Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-01-07 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-18-312/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-07
Bylos Nr.
AN2-18-312/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02044-2018-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
Advokatai
Bogdanas Chranovskij
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-18-312/2019
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-02044-2018-2
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 21.1.7; 21.11.10.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. sausio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal I. (I.) D. atstovo advokato Bogdan Chranovskij apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. nutarimo, kuriuo I. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4 dalį ir jam paskirta 90 Eur bauda, taip pat pagal ANK 508 straipsnį ir jam paskirta 90 Eur bauda, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, I. D. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 90 Eur bauda, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. I. D. nubaustas pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį ir 508 straipsnį už tai, kad jis 2018 m. rugpjūčio 30 d., apie 19 val., Vilniuje, Parko g. 24 namo 4 aukšto laiptinės aikštelėje, tai yra viešoje vietoje, puolė policijos pareigūną vyr. tyrėją A. P., keikė jį necenzūriniais žodžiais, trukdė vykdyti jam tarnybines pareigas. Į pareigūno reikalavimus nutraukti tokius neteisėtus veiksmus nereagavo, toliau jį įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais ir trukdė vykdyti pareigas, dėl ko buvo sulaikytas.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu I. D. atstovas advokatas Bogdan Chranovskij prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, grindžiamas prielaidomis, vadovaujamasi I. D. nepalankiais policijos pareigūnų paaiškinimais, neatsižvelgiant į tai, kad jie yra suinteresuoti bylos baigtimi, o jų paaiškinimuose gausu prieštaravimų. Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kad policijos pareigūnas A. P. apklausiamas paaiškino, jog kelias dienas nesiskuto ir apsirengė civiliais drabužiais sąmoningai, kad tikrinami asmenys nesuprastų, kad jis yra policijos pareigūnas. Šis tikslas buvo pasiektas, nes liudytoja G. D. ir I. D. nesuprato, kad A. P. yra policijos pareigūnas. G. D. neigė, kad A. P. prisistatė ar rodė pažymėjimą, o pastarasis nenurodė, kad G. D. ir I. D. suprato, kas jis yra. Taigi, nagrinėjamu atveju, kyla abejonių, ar I. D. suprato, kad civiliai apsirengęs, nesiskutęs vyras, kuris bando jėga patekti į jo butą, konfliktuoja su jo motina, yra policijos pareigūnas, o tokios abejonės turi būti aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. I. D., būdamas susijaudinęs dėl motinos užpuolimo, galėjo nepastebėti A. P. rodomo pažymėjimo ar negirdėti jo žodžių, jei jis iš tiesų prisistatė.

4. Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė apklausti I. D. kaimyną, kuris taip pat dalyvavo atitraukiant nuo buto durų A. P.. Šio asmens parodymai galėjo turėti įtakos nagrinėjant bylą. Taip pat teismas nepasisakė dėl peržiūrėto vaizdo įrašo, iš kurio matyti, kad po įvykio I. D. jokių necenzūrinių žodžių nevartoja ir elgiasi ramiai. Šios aplinkybės prieštarauja policijos pareigūno A. J. parodymams, kad jis girdėjo, kaip policijos pareigūnai buvo vadinami bomžais ir buvo vartojami necenzūriniai žodžiai, tačiau teismas tokių prieštaravimų nepašalino. Nors policijos pareigūnė Ž. J. apklausos metu nurodė telefonu girdėjusi necenzūrinius žodžius, taip pat, kaip A. P. prisistato policijos pareigūnu, teigia, kad štai jo pažymėjimas, tačiau teismas nenustatė, su kuo tuo metu kalbėjo A. P. ir kam jis prisistatinėjo. Esant nurodytoms aplinkybėms, negalima pagrįstai nustatyti I. D. kaltės pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, 508 straipsnį.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Ketvirtojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas prašo netenkinti apeliacinio skundo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

I. D. atstovo advokato Bogdan Chranovskij apeliacinis skundas atmestinas.

6. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo turinio, teismas, spręsdamas dėl I. D. kaltės, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga, apklausė administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ir liudytojus, ištyrė administracinio nusižengimo byloje esantį vaizdo įrašą. Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad I. D. kaltei dėl ANK 506 straipsnio 4 dalyje, 508 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų padarymo konstatuoti pakanka įrodymų. Nors apeliaciniame skunde nurodyta, kad liudytojais apklaustų policijos pareigūnų parodymai turėtų būti vertinami kritiškai, nes jie yra suinteresuoti bylos baigtimi, tokių duomenų byloje nėra, jų nepateikė ir apeliantas. Apeliantas tik deklaratyviai nurodo, kad liudytojų parodymuose gausu prieštaravimų, tačiau tokių savo teiginių nepagrindžia. Atvirkščiai, išanalizavus parodymų turinį akivaizdu, kad jie yra išsamūs, nuoseklūs, sutampa tiek tarpusavyje, tiek su tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotomis aplinkybėmis, todėl abejoti jų patikimumu nėra jokio teisinio pagrindo.

7. Sutiktina su apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto ketvirtojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas A. P. įvykio metu buvo apsirengęs civiliais drabužiais ir nesiskutęs, todėl savo išvaizda nebuvo panašus į policijos pareigūną, jis nevilkėjo tarnybinės uniformos. Kaip nustatyta, pastarasis dirbo pagal vadovo suformuluotą užduotį ir siekė patikrinti butą, kuriame yra galimai neteisėtai laikomos akcizais apmokestinamos prekės. Užduoties tikslas ir buvo atrodyti kaip tipiniam cigarečių pirkėjui, kadangi policijos pareigūnams šio butų durų niekas neatidarydavo. Taigi, įvykio metu A. P. vykdė savo tarnybines funkcijas, todėl jo veiksmai, siekiant patekti į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), buvo teisėti.

