Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Boleslovo Kalainio, teisėjų Irenos Ivanovienės, Virginijos Žindulienės,

apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. V. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 18 d. nuosprendžio, kuriuo G. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. dėl pasikėsinimo įgyti J. A. J. turtą - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. dėl pasikėsinimo įgyti O. J. turtą - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos BK 289 str. - laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d. ir 5 d. 1 p. bausmės pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. dėl pasikėsinimo įgyti O. J. turtą ir pagal Lietuvos Respublikos BK 289 str. subendrintos griežtesne apimant švelnesnę, subendrinta bausmė subendrinta su bausme pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. dėl pasikėsinimo įgyti J. A. J. turtą, jas iš dalies sudedant, galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią G. V. nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. ir G. V. nuteisti už tai, kad 2009 m. lapkričio 26 d., veikdami grupėje, apgaule pasikėsino įgyti svetimą turtą – G. V. telefonu 11 val. 06 min. melagingai pranešus nukentėjusiajai O. J. apie nelaimingą atsitikimą ir pareikalavus atlyginti jos anūko (duomenys neskelbtini) padarytą turtinę žalą bei O. J. sutikus sumokėti 500 litų, A. S. atėjo į nukentėjusiosios namus, esančius (duomenys neskelbtini), paimti pinigų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusioji atsisakė A. S. duoti pinigus.

Be to, jie nuteisti už tai, kad tą pačią dieną, veikdami grupėje, apgaule pasikėsino įgyti svetimą turtą – G. V. telefonu 13 val. 03 min. melagingai pranešus nukentėjusiajai J. A. J. apie nelaimingą atsitikimą ir pareikalavus atlyginti jos anūko (duomenys neskelbtini) padarytą turtinę žalą bei J. A. J. sutikus sumokėti 2000 litų, A. S. atėjo į nukentėjusiosios namus, esančius (duomenys neskelbtini), paimti pinigų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes A. S. buvo sulaikytas liudytojo G. J..

Be to, G. V. nuteistas už tai, kad pasisavinęs valstybės tarnautojo vardą padarė neteisėtus veiksmus – pasikėsino įvykdyti sukčiavimą, t.y. 2009 m. lapkričio 26 d. apie 11 val. 06 min. paskambinęs nukentėjusiajai O. J. į laidinio ryšio telefoną, prisistatė policijos pareigūnu, melagingai pranešė apie nelaimingą atsitikimą ir pareikalavo atlyginti jos anūko (duomenys neskelbtini) padarytą turtinę žalą, o O. J. sutikus sumokėti 500 litų, A. S. atėjo į nukentėjusiosios namus, esančius (duomenys neskelbtini), paimti pinigų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusioji atsisakė A. S. duoti pinigus.

Apelianto nuomone, policininko vardo pasisavinimas yra nepagrįstas kaltinimas, teismas rėmėsi tik nukentėjusiosios parodymais, nebuvo pateikta nei ženklelio, nei pažymėjimo, kaip faktų, patvirtinančių policininko pareigybę. Buvo susidaryta klaidinga nuomonė, kad skambinantysis prisistatė policijos pareigūnu, todėl skunde prašoma išteisinti dėl šios nusikalstamos veikos.

Be to, nuteistojo G. V. nuomone, teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybės lengvinančios aplinkybės, nes jis ne tik pripažino visą kaltę, bet ir atsiprašė nukentėjusiosios J. A. J..

Teismo posėdyje nuteistasis G. V. ir jo gynėja advokatė L. Riškutė prašė nuteistojo skundą patenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai G. V. pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., 289 str. Nors nuteistasis G. V. pripažįsta pasikėsinęs apgaule įgyti svetimą turtą iš O. J. ir J. A. J., tačiau neigia atlikęs neteisėtus veiksmus pasisavinęs valstybės tarnautojo vardą, neigia pasikėsinimus sukčiauti padaręs bendrininkų grupėje, jo bei A. S. kaltę patvirtina byloje surinkti ir teismo ištirti bei nuosprendyje aptarti įrodymai. Apylinkės teismas pagrįstai apkaltinamąjį nuosprendį grindė nukentėjusiųjų O. J., J. A. J., pačių nuteistųjų, liudytojo G. J. parodymais, teisiamojo posėdžio metu ištirtais rašytiniais įrodymais – įvykio vietos apžiūros protokolu, ranka rašytais O. J. ir J. A. J. pareiškimais, apžiūros protokolu, daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, daiktų apžiūros protokolu, asmens parodymo atpažinti protokolais. Visi šie įrodymai patvirtina, papildo vieni kitus, atskleisdami išsamų nusikalstamos veikos vaizdą. Nukentėjusioji O. J., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad skambinęs vyriškis pasakė, kad jis yra policijos pareigūnas ir jei ji norinti išpirkti savo anūką, turi sumokėti 2500 Lt (T I, b.l. 27). Apklausta teisminio nagrinėjimo metu, ji parodė, kad vieną dieną į jos telefoną paskambinęs asmuo prisistatė jos anūku ir paprašė pagalbos. Vėliau telefonu pradėjo kalbėti pareigūnas, kuris papasakojo apie įvykį, pasakė, kad reikia padengti išlaidas, liepė pasiimti popieriau lapą ir rašyti (T II, b.l. 37). Ranka rašytame O. J. pareiškime nurodytas adresatas – tyrėjas K., pareiškimo turinys – sutikimas paskolinti 500 Lt (T I, b. l. 26). Nukentėjusioji J. A. J., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2009-11-26 apie 13 val. jai paskambino nepažįstamas vyriškis, kuris liepė paskambinti numeriu (duomenys neskelbtini). Jai paskambinus šiuo numeriu, atsiliepęs vyriškis prisistatė jos anūku, papasakojo apie nelaimę, pasakė, kad duos pasikalbėti su vyresniuoju inspektoriumi K.. Pradėjus kalbėti su kitu vyriškiu, šis pasakė, kad reikės 2000 Lt, tada nebus keliama baudžiamoji byla (T I, b. l. 19). Apklausta teisiamajame posėdyje J. A. J. parodė, kad jai pietaujant suskambo laidinis telefonas, ji atsiliepusi, skambinęs asmuo prisistatė kriminalinės policijos inspektoriumi K., pasakė, kad jos anūkas padarė nusikaltimą. Perdavė telefoną pasikalbėti su anūku. Po pokalbio su anūku prisistačiusiu vyriškiu, ragelis vėl buvo perduotas pirmam pašnekovui. Šis vėl pakartojo, kad yra vyresnysis inspektorius K., liepė pasiimti popieriaus lapą, tušinuką ir rašyti. Liepė ant lapo surašyti kupiūrų numerius, tą lapą nukentėjusioji paskui atidavė policijai. Pasakė, kad pinigų ateis pasiimti Š. (T II, b.l. 70, 71). J. A. J. ranka rašytas pareiškimas adresuotas Vilniaus vyr. VPKA vyriausiajam tyrėjui M. K. pareiškimo turinys – sutikimas paskolinti savo anūkui R. B. 800 Lt. (T I, b.l. 18).

Nukentėjusiosios O. J. ir J. A. J. nuosekliai, vienodai aiškino įvykio aplinkybes, valstybės tarnautojo vardo pasisavinimo neteisėtų veiksmų padarymui faktą patvirtina aukščiau aptarti įrodymai, todėl teismui netikėti nukentėjusiųjų parodymais nebuvo jokio pagrindo. Teismas G. V. kaltės klausimą sprendė remdamasis aptartų įrodymų visuma, kuri ir leido padaryti išvadą, jog jis, pasisavinęs valstybės tarnautojo vardą padarė neteisėtus veiksmus – pasikėsino įvykdyti sukčiavimą, t.y. 2009 m. lapkričio 26 d. apie 11 val. 06 min. paskambinęs nukentėjusiajai O. J. į laidinio ryšio telefoną, prisistatė policijos pareigūnu, melagingai pranešė apie nelaimingą atsitikimą ir pareikalavo atlyginti jos anūko (duomenys neskelbtini) padarytą turtinę žalą, o O. J. sutikus sumokėti 500 litų, A. S. atėjo į nukentėjusiosios namus, esančius (duomenys neskelbtini), paimti pinigų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusioji atsisakė A. S. duoti pinigus. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad G. V. kaltė nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 289 str., padarymu pilnai įrodyta.

Nuteistojo G. V. prašymas išteisinti A. S. ir panaikinti jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamų veikų padarymą bendrininkų grupėje – vertintinas kaip nuteistojo siekimas palengvinti savo atsakomybę. Pirmos instancijos teismas išsamiai aptarė ir įvertino nuteistųjų versiją, kad A. S. ėjo tik paimti skolos, apie nusikaltimą nesitarė ir nežinojo, kad G. V. suplanavęs sukčiavimą. Nuteistasis A. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme, keitė savo parodymus. Apklaustas kaip įtariamasis jis parodė, kad nueiti paimti pinigų jo paprašė nepažįstamas vyriškis, už tai pažadėjo 100 Lt. Apklaustas papildomai, jis parodė, kad pas nukentėjusiąsias ėjo pas jį tuo metu gyvenusio T. paliepimu, kad T. paprašymu išviliotų pinigus. Nurodė, kad gailisi, kad viliojo pinigus (T I, b.l. 95, 96). Teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis teigė, kad suprato, jog ėjo paimti skolą (T II, b. l. 34). Pirmos instancijos teismas, remdamasis bylos medžiaga, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, nustatytomis aplinkybėmis, kad A. S. įėjo į O. J. namą jai tebekalbant telefonu su G. V. (T II, b.l. 37), kad, O. J. atsisakius duoti pinigus, A. S. pasakė, kad jos anūkas kentės, sės į kalėjimą (T I, b.l. 27, T II, b.l. 37), padarė teisingą išvadą, jog abiejų kaltinamųjų veiksmai buvo suderinti ir vykdyti pasidalinus vaidmenis. Šią išvadą patvirtina ir aplinkybė, kad nuteistasis A. S. Kelmės rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 18 d. nuosprendžio, kuriuo buvo pripažintas kaltu dėl pasikėsinimo sukčiauti, neapskundė. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo G. V. prašymas panaikinti jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tai, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje, nepagrįstas, todėl netenkinamas.

Kelmės rajono apylinkės teismas nenustatė G. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, ši teismo išvada pripažįstama pagrįsta, nes, nors skunde nuteistasis ir teigia, kad prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos, atsiprašė nukentėjusiosios J. A. J., šie jo teiginiai vertinami kaip deklaratyvūs. Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, esant bent vienam iš šių alternatyvių pagrindų: 1) kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kai kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) kai kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamojoje veikoje dalyvavusius asmenis. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Nuoširdus gailėjimasis – tai kritiškas savo padarytos veikos vertinimas, išgyvenimas dėl padarytų nusikalstamų veiksmų, stengimasis sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad kaltinamųjų prisipažinimas tik dalinis, iš bylos medžiagos matyti, kad bylos nagrinėjimo teisme metu G. V. savo kaltę pripažino tik iš dalies, ikiteisminio tyrimo pradžioje ją iš viso neigė, darytina išvada, kad nenustatyta viena iš aptariamos atsakomybę lengvinančios aplinkybės sudedamųjų dalių. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs šios aplinkybės nustatymo teisingumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė G. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Iš nuteistojo skunde išdėstytų argumentų kolegija įžvelgia nuteistojo nepasitenkinimą Kelmės rajono apylinkės teismo paskirta laisvės atėmimo bausme. Kelmės rajono apylinkės teismas, skirdamas G. V. bausmę, nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje. Skiriant bausmę, buvo atsižvelgta į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį, stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad G. V. teistas devynis kartus, nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d. prasme tokie asmenys laikomi recidyvistais. Teismas, įvertinęs tai, kad įvykdytas vienas ir pasikėsinta įvykdyti du nesunkius nusikaltimus, nusikaltimai padaryti neišnykus teistumui, nuteistasis baustas administracine tvarka, charakterizuojamas neigiamai, atsižvelgdamas į vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, paskyrė laisvės atėmimo bausmę. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės maksimumas – treji metai. Pirmos instancijos teismas paskyrė vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę, t.y. bausmę, švelnesnę, negu bausmės vidurkis. Už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., paskirtos bausmės bei bausmė, paskirta pagal Lietuvos Respublikos BK 289 str., savo dydžiu nėra aiškiai per griežtos, baudžiamasis įstatymas skiriant bausmes bei jas bendrinant pritaikytas tinkamai, todėl kolegija švelninti bausmės neturi pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo G. V. apeliacinį skundą atmesti.