir dar skauda galvą (b. l. 77-79).

Liudytoja L. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji maždaug prieš 5 metus per socialinį tinklą „Facebook“ susipažino su N. B. ir pradėjo bendrauti. Tada ji su savo vaikais atsikraustė pas jį į (duomenys neskelbtini), jie kartu pasistatė namus. Jiems gyvenant kartu metų bėgyje pastebėjo, kad N. B. nesutaria su jos sūnumi O. Jam viską drausdavo. N. B. rūpinosi tik jos dukra, o jos sūnaus vengė. Todėl ji susitarė su savo motina, kuri gyvena (duomenys neskelbtini), kad O. N. pagyvens pas ją, ten mokysis. O. N. pas jos motiną gyveno apie 2 metus. Jiems gyvenant (duomenys neskelbtini), ji su N. B. įsidarbino (duomenys neskelbtini). Tam, kad nereikėtų toli važinėti, (duomenys neskelbtini), susirado butą nuomai ir išsinuomojo. (duomenys neskelbtini) gyvena apie 3 mėn. Iš pradžių nuomojo butą (duomenys neskelbtini), bet jiems buvo per brangu, tada rado pigesnį variantą (duomenys neskelbtini). Ten gyveno iki 2021-05-24. Apsigyvenus (duomenys neskelbtini), ji iš motinos atsivežė savo sūnų O. N.. Galvojo, kad sūnus paaugo ir jie su N. B. sutars. N. B. yra labai geras ir darbštus žmogus, kai negeria, ji jam pretenzijų neturi. Bet kai jis išgeria, pasidaro agresyvus. Tada ji jo bijo. Bijo tiek pati, tiek dėl savo vaikų. Kelis metus N. B. buvo užsikodavęs nuo alkoholio ir visai negėrė. Tuos metus jų santykiai buvo labai geri, jis nesmurtavo. 2020 m. žiemą prieš metines šventes N. B. gavo savaitę atostogų, visą savaitę gėrė ir prasidėjo namuose smurtas. N. B. prieš jos dukrą nesmurtavo. Kelis kartus būdamas neblaivus yra smurtavęs prieš ją, bet į policiją ji nesikreipė. Kai N. B. išsiblaivo, jis jos neatsiprašo, tiesiog sako, kad nieko neprisimena ir taip elgtis negali. 2021-05-22 po darbo grįžo namo ir N. B. pradėjo vartoti stiprius alkoholinius gėrimus, ne alų. Penktadienį jis nelabai kabinėjosi, nors buvo neblaivus, kėlė tik žodinius konfliktus. Šeštadienį visą dieną taip pat gėrė. 2021-05-23 sekmadienį ryte atsikėlė ir pamatė, kad N. B. nuo pat ryto vėl geria stiprų alkoholį. Ji darė pusryčius, bet jautėsi blogai, jai skaudėjo galva, todėl prisėdo pasėdėti. N. B. buvo išėjęs į parduotuvę dar nusipirkti alkoholio. Grįžęs jis jai pradėjo priekaištauti, konfliktuoti, sakydamas, kas ją išlaiko, kas jai duoda valgyti. Ji jam nurodė, kad tikrai ne jis, kadangi ji pati dirba ir išlaiko save ir savo vaikus. O. N. sėdėjo kartu su ja virtuvėje, šiek tiek toliau ant lovos. N. B. prisėdo prie jos. Tada jis atsisuko į jos vaiką O. N. ir pakeltu balsu jo paklausė, kas jį išlaiko. O. N. nieko nesakė, tik nuleido galvą. Ji N. B. nurodė, kad nelįstų prie vaiko. Tada N. B. O. N. nurodė, kad eitų pas savo tikrą tėvą. N. B. priėjo prie O. N. ir ranka nustūmė jį nuo lovos. O. N. pradėjo verkti, ji puolė prie N. B. norėdama jį sustabdyti, rėkė ant jo sakydama, kad paliktų jos vaiką ramybėje, bet N. B. ją nustūmė. Ji nieko nelaukus paliko vaiką, nes prie jo N. B. jos neprileido ir nubėgo pas kaimynus šauktis pagalbos. Nubėgo pas kaimynę M. ir jos sugyventinį J. Jiems nurodė, kad gelbėtų jos vaiką, nes N. B. muša O. N.. J. iš karto nubėgo pas juos namo. Namuose N. B. stovėjo ir laukė jos tarpdury, o vaikai abu stovėjo kambaryje ir verkė. N. B. jau buvo apsiraminęs, jis ją su J. įleido į vidų. J. N. B. paklausė, kas jam darosi, ko jis skriaudžia vaikus. N. B. jam ramiai atsakė, kad nieko nedarė. Jis buvo apsiraminęs, apsimetė, kad nieko nepadarė. Ji staigiai pasiėmė vaikus ir nubėgo pas kaimynę M. Paėmus vaikus, pamatė ant O. N. veido paraudimą ir jo paklausė, kas atsitiko. O. N. labai verkė ir nieko nepasakė. Apsiraminęs O. N. jai nurodė, kad N. B. jam vieną kartą spyrė koja į veidą. Ji davė vaikui vaistų nuo skausmo ir jis užmigo. Ji neskambino pagalbos, nes bijojo N. B.. Jis jai sakė, jeigu skambins policijai, jai ką nors padarys. Tai buvo pirmas kartas, kai N. B. smurtavo prieš vaiką. Pas M. atvažiavo sūnus A., kuris ją tą pačią dieną išvežė į (duomenys neskelbtini) pas A. S., savo buvusią žmoną. Kitą dieną ryte ji viską papasakojo jai ir ji paskambino socialinei darbuotojai. Socialinė darbuotoja, atvykusi pas jas, iškvietė medikus ir policiją. Šiuo metu vaikai jaučiasi gerai, nestresuoja. N. B. nustojo vartoti alkoholį, jos vaiko atsiprašė, už sukeltą jos vaikui skausmą žalą atlygino, taip pat sumokėjo ligonių kasoms. N. B. nuoširdžiai gailisi ir ji su O. N. jam atleido. N. B. jiems prižadėjo, kad daugiau taip nebus. Jis juos išlaiko, ji šiuo metu niekur nedirba ir jai būtų sunku išlaikyti būstą ir vaikus. N. B. ja ir jos vaikais rūpinasi. Prašo neskirti jam bausmės, susijusios su laisvės atėmimu, kadangi jis juos išlaiko, vienintelis turi darbą ir gauna atlyginimą (b. l. 54-57, 60-62, 63-65).

Liudytoja M. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021-05-23 apie 14.00 val., jai būnant namuose kartu su sugyventiniu J. N., prie lauko durų atbėgo kaimynė L. G., beldėsi į duris, prašė pagalbos sakydama, kad jos sugyventinis tuoj užmuš jos sūnų. Tuomet J. N. nubėgo į L. G. butą pirmas, o ji paskui jį. N. B. išėjo iš kambario į koridorių, sakydamas jiems, kad nieko blogo nepadarė. Buvo matyti, kad N. B. buvo neblaivus. Ji užėjo į kambarį, kur buvo abu vaikai, buvo matyti, kad berniukas yra sumuštas, tai yra ištinęs ir sumuštas kairės pusės skruostas. Berniukas labai verkė, buvo išsigandęs, jis jai pasakė, kad N. B. nugriovęs jį ant grindų spyrė kojomis. Jai buvo akivaizdu, kad berniukas patyrė fizinį smurtą. Tuomet ji, L. G. ir jos abu vaikai išėjo į butą pas ją, kad būtų saugiau, jos sugyventinis liko raminti N. B.. Vėliau sugyventinis atėjęs namo paaiškino, kad N. B. užmigo. Tą patį vakarą L. G. su vaikais pažįstamas nuvežė į (duomenys neskelbtini), pas jos buvusią marčią A. S., kad būtų dar saugiau ir šeima per naktį ramiai permiegotų (b. l. 114-117).

Liudytojas J. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021-05-23 apie 14.00 val., jam būnant namuose prie lauko durų atbėgo kaimynė iš buto Nr. (duomenys neskelbtini), L. G., ir beldėsi į duris. Sugyventinei atidarius duris kaimynė ėmė prašyti pagalbos sakydama, kad jos sugyventinis tuoj užmuš jos sūnų. Tuomet jis su savo sugyventine nubėgo į L. G. butą. N. B. išėjo iš kambario į koridorių, sakydamas jiems, kad nieko blogo nepadarė. Jis matė kaip po butą vaikščiojo L. G. sūnus, (duomenys neskelbtini), jis verkė, buvo išsigandęs, buvo matyti, kad jam yra ištinęs kairės pusės skruostas. Jis suprato, kad prieš berniuką buvo smurtaujama. Taip pat namuose buvo L. G. dukra, (duomenys neskelbtini), bet ji buvo rami, neverkė; suprato, kad prieš ją N. B. nesmurtavo. Tada jo sugyventinė su L. G. ir jos vaikais nuėjo į jų butą, o jis liko raminti N. B., kuriam užmigus, grįžo į savo butą. Vėliau vakare L. G. su vaikais, kad būtų ramiau, išvežė pas A. S. į (duomenys neskelbtini) (b. l. 120-123).

Liudytojas A. D.ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jo motina M. P. gyvena (duomenys neskelbtini). Jos kaimynai buvo N. B. su sugyventine L. G.. Tiksliai dienos nepamena, atrodo buvo sekmadienis, jis apie 12 val. ar 12.30 val. atvažiavo pas motiną į svečius. Pas ją namuose pamatė kaimynę L. G. su vaikais. Jos jam papasakojo, kad N. B. puolė O. N., bet ką tiksliai padarė jam, neaiškino. Ant O. N. veido matėsi paraudimai, nubrozdinimai. Ji jam pasakė, kad jai reikia nueiti į namus pasiimti kažkokių daiktų. Jis sutiko L. G. palydėti, kad daugiau nebūtų konfliktų. Kai atėjo pas N. B. į namus, vaikai liko pas jo motiną. Jie abu su L. G. užėjo į namus. Jis nuėjo pas N. B., o L. G. nuėjo į kitą kambarį. Jis N. B. paklausė, kodėl jis sumušė vaiką, bet N. B. nieko neatsakė, buvo piktas. N. B. prie jo priėjo ir jo paklausė, koks jo reikalas. Jis jam atsakė, kad su juo nekonfliktuos ir išėjo. Jis jam negrasino ir nieko nepadarė. Kad N. B. sudavė O. N., sužinojo tik iš savo motinos ir L. G.. Išėję iš L. G. namų grįžo pas motiną, o vakare L. G. su vaikais išvežė pas jo buvusią sugyventinę A. S., į (duomenys neskelbtini) (b. l. 126-129).

2021-05-26 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad O. N. padaryta poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimai veido kairėje. Sužalojimai padaryti vienu trauminiu poveikiu ir vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 41-43).

2021-05-24 apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos apžiūra, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 16-23).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, L. G. šeimai nuo 2021-03-08 taikoma atvejo vadyba ir teikiamos socialinės paslaugos (b. l. 93-94).

Vilniaus teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškusi ieškinį dėl 32,60 Eur žalos, dėl nukentėjusiojo gydymo, atlyginimo (b. l. 100-102). Kaltinamajam atlyginus Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą turtinę žalą, Vilniaus teritorinė ligonių kasa ieškinio atsisakė (b. l. 109, 110).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta jo prisipažinimu ir parodymais, nukentėjusiojo O. N., liudytojų L. G., M. P., J. N., A. D. parodymais, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada, apžiūros protokolu, t. y. įrodyta, kad N. B. mušdamas sukėlė fizinį skausmą mažamečiui O. N..

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalį, dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Vadovaujantis BPK 418 straipsnio 1 dalimi, ši byla užbaigiama, surašant teismo baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamajam BPK 418 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta, kaltinamasis sutiko su proceso užbaigimu tokia forma ir su siūloma bausme, prašė leisti sumokėti paskirtą baudą per 12 mėnesių (b. l. 186-188, 190). Nukentėjusiajam, jo atstovei pagal įstatymą taip pat pranešta apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 191).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, tai, kad kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų smurtinį nusikaltimą, susijusį su fizinio skausmo sukėlimu mažamečiui. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamajam teistumas išnykęs (b. l. 133-136), neturi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 152, 154), dirba (b. l. 148-149). Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus baudą, savo dydžiu artimą minimaliai (BK 47 straipsnis). Atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį, kaltinamojo prašymą, teismas nustato kaltinamajam 12 mėnesių terminą, nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, per kurį asmuo turi sumokėti paskirtą baudą. Įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pobūdį, asmeniui taip pat skiriamas įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė jam sumažinama vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

N. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 54 MGL (2 700 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę N. B. paskirti 36 MGL (1 800 Eur) dydžio baudą.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalį, N. B. nustatyti 12 mėnesių terminą nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas ,,Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801.

Išaiškinti, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, N. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per 7 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti N. B. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus 2021-05-24 nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, bei Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-05-27 nutartimi skirtą įpareigojimą gyventi skyriumi ir nesiartinti prie nukentėjusiojo O. N., nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju ir jo motina L. G., nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini).

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 d. nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.