8. Esminis ginčas administracinio nusižengimo byloje kyla dėl to, ar minėtame bute gyvenantis I. D. turėjo objektyvią galimybę identifikuoti, kad A. P. yra policijos pareigūnas. Nors G. D. ir I. D. neigia, kad pastarasis prisistatė, liudytoju apklausiamas A. P. nurodė, kad buto duris atidariusiai G. D. jis nedelsiant nurodė esantis policijos pareigūnu ir parodė savo tarnybinį pažymėjimą, taip pat informavo, kad jos butas bus tikrinamas. Tai išgirdusi, G. D. ėmė priešintis, stumdytis, uždarinėti buto duris. Tuo metu prie jų priėjo I. D., kuriam A. P. taip pat parodė tarnybinį pažymėjimą ir prisistatė, tačiau pastarasis ėmė įžeidinėti A. P., vartoti necenzūrinius žodžius, trukdyti jam patekti į butą. Šios liudytojo išdėstytos aplinkybės sutampa su nurodytomis jo 2018 m. rugpjūčio 30 d. tarnybiniame pranešime. Tarnybiniame pranešime A. P. nurodė, kad tiek G. D., tiek I. D. tikrai matė jo rodomą tarnybinį pažymėjimą, A. P. konflikto metu ne kartą garsiai šaukė policija, prisistatinėjo kaip policijos pareigūnas iš Vilniaus miesto ketvirtojo policijos komisariato, prašė netrukdyti policijos pareigūnų darbo, tačiau I. D. į tai nereagavo, toliau vartojo įžeidžiančius necenzūrinius žodžius, stūmė A. P., ranka išmušė jo tarnybinį pažymėjimą ir numetė koridoriuje ant grindų. Pirmosios instancijos teisme A. P. patvirtino, kad ant tarnybinio pažymėjimo buvo jo nuotrauka, padaryta jam vilkint tarnybinę uniformą.

9. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto ketvirtojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja A. I. 2018 m. rugpjūčio 30 d. tarnybiniame pranešime patvirtino, kad jai iš namo, esančio adresu Parko g. 24, Vilnius, laiptinės paskambino A. P. ir pasakė, kad kolegos kuo skubiau ateitų pas jį, ji per telefono ragelį girdėjo moters balsą, taip pat girdėjo, kaip A. P. prisistato ir rodo savo tarnybinį pažymėjimą. Lipdami laiptais, policijos pareigūnai girdėjo, kaip A. P. garsiai šaukia, kad jis yra policijos pareigūnas, o vyriškas balsas jį įžeidinėja. Ketvirtame aukšte jie pamatė A. P., kuris rankoje laikė tarnybinį pažymėjimą. Atėję kolegos I. D. nurodė, kad jie visi yra policijos pareigūnai, vykdo jiems pavestas tarnybines funkcijas, prašė I. D. nusiraminti, nesikeikti, tačiau pastarasis toliau šaukė ir įžeidinėjo A. P., nurodydamas, kad matė jo pažymėjimą, tačiau jį galima ir padirbti. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja Ž. J. patvirtino šias aplinkybes, taip pat nurodė, kad A. P. buvo apsirengęs baltus džinsus su kišenėlėmis, džemperį, neatrodė kaip valkata. Liudytojas A. J. taip pat patvirtino, kad atvykęs į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), girdėjo necenzūrinius žodžius ir policijos pareigūnų įžeidinėjimus.

10. Taigi, visuma aptartų aplinkybių paneigia apeliacinio skundo argumentus, kad I. D. nesuprato ir negalėjo suprasti, jog į jo gyvenamąją vietą bandantis patekti A. P. yra savo tarnybines funkcijas vykdantis policijos pareigūnas. Pastarasis I. D. ne kartą prisistatė, jei tą kolegos girdėjo telefonu, neįtikėtina, kad negirdėjo I. D.. Taip pat A. P. ne kartą rodė savo tarnybinį pažymėjimą, ant kurio buvo jo nuotrauka. Kad jį matė, patvirtino pats I. D., sakydamas, kad pažymėjimą galima ir padirbti. Tai, kad A. P. yra policijos pareigūnas, nurodė ir atėję tarnybines uniformas vilkintys kolegos, tačiau ir po to I. D. savo elgesio nekeitė, toliau įžeidinėjo A. P., trukdė jam patekti į butą. Apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių abejonių, kad I. D. suprato, kad A. P. yra iš policijos ir sąmoningai jam priešinosi.

11. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nurodomo liudytojo apklausa šiuo atveju būtų perteklinė. Šis asmuo yra I. D. kaimynas, jis įvykio metu taip pat priešinosi A. P., todėl jo parodymų patikimumas būtų abejotinas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepasisakė dėl teismo posėdžio metu peržiūrėto vaizdo įrašo, nes jame nėra užfiksuota jokių bylos nagrinėjimui reikšmingų aplinkybių. Liudytoja Ž. J. apklausos metu nurodė, kad ji filmuoti pradėjo tada, kai konfliktas jau buvo aprimęs.

12. Įvertinus byloje esančią medžiagą spręstina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad I. D. puolė policijos pareigūną A. P., keikė jį necenzūriniais žodžiais, trukdė jam vykdyti tarnybines pareigas, pareikalavus nutraukti tokius neteisėtus veiksmus, I. D. į tai nereagavo, toliau jį įžeidinėjo ir trukdė vykdyti pareigas, t. y. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 506 straipsnio 4 dalyje, 508 straipsnyje.

13. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. nutarimas yra paliekamas nepakeistas, o I. D. atstovo advokato Bogdan Chranovskij apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

I. (I.) D. atstovo advokato Bogdan Chranovskij apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė